CP v2

Tag: Katalikų bažnyčia

  • Varėnos krašte – išskirtinės padėkos kūrėjams: atlaiduose pagerbti bažnyčios mecenatai

    Varėnos krašte – išskirtinės padėkos kūrėjams: atlaiduose pagerbti bažnyčios mecenatai

    Sekmadienį Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai, subūrę parapijos bendruomenę bendrai maldai ir padėkai. Šv. Mišioms kartu su klebonu Pranciškumi Čiviliu vadovavo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas.

    Homilijoje vyskupas akcentavo bendruomenės telkimą ir ilgametės iniciatyvos svarbą, primindamas, kad bažnyčios statyba ir puoselėjimas yra ne vien techninis darbas, bet ir tikėjimo bei pasitikėjimo išbandymas. Jo žodžiais, kiekvienas prisidėjęs auka ar darbu tampa šio bendro kūrinio dalimi.

    „Pirmiausia noriu padėkoti jūsų parapijos klebonui, kunigui Pranciškui, už iniciatyvą atstatyti Senosios Varėnos bažnyčią ir už tai, kad subūrė žmones šiam darbui“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Atlaidų metu taip pat priminta sena Bažnyčios tradicija melstis už geradarius, fundatorius, statytojus ir aukotojus. Pasak dvasininkų, tokios progos tampa ne tik švente, bet ir bendruomenės atminties ženklu, įprasminančiu žmonių pastangas kurti sakralinę erdvę ateities kartoms.

    Ypatinga padėka skirta bažnyčios mecenatams Arvydui Paukščiui ir jo žmonai Gražinai, kuriems įteiktas Šv. arkangelo Gabrieliaus kryžius. Padėkos ir atminimo medaliai įteikti architektams Brunonui Bakaičiui ir Kęstučiui Akelaičiui, bendrovės „VM statyba“ vadovui Vidmantui Mateikai bei kitiems parapijiečiams ir rėmėjams.

    Renginyje padėkota ir Varėnos rajono savivaldybei bei Savivaldybės tarybai už bažnyčiai skirtą finansinę paramą. Padėką savivaldybės vardu priėmė dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Tituliniai atlaidai Senosios Varėnos parapijoje šiemet tapo ne tik liturgine švente, bet ir bendruomenės susitelkimo akimirka, kai viešai įvardijami tie, kurių parama leido kurti ir puoselėti bažnyčią. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai stiprina ryšį tarp parapijos, rėmėjų ir vietos bendruomenės, primindami, kad sakralūs pastatai dažniausiai gimsta iš bendro pasitikėjimo ir nuoseklaus darbo.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.

  • Lenkijos vyskupai brėžia naują kursą parapijoms: daugiau galios pasauliečiams ir atsakomybės

    Lenkijos vyskupai brėžia naują kursą parapijoms: daugiau galios pasauliečiams ir atsakomybės

    Lenkijos vyskupų konferencija patvirtino 2026–2027 metų pastoracinę programą, kuri žada kryptingą parapijų atnaujinimą. Pagrindinė mintis paprasta: parapija turi būti ne vien administracinis vienetas, o aktyvi bendruomenė, kurioje atsakomybę dalijasi dvasininkai ir tikintieji.

    Programos šūkis lietuviškai skambėtų kaip parapija – misijinė bendruomenė. Akcentuojama sinodinio kelio dvasia, kai sprendimai brandinami klausantis skirtingų grupių, tariantis ir bendrai įsivertinant, kas iš tiesų padeda stiprinti tikėjimo gyvenimą ir bendruomeniškumą.

    Stipresnės parapijų tarybos

    Vienas ryškiausių pokyčių – raginimas efektyviau išnaudoti parapijų pastoracines ir ekonomines tarybas. Jose pasauliečiai galėtų aktyviau dalyvauti planuojant parapijos veiklas, sprendžiant organizacinius klausimus, aptariant finansų skaidrumą ir kasdienius bendruomenės poreikius.

    Vyskupai pabrėžia, kad vien formalių struktūrų neužtenka, jei jos neveikia realiai. Todėl kalbama apie būtinybę keisti mentalitetą: atsakomybės dalijimasis turi tapti įprasta praktika, o ne išimtis, priklausanti tik nuo konkretaus klebono požiūrio.

    Sinodinis modelis ir misija

    Numatoma, kad parapijų gyvenime daugiau svorio įgaus konsultacijos ir bendras sprendimų priėmimo procesas. Tai siejama su platesne Katalikų Bažnyčios kryptimi, kai raginama labiau įtraukti bendruomenes, įsiklausyti į patirtis ir vertinti pastoracinių veiklų poveikį.

    Praktikoje tai gali reikšti platesnį pasauliečių įsitraukimą ne tik į labdarą ar pavienes iniciatyvas, bet ir į planavimą, komunikaciją, katechezę bei bendruomenės telkimą. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra vienkartinė reforma, kuri automatiškai vienodai pakeistų visas parapijas.

    Pokyčiai nebus vienodi visur

    Vyskupų patvirtintas dokumentas labiau apibrėžia kryptį nei detalų įgyvendinimo modelį. Tai reiškia, kad tempas ir mastas priklausys nuo vyskupijų sprendimų, konkrečių parapijų pasirengimo ir nuo to, ar pavyks sukurti veikiančius bendradarbiavimo mechanizmus.

    Vis dėlto pati žinia aiški: parapijos ateitis Lenkijoje siejama su labiau įtraukiu valdymu ir gyvesne misija, kur tikintieji nėra vien paslaugos gavėjai. Jei kryptis bus nuosekliai įgyvendinama, tai gali pakeisti kasdienį parapijų ritmą ir sustiprinti bendruomeninį atsparumą iššūkiams, su kuriais susiduria Bažnyčia Europoje.

  • Du šimtmečio jubiliejai vienoje vietoje: Vilkaviškyje susitiko tikybos mokytojai ir katechetai

    Artėjant naujiems mokslo metams, Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai ir katechetai susirinko į tradicinę rudens konferenciją, kuri kasmet rengiama vis kitame vyskupijos dekanate. Šį kartą susitikimas vyko Vilkaviškyje, o jo tema pavadinta „Kai susiduria du šimto metų jubiliejai“.

    Renginys pradėtas Eucharistijos šventimu Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Tokia pradžia konferencijai suteikė aiškią kryptį: dėmesys skirtas tiek dvasinei misijai, tiek ugdymo kasdienybei.

    Vėliau dalyviai persikėlė į Vilkaviškio kultūros centrą, kur juos pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio dekanas kunigas Virginijus Gražulevičius ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Sveikinimo žodžius tarė ir vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė bei Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Grita Launikonė.

    „Tegul šis susitikimas atneša įkvėpimo, prasmingų minčių ir stiprybės jūsų svarbiame darbe“, – sakė renginio dalyvius sveikinę organizatoriai ir svečiai.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta Vilkaviškio miesto ir vyskupijos istorijai, taip pat aptartos vyskupijos kūrimosi aplinkybės ir Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo kontekstas. Tokie pranešimai dalyviams leido tikėjimo ugdymą susieti su platesne regiono ir Bažnyčios raida.

    Ne mažiau svarbi programos dalis buvo skirta artėjančių 2026–2027 mokslo metų aktualijoms, tikybos mokymo turiniui ir katechezės praktikai. Konferencijoje akcentuota, kad tikybos pamokos mokykloje ir parapinė katechezė vis dažniau reikalauja glaudesnio bendradarbiavimo su šeimomis bei aiškesnio dialogo su mokyklos bendruomene.

    Renginį užbaigė šventinis koncertas, tapęs bendrystės akcentu po diskusijų ir pranešimų. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda ne tik aptarti profesines temas, bet ir sustiprinti tarpusavio ryšį prieš prasidedant intensyviam mokslo metų laikotarpiui.

  • Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Atradimas Limos istoriniame rajone

    Peru sostinėje Limoje archeologai atkasė kolonijinio laikotarpio ligoninės, veikusios nuo XVI amžiaus, liekanas. Manoma, kad ši įstaiga priimdavo sergančius jūrininkus, atplaukdavusius į Ramiojo vandenyno uostus, kai Peru buvo Ispanijos kolonija.

    Kartu su ligoninės fragmentais identifikuotas ir greta buvusios bažnyčios įėjimas. Šis kompleksas, specialistų teigimu, yra svarbus liudijimas apie ankstyvą miesto sveikatos apsaugos ir religinių praktikų sąveiką.

    Rasti palaikai ir kasdienybės daiktai

    Kasinėjimų metu aptiktos šešių žmonių griaučių liekanos, palaidotos stačiakampėse konstrukcijose. Tikėtina, kad tai buvę pacientai, mirę gydymo metu ar netrukus po jo.

    Prie vieno iš palaikų rasta keraminė aliejinė lempa, kuri galėjo būti naudota patalpoms apšviesti, kai pagrindinis šviesos šaltinis buvo žvakės. Tokie radiniai padeda tiksliau atkurti kasdienes sąlygas, kuriomis veikė tuometinės gydymo įstaigos.

    Ką žinoma apie ligoninę ir bažnyčią

    Istoriniai šaltiniai sieja ligoninės įkūrimą su 1570-aisiais ir nurodo, kad ji galėjo turėti iki 70 lovų. Pasakojama, kad jos steigimas priskiriamas graikų kilmės jūrininkui Migueliui de Acostai, o informacija minima ispanų jėzuito Bernabé Cobo kronikose.

    Taip pat nurodoma, kad ligoninės išlaikymui buvo taikomos atskaitymų nuo jūrininkų atlygio praktikos. Tokie finansavimo modeliai kolonijiniuose uostuose buvo svarbūs, nes laivybos maršrutai nuolat atgabendavo žmonių su infekcijomis, traumomis ir išsekimu po kelionių.

    Greta ligoninės buvusi bažnyčia, vadinama Espíritu Santo, anot tyrėjų, buvo skirta mišioms, kuriose galėjo dalyvauti ligoniai. Ligoninės kaimynystė su bažnyčia tuo laikotarpiu buvo įprasta, nes dvasinė globa ir sielovada buvo laikoma svarbia gydymo dalimi.

    „Man svarbiausia yra pati architektūra, išsaugojusi tradicines medžiagas ir technikas, kurias pavyko restauruoti, taip pat XVIII amžiaus Valensijos plytelių grindys ir zona su įdomiais ikiispaniniais pėdsakais“, – sakė kasinėjimus koordinuojantis archeologas Ernesto Olazo.

    Specialistai teigia aptikę mūro elementų iš akmens, plytų ir adobe, surištų kalkių, smėlio ir vandens mišiniu, taip pat glazūruotų molio plytelių fragmentų. Tokia statybos technologija būdinga Limos istoriniams pastatams, o radiniai gali papildyti žinias apie vietinių ir europinių statybos tradicijų susiliejimą.

    Skelbiama, kad ligoninė veikė iki pat laikotarpio prieš Peru nepriklausomybės paskelbimą 1821 metais, tačiau tikslios uždarymo priežastys kol kas neaiškios. Atradimo vieta yra netoli Santa Rosa de Lima šventovės, susijusios su pirmąja Amerikoje gimusia katalikų šventąja.

  • Žolinė rugpjūčio 15 dieną: ką ši šventė reiškia ir kokios tradicijos išliko iki šiandien

    Žolinė rugpjūčio 15 dieną: ką ši šventė reiškia ir kokios tradicijos išliko iki šiandien

    Rugpjūčio 15 dieną Lietuvoje minima Žolinė, katalikiškoje tradicijoje siejama su Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Tai viena svarbiausių vasaros švenčių, turinti ir religinį, ir senųjų derliaus papročių sluoksnį.

    Žolinė neretai suvokiama kaip simbolinis vasaros brandos taškas, kai gamta dosniausia, o laukai ir sodai atiduoda didžiausią derlių. Dėl to šventė daugeliui tampa proga trumpam sustoti, įvertinti nuveiktus darbus ir pasidžiaugti artimųjų bendryste.

    Šventės prasmė ir kilmė

    Krikščioniškoje tradicijoje rugpjūčio 15 diena skirta Švč. Mergelės Marijos ėmimui į dangų, todėl daugelyje parapijų vyksta iškilmingos mišios. Lietuviškas pavadinimas Žolinė siejamas su augalais, žolynais ir derliaus gėrybėmis, kurias žmonės nuo seno rinkdavo šiai dienai.

    Etnografijoje Žolinė dažnai apibūdinama kaip derliaus ir gamtos dėkingumo šventė, kai susipina tikėjimas, šeimos tradicijos ir pagarba žemei. Dėl skirtingų regionų papročių šventimo detalės gali skirtis, tačiau bendra nuotaika išlieka panaši visoje Lietuvoje.

    Žolynai, puokštės ir derliaus ženklai

    Viena ryškiausių Žolinės tradicijų – žolynų, gėlių, javų varpų ar sodo gėrybių rinkimas ir puokščių rišimas. Į puokštes dažnai įpindavo tai, kas tuo metu auga kieme, darže ar pievoje, todėl jos tapdavo tarsi gyvu vasaros atspindžiu.

    Dalis tikinčiųjų šias puokštes neša į bažnyčią pašventinti, o vėliau laiko namuose kaip simbolinį priminimą apie metų ciklą ir derliaus laiką. Ši tradicija šiandien gyva ne tik kaimuose, bet ir miestuose, kur žmonės vis dažniau ieško ryšio su gamta.

    Šiuolaikinė Žolinė: poilsis ir bendrystė

    Šventė daugeliui tapo ir proga pabūti su šeima, aplankyti artimuosius, išvykti į gamtą ar tiesiog skirti laiko ramybei. Nors kasdienybė keičiasi, Žolinės idėja išlieka panaši: dėkingumas už tai, kas užauginta, ir pagarba laikui, kurį turime dabar.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime primena vasaros trapumą ir kviečia dar spėti pasimėgauti šiluma bei artimųjų akimirkomis. „Žolinė – graži proga sustoti, pabūti su artimaisiais, prisiminti tai, už ką esame dėkingi, ir pasidžiaugti tuo, ką turime šiandien“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Žolinė taip pat primena, kad vasara artėja prie pabaigos, o priešakyje laukia rudens darbai ir naujas ritmas. Dėl to ši diena neretai tampa savotišku perėjimu iš atostogų nuotaikos į ramesnį, labiau susitelkusį metų laiką.

  • Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    55 metrų paminklas Konotopėje

    Lenkijos kaime Konotopėje iškilo 55 metrų aukščio Mergelės Marijos statula. Tai aukščiausias Marijinis paminklas Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje, nusileidžiantis tik Filipinuose esančiai skulptūrai.

    Gelžbetonio ir plieno konstrukcija tapo nauju vietovės akcentu, matomu iš toli. Nors objektas jau traukia smalsuolius, aplinka dar nebaigta sutvarkyti, o dalis infrastruktūros primena statybvietę.

    Palaiminimas ir lūkesčiai regionui

    Statulos palaiminimas numatytas rugpjūčio 15 dieną, per katalikų švenčiamą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ši data Lenkijoje tradiciškai sutraukia tikinčiuosius į piligrimines vietas, todėl savivaldybė tikisi didesnio lankytojų srauto.

    Netoliese esančios Kikolio valdžia viliasi, kad paminklas paskatins religinį turizmą, atsiras daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o vietos verslams bus lengviau išsilaikyti. Pasak vietos darbuotojų, autobusai su atvykstančiaisiais pasirodė dar iki galutinių darbų pabaigos.

    Kaina, mecenatas ir kritika

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad projektą finansavo milijardierius Romanas Karkosikas, o bendra suma siekė apie 100 milijonų zlotų. Pagal pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai sudarytų maždaug 23 milijonus eurų.

    Ne visi gyventojai dėl tokios investicijos džiaugiasi. Kai kurie pabrėžia, kad tokio masto lėšos, jų manymu, būtų labiau pasiteisinusios sveikatos apsaugai ar socialinei paramai, pavyzdžiui, ligoninei ar vaikų globos įstaigai.

    „Gerai, kad atsiras daugiau žmonių ir darbo, bet tokie pinigai galėjo padėti spręsti kasdienes problemas“, – sakė vienas vietos gyventojas.

    Religija Lenkijoje sparčiai kinta

    Lenkija ilgą laiką laikyta viena tvirčiausių katalikybės atramų Europoje, tačiau visuomenės sekuliarėjimas spartėja. 2021 metais surašymo duomenimis, 71 proc. šalies gyventojų nurodė esantys Romos katalikai, kai maždaug prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 88 proc.

    Dėl šios tendencijos tokie simboliniai projektai vertinami dvejopai: vieniems tai tikėjimo ir tapatybės ženklas, kitiems labiau primena bandymą išlaikyti įtaką visuomenei, kuri keičia santykį su Bažnyčia. Konotopėje iškilusi statula tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip religija, ekonominiai lūkesčiai ir viešosios diskusijos susikerta vienoje vietoje.

  • Ar prieš rugpjūčio 15 dieną galima valgyti mėsą? Metropolitas priėmė sprendimą

    Penktadienis Katalikų Bažnyčios tradicijoje laikomas atgailos diena, kai tikintieji įprastai laikosi vadinamojo kokybinio pasninko, tai yra susilaiko nuo mėsos. Ši praktika siejama su Jėzaus Kristaus kančios ir mirties minėjimu, todėl daugelio šeimų penktadienio meniu dažniau renkamos žuvys, daržovės ar pieno produktai.

    Šios taisyklės taikomos tik tikintiems ir praktikuojantiems katalikams, o jų apimtį nustato kanonų teisė. Pagal bendrą nuostatą susilaikymas nuo mėsos penktadieniais saisto katalikus nuo 14 metų, o griežtesnis pasninkas, kai ribojamas ir maisto kiekis, taikomas tik tam tikromis dienomis ir numato amžiaus ribas.

    Vis dėlto liturginis kalendorius kartais susiklosto taip, kad pasninko diena sutampa su pasirengimu didelėms religinėms iškilmėms, kurios reikalauja papildomų fizinių jėgų. Būtent tokia situacija susidaro prieš rugpjūčio 15 dieną, kai daug žmonių keliauja į šventovę ar dalyvauja pamaldose po ilgesnių žygių ir piligriminių kelionių.

    Kanonų teisėje dispensa reiškia atleidimą nuo konkretaus bažnytinio įpareigojimo, kai yra pagrįstos pastoracinės, sveikatos, socialinės ar organizacinės priežastys. Tokį sprendimą konkrečioje teritorijoje gali priimti kompetentinga bažnytinė valdžia, paprastai vyskupas ar metropolitas, atsižvelgdamas į tikinčiųjų situaciją.

    Metropolitas, suteikęs dispensą penktadieniui prieš rugpjūčio 15 dieną, sprendimą motyvavo praktiniais poreikiais, su kuriais susiduria į šias iškilmes keliaujantys žmonės. Po kelių dienų žygių, ypač esant karščiams, užtikrinti sotų ir tinkamai atstatantį maistą lauko sąlygomis gali būti sudėtinga, todėl leidimas valgyti mėsą tokiu atveju laikomas pastoraciškai pagrįstu.

    Dispensa paprastai taikoma visiems tuo metu esantiems metropolito ar vyskupo nurodytoje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vietos gyventojai, ar atvykę piligrimai ir turistai. Tai reiškia, kad ja gali pasinaudoti ir per šią teritoriją keliaujantys žmonės, jei sprendime numatytos sąlygos jiems taikomos.

    Bažnyčia taip pat pabrėžia, kad pasinaudojus dispensa tikintieji kviečiami rinktis kitą atgailos formą ar gailestingumo darbą. Tokiais atvejais dažniausiai siūloma skirti laiko maldai, paremtį stokojančius arba padėti konkrečiam žmogui, taip išlaikant atgailos ir solidarumo prasmę, net jei mėsos atsisakyti tą dieną nebereikia.

  • Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Vatikanas paskelbė kelionės datas

    Vatikanas pranešė, kad popiežius Leonas XIV lapkričio 6–17 dienomis lankysis Urugvajuje, Argentinoje ir Peru. Tai bus šeštoji jo tarptautinė kelionė nuo pontifikato pradžios ir sugrįžimas į regioną, su kuriuo pontifiką sieja ilgametė pastoracinė patirtis.

    Šventasis Sostas nurodė, kad vizitas prasidės Urugvajuje, po to popiežius vyks į Argentiną, o kelionę užbaigs Peru. Tokios kelionių sekos pasirinkimas akcentuoja Lotynų Amerikos svarbą jo pastoraciniams prioritetams.

    Peru – asmeninės biografijos dalis

    Leonui XIV, gimusiam JAV, Čikagoje, didelę gyvenimo dalį teko praleisti Peru, kur jis tarnavo kaip misionierius, o vėliau ėjo vyskupo pareigas Čiklajo mieste. Vatikanas pabrėžė, kad būtent ši šalis pontifikui yra itin reikšminga.

    Skelbiama, kad Peru etape numatyti sustojimai Limoje, Kuske, Pukalpoje ir Čiklajo mieste šalies šiaurėje. Popiežius taip pat turi Peru pilietybę, kurią gavo 2015 metais.

    Pirmasis vizitas po beveik 40 metų

    Apaštališkoji kelionė apims ir Urugvajų bei Argentiną, kur popiežiaus oficialaus vizito nebuvo beveik keturis dešimtmečius. Paskutinį kartą Argentinoje popiežius lankėsi 1987 metais, kai šalyje viešėjo Jonas Paulius II.

    Urugvajuje Jonas Paulius II lankėsi 1988 metais, o popiežius Pranciškus į Peru vyko 2018 metais. Tuo metu Pranciškus, nors buvo argentinietis, pontifikato laikotarpiu į savo gimtąją šalį oficialiam vizitui negrįžo.

    Kokie miestai įtraukti į maršrutą

    Vatikanas nurodė, kad Urugvajuje popiežius lankysis Montevidėjuje, Paisandu ir Floridoje, kur numatyti susitikimai su tikinčiaisiais bei vietos dvasininkija. Šis etapas truks nuo lapkričio 6 iki 8 dienos.

    Vėliau pontifikas vyks į Argentiną, kur planuojami vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Luchane iki lapkričio 11 dienos. Kelionės pabaigoje, nuo lapkričio 11 iki 17 dienos, jis lankysis Peru.

    „Sugrįžimas į Lotynų Ameriką yra pastoracinis gestas, rodantis artumą bendruomenėms, kuriose Bažnyčia susiduria ir su socialiniais, ir su dvasiniais iššūkiais“, – sakė Vatikano atstovas.

    Šio vizito darbotvarkėje paprastai tikimasi mišių didžiuosiuose miestuose, susitikimų su vietos Bažnyčios vadovais ir dialogo su visuomenės atstovais. Vatikanas paprastai detalesnę programą, saugumo ir logistikos sprendimus skelbia artėjant kelionei.

  • Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Religijų sugyvenimas – tapatybės dalis

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais vis aktyviau pabrėžia musulmonų, krikščionių ir žydų bendruomenių sugyvenimą kaip savo nacionalinės tapatybės ir kultūrinės diplomatijos dalį. Šalies religiniai lyderiai teigia, kad skirtingos tikybos čia greta gyvena jau ne vieną kartą.

    Tokia žinutė dažnai akcentuojama kalbant apie visuomenės sanglaudą ir istorinio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto ekspertai primena, kad religijų dialogas regione vertinamas ir platesniame politiniame bei geopolitiniame kontekste.

    Kas matoma Baku ir regionuose

    Sostinėje Baku veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ir užsieniečius, ir vietos tikinčiuosius. Bendruomenės atstovai nurodo reguliariai susitinkantys su šalies musulmonų dvasininku, vadinamu šeichu ul islamu, bei žydų ir stačiatikių bendruomenių vadovais.

    Religinio paveldo pėdsakų galima rasti ir už sostinės ribų: Šekyje ir Gache išlikusios istorinės bažnyčios primena apie krikščionišką šalies istorijos sluoksnį. Tokie objektai tampa ne tik tikėjimo, bet ir kultūrinio turizmo traukos taškais.

    Investicijos į paveldą ir susitarimai

    Valdžios institucijos skelbia investuojančios į maldos namų restauravimą bei religinių bendruomenių paveldo apsaugą. Tai apima tiek fizinių pastatų tvarkymą, tiek archyvų ir dokumentų priežiūrą, siekiant išsaugoti skirtingų tradicijų istorinę atmintį.

    Taip pat pasirašomi tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai su Vatikanu. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį pasirašytas memorandumas numato istorinių rankraščių skaitmeninimą ir restauravimą, o tai atitinka platesnę Europos institucijų skatinamą kultūros paveldo skaitmeninimo kryptį.

    Analitikai pažymi, kad religinės įvairovės tema Pietų Kaukaze dažnai tampa minkštosios galios įrankiu, ypač kai šalys siekia stiprinti ryšius su Europa ir tarptautinėmis organizacijomis. Kartu pabrėžiama, jog ilgalaikį sugyvenimą lemia ne vien simboliniai gestai, bet ir praktiniai mechanizmai: teisinės garantijos, kultūros paveldo apsauga bei nuolatinis bendruomenių dialogas.