CP v2

Tag: Katės

  • Kaimynų katės daržą paverčia tualetu? Paprasti būdai, kurie dažnai suveikia iškart

    Kaimynų katės daržą paverčia tualetu? Paprasti būdai, kurie dažnai suveikia iškart

    Kai katės nuolat užklysta į kiemą, jos neretai pasirenka daržą ar gėlyną kaip patogią vietą gamtiniams reikalams. Minkšta, ką tik supurenta žemė joms primena natūralų pagrindą, kuriame instinktyviai užkasa išmatas. Dėl to nukenčia daigai, išrausiamos lysvės, o kvapas gali tapti tikru galvos skausmu.

    Svarbu suprasti, kad dažniausiai tai nėra kaimynų piktavališkumas ar gyvūno išdykavimas. Katės veikia vedamos instinktų, o sodas joms tampa patrauklus ir dėl ramybės, pavėsio, krūmų, taip pat paukščių ar smulkių graužikų. Jei kieme paliekama maisto atliekų, atviri komposto indai ar dubenėliai kitiems gyvūnams, vizitų gali tik daugėti.

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad kačių negalima vyti agresyviai ar bausti. Triukšmas, spąstai ar dirginančios priemonės gali sukelti stresą ir tik pabloginti situaciją, o kai kurios priemonės gali būti pavojingos gyvūnų sveikatai. Veiksmingiausia strategija dažniausiai yra saugiai sumažinti tai, kas katei atrodo kaip kvietimas.

    Kas dažniausiai veikia praktiškai

    Pirmas žingsnis – tvarka kieme: nepalikti maisto likučių, uždaryti kompostą, sandariai laikyti organines atliekas. Jei katės ateina dėl paukščių, verta peržiūrėti lesyklėlių vietą ir aplink ją esančią dangą, kad plėšrūnui būtų sunkiau prisėlinti. Kartais jau vien šie pokyčiai sumažina vizitų dažnį.

    Daržininkai dažnai renkasi ir fizines priemones, kurios katėms nemalonios, bet nekenksmingos. Ant lysvių gali padėti stambesnė mulčio danga, pavyzdžiui, stambesnė žievė ar kankorėžiai, nes ant tokio paviršiaus nepatogu kasti. Ką tik pasėtas ar pasodintas vietas laikinai galima pridengti tinklu, kol augalai sustiprės.

    Jei problema pasikartoja nuolat, praktišku sprendimu laikomi judesiu įsijungiantys laistytuvai. Katės paprastai vengia vietų, kur netikėtai apipurškiama vandeniu, o pati priemonė yra saugi. Tokia sistema ypač pasiteisina naktį ar anksti ryte, kai gyvūnai dažniausiai ir užklysta.

    Augalai, kurių kvapo katės vengia

    Švelnesnis būdas nukreipti kates – apsodinti problemines vietas aromatingais augalais. Žmonėms malonūs kvapai ne visada patinka katėms, todėl jos dažniau renkasi kitą maršrutą. Dažniausiai minimos levandos, bazilikai, rozmarinai ir čiobreliai, taip pat medetkos ar kvapiosios pelargonijos.

    Tokius augalus verta sodinti ne bet kur, o ten, kur katės dažniausiai ateina: prie įėjimų į kiemą, palei takus, šalia lysvių ar gėlynų. Vis dėlto vien augalų gali nepakakti, jei kačių srautas didelis, todėl geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis sprendimus. Svarbiausia – nuoseklumas, nes katės greitai grįžta į vietas, kuriose jaučiasi saugiai.

    Kada verta kalbėtis su kaimynais

    Jeigu aišku, kad katė yra naminė ir reguliariai ateina iš kaimynystės, kartais padeda ramus pokalbis su šeimininkais. Jie gali pasirūpinti papildoma kraiko dėže, dažnesniu jos valymu ar didesniu užimtumu namuose, kad gyvūnas mažiau klaidžiotų. Kai kuriais atvejais padeda ir paprastas sprendimas – katei priskirtas antkaklis su kontaktu, kad būtų lengviau nustatyti šeimininką.

    Jei kyla abejonių dėl gyvūno būklės, galimo benamiškumo ar agresijos, saugiausia kreiptis į vietos gyvūnų globos organizacijas. Taip išvengiama rizikingų veiksmų ir sprendimas būna tvaresnis. Tikslas turėtų būti ne nubausti katę, o pakeisti aplinką taip, kad ji pasirinktų kitas vietas.

  • Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais organizuoja nemokamą naminių gyvūnų augintinių ženklinimą visoje rajono teritorijoje – tiek Utenos mieste, tiek kaimiškose vietovėse. Paslauga skirta šunų, kačių ir šeškų laikytojams, kurie nori augintinį paženklinti mikroschema ir sutvarkyti susijusius formalumus.

    Nemokamas ženklinimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną. Gyventojai kviečiami registruotis iš anksto ir tai padaryti iki nurodytos datos, kad savivaldybė galėtų suplanuoti ženklinimo apimtis ir laiką.

    Registracija vykdoma telefonu per Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių. Dėl registracijos gyventojai gali skambinti numeriais +370 640 63016 arba +370 389 43534.

    Gyvūno ženklinimas mikroschema yra praktinė priemonė, padedanti greičiau nustatyti augintinio savininką, jei gyvūnas pasimeta ar pabėga. Tokiais atvejais radus gyvūną, atsakingos tarnybos ar veterinarijos specialistai gali nuskaityti mikroschemą ir identifikuoti laikytoją pagal registravimo duomenis.

    Prieš atvykstant ženklinti rekomenduojama pasiruošti reikalingą informaciją registracijai ir pasitikslinti organizavimo detales: kur tiksliai vyks ženklinimas, kokiu laiku reikia atvykti ir ar bus taikomos papildomos sąlygos skirtingoms vietovėms. Savivaldybė ragina neatidėlioti registracijos, nes vietų skaičius gali būti ribojamas pagal planuojamą aptarnavimo pajėgumą.

  • Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Renkantis augintinį vyresniame amžiuje svarbiausia ne mada ar išvaizda, o kasdienė priežiūra: kiek judėjimo reikia gyvūnui, koks jo temperamentas ir kiek realiai jėgų bei laiko turės šeimininkas. Net ir labai mielas, bet per aktyvus augintinis gali tapti nuovargio ir streso šaltiniu. Todėl dažnai geriausias sprendimas yra ne konkreti veislė, o ramus suaugęs šuo ar katė, kurių charakteris jau aiškus.

    Prieš priimant sprendimą verta įsivertinti kasdienį ritmą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Šuo paprastai reikalauja reguliarių pasivaikščiojimų bet kokiu oru, o katė dažniausiai geriau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo namuose. Visgi abiem atvejais esminis kriterijus yra ne gyvūno populiarumas, o suderinamumas su žmogaus gyvenimo būdu.

    Šuniukas ar suaugęs šuo?

    Nors šuniukas atrodo patraukliai, jis dažnai reikalauja daugiausia kantrybės: dresūros, priežiūros, mokymo atlikti reikalus lauke, nuolatinės kontrolės ir didesnio fizinio aktyvumo. Vyresniam žmogui tai gali būti per didelė našta, ypač jei atsiranda miego trūkumas ar įtampa dėl nuolatinių „nelaimių“ namuose. Dėl to praktikoje saugesnis pasirinkimas neretai yra suaugęs šuo, kurio elgsena jau nusistovėjusi.

    Suaugusio šuns pranašumas tas, kad lengviau nuspėti jo energijos lygį ir įpročius, pavyzdžiui, ar jis linkęs traukti pavadėlį, ar ramiai reaguoja į kitus šunis, ar gali vienas pabūti namuose. Adopcijos atveju prieglaudos ar globos organizacijos dažnai turi daugiau informacijos apie konkretų gyvūną nei būtų įmanoma numatyti renkantis vien pagal veislę. Tai leidžia parinkti šunį, kuris tinka ramesniam tempui ir mažesniam fiziniam krūviui.

    Jei vis dėlto norisi šuns, dažniausiai patogesni būna mažo ar vidutinio dydžio, į žmogų orientuoti, bet ne per daug impulsyvūs gyvūnai. Tačiau vien dydis negarantuoja lengvos kasdienybės: net ir nedidelis šuo gali būti labai energingas, lojus ar reikalaujantis daug dėmesio. Todėl renkantis svarbu vertinti konkretų charakterį ir kasdienius poreikius, o ne vien aprašymą internete.

    Kokie šunys dažniau tampa iššūkiu?

    Daugiausia sunkumų sukelia labai energingi, aktyvios veiklos reikalaujantys šunys, kuriems būtini ilgi pasivaikščiojimai, protinė veikla ir nuoseklus auklėjimas. Jei šuo nuobodžiauja, jis dažniau ima griauti daiktus, loti, tampyti pavadėlį ar „ieškoti darbo“ namuose. Tokia kasdienybė senjorui gali tapti per daug intensyvi.

    Sudėtingesni būna ir dideli, fiziškai stiprūs šunys, jei šeimininkas turi pusiausvyros problemų, sąnarių skausmų ar bijo staigių trūktelėjimų. Net draugiškas augintinis gali būti nepraktiškas vien dėl svorio ir jėgos. Tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie saugumą, ypač žiemą ar einant nelygiu paviršiumi.

    Kada katė gali būti geresnis sprendimas?

    Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių katė tampa paprastesniu ir patikimesniu palydovu, nes nereikia vedžioti lauke, o namų rutina paprastai būna lengviau valdoma. Katės dažnai geriau toleruoja ramesnį tempą ir gali suteikti artumo jausmą be intensyvios logistikos. Vis dėlto ir katė reikalauja priežiūros: švarios dėžutės, tinkamo maisto, profilaktinių vizitų ir dėmesio.

    Praktiškai dažniau pasiteisina suaugusi, subalansuoto būdo katė, o ne labai jaunas ir itin aktyvus kačiukas. Katėms veislė dažnai mažiau svarbi nei individualus temperamentas, todėl lemiamas tampa konkretus gyvūnas ir jo reakcija į žmogų, triukšmą ar kitus namų gyventojus. Jei katė prieraiši, bet nėra hiperaktyvi, ji gali tapti itin tinkamu pasirinkimu.

    Mažieji augintiniai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai, iš šalies gali atrodyti lengvesnė alternatyva, tačiau realybėje jie taip pat reikalauja žinių, nuoseklaus valymo ir gydymo pas specializuotus veterinarus. Neretai priežiūra būna specifiška, o išlaidos gali nustebinti. Todėl prieš renkantis tokį gyvūną svarbu įvertinti, ar tikrai tinka būtent toks priežiūros modelis.

    „Geriausias augintinis senjorui yra tas, kuris į kasdienybę atneša ramybės ir pastovumo, o ne papildomą įtampą“, – pabrėžia gyvūnų gerovės specialistai, ragindami rinktis pagal realias galimybes, o ne emocinį impulsą.

    Dar prieš parsivežant augintinį verta susitarti dėl plano nenumatytiems atvejams: kas pasirūpins gyvūnu staiga susirgus, išvykus į sanatoriją ar prireikus gydymo ligoninėje. Tai ne pesimizmas, o atsakinga prevencija, kuri mažina stresą tiek žmogui, tiek augintiniui. Taip pat svarbu įsivertinti nuolatines išlaidas maistui, profilaktikai, skiepams, vaistams ir priemonėms, kad sprendimas netaptų finansine našta.

  • Šias 2 vietas namuose augintinių šeimininkai praleidžia dažniausiai: rizika ir jums, ir gyvūnui

    Šias 2 vietas namuose augintinių šeimininkai praleidžia dažniausiai: rizika ir jums, ir gyvūnui

    Augintinis namuose reiškia ne tik daugiau džiaugsmo, bet ir didesnę atsakomybę už higieną. Veterinarai primena, kad kai kurios vietos, kurias šeimininkai linkę pamiršti, gali tapti bakterijų židiniu ir pakenkti tiek žmogui, tiek gyvūnui.

    Dažniausiai problema kyla ne dėl akivaizdžios netvarkos, o dėl rutinos spragų. Atrodo, jei nematyti maisto likučių ar kvapo, vadinasi, viskas švaru, tačiau mikroorganizmai plika akimi nematomi.

    Dubenėliai: nematoma kasdienė rizika

    Viena dažniausiai nepakankamai prižiūrimų vietų yra gyvūno maisto ir vandens dubenėliai. Net šeriant sausu pašaru ant paviršiaus lieka riebalų plėvelė, o su seilėmis ir aplinkos dulkėmis susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis.

    Vandens dubenėlis rizikingas dar labiau, nes jame nuolat kaupiasi seilės, smulkios pašaro dalelės ir bioapnašos. Tai gali prisidėti prie virškinimo sutrikimų, burnos gleivinės dirginimo, o jautresniems gyvūnams ir prie dažnesnių infekcijų.

    Specialistai pataria dubenėlius plauti kasdien karštu vandeniu su indų plovikliu, o periodiškai juos dezinfekuoti pagal gamintojo rekomendacijas. Taip pat verta rinktis nerūdijančio plieno ar keramikos dubenėlius, nes juose apnašos įsigeria mažiau nei kai kuriuose plastiko paviršiuose.

    Miegamos vietos ir kampai, kur kaupiasi plaukai

    Antra pamirštama zona yra augintinio poilsio vieta ir aplinkiniai kampai, kur gyvūnas dažniausiai guli. Net jei guolis atrodo tvarkingas, audiniuose greitai kaupiasi plaukai, odos pleiskanos, dulkių erkutės ir alergenai, o siauruose tarpuose už baldų susidaro sunkiai pasiekiami dulkių telkiniai.

    Ši problema aktuali ir žmonėms: gyvūnų pleiskanos ir seilėse esantys baltymai yra vieni dažniausių namų alergenų. Todėl reguliarus siurbimas, guolio užvalkalų skalbimas ir kampų valymas padeda mažinti alerginę apkrovą bei nemalonius kvapus.

    Tvarkantis pravartu nepamiršti ir smulkmenų, kurios yra šalia poilsio vietos: kilimėlių, apatinės sofos dalies, grindjuosčių bei tarpų tarp sienos ir baldų. Kuo dažniau šiose vietose pašalinsite plaukus ir dulkes, tuo lengviau bus palaikyti švarą visame būste.

  • Pupile: ką iš tiesų slepia „Focus“ skiltis apie gyvūnus ir kodėl ją skaito tūkstančiai

    Pupile: ką iš tiesų slepia „Focus“ skiltis apie gyvūnus ir kodėl ją skaito tūkstančiai

    Skiltis Pupile portale „Focus“ apibendrina turinį apie naminius gyvūnus ir jų šeimininkų kasdienybę. Tai nėra vien atskirų naujienų srautas, o teminė rubrika, kurioje telpa ir priežiūros patarimai, ir su gyvūnų gerove susijusios istorijos.

    Šalia gyvūnų temos „Focus“ akcentuoja platesnį gyvenimo būdo lauką: sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius. Toks redakcinis sprendimas atitinka tendenciją, kai gyvūnų laikymas vis dažniau siejamas su emocine gerove, rutina ir šeimos sprendimais.

    Pastaraisiais metais augintinių tema Europoje tapo ir praktinių klausimų centru, nes brangstant paslaugoms šeimininkai dažniau ieško patikimos informacijos apie prevenciją, mitybą bei kasdienę priežiūrą. Kartu didėja susidomėjimas atsakingu įsigijimu ir prieglaudų veikla.

    Gyvūnų gerovės klausimai vis dažniau persikelia ir į viešąją darbotvarkę: nuo veisimo skaidrumo iki augintinių ženklinimo bei gydymo prieinamumo. Tokios rubrikos kaip Pupile paprastai veikia kaip patogus įėjimo taškas skaitytojui, kuriam reikia greitos, suprantamos informacijos vienoje vietoje.

    Nors pateiktas tekstas yra trumpas ir labiau primena skilties pristatymą, jis aiškiai įvardija redakcinį fokusą: kasdien rašyti apie tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei. Gyvūnų tema čia tampa natūralia gyvenimo būdo dalimi, o ne atskira, nuo kasdienybės atskirta niša.

  • Katės niokojo daržą ir „tualetą“ darė lysvėse: padėjo viena pigi virtuvės gudrybė

    Katės niokojo daržą ir „tualetą“ darė lysvėse: padėjo viena pigi virtuvės gudrybė

    Pavasarį ir vasaros pradžioje daržininkai dažnai susiduria su ta pačia bėda: katės pasirenka ką tik supurentą dirvožemį kaip patogiausią vietą atlikti gamtinius reikalus. Tokiose lysvėse ne tik atsiranda nemalonus kvapas, bet ir didėja rizika pažeisti daigus, užteršti žemę bei paskatinti kitus gyvūnus grįžti į tą pačią vietą.

    Specialistai pabrėžia, kad katėms puri žemė yra patraukli dėl kelių priežasčių: ją lengva kasti, joje patogu užkasti išmatas, o pati vieta dažnai būna sausa ir atvira. Be to, katei įprasta prieš „tualetą“ intensyviai uostyti ir vertinti aplinką, todėl kvapai tampa esminiu veiksniu, kuris gali arba privilioti, arba atbaidyti.

    Kaip veikia aitrūs prieskoniai?

    Viena dažniausiai minimų, paprastų ir pigiai įgyvendinamų priemonių – malti aitrieji pipirai. Katės uoslė yra itin jautri, todėl aitrūs prieskoniai, patekę į nosies gleivinę, sukelia stiprų diskomfortą, čiaudulį ir norą kuo greičiau pasišalinti.

    Efektas nėra „magija“ – tai tiesiog reakcija į dirginančias daleles ir kvapus. Dėl to katė dažniausiai gana greitai susieja konkrečią vietą su nemaloniu pojūčiu ir vėliau ją apeina, ypač jei atbaidanti priemonė naudojama nuosekliai kelias dienas iš eilės.

    Kaip naudoti praktiškai?

    Norint apsaugoti lysves, nebūtina prieskoniu užberti visos žemės. Dažniausiai pakanka plonos juostos aplink lysvės perimetrą arba vietose, kur katės jau buvo išsikasiusios duobutes: ten dirva joms atrodo labiausiai tinkama sugrįžti.

    Svarbu įvertinti orą: lietus, gausi rasa ar laistymas greitai susilpnina aštrumą, todėl barstymą tenka kartoti. Jei darže yra vaikų ar jautresnių augintinių, prieskonius vertėtų berti taip, kad jie nepatektų į takelius ir nebūtų lengvai išnešiojami.

    Kada verta rinktis kitas priemones?

    Jei katės sugrįžta nuolat, vien kvapo dažnai nepakanka, todėl efektyviausia derinti kelis sprendimus. Praktikoje padeda fizinės kliūtys, pavyzdžiui, lengvas tinklas ant žemės ar mulčias su stambesne frakcija, nes katėms nemalonu kasti kietesniame ar aštresniame paviršiuje.

    Veterinarijos ir gyvūnų gerovės rekomendacijose pabrėžiama, kad atbaidymo priemonės turi būti saugios ir nekelti rizikos gyvūno sveikatai. Jei katė pradeda kosėti, ašaroti ar akivaizdžiai patiria stiprų stresą, priemonę reikėtų nedelsiant nutraukti ir rinktis švelnesnį, ne dirginantį sprendimą.