CP v2

Tag: Katovicai

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • Prasidėjo registracija į Energy Days 2026: Katovicuose suplanuota daugiau nei 50 energetikos sesijų

    Prasidėjo registracija į konferenciją Energy Days 2026, kuri vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia, kad programoje numatyta daugiau nei 50 teminių sesijų, skirtų energetikos saugumui, konkurencingumui ir sektoriaus transformacijai.

    Šių metų darbotvarkėje akcentuojami keli aktualūs blokai: vietinės vertės grandinės stiprinimas, skaitmeninimas ir technologijų diegimas bei investicijos į naujos energetikos infrastruktūrą. Konferencijoje taip pat planuojama nagrinėti reguliavimo ir finansavimo kryptis, kurios lemia, kaip greitai į rinką ateina nauji projektai.

    Anot renginio organizatorių, ankstesnė konferencijos laida pritraukė apie 2 500 dalyvių gyvai ir nuotoliniu būdu. Tuomet vyko 30 turinio sesijų, dalyvavo 160 pranešėjų, o parodų erdvėje sprendimus pristatė daugiau nei 100 partnerių.

    Energy Days formatas orientuotas į praktinius sektoriaus klausimus, kai vienoje vietoje susitinka politikos formuotojai, reguliuotojai, pramonės atstovai ir technologijų tiekėjai. Tai ypač svarbu dabartinėje situacijoje, kai Europos energetikos politika vis labiau sieja tiekimo saugumą su konkurencingomis kainomis, elektrifikacija ir spartesniu tinklų modernizavimu.

    Greta sesijų planuojama EXPO zona, kurioje įmonės pristatys įrangą ir paslaugas energetikai. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent ši dalis dažnai tampa vieta, kur užsimezga partnerystės ir aptariami konkretūs projektai, nuo skaitmeninių sprendimų iki infrastruktūros atnaujinimo.

    Konferencija vyks dvi dienas, o dalyvavimas numatomas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Dalyviams tai proga vienu metu išgirsti rinkos įžvalgas, palyginti technologinius sprendimus ir suprasti, kaip keičiasi investicijų logika bei reikalavimai energetikos sektoriuje.

  • Katovicų kopalnią „Wujek“ nori paversti kosmoso technologijų centru: lemiamas žodis – verslo

    Katovicuose bręsta ambicinga idėja: uždaromos kopalnios „Wujek“ požemius pritaikyti kosmoso technologijų bandymams ir tyrimams. Regiono valdžia tikina, kad projektas turi realų pagrindą, tačiau jo sėkmę nulems vienas dalykas – ar atsiras pakankamas privataus verslo susidomėjimas.

    Apie iniciatyvą viešai kalbėta po to, kai Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis rugpjūčio 3 dieną Katovicuose pranešė apie planus steigti savivaldos specialios paskirties įmonę. Ji turėtų parengti projekto įgyvendinamumo studiją ir sudėlioti investicijos modelį.

    Numatoma, kad įmonę steigti ketina Katovicų miestas, Silezijos vaivadija ir Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolija. Valdžios institucijų tikslas – įvertinti, ar buvusi kasybos infrastruktūra gali tapti konkurencingu technologiniu poligonu, o ne vien brangiu simboliniu projektu.

    Kam kopalnia gali būti reikalinga?

    Silezijos vaivadijos maršalka Wojciechas Saługa pabrėžia, kad pati idėja logiškai dera su kosmoso pramonės kryptimis: misijoms į Mėnulį ar Marsą svarbios technologijos vis dažniau bandomos aplinkose, kur trūksta ryšio, navigacijos ir yra sudėtingos darbo sąlygos. Požeminės erdvės tai natūraliai imituoja.

    Koplyčiose ir šachtose planuojama testuoti autonominius robotus, elektronikos sprendimus, dronus, ryšio sistemas, taip pat technologijas, susijusias su vandens atgavimu, deguonies gamyba ar augalų auginimu uždarose sistemose. Tokie sprendimai aktualūs ne tik kosmosui – jie gali turėti pritaikymų gynyboje, civilinėje saugoje ar pramonėje.

    „Pasaulis juda į kosmosą. Kalbama apie bazes Mėnulyje ir būsimą įsikūrimą Marse, tai jau nėra tik pasakojimai, o realūs veiksmai“, – sakė Wojciechas Saługa.

    Viskas remiasi verslo sprendimu

    Regiono vadovas atvirai pripažįsta, kad be aiškaus rinkos poreikio projektas neturės pagrindo. Todėl pirmasis etapas turėtų atsakyti į esminius klausimus: kas būtų centro klientai, kokios paslaugos būtų perkamos, kaip atrodytų ilgalaikis finansavimas ir kas prisiimtų rizikas.

    „Galiausiai turi būti analizė, ar tai turi prasmę, ar bus paklausa ir ar privatus verslas norės tuo naudotis. Tik tada galima sujungti projektą finansiškai“, – sakė Wojciechas Saługa.

    Jo teigimu, savivalda turėtų susitelkti į sąlygas investicijoms: kelius, geležinkelį, logistiką, energijos tiekimą ir leidimų procesus. Kryptį, pasak jo, geriausiai pasirenka pati rinka, o šiandien naujų nišų dalis siejama būtent su kosmoso technologijomis.

    Lenktynės dėl tempo ir pranašumas infrastruktūroje

    Viena iš priežasčių, kodėl projektas skubinamas, – panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse. Jei Katovicai nori tapti regioniniu traukos centru, svarbu greitai parengti įgyvendinamumo studiją, aiškiai apibrėžti specializaciją ir užsitikrinti pirmuosius partnerius.

    Projekto šalininkai pabrėžia infrastruktūrinį pranašumą: dalį objektų būtų galima pritaikyti, o ne statyti nuo nulio. Požemiai iš prigimties sukuria sąlygas, kuriose nėra GPS, ryšys ribotas, tamsu ir sudėtinga judėti – tai ypač tinkama aplinka autonominėms sistemoms ir saugumo sprendimams bandyti.

    Artimiausiu metu lemiamu taps dokumentų ir tyrimų paketas: mokslinės analizės, techniniai vertinimai, saugos reikalavimai, energijos ir ryšio sprendimai bei aiškus valdymo modelis. Tik po to bus galima spręsti, ar „Wujek“ virs kosmoso technologijų centru, ar idėja liks popieriuje.

  • „Stalexport Autostrady“ finansų vadovas traukiasi po 25 metų: kas keisis A4 Katovicai–Krokuva?

    Lenkijos kelių infrastruktūros bendrovėje „Stalexport Autostrady“ iš pareigų traukiasi valdybos narys ir viceprezidentas Mariuszas Serwa, kuris įmonėje dirbo daugiau nei ketvirtį amžiaus. Kartu jis atsistatydina ir iš dukterinės bendrovės „Stalexport Autostrada Małopolska“ valdybos, kur taip pat ėjo finansų vadovo pareigas.

    Bendrovė nurodė, kad atsistatydinimas įsigalios liepos 31 dieną, tačiau sprendimo priežasčių neatskleidė. Tokia praktika rinkoje nėra reta, tačiau investuotojams ji paprastai reiškia, kad svarbu stebėti, kaip bus užtikrinamas finansų valdymo tęstinumas.

    Kas buvo atsakingas už finansus

    M. Serwa yra baigęs Krokuvos ekonomikos studijas, taip pat įgijęs vadovų magistrą (MBA) tarptautinėje programoje. Su „Stalexport“ jis siejamas nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos: 1998–2000 metais dirbo „Stalexport SA“ valiutų skyriuje, o nuo 2000 metų tapo „Stalexport Autostrada Małopolska“ finansų direktoriumi ir valdybos nariu.

    Nuo 2006 metų balandžio jis ėjo „Stalexport Autostrady“ viceprezidento pareigas ir buvo vienas pagrindinių vadovų, prižiūrėjusių finansų planavimą, atskaitomybę bei investicijų discipliną. Ilgametis finansų vadovo pasitraukimas dažniausiai sutampa su organizaciniais pokyčiais, valdybos atnaujinimu ar naujais strateginiais prioritetais.

    Kaip keisis valdyba

    Po M. Serwos pasitraukimo „Stalexport Autostrady“ valdyboje liks du nariai: prezidentas Andrzejus Kaczmarekas ir viceprezidentas Stefano Bonomolo, kuris taip pat eina operacijų vadovo pareigas. Praktikoje tai reiškia, kad bent trumpuoju laikotarpiu finansų funkcijų pasiskirstymas gali būti peržiūrimas, kol bus priimti sprendimai dėl naujo finansų vadovo.

    Rinkoje tokie pasikeitimai paprastai vertinami per dvi prizmes: ar įmonė turi aiškų įpėdinystės planą ir ar nebus sutrikdyti santykiai su kreditoriais, auditoriais bei reguliuotojais. Finansų vadovo kaita neretai turi įtakos ir komunikacijai su investuotojais, ypač rezultatų skelbimo metu.

    A4 atkarpa ir grupės rezultatai

    „Stalexport Autostrady“ veikla apima A4 greitkelio Katovicai–Krokuva atkarpos eksploatavimą ir priežiūrą, taip pat komercinę veiklą Katovicuose, susijusią su biurų ir parkavimo vietų nuoma. Kelių koncesijų modelis dažniausiai remiasi ilgalaikiais srautais, todėl vadovybės stabilumas investuotojams yra jautri tema.

    Pagal bendrovės paskelbtą informaciją, grupės veiklos pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 76 000 000 eurų, palyginti su maždaug 72 000 000 eurų tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Grynas pelnas augo iki maždaug 15 000 000 eurų, kai pernai sudarė apie 12 000 000 eurų, o tai rodo, kad veiklos rezultatai išliko stiprūs net ir vadovybės pokyčių fone.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys greičiausiai kryps į tai, kaip „Stalexport Autostrady“ užtikrins finansų funkcijos perimamumą ir ar valdyba pateiks daugiau aiškumo dėl tolesnių planų. Kartu svarbu ir tai, kaip toliau bus valdoma A4 atkarpa, kuri yra viena intensyviausių transporto jungčių regione.

  • Lenkija nuteisė buvusį Rusijos opozicijos aktyvistą ir jo žmoną: teismas įžvelgė FSB šnipinėjimą

    Lenkija nuteisė buvusį Rusijos opozicijos aktyvistą ir jo žmoną: teismas įžvelgė FSB šnipinėjimą

    Nuosprendis ir kaltinimai

    Lenkijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes buvusiam Rusijos opozicijos aktyvistui ir jo žmonai, pripažinęs juos kaltais dėl šnipinėjimo Maskvai. Teismo dokumentuose nurodoma, kad Rusijos pilietis Igoris R. nuteistas septyneriems metams, o jo žmona Irina – trejiems.

    Byla nagrinėta Katovicuose, pietų Lenkijoje, o procesas vyko už uždarų durų. Varšuva tai aiškino nacionalinio saugumo interesais.

    „Nacionalinio saugumo sumetimais teismo posėdžiai šioje byloje buvo nevieši“, – nurodė Lenkijos institucijų poziciją perteikę šaltiniai.

    Ką, anot prokurorų, rinko ir kam perdavė

    Lenkijos pareigūnų teigimu, nuteistasis esą rinko informaciją apie Rusijos opozicijos atstovus ir juos remiančias organizacijas Lenkijoje. Anot bylos medžiagos, ši informacija buvo renkama Rusijos Federalinei saugumo tarnybai.

    Teismas nurodė, kad šnipinėjimas, kaip teigiama, vyko nuo 2022 metų vasario iki 2022 metų rugpjūčio. Byloje minima, kad duomenys buvo perduodami šifruotame įrenginyje, o vėliau juos turėjo perimti žmona ir perduoti Rusijos žvalgybos pareigūnams.

    Epizodas dėl siuntos su sprogmenimis

    Prokurorai taip pat kaltino, kad 2024 metų liepą, veikdamas kartu su dar keliais asmenimis, Igoris R. esą organizavo siuntos su sprogmenimis išsiuntimą ir jos paėmimą per kurjerių bendrovę. Lenkijos saugumo tarnybos, kaip teigiama, siuntą perėmė sandėlyje Lodzės regione.

    Pora suimta ir laikoma sulaikyta nuo sulaikymo prieš dvejus metus. Kaltinimai ir nuosprendis pateikiami platesniame Lenkijos perspėjimų fone apie galimus Rusijos sabotažo veiksmus, kurie, pasak Varšuvos, suintensyvėjo po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    Aktyvisto praeitis ir kontekstas

    Lenkijos pusė teigė, kad nuteistasis anksčiau buvo siejamas su antikremline veikla, įskaitant judėjimą Open Russia. Žiniasklaida taip pat skelbė, kad jis anksčiau dirbo su velionio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno aplinka.

    Pasak Lenkijos žiniasklaidos, teisme vyras pasirodė laikydamas plakatą su šūkiais prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžią. Ši detalė, institucijų vertinimu, nepaneigė kaltinimų, kad jis galėjo veikti Rusijos specialiųjų tarnybų interesais.

  • Katovicuose iškeltas Centro himalaizmui vainikas: ką dar teks įveikti statybose iki atidarymo?

    Katovicų Bogucicų rajone pasiektas svarbus Centro himalaizmui, skirto Jerzy’ui Kukuczkai, statybų etapas – ant pastato iškeltas simbolinis statybų vainikas. Tai reiškia, kad konstrukcijos darbai pasiekė aukščiausią tašką, o projektas pereina į kitą, ne mažiau sudėtingą fazę.

    Projektas vystomas tankioje miesto aplinkoje, kur trūksta erdvės sandėliavimui ir technikai, todėl statybų logistika organizuojama beveik „čia ir dabar“. Medžiagos į statybvietę tiekiamos taip, kad atvykusios būtų iškart montuojamos, mažinant laikino sandėliavimo poreikį.

    Renovacija po paveldosaugos lupa

    Ypatingas šio objekto bruožas – naujos statybos dalies sujungimas su dviem istoriniais pastatais, kuriuos prižiūri paveldosauga. Pasak projekto atstovų, senųjų namų atnaujinimo mastas buvo itin didelis, nes iš originalių konstrukcijų daugiausia liko fasadai.

    Viduje atlikti darbai prilygo iš esmės naujai statybai: išimtos vidinės pertvaros, sustiprintos laikančiosios konstrukcijos, įrengti papildomi sutvirtinimai, kad pastatai būtų stabilūs viso proceso metu. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami, kai siekiama išsaugoti istorinį vaizdą, bet pastato vidų pritaikyti šiuolaikinėms funkcijoms ir saugos reikalavimams.

    „Dirbame tankioje miesto struktūroje, kur nėra didelės statybvietės ar plačios bazės. Logistiką turime planuoti taip, kad tai, kas atvyksta, būtų iš karto sumontuojama“, – sakė rangovo atstovas Andrzejus Sowa.

    „Pastatuose buvo likusios beveik vien laikančiosios sienos, todėl teko juos sutvirtinti specialiomis konstrukcijomis, kad darbų metu niekas nesugriūtų“, – sakė projekto užsakovo atstovas Andrzejus Hołda.

    Ką matys lankytojai centre?

    Planuojama, kad centre veiks kelios ekspozicijų salės, suskirstytos temomis apie aukštikalnių alpinizmą ir pasirengimą ekspedicijoms. Lankytojams žadama pristatyti Himalajų ir Karakorumo tyrinėjimo istoriją, aštuoniatūkstantininkų įkopimų raidą, Lenkijos ekspedicijų pasiekimus, taip pat atskiras pasakojimų kryptis apie moterų himalaizmą.

    Numatoma ir interaktyvesnė dalis: erdvės, leidžiančios patirti bent dalį aukštikalnėms būdingų sąlygų, bei profesionali laipiojimo siena. Integralia centro dalimi turėtų tapti ir Jerzy’io Kukuczka gyvenimo bei pasiekimų pristatymas, įskaitant jo gyvenamosios erdvės atkūrimą ar eksponavimą kaip pasakojimo ašį.

    Kainos, terminai ir dar likę darbai

    Centro statybos vykdomos pagal „projektuok ir statyk“ principą, kai rangovas atsako ir už projektavimo, ir už įgyvendinimo dalį. Skelbta, kad darbų vertė siekė kiek daugiau nei 47 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10,9 mln. eurų, o daliai projekto buvo numatytas ir Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybvietė rangovui perduota 2025 metų sausį, o 2026 metų birželio 30 dieną pasiektas konstrukcijų pikas, pažymėtas statybų vainiku. Toliau laukia vidaus įrengimas, inžinerinės sistemos, ekspozicijos įgyvendinimas ir objekto pritaikymas lankytojams.

    Miesto atstovai yra nurodę, kad pirmųjų lankytojų centras galėtų sulaukti 2027 metų antroje pusėje. Tuo pat metu vyksta procesai, susiję su nuolatinės ekspozicijos rangovo parinkimu, nes būtent ekspozicijų įrengimas dažnai tampa viena ilgiausių projekto dalių po statybinių darbų.

  • Rawa JAZZ FEST 2026 startas: po pirmojo vakaro aišku, kuo šiemet festivalis stebina labiausiai

    Katovicuose prasidėjęs Rawa JAZZ FEST 2026 atidarė programą pirmaisiais koncertais ir publiką pakvietė į kelias dienas truksiantį džiazo maratoną. Inauguracinį vakarą scenoje pasirodė Lakkshya, Ostaniec, Natalia Muianga ir saksofonininkas Grzegorzas Piotrowskis, kūrę skirtingų džiazo krypčių dialogą.

    Pirmasis vakaras parodė festivalio kryptį: greta improvizacijos ir šiuolaikinio skambesio daug dėmesio skiriama aiškiai dramaturgijai ir emocinei dinamikai. Organizatoriai akcentuoja, kad Rawa JAZZ FEST ir toliau siekia sujungti vietos sceną su tarptautiniais vardais bei pristatyti projektus, kurie retai skamba vienoje programoje.

    Antrasis vakaras: pagrindinė žvaigždė

    Festivalio tęsinys žada ne mažiau ryškius susitikimus. Antros dienos programoje numatytas projektas LUDOVICA, kuriame Grzegorzas Piotrowskis pasirodys kartu su Tamara Behler ir Marta Matuszna, o vakaro pagrindine žvaigžde pristatoma džiazo vokalo ikona Urszula Dudziak.

    Urszula Dudziak koncertuos su Grzegorzo Piotrowskio grupe, todėl programoje tikimasi ir improvizacinių epizodų, ir stipraus vokalinio repertuaro, kuriam būdingas skirtingų žanrų susiliejimas. Tokie deriniai Rawa JAZZ FEST programose dažnai tampa stipriausiais akcentais, nes suteikia klausytojams ir pažįstamą, ir netikėtą patirtį.

    Kodėl festivalis svarbus regionui

    Rawa JAZZ FEST jau ne vienerius metus įvardijamas vienu reikšmingiausių vasaros kultūros renginių regione, pritraukiančiu tiek vietos publiką, tiek atvykstančius svečius. Festivalis išsiskiria tuo, kad džiazą pateikia plačiai: nuo tradicinių formų iki šiuolaikinių eksperimentų, todėl auditorija kasmet plečiasi.

    Organizatorių teigimu, šių metų programa sudaryta taip, kad kiekvienas vakaras turėtų savitą charakterį, o bendras festivalio pasakojimas kurtų nuoseklų įspūdį. Po pirmojo vakaro reakcijų aišku, kad 2026 metų leidime vienu iš kertinių elementų tampa ryškūs bendri projektai ir aiškiai apgalvotas koncertų tempas.

  • Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicuose uždaroma anglies kasykla „Wujek“ gali sulaukti netikėto antro gyvenimo: siūloma ją paversti Kosminio apgyvendinimo simuliacijų ir kosmoso technologijų centru. Idėją pristatė fondo „Nauka. To Lubię“ atstovai Tomasz Rożek ir Krzysztof Kurdyła, teigdami, kad požeminė infrastruktūra galėtų tapti unikaliu bandymų poligonu Europoje.

    Pagrindinė projekto kryptis – pereiti nuo anglies pramonės prie aukštųjų technologijų, išlaikant regiono kompetencijas. Koncepcijoje numatoma buvusiems kasyklos darbuotojams pasiūlyti persikvalifikavimo kelią į laboratorijų technikų, robotų operatorių ar infrastruktūros priežiūros specialistų roles.

    Autorių teigimu, vienas svarbiausių tikslų – sustabdyti jaunų specialistų migraciją iš regiono, sukuriant patrauklias darbo vietas vietoje. Kartu būtų kuriama erdvė mokslui ir verslui, kur galėtų kurtis startuoliai bei tyrimų komandos, dirbančios su robotika ir autonominėmis sistemomis.

    Požeminėse erdvėse siūloma įrengti analoginį habitatą, kuriame būtų galima imituoti izoliuotų kosminių misijų sąlygas. Tokia aplinka, kur trūksta ryšio, nėra GPS signalo, juntamas dulkėtumas ir ribotas priėjimas prie išorės, leistų realistiškiau testuoti įrangą ir žmogaus psichologinį atsparumą nei steriliuose laboratoriniuose kompleksuose.

    Plane numatyti ir požeminiai bandymų poligonai robotams bei transporto platformoms, skirtoms sudėtingam reljefui. Čia taip pat būtų vystomos technologijos, leidžiančios žaliavas išgauti ir panaudoti vietoje, nes tokie sprendimai laikomi esminiais ilgalaikėms Mėnulio ar Marso misijoms.

    Atskira kryptis – astrobiologijos ir uždarų ciklų žemės ūkio tyrimai: vertikalus auginimas ir hidroponika. Tokios sistemos kosminių programų kontekste svarbios dėl ribotų išteklių, vandens perdirbimo ir stabilaus maisto tiekimo, o jų pritaikymai vis dažniau perkeliami ir į miestų infrastruktūrą.

    Paviršiuje siūloma kurti hibridinę ekosistemą, apimančią švietimą, mokslą ir pramonę. Tarp idėjų minimas palydovų kūrimo ir bandymų centras su vibracinių, radiacinių ir terminio vakuumo bandymų infrastruktūra, taip pat mokslo centras, skirtas STEM sričių populiarinimui.

    Vienas ambicingiausių elementų – mikrogavitacijos bokštas, kurį siūloma įrengti panaudojant gilius šachtų šulinius. Skaičiuojama, kad taip būtų galima sukurti ilgesnes nesvarumo atkarpas ir net imituoti Mėnulio trauką, nors konkrečios techninės detalės dar turėtų būti pagrįstos išsamiais tyrimais.

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra galimybių studija, o įgyvendinimui reikėtų geologinių ir inžinerinių vertinimų. Kasykloje būtina spręsti drėgmės kontrolės, saugos ir kasybos palikimo iššūkius, o galimi uolienų sukrėtimai gali riboti itin jautrios įrangos panaudojimą.

    Kita vertus, seismiškumas projektuotojų vertinamas ir kaip privalumas, nes leistų bandyti konstrukcijų atsparumą bei vertinti žmogaus reakcijas į realistiškesnius veiksnius. Tokie bandymai aktualūs kuriant įrangą ir procedūras, kurias vėliau galima naudoti tiek kosmoso, tiek požeminėse ar pramoninėse aplinkose.

    Idėja dera su Europoje stiprėjančia naujosios kosmoso ekonomikos kryptimi, kai daugiau vaidmens tenka privačioms iniciatyvoms, startuoliams ir dualios paskirties technologijoms. Tokiose ekosistemose vis didesnę reikšmę įgauna ir DI sprendimai, padedantys valdyti robotiką, prognozuoti gedimus ir optimizuoti uždaras gyvybės palaikymo sistemas.

    Jei projektas būtų išvystytas, Katovicų regionas galėtų sustiprinti pozicijas Vidurio Europoje kaip kosmoso technologijų bandymų ir edukacijos taškas. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo finansavimo, saugos reikalavimų, vietos valdžios prioritetų ir to, ar pavyks suderinti pramoninį paveldą su ilgalaike mokslo infrastruktūra.

  • Lenkijos įmonės prieš kibernetinių atakų bangą: Katovicuose – forumas ir „CYBERSEC Awards“

    Lenkijos įmonės prieš kibernetinių atakų bangą: Katovicuose – forumas ir „CYBERSEC Awards“

    Katovicuose – Europos dėmesio centre

    Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, dvi dienas vyks CYBERSEC EXPO and FORUM 2026 – vienas ryškiausių regiono renginių, skirtų kibernetiniam saugumui. Renginys suburs verslo, viešojo sektoriaus ir tarptautinių ekspertų bendruomenę, ieškančią atsakymų, kaip stiprinti valstybių ir įmonių atsparumą.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinė rizika šiandien tiesiogiai susijusi su veiklos tęstinumu, duomenų apsauga ir pasitikėjimu skaitmeninėmis paslaugomis. Dėl to diskusijose bus jungiamos technologinės priemonės, organizacinė disciplina ir žmonių vaidmuo, nes dažna ataka prasideda nuo klaidos ar socialinės inžinerijos.

    DI keičia atakų ir gynybos taisykles

    Vienas pagrindinių forumo akcentų – DI įtaka kibernetiniam saugumui, kai pažangios priemonės leidžia greičiau kurti įtikinančius apgaulės scenarijus, automatizuoti pažeidžiamumų paiešką ar adaptuoti kenkėjiškas kampanijas. Tuo pat metu DI tampa ir gynybos įrankiu, padedančiu aptikti anomalijas, triage principu rūšiuoti incidentus bei trumpinti reagavimo laiką.

    Forumo žinutė „We are the firewall“ pabrėžia, kad apsauga neapsiriboja vien IT skyriumi. Vis dažniau tai tampa vadovų atsakomybe, o investicijos į mokymus, procesus ir atsargines kopijas vertinamos kaip tokios pat kritinės kaip ir techniniai sprendimai.

    „Kibernetinis saugumas seniai nebėra tik IT tema – tai įmonių veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir piliečių pasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Ataskaita, EXPO erdvė ir pirmieji apdovanojimai

    Renginyje numatyta pristatyti ataskaitą „Cyberportret Polskiego Biznesu“, kuri turėtų atskleisti realų Lenkijos įmonių pasirengimo lygį ir dažniausias praktines spragas. Tokie tyrimai paprastai vertinami kaip svarbus orientyras planuojant biudžetus, darbuotojų mokymus ir prioritetines apsaugos priemones.

    Lygiagrečiai vyks EXPO erdvė, kurioje technologijų tiekėjai ir saugumo komandų atstovai aptars sprendimus nuo incidentų valdymo iki tapatybės apsaugos ir debesijos saugos. Taip pat bus įteikti pirmieji CYBERSEC Awards apdovanojimai, skirti ekspertams ir inovatoriams, stiprinantiems skaitmeninį atsparumą.

    „Norime išskirti lyderius ir institucijas, kurios realiai stiprina atsparumą, o ne tik kalba apie saugumą – svarbiausi yra rezultatai ir poveikis“, – sakė Aleksandra Helbin.

    CYBERSEC EXPO and FORUM 2026 vyks 2026 metų birželio 15 dieną ir birželio 16 dieną Katovicuose. Organizatoriai nurodo, kad renginio programoje numatytos diskusijos, praktiniai formatai ir rinkos naujienų pristatymai, aktualūs tiek vadovams, tiek saugumo specialistams.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    Šiuolaikinė skaitmeninė erdvė vis rečiau primena saugų užnugarį: daugėja išpirkos reikalaujančių atakų, duomenų vagysčių ir incidentų, kurie sustabdo organizacijų veiklą. Reaguojant į augančią grėsmių bangą, 2026 metais Katovicuose vyks CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje.

    Renginyje susitiks valdžios, verslo ir technologijų bendruomenės atstovai, o diskusijų ašis – praktiniai sprendimai, kaip stiprinti valstybės, kritinės infrastruktūros ir įmonių atsparumą. Organizatoriai pabrėžia, kad šiandien kibernetinis saugumas yra ne vien IT skyrių užduotis, bet ir veiklos tęstinumo bei pasitikėjimo klausimas.

    We are the firewall žinutė

    Šių metų konferencijos šūkis We are the firewall akcentuoja, kad svarbiausia gynybos linija yra ne vien technologijos, o žmonės ir procesai. Praktika rodo, kad incidentus dažnai sukelia ne tik pažeidžiamumai sistemose, bet ir socialinė inžinerija, klaidos konfigūracijose ar per plačios prieigos teisės.

    „2025 metai galutinai užbaigė laikotarpį, kai gyvenimas kibernetinėje erdvėje buvo nerūpestingas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio organizatoriai šią mintį sieja su realybe, kurioje atakos vykdomos nuolat, o jų tikslai plečiasi nuo pinigų išviliojimo iki tiekimo grandinių paralyžiavimo. Dėl to daug dėmesio bus skiriama ne tik prevencijai, bet ir greitam incidentų aptikimui, reagavimui bei komunikacijai krizių metu.

    DI keičia grėsmes ir gynybą

    Programoje numatomos diskusijos apie tai, kaip DI spartina tiek atakų, tiek gynybos priemonių raidą. Organizacijoms aktualu, kad generuojamas turinys palengvina apgaulingus laiškus, sukčiavimo scenarijus ir tikslines atakas, o gynyboje DI vis dažniau naudojamas anomalijoms aptikti ir incidentams trižuoti.

    „Kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT tema. Tai verslo tęstinumas, valstybės saugumas ir piliečių pasitikėjimas“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    Konferencijoje bus kalbama ir apie tai, kaip atsakingai diegti DI sprendimus organizacijose, kad jie nepadidintų rizikos per duomenų nutekėjimus ar netinkamą prieigų valdymą. Taip pat – kaip rengti darbuotojus, kai sukčiavimo metodai tampa įtikinamesni ir sunkiau atpažįstami.

    Temos: nuo reguliavimo iki SOC

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 suplanuotas kaip dviejų dienų renginys, kuriame numatyta daugialypė darbotvarkė. Temos apims strateginį ir reguliacinį lygmenį, finansavimo klausimus, rizikų valdymą, taip pat operacinius gynybos procesus.

    Dalis praktinių sesijų bus skirta SOC ir CSIRT veiklos organizavimui, incidentų valdymui, pasirengimui krizinėms situacijoms ir veiklos tęstinumo planavimui. Tai sritys, kuriose sprendimai dažnai lemia, ar incidentas taps reputacine krize ir dideliais nuostoliais, ar bus suvaldytas per pirmąsias valandas.

    Renginyje taip pat numatyta pristatyti naują ataskaitą „Cyberportret Polskiego Biznesu“, parengtą „ESET“ ir „Dagma Bezpieczeństwo IT“. Joje žadama apžvelgti, kaip Lenkijos įmonės vertina grėsmes, kokias priemones diegia ir kur matomos didžiausios spragos.

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 vyks 2026 metų birželio 15–16 dienomis Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Renginį organizuoja Grupa PTWP, o programoje numatyta ne tik konferencijos dalis, bet ir EXPO erdvė bei pirmą kartą teikiami CYBERSEC Awards apdovanojimai.