CP v2

Tag: Katalonija

  • Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Praėjus devyniems mėnesiams po žymaus Katalonijos architekto Josep Juanpere mirties jo antruosiuose namuose Baqueiros kurorte, byla įgauna netikėtą posūkį. Katalonijos policija Madride sulaikė jo partnerę, o svarbiu liudytoju laikomas sūnėnas, radęs kūną, patyrė sunkią sveikatos būklę ir yra komoje.

    Juanpere mirė 2025 metų gruodžio 26 dieną Val d’Aran regione, Lleidos provincijoje, kur per šventes buvo apsistojęs su partnere. Pirminė teismo medicinos apžiūra, apie kurią skelbė Ispanijos žiniasklaida, išorinių smurto požymių nefiksavo, o mirties priežastis sieta su sveikatos sutrikimu.

    Paskutinės 48 valandos

    Bylos centre atsidūrė laikotarpis nuo 2025 metų gruodžio 24 dienos iki mirties dienos. Skelbiama, kad architektas pasijuto prastai ir Kūčių dieną vyko į Vielhos ligoninę, kur kelias valandas buvo stebimas medikų, o vėliau grįžo į Baqueiros būstą.

    Gruodžio 26 dieną su juo nepavykus susisiekti, artimieji nuvyko į namus. Pasak vietos žiniasklaidos, vienas sūnėnų kurį laiką beldėsi į duris, kol jas atidarė Juanpere partnerė, o viduje jis rado dėdę be gyvybės ženklų.

    Vienas iš klausimų, kurį, anot žiniasklaidos, aiškinasi tyrėjai, yra tai, kodėl skubios pagalbos tarnybos nebuvo iškviestos anksčiau. Nors išorinių sužalojimų nepastebėta, aplinkybių visuma paskatino teismą Vielhoje pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio detalės neviešinamos.

    Sulaikyta partnerė ir tyrimas neviešas

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Katalonijos policija sulaikė maždaug 63 metų moterį, kuri buvo su architektu jo paskutinėmis dienomis. Tyrimą kuruojantis teismas, kaip pranešama, taiko bylos slaptumą, todėl viešai neatskleidžiama, kokie įrodymai paskatino pereiti nuo natūralios mirties versijos prie galimo nusikalstamo veikimo tikrinimo.

    Sulaikymas savaime nereiškia kaltės įrodymo, o asmeniui taikoma nekaltumo prezumpcija. Sprendimus dėl moters procesinio statuso ir galimų kardomųjų priemonių priims teisėjas, kai ji bus pristatyta į teismą.

    Liudytojas komoje

    Papildomos įtampos bylai suteikė pranešimai apie architekto sūnėną, kuris rado kūną ir laikomas vienu svarbiausių liudytojų. Skelbiama, kad jis jau kelias savaites gydomas privačioje klinikoje dėl sunkios plaučių ligos ir šiuo metu yra komoje.

    Tyrėjams jo parodymai svarbūs dėl to, kad jis buvo vienas pirmųjų žmonių, patekusių į namus po mirties, ir galėjo tiesiogiai matyti patalpų būklę bei įvykių aplinkybes. Kol kas nėra duomenų, jog jo sveikatos būklė būtų tiesiogiai susijusi su tyrimu.

    Kas buvo Josep Juanpere

    Josep Juanpere i Miret buvo vienas architektūros studijos GCA Architects įkūrėjų, o biuras žinomas dėl architektūros ir interjero projektų, įgyvendintų Ispanijoje bei tarptautiniu mastu. Jis veiklą Barselonoje plėtojo nuo 1986 metų, o jo pavardė siejama su dideliais viešbučių, gyvenamųjų ir komercinių objektų projektais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta jo bičiulystė su „Mango“ įkūrėju Isaku Andicu, kurio mirtis ankstesniais metais irgi sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis kontekstas Katalonijoje sustiprino visuomenės susidomėjimą ir Juanpere byla, nors abu atvejai teisiškai nėra tapatinami.

    Tyrimui tęsiantis ir procesui išliekant neviešam, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas vyko po vizito ligoninėje, kaip klostėsi paskutinės architekto valandos ir kokie nauji duomenys paskatino sulaikymą po kelių mėnesių. Atsakymai priklausys nuo teismo medicinos išvadų visumos ir tolimesnių teisėsaugos veiksmų.

  • Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nepritaikė amnestijos Puigdemontui: arešto orderis lieka

    Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nepritaikė amnestijos Puigdemontui: arešto orderis lieka

    Ispanijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė pritaikyti amnestiją buvusiam Katalonijos vadovui Carles Puigdemontui vadinamojo procés byloje. Teismas paliko galioti nacionalinį arešto orderį, todėl politikas gali būti sulaikytas tik įžengęs į Ispanijos teritoriją.

    Ši byla susijusi su 2017 metais Katalonijoje surengtu nepriklausomybės referendumu ir vėlesniais bandymais vienašališkai atsiskirti nuo Ispanijos. Prokuratūra ir tyrimas Puigdemontui sieja su įtariamu viešųjų lėšų pasisavinimu organizuojant referendumą.

    Kas nulėmė sprendimą?

    Sprendimą priėmė bylą tiriantis teisėjas Pablo Llarena, kuris atmetė Puigdemonto prašymą amnestiją taikyti po 2026 metų liepos 16 dieną paskelbto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo. ES teismas buvo pritaręs argumentui, kad 2024 metais priimtas amnestijos įstatymas iš esmės neprieštarauja ES teisei.

    Vis dėlto Ispanijos Aukščiausiajame Teisme laikomasi pozicijos, kad konkrečiu atveju amnestija negali būti taikoma dėl dviejų argumentų, kuriuos anksčiau buvo akcentavusi ir Ispanijos teisminė praktika. Pirma, įtariama, kad veiksmais buvo siekta asmeninės finansinės naudos, o tai, teismo vertinimu, iš amnestijos taikymo srities iškrenta.

    Antra, buvo keliamas klausimas dėl galimos žalos Europos Sąjungos finansiniams interesams, nors ES Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad amnestijos taikymas lėšų panaudojimo epizoduose pats savaime nebūtinai pažeidžia šiuos interesus. Teisėjas P. Llarena pabrėžė, kad net ir atsižvelgus į ES teismo išaiškinimą, lieka neįvertintas kitas jo argumentas dėl tariamos asmeninės naudos, todėl prašymas atmetamas.

    Arešto orderis ir galimi tolesni žingsniai

    Gynyba taip pat prašė panaikinti nacionalinį arešto orderį, remdamasi tuo, kad byla galėtų būti užbaigta, amnestija turėtų būti taikoma, o pakartotinis persekiojimas už tuos pačius veiksmus esą pažeistų teisės principus. Teismas šiuos argumentus atmetė ir nurodė, kad kol kas nėra pagrindo orderiui naikinti.

    Kartu pažymėta, kad sprendimas dėl orderio ateityje teoriškai galėtų būti peržiūrėtas, jei pasikeistų aplinkybės. Tačiau šiuo metu orderis išlieka nacionalinio masto, todėl Puigdemontas ir su byla siejamas buvęs Katalonijos ministras Toni Comínas rizikuotų būti sulaikyti tik atvykę į Ispaniją.

    Teisėjas taip pat atsisakė perduoti bylą Katalonijos aukštesniajam teismui ar Barselonos teismams. Be to, atmestas prašymas nutraukti procesą remiantis principu non bis in idem, kuriuo draudžiama bausti du kartus už tą patį veiksmą, nors paraleliai dėl finansinės atsakomybės vyksta procedūros Ispanijos Audito rūmuose.

    Situaciją papildomai komplikuoja tai, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas dar nėra pateikęs galutinio išaiškinimo, kaip amnestijos įstatymas turi būti taikomas būtent šiame epizode. Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, jog kol kas tokio sprendimo nėra, todėl jis negali prognozuoti, kaip bus įvertinti dar nagrinėjami skundai.

    Puigdemonto byla išlieka vienu jautriausių klausimų Ispanijos politikoje, nes 2024 metų amnestija buvo siejama su bandymu mažinti įtampą dėl Katalonijos nepriklausomybės judėjimo. Kartu tai išlieka ir teisinis ginčas, kuriame persipina nacionalinė teisė, ES teisės aiškinimas ir skirtingų teismų kompetencijos ribos.

  • Katalonijoje aptiko slėptuvę, kuri atskleidžia, kaip gimė žemdirbystė: radiniai nustebino archeologus

    Katalonijoje aptiko slėptuvę, kuri atskleidžia, kaip gimė žemdirbystė: radiniai nustebino archeologus

    Katalonijoje, Serra de Montsant gamtos parke, virš Montsant upės slėnio, archeologai atidengė radinius, kurie padeda tiksliau suprasti vieną didžiausių žmonijos lūžių: perėjimą nuo medžioklės ir rankiojimo prie žemdirbystės. Tyrimai vyksta Coves del Fem uolų pastogėje, kurią mokslininkai nuosekliai kasinėja nuo 2013 metų.

    Šio sezono darbai išryškino aiškiai atskirtus sluoksnius, rodančius pokyčius tarp mezolito ir ankstyvojo neolito. Tokia stratigrafija laikoma reta, nes daugelyje vietų skirtingų laikotarpių pėdsakai būna susimaišę arba sunaikinti vėlesnių gamtinių procesų bei žmonių veiklos.

    Didžiausią dėmesį patraukė du gerai išlikę mezolito laikotarpio sluoksniai, siejami su paskutinėmis regione gyvenusiomis medžiotojų ir rankiotojų bendruomenėmis. Juose rasta trys ugniavietės, titnago įrankių, gyvūnų kaulų ir augalų liekanų, galinčių atskleisti tuometinę mitybą ir aplinką.

    Ne mažiau informatyvūs pasirodė ir ankstyvųjų žemdirbių pėdsakai. Tyrėjai identifikavo dvi ugniavietes ir aštuonias duobes, kurios, sprendžiant iš požymių, iš pradžių veikė kaip maisto atsargų saugyklos, o vėliau buvo paverstos atliekų duobėmis.

    Tokios duobės archeologams yra itin vertingos, nes jose išlieka įvairių kasdienybės fragmentų. Coves del Fem aptikti dekoruotos keramikos gabalai, titnago įrankiai ir jų gamybos atliekos, suvalgytų gyvūnų kaulai, taip pat suanglėjusios sėklos ir vaisių liekanos, leidžiančios tiksliau spręsti apie ankstyvąją žemdirbystę ir mitybos pokyčius.

    Tyrėjų teigimu, svarbiausia šios vietos vertė yra gyvenimo tęstinumas: per tūkstančius metų skirtingos žmonių grupės sugrįždavo į tą pačią uolų pastogę ir palikdavo atskiras, gerai atpažįstamas „gyvenimo“ fazes. Tai suteikia galimybę palyginti, kaip kito įrankiai, maisto ruošimas, žaliavų naudojimas ir buities organizavimas pereinamuoju laikotarpiu.

    Moksle pabrėžiama, kad neolito revoliucija Europoje nebuvo vienkartinis įvykis, o ilgas ir nevienodai vykęs procesas. Žemdirbystė ir gyvulininkystė atvėrė kelią sėslesniam gyvenimui, spartesniam gyventojų skaičiaus augimui ir sudėtingesnėms socialinėms struktūroms, tačiau skirtinguose regionuose įsitvirtino nevienodu tempu.

    Coves del Fem duomenys rodo, kad tame pačiame regione kurį laiką galėjo greta egzistuoti skirtingus pragyvenimo būdus pasirinkusios bendruomenės. Archeologai tikisi, kad kaulų, augalų liekanų, keramikos ir įrankių analizė padės aiškiau atsakyti, kaip šiaurės rytinėje Pirėnų pusiasalio dalyje vyko neolito plėtra ir kaip žmonės prisitaikė prie naujų maisto gamybos technologijų.

    Tokiuose tyrimuose ypatingą reikšmę turi laboratoriniai metodai, leidžiantys iš menkiausių pėdsakų atkurti praeities vaizdą. Augalų makroliekanos, suanglėjusios sėklos ir gyvūnų kaulai dažnai papildomai tiriami siekiant nustatyti rūšis, sezoniškumą, mitybos įpročius ir žmogaus poveikį kraštovaizdžiui, o tai padeda peržengti vien tik „radinių sąrašo“ ribas.

  • Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselonos politikai pritarė siūlymui smarkiai padidinti turistų mokestį kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste praleidžia mažiau nei 12 valandų. Šis žingsnis pristatomas kaip priemonė pažaboti perteklinį turizmą ir jo keliamą spaudimą miestui.

    Pagal planą mokestis trumpam sustojimui galėtų išaugti iki 30 eurų žmogui per dieną, tai yra beveik tris kartus. Šiuo metu tokie keleiviai sumoka 11 eurų, iš kurių 5 eurai tenka savivaldybės priemokai, o 6 eurai – regioniniam rinkliavos komponentui.

    Kam taikomas didinimas?

    Numatoma, kad didesnė rinkliava būtų taikoma tik kruizams, kurie įplaukia į uostą trumpam, o laivas prie krantinės būna mažiau nei 12 valandų. Kritikai pabrėžia, kad tokie vizitai dažnai sukuria didžiausius srautus miesto centre, tačiau palieka mažesnę ekonominę naudą.

    Tuo metu maršrutams, kurie Barselonoje prasideda arba baigiasi, didesnio tarifo siūloma netaikyti. Savivaldybė argumentuoja, kad tokie keleiviai dažniau naudojasi viešbučiais, pervežimo paslaugomis ir mieste išleidžia daugiau pinigų.

    Sprendimą dar turi patvirtinti Katalonija

    Nors siūlymui pritarė Barselonos miesto taryboje atstovaujamos politinės jėgos, vien savivaldybės sprendimo neužtenka. Kad pakeitimai įsigaliotų, reikalingas Katalonijos parlamento pritarimas.

    Diskusijoje akcentuojama, kad mokesčio didinimas neturėtų virsti vien papildomų pajamų rinkimu. Miesto politikai sieja priemonę su aiškia žinute kruizų sektoriui apie tai, kokio masto ir kokio tipo srautų Barselona nori ateityje.

    Turizmo industrija perspėja dėl pasekmių

    Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad staigūs mokesčių šuoliai ne visada duoda norimą rezultatą. Organizacija įspėja, kad brangesni apsilankymai gali pakeisti turistų elgseną ir sumažinti bendrą ekonominį indėlį, kurį kruizai sukuria mieste.

    „Suprantame, kad valdyti pasaulinio lygio kryptį yra sudėtinga, tačiau toks siūlymas gali pastatyti Barseloną į prastesnę konkurencinę padėtį nei kiti Viduržemio jūros uostai“, – sakė Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vadovė Gloria Guevara.

    Organizacija taip pat pabrėžia Barselonos, kaip vieno svarbiausių kruizų uostų regione, vaidmenį. Remiantis industrijos pateikiamais vertinimais, miestas per metus priima apie 4 000 000 kruizų keleivių, o vienas keleivis, kurio kelionė prasideda ar baigiasi Barselonoje, vidutiniškai vietoje išleidžia apie 255 eurus.

    Pastaraisiais metais daug Europos miestų griežtina turizmo reguliavimą: didina mokesčius, riboja trumpalaikę nuomą, peržiūri kruizų srautų valdymą ir siekia tolygiau paskirstyti lankytojus. Barselonos planas – dar vienas signalas, kad didžiausioms kryptims vis dažniau svarbesnė tampa gyvenimo kokybė ir infrastruktūros pajėgumai, o ne vien turistų skaičiaus augimas.

  • „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    Tyrimas plečiamas

    Teisėja, tirianti „Mango“ įkūrėjo Isako Andico žūtį, nurodė atlikti naują tyrimo veiksmų etapą: į bylą kviečiami papildomi liudytojai, taip pat paskirta teismo ekspertų rekonstrukcija. Tikslas – kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir patikrinti, ar mirtiną kritimą galima paaiškinti nelaimingu atsitikimu.

    Kaip skelbiama teismo dokumentuose, kalbama apie kritimą Montserrato kalnų trasoje, įvykusį 2024 metų gruodžio 14 dieną. Byloje tiriama, ar sužalojimų pobūdis ir kitos aplinkybės atitinka vien kritimo dinamiką, ar galėjo būti ir kitas veiksnys.

    Liudytojai iš artimiausio rato

    Tarp į teismą kviečiamų liudytojų – šeimos terapeutas, verslininko dukros Sarah ir Judith Andic, partnerė, taip pat bendrovės vadovas Toni Ruiz. Taip pat numatyta apklausti šeimos sekretorių ir pareigūnus, kurie vieni pirmųjų atvyko į įvykio vietą.

    Į bylą įtraukiami ir Katalonijos policijos Mossos d’Esquadra kalnų gelbėjimo padalinio pareigūnai. Teisėja taip pat pavedė nustatyti ir apklausti žygeivius, kurie po nelaimės bendravo su Jonathanu Andicu, įskaitant asmenį, padėjusį jam iškart po incidento.

    Žinutės ir santykių įtampa

    Vienu svarbesnių tyrimo elementų tapo žinutės, kuriomis, kaip teigiama bylos medžiagoje, terapijos laikotarpiu keitėsi Isakas Andicas, Jonathanas Andicas ir šeimos terapeutas. Prokuratūra šiuos pokalbius vertina kaip galimą ženklą, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo prastėję.

    Gynyba savo ruožtu tvirtina, kad tokio pobūdžio komunikacija turėtų būti vertinama terapijos kontekste, o ne kaip tiesioginis įrodymas apie ketinimus ar nusikalstamą veiką. Būtent dėl to terapeutas laikomas reikšmingu liudytoju, galinčiu paaiškinti bendravimo prasmę ir aplinkybes.

    „Manęs nestebina, kad pagalvojote, jog aš net galėčiau jus nužudyti“, – rašė Jonathanas Andicas terapeuto žinutėje, kuri minima bylos dokumentuose.

    Rekonstrukcija ir įkalčiai

    Teismo ekspertinė rekonstrukcija turėtų vykti dalyvaujant teismo medicinos ekspertams, kriminalistams ir specialistams, kurie vertino įvykio vietą. Bus analizuojama, ar sužalojimai dera su kritimo trajektorija, reljefu ir vietoje rastais pėdsakais.

    Tarp tiriamų objektų minimi laikrodis, striukė, kraujo pėdsakai ir įvairios žymės take. Be to, teisėja pareikalavo pateikti visus Isako Andico medicininius, slaugos ir vaistų vartojimo įrašus, nes gynyba teigia, kad sveikatos problemos, įskaitant osteoartritą, galėjo turėti įtakos nelaimei.

    Byloje toliau tiriamas Jonathanas Andicas – jis buvo vienintelis asmuo, lydėjęs tėvą žygyje. Teismas kol kas atmetė dalį prokuratūros prašymų, įskaitant visų įtariamojo elektroninių įrenginių paėmimą, argumentuodamas, kad šiuo metu tokia priemonė nepakankamai pagrįsta.

    Tyrimas tęsiamas, o papildomos apklausos ir rekonstrukcija turėtų padėti tiksliau atsakyti į klausimą, ar Montserrate įvykęs kritimas buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas, ar nusikalstamos veikos pasekmė.

  • 100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    Barselona 2026 metais mini 100 metų nuo katalonų modernizmo kūrėjo Antonio Gaudžio mirties. Miestas, kurio architektūrinį veidą formavo jo darbai, šią sukaktį pasitinka parodomis, ekskursijomis ir diskusijomis apie tai, kaip paveldas keičia šiuolaikinę Barseloną.

    Gaudis mirė 1926 metų birželio 7 dieną po nelaimingo atsitikimo, kai jį partrenkė tramvajus. Įvykis nutiko miesto centre, netoli vietų, kurios iki šiol siejamos su ryškiausiais jo kūriniais, o pats architektas netrukus buvo palaidotas jo svarbiausiame, iki šiol nebaigtame projekte.

    Šiandien Gaudžio pavardė Barselonoje tapo ne tik kultūros, bet ir masinio turizmo simboliu. Miestas kasmet sulaukia dešimčių milijonų lankytojų, o dalis jų atvyksta būtent dėl architekto palikimo, nuo Casa Milà ir Casa Batlló iki Park Güell ir Sagrada Família.

    Kaip gimė Gaudžio fenomenas

    Gaudis augo XIX amžiaus Katalonijoje, kai regionas sparčiai modernėjo: plėtėsi pramonė, keitėsi miestai, o Barselonoje įsigalėjo Ildefonso Cerdà suplanuotas Eixample kvartalų tinklas. Ši urbanistinė revoliucija tapo scena naujai architektūrai, kuriai vėliau prigijo katalonų modernizmo vardas.

    Gaudžio kūrybos branda sutapo su Renaixença kultūriniu sąjūdžiu, kai Katalonijoje stiprėjo kalbos, literatūros ir tapatybės atgimimas. Architektūroje tai virto formų ir dekoro eksperimentais, natūros motyvų perėmimu, drąsiomis konstrukcijomis ir ornamentika, kuri iki šiol atpažįstama iš pirmo žvilgsnio.

    Gaudis anksti įsiliejo į Barselonos intelektualų ir pramonininkų aplinką, o lemtinga pažintis su Eusebi Güell atvėrė kelią didžiausiems užsakymams. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado sprendimai, kurie vėliau tapo Gaudžio vizitine kortele, įskaitant trencadís mozaikos techniką.

    Sagrada Família: kodėl ji vis dar nebaigta?

    Sagrada Família statybos pradėtos XIX amžiaus pabaigoje, o Gaudis projektą perėmė 1883 metais ir iš esmės pakeitė jo kryptį. Vėlesniais metais jis vis labiau atsiribodavo nuo kitų darbų ir didžiąją laiko dalį skyrė bazilikai, kurią laikė gyvenimo pašaukimu.

    Vis dėlto Gaudis statybų pabaigos nesulaukė, o darbų eigą per šimtmetį ne kartą pristabdė finansavimo klausimai, karai, politiniai sukrėtimai ir sudėtinga inžinerija. Šiuolaikinė statyba taip pat reikalauja derinti istorinį sumanymą su saugumo, miesto planavimo ir paveldo apsaugos reikalavimais.

    Nors pastaraisiais dešimtmečiais darbai akivaizdžiai paspartėjo, Sagrada Família užbaigimo grafikai keitėsi ne kartą. Bazilika tapo simboliu, kad Gaudžio architektūra yra ne tik objektai, bet ir procesas, kuriame susitinka religija, miestų politika, turizmas, ekonomika ir technologijos.

    Paveldas, turizmas ir šiuolaikinė Barselona

    Gaudžio palikimas šiandien kelia ir praktinių klausimų: kaip išlaikyti miesto gyventojų kasdienybę, kai populiariausios vietos nuolat perpildytos. Barselona, kaip ir daugelis Europos miestų, ieško būdų valdyti lankytojų srautus, apsaugoti gyvenamuosius rajonus ir mažinti turizmo spaudimą infrastruktūrai.

    Kartu Gaudžio kūryba išlieka vienu svarbiausių Barselonos ekonominių variklių, ypač kultūros ir paslaugų sektoriuose. Sukakties metai miestui yra proga ne tik pagerbti architektą, bet ir iš naujo apibrėžti, kaip jo kūriniai gali būti pristatomi atsakingai, išlaikant pusiausvyrą tarp paveldo, miesto gyvybingumo ir lankytojų patirties.

    „Nežinau, ar diplomą įteikiame genijui, ar bepročiui, laikas parodys“, – sakė Elies Rogent.

  • Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    XIV amžiaus Katalonijos politikoje ryškią vietą užėmusi karalienė Elizenda de Montcada po mirties vėl atsidūrė dėmesio centre. Barselonoje esančiame Santa Maria de Pedralbes vienuolyno karališkajame laidojimo komplekse atlikti tyrimai atskleidė iki šiol menkai žinotų detalių apie jos sveikatą, amžių ir kasdienybę.

    Tyrimai vyko kaip platesnio projekto dalis, kai archeologai, antropologai ir genetikai išanalizavo 25 XIV amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė pačios karalienės kapas, nes palaikų išlikimas pasirodė esantis neįprastai geras, leidžiantis daryti tikslesnes išvadas.

    Elizenda de Montcada istorijoje minima kaip ketvirtoji Aragono karaliaus Jokūbo II žmona. 1326 metais ji inicijavo vienuolyno Santa Maria de Pedralbes įkūrimą Barselonoje, o šis greitai tapo reikšmingu religiniu ir visuomeniniu centru regione.

    Po vyro mirties 1327 metais karalienė, kaip rodo istoriniai šaltiniai, nebegrįžo į rūmus. Ji apsigyveno specialiai įrengtuose apartamentuose greta vienuolyno ir iš ten daugelį metų tvarkė savo valdas, išlaikydama politinę įtaką, o tai našlių karalienių praktikoje Europoje buvo svarbi galios forma.

    Ką parodė kaulų analizė?

    Antropologinė analizė rodo, kad Elizenda galėjo sulaukti apie 70 metų, o tai viduramžiais buvo itin retas amžius net ir elitui. Mokslininkai fiksavo ryškius su senėjimu siejamus pakitimus, įskaitant pažengusius sąnarių degeneracijos požymius, galėjusius sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judrumą.

    Taip pat aptikti osteoporozės bei kitų vyresniame amžiuje dažnėjančių sutrikimų pėdsakai. Tokios išvados svarbios ne tik biografijai, bet ir platesniam viduramžių elitų sveikatos vaizdui, nes leidžia lyginti gyvenimo kokybę, mitybą ir fizinius krūvius su žemesnių sluoksnių patirtimis.

    Didelį vaidmenį atliko kaukolės ir dantų būklės tyrimai, padedantys tiksliau vertinti gyvenimo sąlygas. Tyrėjai nurodo, kad, nepaisant ligų ir amžiaus, karalienė ilgą laiką tikėtina išlaikė palyginti gerą mitybos būklę, kas dera su jos aukštu statusu ir galimybėmis gauti geresnį maistą bei priežiūrą.

    Neįprastas kapas ir dviguba žinutė

    Išskirtinis dėmesys tenka ir pačiam antkapiui, suprojektuotam kaip simbolinis, dvipusis monumentas. Bažnyčios pusėje Elizenda vaizduojama kaip valdovė su karališkuoju orumu, o iš vienuolyno galerijų pusės ji pristatoma kaip kukli našlė, susijusi su religiniu gyvenimu.

    Toks sprendimas laikomas retu ir atspindinčiu dvigubą jos vaidmenį po vyro mirties: iš vienos pusės ji išlaikė autoritetą ir įtaką, iš kitos pusės sąmoningai kūrė pamaldžios, su vienuolynu susietos globėjos įvaizdį. Tyrėjų vertinimu, tai padeda geriau suprasti, kaip viduramžių moterys iš aukščiausių sluoksnių galėjo derinti politinę galią ir religines praktikas.

    Kodėl šie tyrimai svarbūs dabar?

    Šiuolaikinė bioarcheologija vis dažniau jungia klasikinius kasinėjimus su genetiniais ir izotopiniais metodais, todėl atsiveria galimybė tiksliau rekonstruoti praeities žmonių kilmę, giminystės ryšius, ligas ir net judėjimą. Šiuo atveju 25 palaidotųjų analizė leidžia geriau suprasti ne tik karalienę, bet ir su vienuolynu susijusią bendruomenę bei viduramžių Katalonijos elito socialinę struktūrą.

    Elizenda de Montcada šimtmečius dažnai buvo minima per savo vyro figūrą, tačiau nauji duomenys grąžina ją į savą vietą istorijoje. Tyrimų rezultatai primena, kad ji buvo ne tik karalienė, bet ir viena įtakingiausių savo epochos moterų, kurios gyvenimo pėdsakus dabar papildo ir mokslas.

  • Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Kruizinių kelionių bumas Barselonoje jau kurį laiką kelia įtampą: dalis keleivių mieste praleidžia vos kelias valandas, o didžiausia jų išlaidų dalis lieka laive. Miesto valdžia teigia, kad tokie vizitai labiau didina spūstis ir apkrauna viešąsias erdves, nei kuria naudą vietos verslams.

    Barselonos miesto taryba patvirtino, kad nuo 2026 metų balandžio bus didinamas turizmo mokestis kruizų keleiviams. Jei kruizinio laivo keleivis mieste praleis ilgiau nei 12 valandų, jam bus taikomas 4 eurų regioninis mokestis, o jei trumpiau nei 12 valandų – 6 eurų regioninis mokestis.

    Prie regioninio mokesčio papildomai bus pridedamas 5 eurų miesto mokestis. Tai reiškia, kad bendra suma kruizų keleiviui, priklausomai nuo sustojimo trukmės, sieks 9 arba 11 eurų.

    Merui to neužtenka

    Barselonos meras Jaume Collboni viešai kalbėjo, kad mokesčių didinimą norėtų paspartinti, jog jis įsigaliotų greičiau nei numatyta anksčiau. Jo siūlymas numato, kad iki 2027 metų bendra našta kruizų keleiviui galėtų kilti iki 8 eurų vien už turizmo mokestį, o ateityje būti dar didinama.

    Miesto vadovas taip pat akcentavo ambicingą tikslą ateityje iki minimumo sumažinti, o ilgainiui ir visai atsisakyti kruizinių laivų, kurie Barselonoje sustoja tik kelioms valandoms. Argumentas paprastas: keleiviai dažnai nakvoja ir leidžia pinigus laive, tačiau miestas patiria triukšmo, taršos ir perpildytų viešųjų erdvių pasekmes.

    Ribojimai uoste ir keleivių skaičiai

    Barselona ribojimų imasi ne tik per mokesčius. Miesto valdžia anksčiau buvo susitarusi su uostu dėl kruizų infrastruktūros mažinimo: planuojama terminalų skaičių sumažinti nuo septynių iki penkių, kad būtų apribotas vienu metu priimamų laivų srautas.

    Uosto duomenys rodo, kad 2025 metais Barseloną aplankė apie 2,3 milijono kruizinių laivų keleivių. Toks mastas miestui reiškia ne tik didesnes pajamas iš turizmo, bet ir didesnį spaudimą transportui, švarai, saugumui bei gyvenimo kokybei centrinėse zonose.

    Brangsta ir nakvynė mieste

    Nuo balandžio mieste jau padidintos turizmo mokesčių normos ir viešbučių bei trumpalaikės nuomos svečiams. Penkių žvaigždučių viešbučiuose taikomas 7 eurų regioninis mokestis už naktį, keturių žvaigždučių viešbučiuose – 3,40 euro.

    Trumpalaikės nuomos svečiams, įskaitant turistinius apartamentus, nustatytas 4,50 euro regioninis mokestis už naktį. Be to, miesto mokestis nuo 2026 metų balandžio 1 dienos padidintas nuo 4 iki 5 eurų už naktį.

    Miesto taryba mokesčių didinimą grindžia dviem tikslais: surinkti daugiau pajamų iš intensyvaus turizmo ir sumažinti jo daromą spaudimą vietos bendruomenei, infrastruktūrai bei būsto rinkai. Barselonos valdžios žinutė aiški: turizmas turi prisidėti prie miesto išlaikymo, o ne kelti papildomų problemų nepadengiant jų kainos.

  • Barselona griežtina tvarką kruizų turistams: įvažiavimo mokestis didės iki 8 eurų per dieną

    Barselonos miesto valdžia skelbia griežtesnį kursą masinio kruizinio turizmo atžvilgiu ir žada greičiau nei planuota didinti turistinį mokestį keleiviams, kurie į miestą atvyksta kruiziniais laivais. Miestas siekia mažinti trumpalaikių, kelioms valandoms atvykstančių srautų daromą spaudimą infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms.

    Pasak mero Jaume Collboni, kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste būna trumpiau nei 12 valandų, mokestis turėtų didėti nuo 4 iki 8 eurų žmogui per dieną. Šis pokytis, kaip skelbia savivaldybė, turėtų įsigalioti artimiausiais mėnesiais, o ne būti išdėstytas palaipsniui iki 2029 metų.

    Miesto taryba pabrėžia, kad tokie turistai dažnai palieka ribotą ekonominę naudą, tačiau prisideda prie spūsčių, perpildytų viešųjų erdvių ir didesnio komunalinių paslaugų poreikio. Barselona taip pat primena jau pasiektą susitarimą mažinti kruizinių terminalų skaičių nuo septynių iki penkių.

    „Turizmas turi tarnauti miestui, o ne atvirkščiai. Norime aukštesnės kokybės turizmo, todėl mus labiau domina verslo kelionės ir renginiai“, – sakė Jaume Collboni.

    Merija neatmeta, kad ateityje mokestis galėtų būti didinamas dar kartą, tačiau tam reikėtų Katalonijos regiono valdžios pritarimo. Platesniame kontekste Barselona jau ne vienerius metus ieško būdų suvaldyti vadinamąjį perteklinį turizmą, o vienas ryškesnių žingsnių – sprendimai dėl kruizinių laivų srautų ir jų aptarnavimo vietų.

    Be kruizų ribojimo, miestas yra paskelbęs ir apie planus iki 2028 metų palaipsniui atsisakyti būsto nuomos trumpalaikei turizmo rinkai. Barselona tokius sprendimus sieja su augančiomis būsto kainomis, vietos gyventojų išstūmimu iš centrinių rajonų ir didėjančia įtampa tarp turizmo sektoriaus ir bendruomenių.

    Uosto statistika rodo, kad kruizinis turizmas mieste išlieka itin didelis: pastaraisiais metais fiksuoti rekordiniai kruizinių laivų apsilankymų skaičiai ir milijoninės keleivių apimtys. Būtent todėl, anot savivaldybės, vien simbolinių priemonių nebeužtenka, o mokestinė politika tampa vienu iš realiausiai veikiančių srautų valdymo instrumentų.

  • 5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    Įtarimai dėl saugomos veislės

    Ispanijoje, Katalonijos Ljeidos provincijoje, teismą pasiekė neįprasta istorija apie sodininką, kuriam gresia didelė bauda ir laisvės atėmimas dėl nektarinų auginimo. Tyrimas pradėtas įtarus, kad ūkyje naudota teisiškai saugoma veislė be privalomos licencijos.

    Pranešama, kad pareigūnai atliko patikrinimą keliuose soduose Segrià regione ir paėmė medžių mėginius genetiniams tyrimams. Tokie tyrimai leidžia nustatyti, ar augalai atitinka konkrečią veislę, kuriai taikoma selekcininko teisių apsauga.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, ūkyje galėjo augti apie 5 000 nektarinų medžių. Tyrėjai akcentuoja, kad klausimas sukasi ne apie pačių vaisių prekybą, o apie galimai neteisėtą saugomos veislės dauginimą ir auginimą už licencijavimo sistemos ribų.

    Kodėl licencijuotos veislės tampa rizika

    Šiuolaikinėje sodininkystėje daugelis naujų, rinkoje paklausių veislių yra saugomos selekcininko teisėmis. Tai reiškia, kad veislės savininkas gali nustatyti sąlygas, kaip veislę leidžiama dauginti, platinti sodinukus ir komerciškai auginti sodus, ypač kai kalbama apie intensyvius, didelio masto ūkius.

    Europos Sąjungoje veislių apsauga remiasi bendromis taisyklėmis: selekcininkui suteikiamos išimtinės teisės, o už naudojimą be leidimo gali grėsti civilinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji. Vaismedžiams apsauga dažnai taikoma iki 30 metų, todėl net seniai įveistas sodas ne visada reiškia, kad teisinė rizika išnykusi.

    Katalonijos atveju ūkininkas aiškino, kad sodai įveisti prieš daugelį metų ir jis esą nežinojo pažeidžiantis taisykles. Vis dėlto nežinojimas nuo atsakomybės paprastai neatleidžia, o ginčuose dažnai vertinama, ar ūkininkas galėjo ir turėjo patikrinti veislės kilmę, įsigijimo dokumentus bei licencijos sąlygas.

    Ką svarbu žinoti ūkininkams ir pirkėjams

    Praktikoje itin svarbu atskirti vaisių pardavimą nuo dauginamosios medžiagos platinimo. Ūkininkas, teisėtai įsigijęs licencijuotus sodinukus ir laikydamasis sutarties sąlygų, paprastai gali parduoti derlių, tačiau problemos kyla tuomet, kai be selekcininko leidimo pradedama dauginti saugomą veislę.

    Didžiausia rizika siejama su skiepijimu, ūglių ar akių ėmimu, neoficialiu sodinukų pardavimu ir sodų plėtra, kai nesutvarkyti leidimai ar neaiški sodinamosios medžiagos kilmė. Tokiais atvejais teisės turėtojas gali siekti nuostolių atlyginimo, reikalauti pašalinti pažeidimo padarinius ir sustabdyti neteisėtą naudojimą.

    Kita, atskira tema yra sezoninė prekyba vaisiais prie kelių. Ji gali būti leidžiama, tačiau priklauso nuo to, kur vyksta prekyba ir ar neužimamas kelio juostos plotas be leidimo, taip pat nuo higienos ir laikymo sąlygų, ypač karštuoju metų laiku.