CP v2

Tag: Kaulų tankis

  • Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Džiovintos slyvos daugeliui siejasi su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų nauda gali būti platesnė. Mokslinėje literatūroje aptariama, jog reguliarus jų vartojimas gali prisidėti prie kaulų sveikatos ir padėti mažinti osteoporozės riziką, ypač vyresniame amžiuje.

    Viena iš priežasčių – maistinė sudėtis. Džiovintose slyvose yra vitamino K, kuris svarbus normaliai kaulų mineralizacijai, o jo trūkumas siejamas su prastesniu kalcio „įtvirtinimu“ kauliniame audinyje. Taip pat minimas boras – mikroelementas, galintis prisidėti prie kalcio apykaitos ir vitamino D bei hormonų apykaitos procesų.

    Ne mažiau svarbūs ir polifenoliai – antioksidaciniai junginiai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Šis procesas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių skatinti kaulinio audinio irimą, todėl antioksidantų gausesnė mityba dažnai aptariama kaip palanki bendrai organizmo būklei. Džiovintose slyvose taip pat yra kalio, siejamo su rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme.

    Kaulų audinys nuolat persitvarko

    Kaulinis audinys nėra statiškas: jis nuolat atsinaujina, o šiame procese dalyvauja dvi pagrindinės ląstelių grupės. Osteoklastai ardo seną audinį, o osteoblastai formuoja naują. Kai irimas ima viršyti atsinaujinimą, kaulų masė palaipsniui mažėja, o tai didina lūžių riziką.

    Dalies tyrimų apžvalgose aptariama, kad džiovintos slyvos gali palankiai veikti šią pusiausvyrą: siejama su mažesniu kaulo irimo žymenų aktyvumu ir geresniais kai kuriais kaulo formavimosi rodikliais. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra momentinis efektas, o mitybos pokyčių rezultatai dažniausiai vertinami per mėnesius, ne per dienas.

    Žarnynas ir kaulai – susiję labiau, nei atrodo

    Virškinimo sistema svarbi ne tik komfortui, bet ir tam, kaip organizmas įsisavina mineralus bei vitaminus. Jei žarnynas veikia sklandžiai, dažnai gerėja ir kai kurių maistinių medžiagų, įskaitant kalcį, pasisavinimas, o tai reikšminga kaulų tvirtumui.

    Džiovintose slyvose esantis skaidulų kiekis gali veikti kaip „maistas“ žarnyno mikrobiotai. Moksliniuose darbuose mikrobiotos būklė vis dažniau aptariama kaip vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos uždegiminiams procesams ir medžiagų apykaitai, o netiesiogiai – ir kaulų sveikatai.

    Kiek slyvų iš tiesų reikia?

    Tyrimuose dažnai analizuojami konkretūs kiekiai, pavyzdžiui, kelios džiovintos slyvos per dieną, tačiau universalaus skaičiaus visiems nėra. Svarbu nepamiršti, kad džiovinti vaisiai yra koncentruotas produktas: juose daugiau natūralių cukrų ir kalorijų nei šviežiuose vaisiuose, todėl kiekį verta derinti prie bendros mitybos.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas produktas osteoporozės neapsaugo, jei trūksta kitų svarbių grandžių. Kaulams reikšmingi pakankamas baltymų kiekis, kalcis ir vitaminas D, fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, taip pat rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi rizika ar buvę lūžių, sprendimus dėl ištyrimo ir profilaktikos turėtų padėti priimti gydytojas.

    Džiovintos slyvos gali būti paprastas, lengvai pritaikomas mitybos papildymas, kuris, remiantis tyrimų kryptimi, gali būti naudingas ne tik žarnynui. Tačiau didžiausias poveikis paprastai pasiekiamas tada, kai jos tampa dalimi nuoseklaus gyvenimo būdo, skirto kaulų sveikatai.

  • Mokslininkai aptiko riebalų deginimo jungiklį: gali padėti ir kaulams – ką tai reiškia mums

    Mokslininkai aptiko riebalų deginimo jungiklį: gali padėti ir kaulams – ką tai reiškia mums

    Mokslininkai praneša aptikę molekulinį mechanizmą, kuris gali veikti kaip savotiškas riebalų deginimo „jungiklis“ ir kartu būti susijęs su kaulų stiprumu. Tyrimas atliktas su pelėmis, tačiau rezultatai susieti ir su žmonių genetiniais duomenimis, todėl atradimas kelia vilčių dėl naujų gydymo krypčių.

    Dėmesio centre atsidūrė rudosios riebalų ląstelės, kurios skirtingai nei baltieji riebalai nėra skirtos energijai kaupti. Jų pagrindinė funkcija – deginti kalorijas ir gaminti šilumą, ypač šaltyje, todėl jos laikomos svarbiomis medžiagų apykaitos ir kūno temperatūros reguliavimo grandimis.

    Du šilumos gamybos keliai

    Ilgą laiką buvo žinoma, kad rudosios riebalų ląstelės šilumą gali gaminti per UCP1 baltymu paremtą mechanizmą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir alternatyvus kelias – vadinamasis bergždžias kreatino ciklas, kuris taip pat „sudegina“ energiją šilumos pavidalu.

    Naujojo darbo autoriai nagrinėjo, kas tiksliai paleidžia šį antrąjį kelią. Jie nustatė, kad svarbus vaidmuo tenka fermentui TNAP, o vienas iš signalų, galinčių jį aktyvinti, yra glicerolis – medžiaga, susijusi su riebalų apykaita.

    „Pirmą kartą parodėme, kaip gali būti įjungiamas alternatyvus šilumos gamybos kelias, nepriklausomas nuo klasikinės sistemos“, – sakė biochemikas Lawrence Kazak.

    Ryšys su kaulais ir genetika

    Tyrėjai papildomai rėmėsi didelės apimties žmonių genetiniais įrašais ir ieškojo sąsajų tarp TNAP veiklos bei kaulų būklės. Analizėje aptiktos mutacijos TNAP struktūros srityje, kurią mokslininkai sieja su glicerolio prisijungimu, buvo susietos su mažesniu kaulų tankiu ir sumažėjusia fermento veikla.

    Toks ryšys svarbus ir todėl, kad žinomas retas sutrikimas, kai TNAP aktyvumas sumažėjęs, o kaulų mineralizacija prastėja. Tai padeda paaiškinti, kodėl tas pats fermentas gali būti reikšmingas ir energijos apykaitai, ir kaulų tvirtumui.

    Ką tai gali reikšti gydymui?

    Mokslininkai pabrėžia, kad iki praktinių vaistų dar anksti, tačiau pats „jungiklio“ identifikavimas suteikia aiškesnį taikinį. Šiuo metu kai kurioms retoms kaulų ligoms taikoma fermentų pakaitinė terapija, tačiau ji gali būti sudėtinga ir reikalauti dažnų injekcijų.

    Idėja sukurti junginius, kurie selektyviai didintų TNAP aktyvumą, teoriškai galėtų pasiūlyti patogesnių sprendimų. Be to, jei ateities tyrimai patvirtins, kad šis kelias reikšmingas ir žmonių energijos apykaitai, gali atsiverti papildomos kryptys, susijusios su nutukimo ar 2 tipo diabeto rizikos mažinimu.

    Tyrėjai taip pat primena svarbų apribojimą: pelės, lyginant su žmonėmis, turi santykinai daugiau rudųjų riebalų, todėl poveikio mastas žmogui gali būti kitoks. Vis dėlto šis darbas sustiprina tendenciją, kad medžiagų apykaitos „valdymas“ per konkrečius molekulinius taikinius tampa vienu aktyviausių šiuolaikinės biomedicinos laukų.

  • Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Kas yra osteopenija ir kodėl ji pavojinga?

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, laikomas ankstyvu signalu, kad kaulai silpnėja ir didėja lūžių rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, ši būklė gali būti nustatoma maždaug 40 proc. suaugusiųjų, ypač vyresniame amžiuje.

    Didžiausia problema ta, kad osteopenija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir vystosi lėtai. Neretai apie ją sužinoma tik patyrus lūžį arba atlikus kaulų tankio tyrimą dėl amžiaus, menopauzės ar kitų rizikos veiksnių.

    Kada kaulai pradeda silpti?

    Kaulas yra gyvas audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas, o naujas formuojamas. Jaunystėje šie procesai paprastai būna apylygiai, tačiau maždaug nuo 25–35 metų kaulų masė pasiekia piką, o vėliau netekimas pamažu ima viršyti susidarymą.

    Su amžiumi kaulų tankis mažėja greičiau, o moterims rizika ryškiai išauga po menopauzės, kai sumažėja estrogenų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad apie pusė vyresnių nei 50 metų moterų per gyvenimą patiria vadinamąjį trapumo lūžį, kai kaulas lūžta po nedidelės traumos.

    Riziką didina ne tik amžius

    Kaulų silpnėjimą spartina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšmės turi ir mityba: nepakankamas kalcio kiekis bei vitamino D stoka silpnina kaulų struktūrą, nes vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, ypač ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat ligos, kurios trikdo hormonų pusiausvyrą ar maistinių medžiagų pasisavinimą. Dėl to gydytojai dažnai pabrėžia, kad vien amžius nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar žmogui verta išsitirti.

    Kaip nustatoma osteopenija ir ką daryti?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai vertinamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, leidžiantis įvertinti kaulų stiprumą. Rezultatai pateikiami kaip T rodiklis: nuo minus 1,0 iki minus 2,5 paprastai apibūdinama osteopenija, o mažiau nei minus 2,5 – osteoporozė.

    Gydymas ir prevencija paprastai pradedami nuo rizikos mažinimo: daugiau svorį apkraunančios veiklos, jėgos pratimų ir pusiausvyros lavinimo, nes kritimai yra viena dažniausių lūžių priežasčių. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, užtikrinti pakankamą kalcio kiekį, o vitamino D vartojimą aptarti su šeimos gydytoju, ypač tamsiuoju metų laiku.

    Ne visiems, kuriems nustatoma osteopenija, iš karto reikalingi vaistai. Sprendimas dažnai grindžiamas bendra lūžių rizika per artimiausius 10 metų, atsižvelgiant į amžių, kaulų tankį, ankstesnius lūžius, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius, o didelės rizikos atvejais gali būti skiriamas specifinis gydymas kaulų irimui lėtinti.

    Specialistai pabrėžia, kad osteopenija nėra nuosprendis: anksti nustačius pokyčius ir nuosekliai keičiant įpročius, kaulų netekimą dažnai įmanoma sulėtinti, o kai kuriais atvejais – ir pagerinti rodiklius. Dėl to kaulų sveikata vis dažniau vertinama kaip ilgalaikė strategija, apimanti judėjimą, mitybą, žalingų įpročių atsisakymą ir laiku atliekamus tyrimus.

  • Kaip po 50-ies moterims stiprinti kaulus: gydytojų patarimai dėl kalcio, vitamino D ir judėjimo

    Su amžiumi kaulų masė natūraliai mažėja, tačiau menopauzės laikotarpiu procesas spartėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Dėl to dažnėja osteopenija ir osteoporozė, kurios ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.

    Kalcio ir vitamino D pagrindai

    Gydytojai primena, kad organizmui nuolat reikia kalcio, nes jis palaiko stabilų kalcio kiekį kraujyje. Jei su maistu jo gaunama per mažai, organizmas ima „skolintis“ kalcį iš kaulų, o tai ilgainiui silpnina jų struktūrą.

    Vėlesniame amžiuje moterims dažniausiai rekomenduojama siekti apie 1 200 miligramų kalcio per parą. Svarbu ir tai, kad vienu kartu organizmas efektyviai pasisavina ribotą kiekį, todėl kalcio šaltinius verta paskirstyti per kelis valgymus.

    Vitamino D vaidmuo tiesioginis: jis padeda pasisavinti kalcį, todėl vien kalcio didinimas mityboje ne visada duoda norimą efektą. Vitamino D šaltiniai yra saulės šviesa ir tam tikri produktai, pavyzdžiui, riebesnė žuvis ar kiaušinių tryniai, tačiau praktikoje daugeliui jo pritrūksta.

    „Vien papildai lūžių neapsaugo, tačiau jie gali būti pagrįsti, kai vitamino D ar kalcio su maistu nepavyksta gauti pakankamai, ypač rizikos grupėse“, – sakė dietologė.

    Judėjimas, raumenys ir kritimų prevencija

    Kaulams ypač naudingi svorį „nešantys“ pratimai, kai dirba skeletas ir raumenys, pavyzdžiui, ėjimas, lipimas laiptais ar jėgos pratimai pagal galimybes. Be to, reguliarus aktyvumas gerina pusiausvyrą ir eiseną, o tai mažina kritimų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad svarbiausia yra pastovumas, o aktyvumą galima skaidyti į trumpesnes dalis per dieną. Net ir paprastas kasdienis ėjimas laikomas geresniu pasirinkimu nei sėslus gyvenimo būdas.

    Ne mažiau svarbūs raumenys, nes su amžiumi jų masė ir jėga mažėja, o tai netiesiogiai spartina ir kaulų silpnėjimą. Todėl mityboje rekomenduojama užtikrinti pakankamai baltymų iš liesesnių šaltinių, tokių kaip paukštiena, žuvis, ankštiniai ar fermentuoti pieno produktai.

    „Svarbiausia, ką žmogus gali padaryti, kad išvengtų lūžio, yra nepargriūti“, – sakė gydytojas.

    Praktiniai sprendimai namuose taip pat duoda apčiuopiamą naudą: patogi, neslystanti avalynė, geras apšvietimas, pašalinti kilimėlių kampai ar laidai sumažina užkliuvimo riziką. Kuo mažiau kritimų, tuo mažiau tikimybės, kad net ir nedidelė trauma baigsis lūžiu.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Osteoporozė dažnai nesukelia skausmo, kol neįvyksta lūžis, todėl vien savijauta nėra patikimas rodiklis. Dėl to gydytojai ragina po menopauzės neignoruoti profilaktinių patikrų ir aptarti individualią riziką bei tyrimų poreikį.

    Jei yra papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, anksčiau patirtų lūžių, ryškus ūgio mažėjimas, ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas ar šeiminė osteoporozės istorija, sprendimus dėl tyrimų ir gydymo taktikos reikėtų priimti kartu su specialistu.

    Galiausiai medikai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias kryptis: subalansuotą mitybą su kalcio šaltiniais, pakankamą vitamino D kiekį, reguliarią fizinę veiklą, raumenų stiprinimą ir kritimų prevenciją. Tai paprasti žingsniai, kurie ilgainiui padeda išsaugoti kaulų tvirtumą ir savarankiškumą.

  • Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė dažnai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad kaulų tankio mažėjimas gali paliesti ir jaunesnius. Ankstyvoje stadijoje ji paprastai nesukelia aiškių simptomų, todėl ilgai lieka nepastebėta, kol įvyksta lūžis po, atrodytų, menkos traumos.

    Pirmuoju pavojaus signalu neretai tampa kaulo lūžis krentant iš savo ūgio ar net atliekant įprastą veiklą. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, ypač krūtinės ir juosmens srityse, mažėti ūgis, ryškėti kūno laikysenos pokyčiai, susiję su slankstelių mikrolūžiais.

    Apie tai, kaip netikėtai gali paaiškėti ši diagnozė, viešai pasakojo dietistė Katarzyna Błażejewska-Stuhr. Ji teigė, kad po dviejų lūžių per palyginti trumpą laiką gydytojas ortopedas atkreipė dėmesį į galimą kaulų trapumą ir rekomendavo papildomus tyrimus.

    „Nukritau ant šaligatvio, paslydau ir susilaužiau raktikaulį, jis subyrėjo į mažus gabalėlius, todėl prireikė operacijos ir tvirtinimo plokštele su varžtais“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Ji nurodė, kad osteoporozės diagnozę išgirdo būdama 38 metų, o tai jai buvo netikėta. Medikai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik traumos mechanizmą, bet ir tai, ar lūžis neįvyko dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio.

    Osteoporozės priežastys dažniausiai yra daugialypės. Kaulų masė natūraliai mažėja su amžiumi, o moterims riziką reikšmingai padidina menopauzė ir su ja susijęs estrogenų sumažėjimas, nes šie hormonai svarbūs kaulų apsaugai.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriami kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Didesnę tikimybę susidurti su kaulų trapumu turi ir žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad osteoporozė gali būti ir antrinė, kai kaulų tankis mažėja dėl kitų būklių ar gydymo. Ypač svarbu įvertinti ilgalaikį tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų, kurie gali neigiamai veikti kaulinį audinį.

    Nors didžiausia rizikos grupė išlieka vyresnio amžiaus žmonės ir moterys po menopauzės, osteoporozė nėra vien senjorų problema. Ji pasitaiko ir vyrams, ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama mityba, valgymo sutrikimų, ilgalaikis nejudrumas ar intensyvus krūvis be tinkamo atsistatymo.

    Sunkiausios osteoporozės pasekmės siejamos su lūžiais, ypač šlaunikaulio kaklo, kurie vyresniems pacientams dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, komplikacijų riziką ir ženkliai prastesnę gyvenimo kokybę. Dėl to profilaktika ir ankstyvas nustatymas laikomi kritiškai svarbiais.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Osteoporozė dažniausiai patvirtinama įvertinus kaulų mineralinį tankį, o pagrindinis tyrimas tam yra densitometrija. Ji padeda ne tik nustatyti kaulų būklę, bet ir stebėti, ar taikomas gydymas veiksmingas.

    Gydymas paprastai apima gyvenimo būdo korekcijas, kalcio ir vitamino D užtikrinimą bei kritimų prevenciją. Fizinė veikla, ypač jėgos ir pusiausvyros pratimai, gali padėti stiprinti kaulus ir mažinti traumų tikimybę.

    Prireikus taikomas ir medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti kaulų masės netekimą arba skatinti kaulo atsinaujinimą. Klinikinėje praktikoje naudojamos kelios vaistų grupės, o konkretus pasirinkimas priklauso nuo lūžių rizikos ir individualių paciento veiksnių.

    Mityba ir kasdieniai įpročiai

    Profilaktikoje svarbi visavertė mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Katarzyna Błażejewska-Stuhr yra minėjusi, kad dalį reikalingo kalcio galima surinkti su maistu, o kasdieniai pasirinkimai turi realią įtaką kaulų būklei.

    „Sauja riešutų kasdien yra svarbi ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų sveikatai naudingų veiksnių“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Specialistai pabrėžia, kad vien papildai problemos neišsprendžia, jei kartu išlieka rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nejudrus gyvenimo būdas. Jei pasikartoja lūžiai po nedidelių traumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistais dėl išsamesnio ištyrimo.

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.

  • Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris ilgainiui didina lūžių riziką. Tyrimai rodo, kad su šia būkle gali susidurti iki 40 proc. suaugusiųjų, o dažnai ji nustatoma tik atsitiktinai, atlikus tyrimus.

    Problema ta, kad osteopenija paprastai nesukelia aiškių simptomų. Dėl to žmogus gali apie ją nežinoti metų metus, kol įvyksta vadinamasis mažos traumos lūžis, pavyzdžiui, paslydus ar griuvus iš savo ūgio.

    Kas vyksta kauluose?

    Kaulas yra nuolat atsinaujinantis audinys: vienos ląstelės jį ardo, kitos – formuoja. Jaunystėje šie procesai dažniausiai būna apylygiai, o didžiausias kaulų tankis paprastai pasiekiamas apie 20–30 gyvenimo metus.

    Vėliau, ypač senstant, kaulo irimas pradeda vyrauti prieš jo formavimąsi. Moterims reikšmingą įtaką daro menopauzė, nes sumažėjęs estrogenų kiekis silpnina natūralią kaulų apsaugą.

    Rizikos veiksniai, kuriuos žmonės nuvertina

    Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, kaulų tankį spartina rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšminga ir mityba, ypač kai trūksta kalcio ar vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurios ligos bei gydymas, pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat sutrikimai, susiję su maistinių medžiagų įsisavinimu. Tokiais atvejais kaulų būklę verta vertinti anksčiau, nelaukiant vyresnio amžiaus.

    Kaip nustatoma ir ką reiškia rezultatai?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai matuojamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, padedantis įvertinti kaulų tvirtumą. Rezultatas pateikiamas T rodikliu, kuris lygina kaulų tankį su sveiko jauno suaugusiojo vidurkiu.

    Osteopenijai būdingas T rodiklis nuo minus 1,0 iki minus 2,5, o mažesnis nei minus 2,5 dažniausiai atitinka osteoporozės diagnostinę ribą. Gydytojai sprendimus paprastai priima įvertinę ne tik skaičių, bet ir bendrą lūžių riziką per artimiausius 10 metų.

    Gydymas ne visada reiškia vaistus: daugeliui pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos korekcija, kalcio ir vitamino D užtikrinimas. Didelę reikšmę turi svorį išlaikančios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šokiai, taip pat jėgos pratimai, kurie stiprina ir kaulus, ir raumenis.

    Jei lūžių rizika didelė arba jau yra buvęs mažos traumos lūžis, gali būti skiriami vaistai, lėtinantys kaulo irimą. Specialistai pabrėžia, kad osteopenija neturėtų būti laikoma nekaltu radiniu – tai ankstyvas įspėjimas, kai dar įmanoma sustabdyti progresavimą.