CP v2

Tag: Katovicai

  • A4 Katovicai–Krokuvai netrukus taps nemokama: likviduojama rinkliavas rinkusi bendrovė

    Kas keičiasi A4 ruože?

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ pranešė, kad jos dukterinė įmonė VIA4, atsakinga už rinkliavų surinkimą A4 ruože tarp Krokuvos ir Katovicų, pradėta likviduoti. Šis sprendimas tiesiogiai siejamas su koncesijos pabaiga, po kurios kelias turėtų tapti nemokamas lengviesiems vairuotojams.

    Kaip nurodoma, VIA4 buvo įkurta tam, kad parengtų A4 Krokuva–Katovicai atkarpą mokamos magistralės reikalavimams ir organizuotų jos eksploatavimą. Paslaugų modelis keisis pasibaigus koncesinei sutarčiai, todėl ir pati rinkliavų surinkimo struktūra tampa nebereikalinga.

    Kada baigsis koncesija?

    Skelbiama, kad 30 metų koncesija A4 atkarpai Katovicai–Krokuva baigs galioti 2027 metų kovo 15 dieną. Pasibaigus šiam terminui, kelią turėtų perimti valstybės kelių administracija GDDKiA, kuri ir bus atsakinga už tolimesnę infrastruktūros priežiūrą bei valdymą.

    Vairuotojams tai reiškia aiškią kryptį: pasibaigus koncesijai, rinkliavos šiame ruože turėtų nebelikti. Pastaraisiais metais kainos čia nuosekliai augo, todėl sprendimas dėl perėjimo į valstybės rankas yra vertinamas ir kaip finansinė lengvata kasdien važiuojantiems.

    Kainos augo, srautai išliko dideli

    Rinkliavos A4 Katovicai–Krokuva ruože pastaruoju metu buvo indeksuojamos kasmet pavasarį. Nuo 2026 metų balandžio 1 dienos lengviesiems automobiliams mokestis kiekviename iš dviejų mokėjimo punktų siekė apie 4 eurus, todėl kelionė per abu punktus kainavo apie 8 eurus.

    Dideli srautai išliko nepaisant brangimo: vidutinis eismo intensyvumas šiame koridoriuje, kaip skelbiama, viršija 50 000 transporto priemonių per parą. Dėl to A4 ruožas tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos laikomas vienu labiausiai apkrautų magistralinių kelių šalyje.

    Numatoma plėtra iki 2030 metų

    Lygiagrečiai su valdymo pokyčiais planuojama ir infrastruktūros plėtra. Pagal valstybinę kelių plėtros programą iki 2030 metų numatyta A4 atkarpą Krokuva–Katovicai išplėsti įrengiant trečią eismo juostą.

    Tokie projektai dažniausiai reiškia ilgesnį pasiruošimo laikotarpį ir laikinus eismo ribojimus, tačiau tikslas aiškus: padidinti pralaidumą ir sumažinti spūstis, kurios šiame ruože ypač juntamos piko metu ir savaitgaliais.

  • Energy Days 2026 jau trečiadienį Katovicuose: paskutinės vietos diskusijoms apie energetikos ateitį

    Trečiadienį, 2026 metais rugsėjo 30 dieną, Katovicų Tarptautiniame kongresų centre prasideda Energy Days 2026 – dvi dienos diskusijų apie energetikos sektoriaus transformaciją, investicijų kryptis ir naujausias technologijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai paskutinis metas registruotis norintiems dalyvauti gyvai.

    Renginio darbotvarkėje numatyti pokalbiai apie elektros sistemų patikimumą, tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimą ir pramonės dekarbonizaciją. Praktinis akcentas – kaip greitėjant pokyčiams planuojamos investicijos ir kokių sprendimų tikisi reguliuotojai bei verslas.

    Energy Days suburia didžiųjų energetikos įmonių vadovus, viešojo sektoriaus atstovus, rinkos ekspertus ir mokslininkus. Tokia sudėtis leidžia vienoje vietoje palyginti skirtingas perspektyvas: nuo infrastruktūros plėtros ir finansavimo iki vartotojų kainų bei sistemos saugumo.

    Apdovanojimai už proveržį

    Programos naujiena – Energy Days Awards ceremonija, kurioje bus įteikti apdovanojimai Nowy Impuls ir Człowiek z energią. Pirmasis skirtas projektams ir investicijoms, kurios pagreitina pokyčius sektoriuje, antrasis – asmenims, kurių sprendimai ir kompetencija lėmė apčiuopiamus rezultatus.

    Energetikos kontekstas šiemet itin aktualus: Europoje lygiagrečiai vyksta elektros tinklų atnaujinimo banga, spartėja atsinaujinančių išteklių integracija, o skaitmenizacija tampa būtina tiek tinklų valdymui, tiek prognozavimui. Vis dažniau aptariama ir DI rolė – nuo gedimų prevencijos iki paklausos valdymo, tačiau kartu keliami kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo reikalavimai.

    Greta vyks Business PRECOP

    Lygiagrečiai su Energy Days organizuojama penktoji konferencijos Business PRECOP laida, orientuota į klimato ir aplinkos transformaciją. Ji skirta pasirengimui artėjantiems pasauliniams Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, įskaitant COP31, kuris 2026 metais lapkričio 9–20 dienomis vyks Antalijoje, Turkijoje.

  • Katovicų geležinkelio mazgo rekonstrukcija spaudžia Koleje Śląskie: kada žada lūžį keleivių srautuose?

    Katovicuose vykstanti geležinkelio mazgo rekonstrukcija tapo vienu didžiausių infrastruktūros išbandymų miesto centre, juntamu ir kasdieniams keleiviams. Projektu siekiama padidinti stoties pralaidumą ir patikimumą, atskiriant tolimųjų ir vietinių maršrutų srautus, tačiau pereinamasis laikotarpis reiškia daugiau apribojimų bei persėdimų.

    Dėl sumažėjusio peronų ir kelių pralaidumo dalis reisų į Katovicų centrą neįvažiuoja, o tvarkaraščiai tampa labiau pažeidžiami nesklandumų. Pabaigą planuojama pasiekti 2028 metais, todėl artimiausiais metais keleiviai turės taikytis prie laikinų sprendimų ir dažnesnių maršrutų korekcijų.

    Keleivių mažėjo, bet tikimasi atšokimo

    Koleje Śląskie vadovas Krzysztofas Klimoszas pripažįsta, kad rekonstrukcija tiesiogiai mažina vežėjo galimybes aptarnauti populiariausią kryptį į regiono centrą. Jo vertinimu, kai stoties pralaidumas sumažėja apie 30 proc., dalis iš maždaug 580 kasdien kursuojančių traukinių turi apsisukti anksčiau arba būti nukreipiami kitais sprendimais.

    Statistika rodo akivaizdų poveikį srautams: Katovicų stotyse 2025 metais keleivių skaičius, kaip skaičiuota, krito 9,3 proc. – nuo 18,96 mln. iki 17,12 mln. Koleje Śląskie per tą patį laikotarpį keleivių sumažėjo 6,3 proc. – nuo 21,9 mln. iki 20,5 mln.

    Vis dėlto vežėjas tikina, kad tai laikinas efektas, o užbaigus darbus atsivers galimybė vėl atkurti patogų tiesioginį privažiavimą į Katovicų stotį didesniam reisų skaičiui. Pasak vadovo, būtent grįžęs tiesioginis susisiekimas į miesto centrą gali tapti lūžio tašku ir sukelti ryškesnį keleivių augimą.

    Didinamas pajėgumas: traukiniai, bazės, darbuotojai

    Lygiagrečiai su statybų sukeltais nepatogumais regionas ir vežėjas stiprina ilgalaikę pasiūlą, investuodami į riedmenis ir aptarnavimo infrastruktūrą. Skelbiama, kad užsakyta 35 nauji keturvagonių sąstatų traukiniai, o iki 2027 metų vidurio parke turėtų būti apie 80 traukinių, tai yra beveik 50 proc. daugiau nei prieš dabartinius pirkimus.

    Vežėjas taip pat plečia techninę bazę: Katovicuose baigtas serviso infrastruktūros etapas, o kito didelio aptarnavimo centro projektas planuojamas Gliwicų Bojkove. Nurodoma, kad jo vertė viršija 150 mln. zlotų, tai yra apie 35 mln. eurų, o tikslas – sudaryti sąlygas intensyvesniam sąstatų aptarnavimui ir patikimesniam eismo grafikui.

    Augant parkui, didėja ir personalo poreikis: įmonėje dirba apie 1 500 žmonių, o iki dešimtmečio pabaigos planuojama papildomai priimti dar apie 500. Tarp naujų darbuotojų minima ir dalis iš kasyklų pasitraukiančių kalnakasių, kuriems siūlomos persikvalifikavimo galimybės.

    Regioniniai vežėjai stiprėja konkurencijos akivaizdoje

    Koleje Śląskie vadovas platesniame kontekste akcentuoja savivaldybių valdomų vežėjų svarbą Lenkijos rinkoje. Skaičiuojama, kad 11 įmonių, veikiančių savivaldybių vežėjų asociacijoje, 2025 metais pervežė 245 mln. žmonių, tai sudarė 55,8 proc. visų šalies geležinkelio keleivių.

    Pasak vadovo, regioninių įmonių modelis pasiteisino, nes jos nuo pat pradžių kūrėsi konkurencinėje aplinkoje, daugiau dėmesio skirdamos sąnaudų kontrolei, tvarkaraščių efektyvumui ir investicijoms. Jis pabrėžia, kad vežėjai ruošiasi ir didesnei konkurencijai, o prireikus galėtų aptarnauti ir „sąlyčio“ maršrutus su kaimyniniais regionais.

    Kol Katovicų mazgas rekonstruojamas, didžiausia rizika, anot vežėjo, išlieka ne patys suplanuoti uždarymai ar etapavimas, o neprognozuojami incidentai, galintys sukelti grandininius vėlavimus. Dėl to pagrindinis artimiausių metų prioritetas – operatyvus reagavimas, o ilgalaikis pažadas keleiviams siejamas su darbų pabaiga ir atstatytu pralaidumu.

    „Stoties Katovice pralaidumo sumažėjimas apie 30 proc. reiškia labai daug reisų, kurie negali įvažiuoti į miesto centrą“, – sakė Krzysztofas Klimoszas.

  • Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Silezijoje paralyžiuotas geležinkelis: sutriko eismo valdymas, atšaukiami reisai ir vėluoja traukiniai

    Lenkijos Silezijos vaivadijoje trečiadienį ryte fiksuotas didelis geležinkelio sutrikimas, dėl kurio dalis reisų buvo atšaukta, o kiti traukiniai ėmė smarkiai vėluoti. Didžiausi nesklandumai užfiksuoti Katovicų geležinkelio mazge, kuris yra vienas svarbiausių regione.

    Pasak infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės „PKP Polskie Linie Kolejowe“, problema susijusi su geležinkelio eismo valdymo ir signalizacijos įrangos darbu. Sutrikimas paveikė eismą tarp kelių stočių ir atkarpų, įskaitant Katovicų ir Katovicų Ligotos ruožą, taip pat jungtis su aplinkinėmis kryptimis.

    Kas tiksliai sutriko?

    Pranešama, kad apie 3 valandą nakties sutriko įrenginių, atsakingų už eismo valdymą, maitinimas, todėl dispečeriai ir stotys negalėjo pilnu pajėgumu valdyti traukinių srautų. Tokiose situacijose saugumo sumetimais eismas dažnai ribojamas, o dalis maršrutų trumpinama arba visai stabdoma.

    Geležinkelio eismo valdymo sistemos apima šviesoforus, iešmų valdymą, užimtumo kontrolę ir kitus sprendimus, kurie užtikrina, kad traukiniai judėtų saugiai ir būtų išvengiama konfliktinių maršrutų. Sutrikus šioms sistemoms, prioritetas teikiamas saugumui, todėl vėlavimai tampa praktiškai neišvengiami.

    Keleiviams taikomos laikinos priemonės

    Regiono vežėjas Koleje Śląskie patvirtino nesklandumus ir įspėjo, kad vėlavimai gali didėti, o atšaukimų sąrašas gali plėstis. Keleiviai raginami prieš kelionę pasitikrinti, ar jų reisas vykdomas, ir sekti operatyvius pranešimus.

    Taip pat įvesta bilietų pripažinimo tvarka kitame viešajame transporte: vežėjo bilietai laikinai pripažįstami ZTM viešojo transporto tinkle visoje Górnośląsko-Zagłębiowska Metropolia teritorijoje. Tai turėtų padėti keleiviams pasiekti kelionės tikslą, kai traukiniai nevažiuoja arba vėluoja.

    Kodėl tokie sutrikimai tampa jautresni?

    Katovicų mazge vyksta modernizacijos darbai, todėl infrastruktūra ir valdymo įranga gali būti jautresnė gedimams bei maitinimo ar ryšio trikdžiams. Modernizuojant tinklą įprastai laikinai keičiamas eismo organizavimas, o gedimų atveju poveikis gali išplisti platesniame ruože.

    Vežėjai ir infrastruktūros valdytojai tokiais atvejais paprastai pirmiausia stabilizuoja eismo valdymo įrangą, tada palaipsniui atkuria įprastą tvarkaraštį, tačiau „kamštis“ grafikuose gali jaustis dar kelias valandas. Keleiviams patariama numatyti papildomą laiką persėdimams ir alternatyviems maršrutams.

    Aktuali informacija apie vėlavimus ir atšaukimus skelbiama vežėjo kanaluose, o situacijai kintant keleivių gali būti prašoma rinktis kitą maršrutą arba kelionę atidėti. Kol vyksta gedimo šalinimas, regiono geležinkelio eismas gali išlikti ribojamas.

  • Didelė Katovicų geležinkelio avarija: sutriko eismas, policija tiria, apie incidentą informuota ABW

    Katovicuose trečiadienį užfiksuotas rimtas geležinkelio infrastruktūros sutrikimas laikinai paralyžiavo traukinių eismą pagrindinėje miesto stotyje ir sukėlė grandininį vėlavimų efektą visame Silezijos regione. Dėl incidento policija pradėjo veiksmus, o Lenkijos vidaus saugumo agentūra ABW, kaip įprasta tokiais atvejais, buvo informuota.

    Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Jacekas Dobrzyńskis pabrėžė, kad šiuo etapu anksti kalbėti apie diversiją, tačiau įvykis vertinamas labai rimtai. Sutrikimas siejamas su geležinkelio eismo valdymo ir signalizacijos sistemomis, nuo kurių priklauso saugus traukinių judėjimas stotyse ir jų prieigose.

    Kas nutiko Katovicuose?

    Pranešama, kad dėl avarijos Katovicų stotyje traukinių eismas visiškai sustojo maždaug nuo 3 iki 5 valandos ryto. Vėliau eismas buvo atnaujintas, tačiau taikant ženkliai griežtesnius ribojimus, didesnius nei įprastai modernizuojant Katovicų geležinkelio mazgą.

    Nors gedimas pagrindinėje stotyje buvo pašalintas po maždaug aštuonių valandų, dieną situaciją komplikavo papildomi ribojimai Sosnoveco kryptimi. Vežėjai nurodė, kad dalyje ruožų traukiniai buvo derinami vadinamuoju telefoniniu pranešimu, kai eismas organizuojamas lėčiau ir atsargiau, dėl ko vėlavimai tik augo.

    Vėlavimai ir atšaukimai visame regione

    Regioninis vežėjas Koleje Śląskie skelbė, kad dėl ryto sutrikimų daliai reisų teko keisti maršrutus, trumpinti trasas arba juos atšaukti. Bendrovės atstovas Bartłomiej Wnuk informavo, kad dienos eigoje buvo fiksuojami šimtai minučių siekiantys bendri vėlavimai ir dešimtys atšauktų reisų.

    Infrastruktūrą valdanti PKP Polskie Linie Kolejowe taip pat pranešė apie šimtus traukinių, patyrusių vėlavimus, ir kelias dešimtis atšauktų kursų, įskaitant atšaukimus tiek visame maršrute, tiek jo dalyje. Didžiausias poveikis buvo jaučiamas ruože nuo Chorzów Batory per Katovicų apylinkes iki kitų svarbių regiono mazgų, tačiau pasekmės išplito plačiau.

    Ką sako tarnybos ir ką žinome apie priežastis?

    PKP PLK viešai nedetalizavo gedimo priežasčių, tačiau policija patvirtino gavusi pranešimą apie galimą infrastruktūros, susijusios su maitinimu, pažeidimą geležinkelio teritorijoje. Katovicų policijos atstovas Dominikas Michalikas nurodė, kad pareigūnai vietoje dirbo prižiūrint prokurorui iš Prokuratury Rejonowej Katowice Południe.

    „Šiuo metu per anksti kalbėti apie diversiją, tačiau įvykis vertinamas labai rimtai“, – sakė Jacekas Dobrzyńskis.

    Tyrėjai aiškinasi ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir incidento pobūdį, o ABW informavimas traktuojamas kaip standartinė procedūra, kai sutrikimai paliečia kritinę infrastruktūrą. Tokiais atvejais vertinama ir techninio gedimo, ir galimo tyčinio poveikio tikimybė, kol nėra aiškių išvadų.

    Vežėjai keleiviams rekomendavo sekti aktualią informaciją apie reisus ir galimus maršrutų pakeitimus. Dalį dienos buvo taikomas ir tarpusavio bilietų pripažinimas tarp skirtingų maršrutų bei vežėjų, kad keleiviai galėtų lanksčiau pasiekti kelionės tikslą.

  • Lenkijos pramonė stringa skaitmeninėje transformacijoje: vadovas skaičiuoja, kad atsilieka 95 proc. įmonių

    Lenkijos pramonė praranda konkurencingumą, o įmonės lėtai perima skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, teigta Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo. APA Group vadovas Arturas Pollakas tvirtino, kad net 95 proc. šalies įmonių vis dar dirba pagal pasenusį modelį.

    Jo vertinimu, pramonė praleido progą sparčiau kelti našumą per skaitmeninę transformaciją. Pasak jo, tai šiandien jaučiasi tiek efektyvumo rodikliuose, tiek gebėjime konkuruoti su labiau automatizuotais gamintojais.

    „Didžiulis darbas dar nepadarytas, nes Lenkijos pramonė šiandien guli ant menčių“, – sakė Arturas Pollakas.

    Kitas diskusijos dalyvis, kato.hub vadovas Wojciechas Maroszekas, pabrėžė, kad strategijos stoka nėra vien Lenkijos ar Silezijos problema. Jo teigimu, verslui tenka prisitaikyti prie pasaulinių politinių, saugumo ir technologinių pokyčių, kai planavimo horizontai trumpėja.

    Silezijos šansas po kasybos

    Wojciechas Maroszekas akcentavo, kad Silezija turi stiprybių, kuriomis galima grįsti naujas ekonomikos specializacijas: infrastruktūrą, technines kompetencijas ir patirtį turinčius žmones. Pasak jo, svarbu ne tik pritraukti investicijas, bet ir sukurti aplinką, kurioje technologiniai verslai galėtų augti regione.

    Vienu iš tokių bandymų įvardytas Shaft K projektas, kuriamas buvusios Wieczorek kasyklos teritorijoje Katovicuose. Projektu siekiama spręsti dvi užduotis: įveiklinti pokasybines teritorijas ir išlaikyti regione jaunus talentus, kad jie kurtų verslus vietoje.

    Kosmoso technologijos iš kasyklų?

    Apie regiono ateitį optimistiškiau kalbėjo Fondo Nauka. To Lubię įkūrėjas Tomaszas Rożekas. Jo teigimu, Silezijos pramoninis palikimas gali būti ne tik našta, bet ir platforma bandyti ateities technologijas.

    „Šį regioną suformavo technologijos ir inovacijos“, – sakė Tomaszas Rożekas.

    Jis pateikė pavyzdį, kad kasyklų infrastruktūra galėtų tapti sudėtinga bandymų aplinka autonominėms sistemoms. Logika paprasta: jei įranga patikimai veikia tamsiuose, dulkėtuose koridoriuose be palydovinės navigacijos, ji bus pritaikoma ir ekstremalesnėms užduotims, įskaitant saugumo scenarijus.

  • Lenkijos kasykloms ima stigti specialistų: pramonei gresia patyrusių kadrų spraga

    Lenkijos anglies gavybos sektorius artimiausiais dešimtmečiais dar išliks svarbus energetiniam saugumui, tačiau vis dažniau įvardijama kita rizika – kvalifikuotų žmonių trūkumas. Apie tai diskutuota Katovicuose vykusioje Future Mining Forum & Expo sesijoje, skirtoje saugai ir operacinei kultūrai kasyklose.

    Debatų dalyviai pabrėžė, kad gavyba nebus sustabdyta per vieną dieną, tačiau sistemai vis sunkiau užtikrinti specialistų kaitą. Dalis patyrusių darbuotojų traukiasi pasinaudodami socialinėmis išmokomis, o naujų žmonių parengimas užtrunka ir reikalauja ilgalaikės praktikos.

    Kodėl mažėja studentų?

    Pramonės atstovai akcentavo, kad vis mažiau jaunimo renkasi su kasyba susijusias studijas, o kai kurios programos universitetuose vos surenka minimalias grupes. Pasak jų, prie to prisideda neapibrėžta vieša diskusija dėl anglies ateities ir bendras įspūdis, kad sektorius neturi perspektyvos.

    Kartu pabrėžiama, kad kvalifikacijos kėlimas jau dirbantiems žmonėms vyksta, tačiau tai neišsprendžia naujos kartos inžinierių ir technologų stokos. Kasybos profesijose ypač svarbi praktinė patirtis, todėl be nuoseklios „sukcesijos“ susidaro spraga, kurios greitai užpildyti nepavyksta.

    Rizika saugai ir žinioms

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad darbo rinkos trūkumai gali tiesiogiai paveikti saugą, nes kasybai reikalingi specifiniai įgūdžiai, kurių neįmanoma įgyti per kelis mėnesius. Patyrę darbuotojai dažnai yra tie, kurie užtikrina procesų kontrolę, incidentų prevenciją ir mokymą darbo vietoje.

    Taip pat priminta, kad Europos Sąjunga siekia didinti kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą, o tai reiškia papildomą spaudimą turėti kompetentingą gavybos sektorių. Be inžinerinių kompetencijų ir žmonių, gebančių dirbti sudėtingomis sąlygomis, tokie tikslai tampa sunkiau pasiekiami.

    Gelbėjimo tarnybos – atskira grandis

    Aptariant saugą, pabrėžta ir kalnakasybos gelbėjimo sistemos svarba: kadrų kaita verčia dažniau organizuoti bazinius mokymus ir planuoti papildomus kursus. Tačiau patys gelbėjimo standartai, pasak diskusijos dalyvių, neturi keistis net tada, kai kasyklų skaičius mažėja ar vyksta restruktūrizacija.

    Specialistai pabrėžė, kad kasybos darbuotojų parengimas yra ilgas procesas, o patirties sukaupimas trunka metų metus. Todėl, jei patyrę žmonės išeina greičiau nei paruošiami nauji, sektorius susiduria ne tik su darbo rinkos problema, bet ir su žinių praradimu, kuris tiesiogiai veikia saugą bei veiklos efektyvumą.

  • Aistros dėl anglies kasybos Katovicuose: buvęs vicepremjeras įvardijo „valstybės kaltę“

    Katovicuose vykusioje konferencijoje Future Mining Forum & Expo kilusi diskusija apie anglies kasybos ateitį atskleidė gilų nesutarimą, kaip vertinti valstybės vaidmenį šiame sektoriuje. Panelio dalyviai ginčijosi, ar tolesnė finansinė parama kasybai yra būtina energetiniam saugumui, ar ji tik užtęsia struktūrines problemas.

    Debato centre atsidūrė Lenkijos anglies sektoriaus nuostolingumo priežastys ir vadinamosios valstybės pagalbos mastas. Skirtingos stovyklos rėmėsi skirtingais skaičiavimais, į vieną lentyną dėdamos tiek tiesiogines dotacijas, tiek socialinio draudimo sistemos finansavimo klausimus.

    Kas kaltas dėl nuostolių?

    Buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas pareiškė, kad didžiausia dabartinių bėdų priežastis yra valstybės politika, kuri, jo vertinimu, remia ilgainiui nuostolingas kasyklas. Pasak jo, tokia parama iškraipo konkurenciją ir gali pabloginti net pelningų įmonių padėtį.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „Bogdanka“ kasyklą ir teigė, kad rinkos logika galiausiai baudžia tuos, kurie dirba efektyviau, jei greta nuostoliai dengiami iš viešųjų lėšų. Diskusijoje jis taip pat pabrėžė, kad anglies sektoriaus išlaikymas, įskaitant socialinius įsipareigojimus, reikalauja didelių biudžeto asignavimų.

    „Pagrindinė priežastis yra neapgalvotas valstybės įsikišimas pastaraisiais metais: remiamas anglies gavybos nuostolingumas, o į problemas įstumiama pelninga kasykla. Tai aiškus ekonomikos dėsnis“, – sakė Januszas Steinhoffas.

    Ginčas dėl pagalbos apibrėžimo

    Į šiuos teiginius sureagavo Lenkijos Kasybos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas Januszas Olszowskis. Jis nesutiko, kad įmokos ar priemokos, susijusios su socialiniu draudimu, turėtų būti laikomos valstybės pagalba konkrečiai šakai.

    Jo teigimu, socialinio draudimo sistemos finansavimo problema nėra išskirtinė anglies pramonei, todėl tokias išlaidas priskirti „pagalbai kasybai“ yra metodologiškai klaidinga. Jis taip pat akcentavo, kad kasybos sektorius į valstybės biudžetą per mokesčius ir rinkliavas per ilgą laikotarpį sumoka daugiau, nei gauna įvairių paramos formų.

    Steinhoffas atsakė, kad nenori tapatinti skirtingų finansinių srautų, tačiau siekia parodyti bendrą viešųjų išlaidų, susijusių su anglies sektoriumi, mastą. Jo vertinimu, svarbiausias klausimas yra tai, kad šaka generuoja nuostolius, kuriuos tenka dengti valstybei, todėl diskusijoje būtina remtis realiais kaštų skaičiavimais.

    Debate dalyvavęs Krokuvos AGH universiteto profesorius Arkadiuszas Kustra pabrėžė, kad kasybos įmonėms būdingi dideli pastovieji kaštai. Jo teigimu, kai gavyba mažėja, vieneto savikaina automatiškai kyla, o parama be aiškios restruktūrizacijos tik įtvirtina ciklą, kai kasmet kartojasi klausimas, kiek dar teks primokėti.

  • Požeminis protestas likviduojamoje Wujeko kasykloje: PGG jį vadina nelegaliu streiku

    Likviduojamoje Wujeko anglies kasykloje Katovicuose keliolika kalnakasių surengė požeminį protestą, o valstybinė bendrovė PGG jį įvardijo kaip nelegalų streiką. Įmonė skelbia, kad darbuotojų veiksmai neatitinka streikams taikomų procedūrų, tačiau tikina sieksianti susitarimo su įgula.

    PGG aiškina, kad įtampa kilo po praneštų vadovybės pokyčių ir dalies darbuotojų reikalavimo susijusio su laikinojo kasyklos vadovo gynimu. Protestuotojai kurį laiką atsisakė dirbti ir liko 680 metrų gylyje, vėliau po pokalbių su darbdavio atstovais pasitraukė, tačiau dalis įgulos į protestą grįžo ir kitą dieną.

    Ginčas dėl likvidavimo eigos

    Protestą palaikantis profesinis judėjimas Sierpień 80 tvirtina, kad pagrindinis nesutarimas susijęs su likvidavimo skaidrumu ir darbų organizavimu. Pasak profsąjungos, darbuotojai siekia, kad kasykla būtų likviduojama kiek įmanoma savo pajėgomis, o išorės rangovų įtraukimas būtų ribojamas iki neišvengiamų atvejų.

    PGG savo ruožtu skelbia, kad nuo 2024 metų mažino išorės rangovų apimtis: bendras jų dalyvavimas darbuose esą sumažintas beveik 43 proc., o rangovų įdarbinimas požeminiuose darbuose viršijo 70 proc. mažėjimą. Bendrovė pabrėžia, kad siekia likvidavimą vykdyti kuo pigiau, maksimaliai naudojant savo darbuotojų kompetencijas ir turimus resursus.

    „Streiką vertiname kaip nelegalų, bet vis tiek sieksime susitarimo su įgula ir užtikrinti, kad likvidavimo procesas vyktų mūsų pačių pajėgomis“, – sakė PGG atstovas Grzegorzas Wacławekas.

    Outsourcingas, kaštai ir teisiniai rėmai

    PGG pateikia ir skaičius apie paslaugų pirkimą: teigiama, kad anksčiau rangovai kasmet išdrąsdavo gerokai daugiau kasybos iškasų, o vėlesniais metais apimtys smarkiai sumenko. Bendrovė taip pat nurodo, jog atskiri profsąjungos minimi sutaupymų dydžiai, ypač susiję su požeminių vandenų nuvedimu, neva neatitinka realių duomenų.

    Įmonė akcentuoja, kad dalį sprendimų riboja privalomi teisės aktai, kurie nustato aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, todėl ne kiekviena išlaidų eilutė gali būti mažinama administraciniu sprendimu. Tuo pat metu profsąjungos atstovai viešai kelia klausimus, ar planuojamas modelis nepadidins priklausomybės nuo rangovų ir ar darbuotojai turės aiškią informaciją apie tolesnę likvidavimo eigą.

    Vadovybės sprendimai – dar viena konflikto ašis

    PGG pabrėžia, kad sprendimai dėl vadovų skyrimo ar atleidimo priklauso išimtinei bendrovės valdybos kompetencijai. Įmonė tvirtina, jog personalo sprendimai neturėtų tapti spaudimo priemone, o darbo ginčai turi būti sprendžiami nustatyta tvarka.

    Wujeko kasykloje anglies gavyba baigta 2021 metais, o nuo balandžio 1 dienos vyksta formalus likvidavimo procesas. Pagal atnaujintą teisinį reguliavimą kasykla perduota PGG vidiniam kasyklų likvidavimo padaliniui, todėl įmonė pati tiesiogiai atsakinga už proceso organizavimą ir kaštų kontrolę.

  • Kasyklos Wujek kasykloje protestas: profsąjungos teigia, kad PGG uždarymą gali atlikti pigiau

    Katovicų anglies kasykloje Wujek, priklausančioje Lenkijos anglies grupei PGG, dalis kalnakasių pradėjo požeminį protestą. Profsąjunga „Sierpień 80“ teigia, kad pagrindinė įtampos priežastis yra planuojamas kasyklos likvidavimo darbų organizavimas ir galimas didesnis išorės rangovų vaidmuo.

    Protesto organizatoriai tvirtina, kad kasyklos uždarymas ir likvidavimo procesai turėtų būti vykdomi PGG darbuotojų jėgomis. Jų argumentas paprastas: įmonė turi pakankamai specialistų ir techninių pajėgumų, todėl atsisakius dalies išorinių paslaugų būtų galima sumažinti kaštus valstybei.

    Ginčas dėl rangovų ir išlaidų

    Pasak profsąjungos vadovų, darbuotojai jau anksčiau kreipėsi į PGG valdymą, prašydami nekeisti likvidavimo padalinio darbo organizavimo. Jie akcentuoja, kad analogiški principai turėtų būti taikomi ir kitoms PGG valdomoms uždaromoms kasykloms, įskaitant Bielszowice.

    Profsąjunga viešai kelia klausimą, ar pasirinkus išorės rangovus kasyklos uždarymas netaps brangesnis, nei būtina. Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikia vandens tvarkymo paslaugas, kurios, profsąjungos vertinimu, galėtų būti organizuojamos įmonės viduje ir taip sumažinti sąnaudas.

    „Iš keistų priežasčių PGG vadovybė mano, kad gali neribotai imti iš valstybės biudžeto, daryti tai brangiai per svetimas įmones ir neskaičiuoti, kiek tai kainuoja“, – sakė profsąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Numatoma demonstracija Katovicuose

    Be požeminio protesto, profsąjunga taip pat pranešė apie planuojamą demonstraciją prie Energetikos ministerijos ir PGG būstinės Katovicuose. Jos tikslas – pareikalauti paaiškinimų dėl pasirinkto likvidavimo modelio ir raginti grįžti prie sprendimų, kuriuos, darbuotojų vertinimu, galima įgyvendinti pigiau bei skaidriau.

    Protesto atstovai pabrėžia, kad eskalacija nėra jų tikslas, tačiau tikisi tiesioginių derybų su PGG valdymu. Profsąjungos teigimu, jei bus pradėtas dialogas ir peržiūrėtas rangovų naudojimas, protestą būtų galima užbaigti greitai, neapsunkinant nei darbuotojų, nei įmonės veiklos.