CP v2

Tag: Katalonija

  • Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselonos politikai pritarė siūlymui smarkiai padidinti turistų mokestį kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste praleidžia mažiau nei 12 valandų. Šis žingsnis pristatomas kaip priemonė pažaboti perteklinį turizmą ir jo keliamą spaudimą miestui.

    Pagal planą mokestis trumpam sustojimui galėtų išaugti iki 30 eurų žmogui per dieną, tai yra beveik tris kartus. Šiuo metu tokie keleiviai sumoka 11 eurų, iš kurių 5 eurai tenka savivaldybės priemokai, o 6 eurai – regioniniam rinkliavos komponentui.

    Kam taikomas didinimas?

    Numatoma, kad didesnė rinkliava būtų taikoma tik kruizams, kurie įplaukia į uostą trumpam, o laivas prie krantinės būna mažiau nei 12 valandų. Kritikai pabrėžia, kad tokie vizitai dažnai sukuria didžiausius srautus miesto centre, tačiau palieka mažesnę ekonominę naudą.

    Tuo metu maršrutams, kurie Barselonoje prasideda arba baigiasi, didesnio tarifo siūloma netaikyti. Savivaldybė argumentuoja, kad tokie keleiviai dažniau naudojasi viešbučiais, pervežimo paslaugomis ir mieste išleidžia daugiau pinigų.

    Sprendimą dar turi patvirtinti Katalonija

    Nors siūlymui pritarė Barselonos miesto taryboje atstovaujamos politinės jėgos, vien savivaldybės sprendimo neužtenka. Kad pakeitimai įsigaliotų, reikalingas Katalonijos parlamento pritarimas.

    Diskusijoje akcentuojama, kad mokesčio didinimas neturėtų virsti vien papildomų pajamų rinkimu. Miesto politikai sieja priemonę su aiškia žinute kruizų sektoriui apie tai, kokio masto ir kokio tipo srautų Barselona nori ateityje.

    Turizmo industrija perspėja dėl pasekmių

    Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad staigūs mokesčių šuoliai ne visada duoda norimą rezultatą. Organizacija įspėja, kad brangesni apsilankymai gali pakeisti turistų elgseną ir sumažinti bendrą ekonominį indėlį, kurį kruizai sukuria mieste.

    „Suprantame, kad valdyti pasaulinio lygio kryptį yra sudėtinga, tačiau toks siūlymas gali pastatyti Barseloną į prastesnę konkurencinę padėtį nei kiti Viduržemio jūros uostai“, – sakė Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vadovė Gloria Guevara.

    Organizacija taip pat pabrėžia Barselonos, kaip vieno svarbiausių kruizų uostų regione, vaidmenį. Remiantis industrijos pateikiamais vertinimais, miestas per metus priima apie 4 000 000 kruizų keleivių, o vienas keleivis, kurio kelionė prasideda ar baigiasi Barselonoje, vidutiniškai vietoje išleidžia apie 255 eurus.

    Pastaraisiais metais daug Europos miestų griežtina turizmo reguliavimą: didina mokesčius, riboja trumpalaikę nuomą, peržiūri kruizų srautų valdymą ir siekia tolygiau paskirstyti lankytojus. Barselonos planas – dar vienas signalas, kad didžiausioms kryptims vis dažniau svarbesnė tampa gyvenimo kokybė ir infrastruktūros pajėgumai, o ne vien turistų skaičiaus augimas.

  • „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    Tyrimas plečiamas

    Teisėja, tirianti „Mango“ įkūrėjo Isako Andico žūtį, nurodė atlikti naują tyrimo veiksmų etapą: į bylą kviečiami papildomi liudytojai, taip pat paskirta teismo ekspertų rekonstrukcija. Tikslas – kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir patikrinti, ar mirtiną kritimą galima paaiškinti nelaimingu atsitikimu.

    Kaip skelbiama teismo dokumentuose, kalbama apie kritimą Montserrato kalnų trasoje, įvykusį 2024 metų gruodžio 14 dieną. Byloje tiriama, ar sužalojimų pobūdis ir kitos aplinkybės atitinka vien kritimo dinamiką, ar galėjo būti ir kitas veiksnys.

    Liudytojai iš artimiausio rato

    Tarp į teismą kviečiamų liudytojų – šeimos terapeutas, verslininko dukros Sarah ir Judith Andic, partnerė, taip pat bendrovės vadovas Toni Ruiz. Taip pat numatyta apklausti šeimos sekretorių ir pareigūnus, kurie vieni pirmųjų atvyko į įvykio vietą.

    Į bylą įtraukiami ir Katalonijos policijos Mossos d’Esquadra kalnų gelbėjimo padalinio pareigūnai. Teisėja taip pat pavedė nustatyti ir apklausti žygeivius, kurie po nelaimės bendravo su Jonathanu Andicu, įskaitant asmenį, padėjusį jam iškart po incidento.

    Žinutės ir santykių įtampa

    Vienu svarbesnių tyrimo elementų tapo žinutės, kuriomis, kaip teigiama bylos medžiagoje, terapijos laikotarpiu keitėsi Isakas Andicas, Jonathanas Andicas ir šeimos terapeutas. Prokuratūra šiuos pokalbius vertina kaip galimą ženklą, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo prastėję.

    Gynyba savo ruožtu tvirtina, kad tokio pobūdžio komunikacija turėtų būti vertinama terapijos kontekste, o ne kaip tiesioginis įrodymas apie ketinimus ar nusikalstamą veiką. Būtent dėl to terapeutas laikomas reikšmingu liudytoju, galinčiu paaiškinti bendravimo prasmę ir aplinkybes.

    „Manęs nestebina, kad pagalvojote, jog aš net galėčiau jus nužudyti“, – rašė Jonathanas Andicas terapeuto žinutėje, kuri minima bylos dokumentuose.

    Rekonstrukcija ir įkalčiai

    Teismo ekspertinė rekonstrukcija turėtų vykti dalyvaujant teismo medicinos ekspertams, kriminalistams ir specialistams, kurie vertino įvykio vietą. Bus analizuojama, ar sužalojimai dera su kritimo trajektorija, reljefu ir vietoje rastais pėdsakais.

    Tarp tiriamų objektų minimi laikrodis, striukė, kraujo pėdsakai ir įvairios žymės take. Be to, teisėja pareikalavo pateikti visus Isako Andico medicininius, slaugos ir vaistų vartojimo įrašus, nes gynyba teigia, kad sveikatos problemos, įskaitant osteoartritą, galėjo turėti įtakos nelaimei.

    Byloje toliau tiriamas Jonathanas Andicas – jis buvo vienintelis asmuo, lydėjęs tėvą žygyje. Teismas kol kas atmetė dalį prokuratūros prašymų, įskaitant visų įtariamojo elektroninių įrenginių paėmimą, argumentuodamas, kad šiuo metu tokia priemonė nepakankamai pagrįsta.

    Tyrimas tęsiamas, o papildomos apklausos ir rekonstrukcija turėtų padėti tiksliau atsakyti į klausimą, ar Montserrate įvykęs kritimas buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas, ar nusikalstamos veikos pasekmė.

  • 100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    Barselona 2026 metais mini 100 metų nuo katalonų modernizmo kūrėjo Antonio Gaudžio mirties. Miestas, kurio architektūrinį veidą formavo jo darbai, šią sukaktį pasitinka parodomis, ekskursijomis ir diskusijomis apie tai, kaip paveldas keičia šiuolaikinę Barseloną.

    Gaudis mirė 1926 metų birželio 7 dieną po nelaimingo atsitikimo, kai jį partrenkė tramvajus. Įvykis nutiko miesto centre, netoli vietų, kurios iki šiol siejamos su ryškiausiais jo kūriniais, o pats architektas netrukus buvo palaidotas jo svarbiausiame, iki šiol nebaigtame projekte.

    Šiandien Gaudžio pavardė Barselonoje tapo ne tik kultūros, bet ir masinio turizmo simboliu. Miestas kasmet sulaukia dešimčių milijonų lankytojų, o dalis jų atvyksta būtent dėl architekto palikimo, nuo Casa Milà ir Casa Batlló iki Park Güell ir Sagrada Família.

    Kaip gimė Gaudžio fenomenas

    Gaudis augo XIX amžiaus Katalonijoje, kai regionas sparčiai modernėjo: plėtėsi pramonė, keitėsi miestai, o Barselonoje įsigalėjo Ildefonso Cerdà suplanuotas Eixample kvartalų tinklas. Ši urbanistinė revoliucija tapo scena naujai architektūrai, kuriai vėliau prigijo katalonų modernizmo vardas.

    Gaudžio kūrybos branda sutapo su Renaixença kultūriniu sąjūdžiu, kai Katalonijoje stiprėjo kalbos, literatūros ir tapatybės atgimimas. Architektūroje tai virto formų ir dekoro eksperimentais, natūros motyvų perėmimu, drąsiomis konstrukcijomis ir ornamentika, kuri iki šiol atpažįstama iš pirmo žvilgsnio.

    Gaudis anksti įsiliejo į Barselonos intelektualų ir pramonininkų aplinką, o lemtinga pažintis su Eusebi Güell atvėrė kelią didžiausiems užsakymams. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado sprendimai, kurie vėliau tapo Gaudžio vizitine kortele, įskaitant trencadís mozaikos techniką.

    Sagrada Família: kodėl ji vis dar nebaigta?

    Sagrada Família statybos pradėtos XIX amžiaus pabaigoje, o Gaudis projektą perėmė 1883 metais ir iš esmės pakeitė jo kryptį. Vėlesniais metais jis vis labiau atsiribodavo nuo kitų darbų ir didžiąją laiko dalį skyrė bazilikai, kurią laikė gyvenimo pašaukimu.

    Vis dėlto Gaudis statybų pabaigos nesulaukė, o darbų eigą per šimtmetį ne kartą pristabdė finansavimo klausimai, karai, politiniai sukrėtimai ir sudėtinga inžinerija. Šiuolaikinė statyba taip pat reikalauja derinti istorinį sumanymą su saugumo, miesto planavimo ir paveldo apsaugos reikalavimais.

    Nors pastaraisiais dešimtmečiais darbai akivaizdžiai paspartėjo, Sagrada Família užbaigimo grafikai keitėsi ne kartą. Bazilika tapo simboliu, kad Gaudžio architektūra yra ne tik objektai, bet ir procesas, kuriame susitinka religija, miestų politika, turizmas, ekonomika ir technologijos.

    Paveldas, turizmas ir šiuolaikinė Barselona

    Gaudžio palikimas šiandien kelia ir praktinių klausimų: kaip išlaikyti miesto gyventojų kasdienybę, kai populiariausios vietos nuolat perpildytos. Barselona, kaip ir daugelis Europos miestų, ieško būdų valdyti lankytojų srautus, apsaugoti gyvenamuosius rajonus ir mažinti turizmo spaudimą infrastruktūrai.

    Kartu Gaudžio kūryba išlieka vienu svarbiausių Barselonos ekonominių variklių, ypač kultūros ir paslaugų sektoriuose. Sukakties metai miestui yra proga ne tik pagerbti architektą, bet ir iš naujo apibrėžti, kaip jo kūriniai gali būti pristatomi atsakingai, išlaikant pusiausvyrą tarp paveldo, miesto gyvybingumo ir lankytojų patirties.

    „Nežinau, ar diplomą įteikiame genijui, ar bepročiui, laikas parodys“, – sakė Elies Rogent.

  • Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    XIV amžiaus Katalonijos politikoje ryškią vietą užėmusi karalienė Elizenda de Montcada po mirties vėl atsidūrė dėmesio centre. Barselonoje esančiame Santa Maria de Pedralbes vienuolyno karališkajame laidojimo komplekse atlikti tyrimai atskleidė iki šiol menkai žinotų detalių apie jos sveikatą, amžių ir kasdienybę.

    Tyrimai vyko kaip platesnio projekto dalis, kai archeologai, antropologai ir genetikai išanalizavo 25 XIV amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė pačios karalienės kapas, nes palaikų išlikimas pasirodė esantis neįprastai geras, leidžiantis daryti tikslesnes išvadas.

    Elizenda de Montcada istorijoje minima kaip ketvirtoji Aragono karaliaus Jokūbo II žmona. 1326 metais ji inicijavo vienuolyno Santa Maria de Pedralbes įkūrimą Barselonoje, o šis greitai tapo reikšmingu religiniu ir visuomeniniu centru regione.

    Po vyro mirties 1327 metais karalienė, kaip rodo istoriniai šaltiniai, nebegrįžo į rūmus. Ji apsigyveno specialiai įrengtuose apartamentuose greta vienuolyno ir iš ten daugelį metų tvarkė savo valdas, išlaikydama politinę įtaką, o tai našlių karalienių praktikoje Europoje buvo svarbi galios forma.

    Ką parodė kaulų analizė?

    Antropologinė analizė rodo, kad Elizenda galėjo sulaukti apie 70 metų, o tai viduramžiais buvo itin retas amžius net ir elitui. Mokslininkai fiksavo ryškius su senėjimu siejamus pakitimus, įskaitant pažengusius sąnarių degeneracijos požymius, galėjusius sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judrumą.

    Taip pat aptikti osteoporozės bei kitų vyresniame amžiuje dažnėjančių sutrikimų pėdsakai. Tokios išvados svarbios ne tik biografijai, bet ir platesniam viduramžių elitų sveikatos vaizdui, nes leidžia lyginti gyvenimo kokybę, mitybą ir fizinius krūvius su žemesnių sluoksnių patirtimis.

    Didelį vaidmenį atliko kaukolės ir dantų būklės tyrimai, padedantys tiksliau vertinti gyvenimo sąlygas. Tyrėjai nurodo, kad, nepaisant ligų ir amžiaus, karalienė ilgą laiką tikėtina išlaikė palyginti gerą mitybos būklę, kas dera su jos aukštu statusu ir galimybėmis gauti geresnį maistą bei priežiūrą.

    Neįprastas kapas ir dviguba žinutė

    Išskirtinis dėmesys tenka ir pačiam antkapiui, suprojektuotam kaip simbolinis, dvipusis monumentas. Bažnyčios pusėje Elizenda vaizduojama kaip valdovė su karališkuoju orumu, o iš vienuolyno galerijų pusės ji pristatoma kaip kukli našlė, susijusi su religiniu gyvenimu.

    Toks sprendimas laikomas retu ir atspindinčiu dvigubą jos vaidmenį po vyro mirties: iš vienos pusės ji išlaikė autoritetą ir įtaką, iš kitos pusės sąmoningai kūrė pamaldžios, su vienuolynu susietos globėjos įvaizdį. Tyrėjų vertinimu, tai padeda geriau suprasti, kaip viduramžių moterys iš aukščiausių sluoksnių galėjo derinti politinę galią ir religines praktikas.

    Kodėl šie tyrimai svarbūs dabar?

    Šiuolaikinė bioarcheologija vis dažniau jungia klasikinius kasinėjimus su genetiniais ir izotopiniais metodais, todėl atsiveria galimybė tiksliau rekonstruoti praeities žmonių kilmę, giminystės ryšius, ligas ir net judėjimą. Šiuo atveju 25 palaidotųjų analizė leidžia geriau suprasti ne tik karalienę, bet ir su vienuolynu susijusią bendruomenę bei viduramžių Katalonijos elito socialinę struktūrą.

    Elizenda de Montcada šimtmečius dažnai buvo minima per savo vyro figūrą, tačiau nauji duomenys grąžina ją į savą vietą istorijoje. Tyrimų rezultatai primena, kad ji buvo ne tik karalienė, bet ir viena įtakingiausių savo epochos moterų, kurios gyvenimo pėdsakus dabar papildo ir mokslas.

  • Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Kruizinių kelionių bumas Barselonoje jau kurį laiką kelia įtampą: dalis keleivių mieste praleidžia vos kelias valandas, o didžiausia jų išlaidų dalis lieka laive. Miesto valdžia teigia, kad tokie vizitai labiau didina spūstis ir apkrauna viešąsias erdves, nei kuria naudą vietos verslams.

    Barselonos miesto taryba patvirtino, kad nuo 2026 metų balandžio bus didinamas turizmo mokestis kruizų keleiviams. Jei kruizinio laivo keleivis mieste praleis ilgiau nei 12 valandų, jam bus taikomas 4 eurų regioninis mokestis, o jei trumpiau nei 12 valandų – 6 eurų regioninis mokestis.

    Prie regioninio mokesčio papildomai bus pridedamas 5 eurų miesto mokestis. Tai reiškia, kad bendra suma kruizų keleiviui, priklausomai nuo sustojimo trukmės, sieks 9 arba 11 eurų.

    Merui to neužtenka

    Barselonos meras Jaume Collboni viešai kalbėjo, kad mokesčių didinimą norėtų paspartinti, jog jis įsigaliotų greičiau nei numatyta anksčiau. Jo siūlymas numato, kad iki 2027 metų bendra našta kruizų keleiviui galėtų kilti iki 8 eurų vien už turizmo mokestį, o ateityje būti dar didinama.

    Miesto vadovas taip pat akcentavo ambicingą tikslą ateityje iki minimumo sumažinti, o ilgainiui ir visai atsisakyti kruizinių laivų, kurie Barselonoje sustoja tik kelioms valandoms. Argumentas paprastas: keleiviai dažnai nakvoja ir leidžia pinigus laive, tačiau miestas patiria triukšmo, taršos ir perpildytų viešųjų erdvių pasekmes.

    Ribojimai uoste ir keleivių skaičiai

    Barselona ribojimų imasi ne tik per mokesčius. Miesto valdžia anksčiau buvo susitarusi su uostu dėl kruizų infrastruktūros mažinimo: planuojama terminalų skaičių sumažinti nuo septynių iki penkių, kad būtų apribotas vienu metu priimamų laivų srautas.

    Uosto duomenys rodo, kad 2025 metais Barseloną aplankė apie 2,3 milijono kruizinių laivų keleivių. Toks mastas miestui reiškia ne tik didesnes pajamas iš turizmo, bet ir didesnį spaudimą transportui, švarai, saugumui bei gyvenimo kokybei centrinėse zonose.

    Brangsta ir nakvynė mieste

    Nuo balandžio mieste jau padidintos turizmo mokesčių normos ir viešbučių bei trumpalaikės nuomos svečiams. Penkių žvaigždučių viešbučiuose taikomas 7 eurų regioninis mokestis už naktį, keturių žvaigždučių viešbučiuose – 3,40 euro.

    Trumpalaikės nuomos svečiams, įskaitant turistinius apartamentus, nustatytas 4,50 euro regioninis mokestis už naktį. Be to, miesto mokestis nuo 2026 metų balandžio 1 dienos padidintas nuo 4 iki 5 eurų už naktį.

    Miesto taryba mokesčių didinimą grindžia dviem tikslais: surinkti daugiau pajamų iš intensyvaus turizmo ir sumažinti jo daromą spaudimą vietos bendruomenei, infrastruktūrai bei būsto rinkai. Barselonos valdžios žinutė aiški: turizmas turi prisidėti prie miesto išlaikymo, o ne kelti papildomų problemų nepadengiant jų kainos.

  • Barselona griežtina tvarką kruizų turistams: įvažiavimo mokestis didės iki 8 eurų per dieną

    Barselonos miesto valdžia skelbia griežtesnį kursą masinio kruizinio turizmo atžvilgiu ir žada greičiau nei planuota didinti turistinį mokestį keleiviams, kurie į miestą atvyksta kruiziniais laivais. Miestas siekia mažinti trumpalaikių, kelioms valandoms atvykstančių srautų daromą spaudimą infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms.

    Pasak mero Jaume Collboni, kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste būna trumpiau nei 12 valandų, mokestis turėtų didėti nuo 4 iki 8 eurų žmogui per dieną. Šis pokytis, kaip skelbia savivaldybė, turėtų įsigalioti artimiausiais mėnesiais, o ne būti išdėstytas palaipsniui iki 2029 metų.

    Miesto taryba pabrėžia, kad tokie turistai dažnai palieka ribotą ekonominę naudą, tačiau prisideda prie spūsčių, perpildytų viešųjų erdvių ir didesnio komunalinių paslaugų poreikio. Barselona taip pat primena jau pasiektą susitarimą mažinti kruizinių terminalų skaičių nuo septynių iki penkių.

    „Turizmas turi tarnauti miestui, o ne atvirkščiai. Norime aukštesnės kokybės turizmo, todėl mus labiau domina verslo kelionės ir renginiai“, – sakė Jaume Collboni.

    Merija neatmeta, kad ateityje mokestis galėtų būti didinamas dar kartą, tačiau tam reikėtų Katalonijos regiono valdžios pritarimo. Platesniame kontekste Barselona jau ne vienerius metus ieško būdų suvaldyti vadinamąjį perteklinį turizmą, o vienas ryškesnių žingsnių – sprendimai dėl kruizinių laivų srautų ir jų aptarnavimo vietų.

    Be kruizų ribojimo, miestas yra paskelbęs ir apie planus iki 2028 metų palaipsniui atsisakyti būsto nuomos trumpalaikei turizmo rinkai. Barselona tokius sprendimus sieja su augančiomis būsto kainomis, vietos gyventojų išstūmimu iš centrinių rajonų ir didėjančia įtampa tarp turizmo sektoriaus ir bendruomenių.

    Uosto statistika rodo, kad kruizinis turizmas mieste išlieka itin didelis: pastaraisiais metais fiksuoti rekordiniai kruizinių laivų apsilankymų skaičiai ir milijoninės keleivių apimtys. Būtent todėl, anot savivaldybės, vien simbolinių priemonių nebeužtenka, o mokestinė politika tampa vienu iš realiausiai veikiančių srautų valdymo instrumentų.

  • 5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    Įtarimai dėl saugomos veislės

    Ispanijoje, Katalonijos Ljeidos provincijoje, teismą pasiekė neįprasta istorija apie sodininką, kuriam gresia didelė bauda ir laisvės atėmimas dėl nektarinų auginimo. Tyrimas pradėtas įtarus, kad ūkyje naudota teisiškai saugoma veislė be privalomos licencijos.

    Pranešama, kad pareigūnai atliko patikrinimą keliuose soduose Segrià regione ir paėmė medžių mėginius genetiniams tyrimams. Tokie tyrimai leidžia nustatyti, ar augalai atitinka konkrečią veislę, kuriai taikoma selekcininko teisių apsauga.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, ūkyje galėjo augti apie 5 000 nektarinų medžių. Tyrėjai akcentuoja, kad klausimas sukasi ne apie pačių vaisių prekybą, o apie galimai neteisėtą saugomos veislės dauginimą ir auginimą už licencijavimo sistemos ribų.

    Kodėl licencijuotos veislės tampa rizika

    Šiuolaikinėje sodininkystėje daugelis naujų, rinkoje paklausių veislių yra saugomos selekcininko teisėmis. Tai reiškia, kad veislės savininkas gali nustatyti sąlygas, kaip veislę leidžiama dauginti, platinti sodinukus ir komerciškai auginti sodus, ypač kai kalbama apie intensyvius, didelio masto ūkius.

    Europos Sąjungoje veislių apsauga remiasi bendromis taisyklėmis: selekcininkui suteikiamos išimtinės teisės, o už naudojimą be leidimo gali grėsti civilinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji. Vaismedžiams apsauga dažnai taikoma iki 30 metų, todėl net seniai įveistas sodas ne visada reiškia, kad teisinė rizika išnykusi.

    Katalonijos atveju ūkininkas aiškino, kad sodai įveisti prieš daugelį metų ir jis esą nežinojo pažeidžiantis taisykles. Vis dėlto nežinojimas nuo atsakomybės paprastai neatleidžia, o ginčuose dažnai vertinama, ar ūkininkas galėjo ir turėjo patikrinti veislės kilmę, įsigijimo dokumentus bei licencijos sąlygas.

    Ką svarbu žinoti ūkininkams ir pirkėjams

    Praktikoje itin svarbu atskirti vaisių pardavimą nuo dauginamosios medžiagos platinimo. Ūkininkas, teisėtai įsigijęs licencijuotus sodinukus ir laikydamasis sutarties sąlygų, paprastai gali parduoti derlių, tačiau problemos kyla tuomet, kai be selekcininko leidimo pradedama dauginti saugomą veislę.

    Didžiausia rizika siejama su skiepijimu, ūglių ar akių ėmimu, neoficialiu sodinukų pardavimu ir sodų plėtra, kai nesutvarkyti leidimai ar neaiški sodinamosios medžiagos kilmė. Tokiais atvejais teisės turėtojas gali siekti nuostolių atlyginimo, reikalauti pašalinti pažeidimo padarinius ir sustabdyti neteisėtą naudojimą.

    Kita, atskira tema yra sezoninė prekyba vaisiais prie kelių. Ji gali būti leidžiama, tačiau priklauso nuo to, kur vyksta prekyba ir ar neužimamas kelio juostos plotas be leidimo, taip pat nuo higienos ir laikymo sąlygų, ypač karštuoju metų laiku.

  • Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Rekordiniai Mėlynosios vėliavos skaičiai

    Ispanija 2026 metais pasiekė naują Mėlynosios vėliavos programos rekordą: šaliai iš viso skirti 794 ženklai paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams. Tai vienas ryškiausių Europos turizmo sezono signalų keliautojams, kurie ieško švarių, saugių ir gerai prižiūrimų vietų poilsiui prie vandens.

    Tarptautinė Mėlynosios vėliavos žiuri Ispanijai skyrė 677 vėliavas paplūdimiams, 111 prieplaukoms ir 6 turizmo laivams. Bendras skaičius yra 44 didesnis nei 2025 metais, o tai rodo, kad savivaldybės ir regionai toliau investuoja į vandens kokybę, infrastruktūrą bei saugumą.

    Palyginimui, Graikija šiemet gavo 657 Mėlynosios vėliavos ženklus, o Turkija – 625. Ispanijos 677 Mėlynosios vėliavos paplūdimiai sudaro apie 15 proc. visų tokiu ženklu įvertintų paplūdimių pasaulyje.

    Kuriose vietovėse jų daugiausia?

    Daugiausia Mėlynųjų vėliavų paplūdimiams atiteko Valensijos autonominei bendruomenei – 151 įvertinimas 48 savivaldybėse. Toliau rikiuojasi Andalūzija su 143, Galisija su 118, Katalonija su 101, o Kanarų salos gavo 52.

    Prieplaukų kategorijoje lyderių gretose išsiskyrė Katalonija, Andalūzija ir Valensija. Turizmo laivų įvertinimai šįkart paskirstyti Andalūzijoje ir Valensijos regione, pabrėžiant, kad programa taikoma ne tik paplūdimiams, bet ir tvariam poilsiui ant vandens.

    Pranešama, kad pateikta 713 paraiškų paplūdimių kategorijoje, o jas teikė įvairios Ispanijos savivaldybės, miestai ir autonominiai regionai. Programos mastas rodo, kad Mėlynoji vėliava tampa ne pavienių kurortų, o nacionalinės turizmo politikos dalimi.

    Ką garantuoja Mėlynoji vėliava?

    Mėlynosios vėliavos ženklas – tarptautiniu mastu pripažįstamas aplinkosauginis įvertinimas, skiriamas paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams, atitinkantiems aukštus kriterijus. Vertinama vandens kokybė, aplinkos vadyba, informavimas ir aplinkosauginis švietimas, taip pat prieinamumas ir saugumas.

    Vertinimą kasmet atlieka tarptautinė ekspertų žiuri, siekianti užtikrinti, kad ženklas būtų patikimas orientyras keliautojams. Praktikoje tai reiškia aiškesnę informaciją vietoje, geriau prižiūrimas zonas, dažnesnę vandens kokybės stebėseną ir didesnį dėmesį infrastruktūrai.

    „Ispanija niekada nebuvo pasiekusi tokių išskirtinių rezultatų Mėlynosios vėliavos programoje“, – sakė Ispanijos turizmo valstybės sekretorė Rosario Sánchez.

    „Šis pasiekimas yra savivaldybių, regionų ir nacionalinių institucijų, prieplaukų, verslo, universitetų, fondų, asociacijų ir piliečių bendradarbiavimo rezultatas, laikantis griežtų reikalavimų dėl aplinkos švietimo, valdymo, vandens kokybės, prieinamumo ir saugumo“, – teigė ji.

    Programa pradėta 1985 metais, o vėliau išsiplėtė į daugelį valstybių. Šiandien ji veikia daugiau nei 50 šalių ir apima tūkstančius vietovių, todėl Mėlynoji vėliava dažnai laikoma vienu labiausiai atpažįstamų tvaraus pajūrio turizmo ženklų pasaulyje.

    Tiems, kurie planuoja 2026 metų keliones, Mėlynoji vėliava gali būti paprastas būdas greitai atsirinkti paplūdimius ir prieplaukas, kuriose tikėtina rasti švaresnę aplinką, aiškiau sužymėtas maudymosi zonas ir geresnį paslaugų lygį. Vis dėlto keliautojams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į vietos taisykles, gelbėtojų darbo laiką bei realias sąlygas konkrečią dieną.

  • Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

    Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

    „Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

    ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

    Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

    Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

    Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

    Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

    Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

    Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

    Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

    Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

    Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

    Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

    Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

    2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

    „Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.

  • Geriausi 2026 metų dviračių maršrutai Europoje: nuo Dunojaus iki naujų žvyrkelių Katalonijoje

    Dviračių turizmas Europoje 2026 metais vis labiau tolsta nuo sportinio rekordų vaikymosi ir atsigręžia į patogų, lėtesnį keliavimą. Keliautojai dažniau renkasi aiškiai sužymėtus takus, trumpesnius dienos atstumus ir maršrutus, kuriuose svarbus ne tik tikslas, bet ir pati kelionė.

    Tokią kryptį skatina ir infrastruktūros plėtra: daugelyje šalių daugėja atskirtų dviračių takų, gerėja ženklinimas, daugėja dviračiams pritaikytų apgyvendinimo bei aptarnavimo vietų. Dėl to maršrutai tampa patrauklūs ne tik patyrusiems, bet ir pradedantiesiems, šeimoms bei keliaujantiems su elektriniais dviračiais.

    Maršrutai, tinkami pradedantiesiems

    Vienas patogiausių pasirinkimų pradedantiesiems – Dunojaus dviračių maršrutas tarp Austrijos ir Vengrijos. Daug atkarpų čia yra lygios, gerai sužymėtos, o įprasti dienos etapai siekia apie 40–80 kilometrų, todėl lengva planuoti kelionę pagal savo tempą.

    Dar vienas lengvai „sukramtomas“ variantas – žiedinis maršrutas aplink Bodeno ežerą, kertantis Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Maždaug 260 kilometrų trasą patogu dalyti į trumpesnes dalis, o prireikus logistiką supaprastina keltai ir tankus viešojo transporto tinklas.

    Miestai, kultūra ir pakrantės

    Ieškantiems miesto kultūros derinio su patogiu mynimu, Belgijos Flandrija siūlo maršrutus per istorinius miestus, tokius kaip Briuselis, Antverpenas, Gentas ir Briugė. Dauguma trasų yra gana lygios, dažnai driekiasi kanalų pakrantėmis, todėl tinka kelionėms su dažnomis sustojimo pauzėmis.

    Nyderlanduose patraukliai atrodo kryptis Utrechtas–Amsterdamas–Haga, kur kelionę palengvina šalyje plačiai taikoma mazgų navigacijos sistema. Ji leidžia lanksčiai susidėlioti dienos distanciją be sudėtingo planavimo, o maršrute nesunku suderinti miestus, pajūrį ir kaimiškesnes vietoves.

    Norintiems Atlanto vėjų ir paplūdimių, dėmesio vertas pakrantės maršrutas tarp Porto ir Lisabonos. Jis dažnai planuojamas 50–90 kilometrų dienos etapais, o reljefas keliaujant į pietus paprastai lengvėja, todėl kelionę galima pritaikyti ir mažiau treniruotiems keliautojams.

    Naujiena žvyrkelių gerbėjams

    Augant žvyrkelių dviračių populiarumui, vis daugiau regionų kuria maršrutus, kurie veda toliau nuo pagrindinių turistinių srautų. 2026 metais išsiskiria Katalonijoje pristatomas „Grand Tour Catalunya Gravel“ formatas, leidžiantis kelionę skaidyti etapais ir prisitaikyti sudėtingumą pagal patirtį.

    Tuo metu Prancūzijoje dėmesį traukia „La Voie Bleue“ – apie 700 kilometrų trasa nuo sienos su Liuksemburgu iki Liono. Maršrutas didžiąja dalimi driekiasi palei upes ir kanalus, todėl dažnai būna lygus ir draugiškas pradedantiesiems, o pakeliui netrūksta istorinių miestų ir vynuogynų peizažų.

    Italijos Toskaną dažniau renkasi norintys kalvotų vaizdų ir gastronominių sustojimų: čia kelionės ritmą diktuoja ne atstumas, o sustojimai mažesniuose miesteliuose bei lankytinuose objektuose. Vokietijos Švarcvaldas, savo ruožtu, vilioja ramesniais keliais per miškus ir slėnius, o elektriniai dviračiai regioną daro prieinamesnį platesniam keliautojų ratui.

    Kelionių planuotojai atkreipia dėmesį, kad 2026 metais verta iš anksto įsivertinti ne tik kilometrus, bet ir dangą, reljefą, nakvynių tankį bei sezoniškumą. Būtent tokie praktiniai kriterijai dažnai lemia, ar dviračių atostogos taps malonia patirtimi, o ne ištvermės testu.