Tag: Kataras

  • Į Lenkijos Švinoujščės LNG terminalą atplaukė pirmas per 7 mėnesius krovinys iš Kataro

    Į Švinoujščės LNG terminalą Lenkijoje atplaukė neįprastas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Kataro – pirmasis per daugiau nei septynis mėnesius. Laivas atvyko maršrutu, kuris šiuo metu laikomas rizikingu, o pati kelionė užtruko rekordiškai ilgai.

    Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.pl. Nurodoma, kad tai jau penktas šiemet Kataro LNG krovinys, tačiau požymių, jog tiekimas iš šios šalies vėl taptų reguliarus, kol kas mažai.

    Situaciją regione smarkiai paveikė vasario 28 dieną prasidėję Izraelio ir JAV smūgiai Iranui, po kurių buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris. Tai praktiškai reiškė dalinį naftos tiekimo sutrikimą ir visišką LNG tiekimo iš Persijos įlankos regiono sustabdymą.

    Labiausiai nuo to nukentėjo Kataras – vienas didžiausių LNG eksportuotojų pasaulyje. Dalis laivų, anksčiau reguliariai gabenusių dujas, ilgam buvo „įstrigę“ skirtinguose vandenyse, o dabar keli jų vėl pradėjo plukdyti krovinius pirkėjams.

    Krovinys pakrautas Katare

    Lenkijos bendrovė „Orlen“ patvirtino, kad šį kartą LNG buvo pakrautas Ras Laffan terminale Katare – didžiausiame pasaulyje suskystintų dujų eksporto centre. Toks patikslinimas svarbus, nes dėl riboto judėjimo Hormūzo sąsiauryje buvo svarstoma, ar krovinys negalėjo būti įsigytas laisvojoje rinkoje.

    LNG į Švinoujščę atgabeno metanovežis „Al Kharsaah“ – tai jau ketvirtas šio laivo vizitas Lenkijos SGD terminale. Skelbiama, kad krovinys yra „tipinis“ ir po regazifikacijos sudaro apie 120 mln. kubinių metrų dujų.

    Laivas išsiskiria ir dydžiu: jo ilgis siekia 315 metrų, plotis – 50 metrų. Tokie gabaritai reiškia, kad jis didesnis už dalį LNG laivų, kurie į Europą plukdo krovinius iš JAV.

    Trumpesnis, bet pavojingesnis maršrutas

    Daugiausia dėmesio sulaukė maršrutas: metanovežis plaukė aplink Arabijos pusiasalį, per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tai trumpiausias kelias iš Kataro į Europą, tačiau pastaraisiais metais jis vertinamas kaip nesaugus.

    Dar 2024 metų žiemą Kataras dalį LNG laivų buvo nukreipęs ilgesniu keliu aplink Afriką, siekdamas sumažinti riziką prarasti laivą, įgulą ar krovinį. Raudonosios jūros ir Jemeno pakrantės regione fiksuojami ir piratavimo atvejai, ir išpuoliai dronais bei raketomis.

    Tokio tipo laivai dėl savo dydžio ir pavojingo krovinio laikomi patraukliais taikiniais. Net jei ataka nenumarintų laivo, realu, kad jis būtų ilgam išimtas iš eksploatacijos – tai jau buvo matyta kituose regionuose.

    Ar tai reiškia tiekimo atsigavimą?

    WNP.pl duomenimis, po Sueco kanalo laivas kurį laiką stovėjo prie Seutos, tačiau priežastys nenurodomos – galėjo būti papildymas atsargomis ar techniniai darbai. Vėliau jis į Baltijos jūrą išplaukė įprastu keliu.

    Šis krovinys įvardijamas kaip 475-as Švinoujščės LNG terminalo istorijoje. Tačiau pabrėžiama, kad vienas reisas nebūtinai reiškia sugrįžtantį stabilų tiekimą iš Kataro.

    Teigiama, jog Ras Laffan uoste šiuo metu aktyvumo mažai, o tai stiprina prielaidą, kad artimiausiu metu Lenkijos SGD importas ir toliau daugiausia remsis kroviniais iš JAV.

  • Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija penktadienį pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, kuriuo abi šalys įsipareigoja stiprinti kolektyvinę gynybą ir laikytis „vieningos pozicijos“ išorės ginkluoto išpuolio atveju.

    Susitarimas pasiektas Stambule, kur susitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani. Apie pasirašytą dokumentą pranešė „Euronews“.

    Bendrame šalių pareiškime teigiama, kad sutartis skirta regiono saugumui ir stabilumui stiprinti. Joje numatytos konsultacijos dėl grėsmių abiejų valstybių saugumui.

    Taip pat sutarta plėsti bendradarbiavimą rengiant bendras karines pratybas, stiprinti ryšius gynybos pramonės srityje ir keistis personalo mokymo patirtimi.

    Platesnis susitarimų paketas

    Kataro ir Turkijos lyderiai Stambule kartu pirmininkavo šalių Aukščiausiajam strateginiam komitetui. Šio susitikimo metu, be gynybos sutarties, pasirašytas ir platesnis dvišalių susitarimų paketas.

    Skelbiama, kad susitarimai apima prekybą, energetiką, diplomatiją, taip pat švietimo ir kultūros sritis.

    Anot Turkijos prezidentūros, naujoji sutartis turėtų suteikti „naują dimensiją“ dvišaliams ryšiams, o gynybos pramonės bendradarbiavimas – dar labiau išsiplėsti.

    Diskusijos dėl karštųjų regiono taškų

    Susitikime aptarti ir aktualūs regiono konfliktai: Izraelio smūgiai Gazai bei humanitarinė padėtis Palestinos teritorijoje.

    Lyderiai taip pat kalbėjosi apie normalizacijos pastangas Sirijoje ir naujausius įvykius Libijoje.

    Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad šalys sieks kartu dirbti, kad Persijos įlankos regione neatsinaujintų karas, ir skatinti dialogą bei taiką.

    Persigrupuojančios regiono gynybos partnerystės

    Naujoji Kataro ir Turkijos partnerystė pristatoma platesnių saugumo persitvarkymų Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regione fone, kuriuos paskatino karas su Iranu ir JAV siunčiami signalai apie ilgalaikio saugumo vaidmens regione peržiūrą.

    Tekste pažymima, kad Persijos įlankos valstybės ir toliau laiko JAV saugumo „skėtį“ svarbia savo architektūros dalimi, tačiau tuo pat metu plečia gynybos strategijas ir ieško papildomų susitarimų.

    Rugpjūtį Turkija, Pakistanas ir Saudo Arabija pasirašė „Mekos bendrą gynybos susitarimą“, pagal kurį šalys įsipareigoja padėti viena kitai užpuolimo atveju. Šį paktą Turkijos parlamentas ratifikavo praėjusią savaitę.

    Taip pat rugpjūtį Pakistanas ir Kuveitas sudarė bendros gynybos ir karinio bendradarbiavimo susitarimą, o spalį Kataras, Turkija, Pakistanas ir Indonezija pasirašė daugiašalį „Badr“ memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje.

  • Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Dohoje vykusioje nekilnojamojo turto ir urbanistikos parodoje „Cityscape Qatar“ pristatyti Lusailio krantinės planai: numatomi du bokštai su daugiau nei 600 butų ir pėsčiųjų gatvė su vėsinimu bei pavėsiu.

    Kaip rašo „Euronews“, parodoje dalyvavo 70 dalyvių iš daugiau nei 15 šalių, o lankytojams buvo parodyta apie 400 projektų – nuo studijos tipo būstų iki penkių ar šešių miegamųjų vilų.

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams, kurie gyventojams tampa svarbūs jau įsikūrus: kur būtų planuojamos mokyklos ir ligoninės, kaip patogiai judėti rajone, ar pakanka saugių takų ir žaliųjų erdvių.

    Vystytojai ir architektai taip pat diskutavo, kaip anksti įvertintos statybų sąnaudos gali padėti kontroliuoti projektų kainą, o sprendimai dėl šešėlio ir vėsinimo – paskatinti žmones vasarą dažniau rinktis ėjimą pėsčiomis.

    Lusailio marina: daugiau nei 600 butų

    Vienas ryškiausių pristatytų projektų – du bokštai, planuojami Lusailio marinos teritorijoje. Juose numatoma daugiau nei 600 apartamentų.

    Vystytojo teigimu, statybų kaštų suvaldymui svarbu kuo anksčiau aiškiai susidėlioti sąnaudų struktūrą – tai leidžia tiksliau planuoti biudžetą ir siekti, kad galutinės kainos augtų mažiau.

    Vėsinama prekybinė gatvė krantinėje

    Kitoje Lusailio krantinės dalyje architektai pristatė pėsčiųjų gatvės, orientuotos į prekybą ir paslaugas, idėją. Joje numatomi pavėsio sprendimai ir vėsinimas, kad žmonėms būtų patogiau vaikščioti net karščiausiu metų laiku.

    Tokie sprendimai parodo, kad planuojant naujus rajonus daugiau dėmesio skiriama ne tik pastatams, bet ir kasdienei gyventojų patirčiai – ar parduotuves, parkus ir kitas paslaugas galima pasiekti pėsčiomis.

    DI įrankis padeda rinktis rajoną

    Parodoje pristatytas ir DI pagrįstas paieškos įrankis, skirtas būsto pirkėjams bei nuomininkams. Juo naudodamasis žmogus gali apibūdinti, kokios mokyklos jam reikia ir kur yra jo darbovietė.

    Tuomet sistema pasiūlo rajonus, kurie, pagal pateiktus kriterijus, galėtų būti patogūs abiem kasdienėms kelionėms. Organizatorių teigimu, tokie įrankiai turėtų palengvinti sprendimą renkantis, kur gyventi.

  • Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kritimą, investuotojams toliau tikintis, kad diplomatinės JAV ir Irano derybos gali priartinti karo pabaigą.

    Kaip praneša „Euronews“, rinkos nuotaikas palaiko lūkestis, jog įtampą Artimuosiuose Rytuose pavyktų sušvelninti politinėmis priemonėmis, o ne nauja eskalacija.

    „Brent“ rūšies nafta atpigo 1,31 proc. iki 91,36 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ krito 1,59 proc. iki 85,47 JAV dolerio.

    Skaičiuojama, kad per šį mėnesį abu pagrindiniai kontraktai neteko maždaug 20 proc. vertės – prekiautojai statė už konflikto, trunkančio apie septynis mėnesius, sprendimą.

    Rinkos sureagavo į D. Trumpo signalus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė matantis „teigiamą pagreitį“ siekiant užbaigti karą. Tai jis sakė po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su Kataro ministru pirmininku.

    Savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas teigė turėjęs „puikų pokalbį“ su šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu bin Jassimu Al Thani ir pridūrė, kad buvo daug kalbėta apie Irano Islamo Respubliką.

    Pastarosiomis savaitėmis rinkose buvo kilę lūkesčių, jog po praėjusią savaitę vykusių kadencijos vidurio rinkimų JAV gali atnaujinti smūgius Iranui dar šį mėnesį, tačiau pats D. Trumpas tokius scenarijus viešai slopino, nors visiškai jų neatmetė.

    Pirmadienį jis pakartojo, kad Jungtinės Valstijos yra „pasirengusios“, tačiau teigė manantis, jog tolesni smūgiai būtų „gana mažai tikėtini“, nes pagrindiniai JAV sąjungininkai Persijos įlankoje „norėtų išlaikyti status quo“.

    Panašiai jis kalbėjo ir savaitgalį interviu CNN, teigdamas, kad kovų atsinaujinimas yra „labai mažai tikėtinas“.

    Kodėl naftos kainos smuko taip sparčiai

    Sumažėjusi geopolitinė rizika dažnai reiškia mažesnę vadinamąją rizikos premiją naftos kainoje. Būtent todėl vien kalbos apie galimą diplomatinių derybų proveržį gali spausti kainas žemyn net ir prieš pasiekiant konkrečius susitarimus.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad ilgiau nei pusmetį trunkantis konfliktas buvo prisidėjęs prie infliacijos šuolio ir vertė centrinius bankus kelti palūkanų normas. Rinkoms tikintis deeskalacijos, dalis šio spaudimo gali slūgti.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikos išlieka trapios: situacija priklauso nuo politinių signalų ir realių žingsnių derybose, o staigi retorikos ar veiksmų kaita gali greitai pakeisti kainų kryptį.

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • Į Lenkiją plaukia pirmasis LNG tanklaivis iš Kataro per mėnesius, bet Orlen vadovas vėsina lūkesčius

    Į Lenkiją iš Kataro šiuo metu plaukia LNG (suskystintų gamtinių dujų) tanklaivis „Al Kharsaah“ – pirmasis toks reisas per daugelį mėnesių. Vis dėlto „Orlen“ prezidentas Ireneuszas Fąfara ragina šios žinios nevertinti kaip reguliaraus tiekimo atnaujinimo.

    Jo teigimu, bendrovė neturi informacijos iš „QatarEnergy“, kad dujų siuntos į Lenkiją būtų grąžinamos į ankstesnį ritmą. Dabartinis reisas, pasak vadovo, veikiau yra vienkartinė išimtis, o ne aiškus lūžis tiekimo grandinėje.

    Situacijos fonas – dar 2026 metų kovą „QatarEnergy“ paskelbtas „force majeure“ (nenugalimos jėgos) statusas, dėl kurio nebuvo įvykdytos dalies LNG tiekimo sutarčių. Sprendimas buvo siejamas su išpuoliais prieš dujų infrastruktūrą, įskaitant žalą Ras Laffan – vienam svarbiausių LNG gamybos centrų.

    Dėl infrastruktūros problemų ir tebesitęsiančios Hormūzo sąsiaurio blokados „force majeure“ galioja iki 2026 metų pabaigos, todėl stabilaus tiekimo atkūrimas nėra patvirtintas. „Orlen“ vadovas pabrėžia, kad kol kas nėra signalų apie kitas artėjančias LNG siuntas iš Kataro.

    Ne tik LNG: kliūtys Varšuvos projekte

    „Orlen“ iššūkiai neapsiriboja vien LNG tiekimo neapibrėžtumu. Varšuvoje tęsiantis ginčams, Savivaldybių apeliacinė kolegija antrą kartą panaikino sprendimą dėl poveikio aplinkai, susijusį su 500 MW galios dujų garo-kombinuoto ciklo bloko statyba Siekierkų kogeneracinėje elektrinėje.

    Kolegija atkreipė dėmesį, kad elektrinės projektas turėtų būti vertinamas kartu su planuojamu maždaug 16 km ilgio dujotiekiu. Tai reiškia, kad aplinkosauginį sprendimą turėtų priimti Regioninis aplinkos apsaugos direktorius, o ne Varšuvos miesto vadovybė.

    I. Fąfaros vertinimu, administracinės kliūtys yra rimtos, o dėl priimtų sprendimų projektas gali būti grąžintas į patį pradžios etapą. Bendrovė skelbia analizuojanti ir alternatyvius scenarijus, tačiau detalių kol kas neatskleidžia.

    Gedimas Grudziondze ir laukimas dėl detalių

    Kita problema – gedimas naujausioje „Energa“ grupės dujinėje elektrinėje Grudziondze (560 MW). Avarija įvyko rugsėjį, vykstant paleidimo etapams, o nuo tada vertinamas gedimo mastas ir remonto galimybės.

    Tekste nurodoma, kad šis aspektas yra technologijos tiekėjo atsakomybė – konsorciumo, kuriam vadovauja „Siemens Energy“. Daugiau informacijos bendrovė gali pateikti ketvirtadienį numatytoje konferencijoje, kurioje bus apžvelgiami trečiojo ketvirčio finansiniai rezultatai.

    Tuo metu LNG tanklaivio „Al Kharsaah“ kelionė į Lenkiją parodo, kad išimtys įmanomos net ir galiojant „force majeure“, tačiau „Orlen“ viešai pabrėžia: tai dar nėra patvirtinimas, kad reguliarūs Kataro tiekimai grįžta.

  • Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Dohoje vykusioje „Milipol Qatar“ parodoje saugumo ir gelbėjimo tarnyboms pristatyti dronai, robotai ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, skirti darbui pavojingose vietose.

    Kaip skelbia „Euronews“, renginyje dalyvavo apie 280 įmonių iš 33 šalių, demonstravusių technologijas nuo stebėjimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.

    Tarp ryškiausių eksponatų – dronas, galintis gabenti šviesoforus, mikroautobusas, įrengtas kaip mobilus vadavietės centras, ir nuotoliniu būdu valdomas robotas.

    Parodos dalyviai akcentavo bendrą tikslą: surinkti daugiau informacijos ir atlikti užduotis ten, kur žmonėms būtų per daug rizikinga dirbti tiesiogiai.

    Dronai ir robotai – nuo eismo iki paieškos

    Parodoje demonstruota, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų prisidėti prie eismo valdymo, pavyzdžiui, laikinai pakeičiant ar papildant infrastruktūrą, kai to reikia vietoje.

    Taip pat pristatyti sprendimai, paremti aerofotografija: iš oro darytos nuotraukos gali padėti greičiau apžvelgti teritorijas ir ieškoti dingusių žmonių.

    Be oro technologijų, dėmesio sulaukė ir autonomiškesni sprendimai vandenyje – pristatyta, kaip laivai galėtų vykdyti misijas be žmonių įgulos.

    DI kontrolė ir žmogaus vaidmuo

    Šalia praktinių demonstracijų parodos dalyviai aptarė, kad net ir pažangiausioms sistemoms reikia aiškių patikrų, ypač kai sprendimuose naudojamas dirbtinis intelektas.

    Pasak pristatymų, daugelyje scenarijų numatomas žmogaus operatoriaus vaidmuo – nuo sprendimų tvirtinimo iki nuotolinio įrangos valdymo.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją saugumo srityje: dalį pavojingiausių darbų perkelti į nuotolines ar automatizuotas sistemas, kartu išlaikant atsakomybės ir kontrolės mechanizmus.

  • Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Griežtas signalas dėl naujų smūgių

    Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei perspėjo, kad bet kokio lygio grėsmė Iranui būtų sutikta „nedelsiant, paveikiai ir be geografinių apribojimų“. Tokia formuluotė interpretuojama kaip bandymas atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų karinių veiksmų.

    Pasak Irano valstybinės agentūros IRNA, šeštadienį M. Khamenei susitiko su aukščiausiais šalies kariniais vadais ir pateikė gaires, kaip ruoštis galimai naujai JAV ir Izraelio karinei operacijai. Teigiama, kad nurodyta atnaujinti potencialių taikinių sąrašą, apimant ir fizinę, ir ne fizinę infrastruktūrą.

    Ką reiškia „be geografinių ribų“

    Formuluotė apie geografiškai neribotą atsaką reiškia, kad Iranas, atsinaujinus smūgiams, galėtų taikyti atsakomąsias priemones ne vien regione. Tarp galimų krypčių minimi ir Europai svarbūs maršrutai bei Pietų Kaukazas, o tai didintų platesnės eskalacijos riziką.

    Kartu Iranas akcentuoja, kad pats spręstų bet kokio naujo konflikto trukmę ir sąlygas.

    „Jei Irano priešai atnaujins karines ar teroristines atakas, Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nuspręs, kada ir kokiomis sąlygomis tai baigsis“, – sakė M. Khamenei.

    Derybų fonas: Hormūzo sąsiauris ir tarpininkavimas

    Griežta retorika skamba tuo metu, kai per tarpininkus vyksta kontaktai su JAV, o vienu jautriausių klausimų išlieka Hormūzo sąsiauris. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, todėl bet kokie jo ribojimai tiesiogiai veikia naftos ir dujų kainų svyravimus bei tiekimo grandines.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas galėtų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu per dvi dienas, nors anksčiau buvo minimas septynių dienų terminas. Pasak jo, Irano diplomatai yra Katare, kur aptariami galimi sprendimai po pastarosiomis dienomis vykusio tarpininkavimo Teherane.

    Irano pusė taip pat nurodo, kad dėl laivų judėjimo maršruto būtų tariamasi su Omanu, o eismas vyktų pagal Irano nustatytas sąlygas. Toks reikalavimas rodo, kad Teheranas siekia ne tik atnaujinti srautą, bet ir įtvirtinti didesnę kontrolę strategiškai svarbioje jūrų arterijoje.

    Karinės parengties akcentai ir branduolinės doktrinos klausimas

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas Ahmad Vahidi informavo M. Khamenei apie karinės parengties lygį ir teigė, jog ginkluotės gamyba esą padidinta septynis kartus. Tokie pareiškimai, kaip ir vieši grasinimai, dažnai naudojami psichologiniam atgrasymui, tačiau kartu didina klaidingų skaičiavimų riziką.

    JAV analitinis centras Institute for the Study of War vertino, kad M. Khamenei grasinimai greičiausiai yra Irano pastangų atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų smūgių dalis. Šis vertinimas dera su platesne Irano taktika derinti spaudimą ir riboto masto nuolaidas derybose.

    Irano saugumo pareigūnai taip pat užsiminė, kad šalyje vyksta diskusijos dėl branduolinės doktrinos, jei Iranas būtų atakuotas dar kartą. Oficialiai teigiama, kad sprendimo jos keisti nėra, tačiau pats tokios temos viešinimas signalizuoja, jog Teheranas siekia didinti derybinį svertą ir atgrasymo efektą.

    Regiono saugumas ir Europos interesai

    Europos valstybėms ši įtampa svarbi ne tik dėl energijos kainų ir tiekimo, bet ir dėl platesnių saugumo pasekmių. Bet koks konfliktas, apimantis Hormūzo sąsiaurį ar plečiantis už Artimųjų Rytų ribų, gali paveikti prekybą, jūrų transporto draudimo kaštus ir migracijos srautus.

    Kol kas signalai iš Teherano išlieka dviprasmiai: viena vertus, skelbiami grasinimai apie neribotą atsaką, kita vertus, pranešama apie tarpininkaujamų derybų pažangą. Artimiausiu metu daug priklausys nuo to, ar pavyks suderinti deeskalaciją ir praktinius susitarimus dėl saugios laivybos bei platesnio dialogo.

  • Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Po Izraelio parlamento rinkimų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ pareiškė įtarianti kišimąsi ir sukčiavimą, kai preliminarūs rezultatai parodė, kad jo blokui pritrūko daugumos. Galutinis balsų skaičiavimas turėtų patvirtinti, ar 61 vietos riba Knesete iš tiesų nepasiekta.

    Skaičiuojant apie 90 proc. biuletenių, Netanyahu blokui prognozuotos 53 vietos, opozicijai, kurią veda Gadi Eisenkot, 48, o arabų vadovaujamoms partijoms 19. Toks pasiskirstymas reiškia, kad būtent arabų partijos gali įgyti realią galimybę nulemti, kas formuos kitą Vyriausybę.

    Šie rinkimai išsiskyrė itin dideliu Izraelio arabų piliečių aktyvumu. Kampanijos metu Netanyahu ir dalis jo sąjungininkų ne kartą akcentavo, kad arabų partijos esą kelia grėsmę, o dabar, jų sustiprėjus, politinė įtampa dar labiau išaugo.

    Kaltinimai be viešų įrodymų

    Netanyahu tvirtino, kad arabų partijos galėjo gauti naudos iš užsienio kišimosi ir finansavimo, tačiau viešai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Jo retorika nukreipta į tariamus rinkimų pažeidimus, pradedant papirkinėjimu ir grasinimais, baigiant klastotėmis ir draudžiamos programinės įrangos naudojimu rinkėjų mobilizavimui.

    „Izraelio valstybės rinkimai buvo pavogti dėl rimtų nusikalstamų veikų: papirkinėjimo, grasinimų, smurto, klastojimo ir draudžiamos programinės įrangos naudojimo“, – sakė „Likud“ pareiškimą pacitavęs Benjaminas Netanyahu.

    Vėliau jis viešai kėlė klausimą, kodėl keturios dienos iki rinkimų Katarą lankė politikas Ahmadas Tibi, siejamas su partija Ta’al. Tuo pat metu Kataras kaltinimus atmetė, pabrėždamas, kad nesikišo į Izraelio rinkimus ir nefinansavo jokių pastangų daryti įtaką rezultatui.

    „Šie kaltinimai vienodai absurdiški ir pavojingi“, – sakė Kataro Užsienio reikalų ministerijos atstovas Majed Al Ansari.

    Tyrimas ir politinės pasekmės

    Izraelio centrinė rinkimų komisija paprašė saugumo tarnybos Shin Bet ištirti galimo užsienio kišimosi aplinkybes. Kartu buvo pabrėžta, kad komisija neturi duomenų apie sisteminius rinkimų integralumo pažeidimus, o pats kreipimasis, kiek skelbta, tiesiogiai neapkaltino arabų partijų neteisėtais veiksmais.

    Arabų vadovaujamas politinis blokas kaltinimus atmetė ir teigė, kad Netanyahu stovykla mėgina delegitimizuoti arabų balsą, kai šis įgauna daugiau politinės įtakos. Ra’am lyderis Mansour Abbas tikino, kad tyrimą vertina kaip normalų procesą, tačiau pabrėžė, jog jo partija su galimais pažeidimais nesusijusi.

    Papildomo jautrumo situacijai suteikia ir ankstesnės žinios apie Netanyahu aplinką: buvo skelbta, kad du jo padėjėjai pernai buvo sulaikyti, įtariant ryšiais su mokėjimais iš Kataro. Tai tapo vienu iš argumentų, kurį oponentai pasitelkia ginčuose dėl politinės įtakos ir interesų.

    Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino atlikti visapusišką tyrimą, kartu perspėdamas nevirsti visos arabų bendruomenės stigmatizavimu. Jo vaidmuo bus lemiamas ir formuojant kitą valdančiąją daugumą.

    Kas vyks toliau?

    Numatoma, kad galutinis balsų skaičiavimas bus baigtas spalio 29 dieną vakare, o oficialūs rezultatai turėtų būti patvirtinti lapkričio 4 dieną. Tuomet prezidentas spręs, kuriam politikui suteikti mandatą bandyti suformuoti Vyriausybę.

    Naujoji Kneseto kadencija turėtų prasidėti lapkričio 10 dieną. Jei per kelis bandymus nepavyktų sudaryti koalicijos, šalis gali atsidurti dar vienų rinkimų kelyje jau kitų metų pradžioje.

    Politines derybas apsunkina ir saugumo fonas regione: viešojoje erdvėje aptariama ir galimų Izraelio ar JAV smūgių Iranui rizika. Tokios aplinkybės dažnai daro tiesioginę įtaką koalicijų deryboms, ypač kai parlamente nelieka aiškios daugumos.