Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

Kas yra osteopenija ir kodėl ji pavojinga?

Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, laikomas ankstyvu signalu, kad kaulai silpnėja ir didėja lūžių rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, ši būklė gali būti nustatoma maždaug 40 proc. suaugusiųjų, ypač vyresniame amžiuje.

Didžiausia problema ta, kad osteopenija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir vystosi lėtai. Neretai apie ją sužinoma tik patyrus lūžį arba atlikus kaulų tankio tyrimą dėl amžiaus, menopauzės ar kitų rizikos veiksnių.

Kada kaulai pradeda silpti?

Kaulas yra gyvas audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas, o naujas formuojamas. Jaunystėje šie procesai paprastai būna apylygiai, tačiau maždaug nuo 25–35 metų kaulų masė pasiekia piką, o vėliau netekimas pamažu ima viršyti susidarymą.

Su amžiumi kaulų tankis mažėja greičiau, o moterims rizika ryškiai išauga po menopauzės, kai sumažėja estrogenų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad apie pusė vyresnių nei 50 metų moterų per gyvenimą patiria vadinamąjį trapumo lūžį, kai kaulas lūžta po nedidelės traumos.

Riziką didina ne tik amžius

Kaulų silpnėjimą spartina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšmės turi ir mityba: nepakankamas kalcio kiekis bei vitamino D stoka silpnina kaulų struktūrą, nes vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį.

Riziką didina ir kai kurie vaistai, ypač ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat ligos, kurios trikdo hormonų pusiausvyrą ar maistinių medžiagų pasisavinimą. Dėl to gydytojai dažnai pabrėžia, kad vien amžius nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar žmogui verta išsitirti.

Kaip nustatoma osteopenija ir ką daryti?

Kaulų mineralinis tankis dažniausiai vertinamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, leidžiantis įvertinti kaulų stiprumą. Rezultatai pateikiami kaip T rodiklis: nuo minus 1,0 iki minus 2,5 paprastai apibūdinama osteopenija, o mažiau nei minus 2,5 – osteoporozė.

Gydymas ir prevencija paprastai pradedami nuo rizikos mažinimo: daugiau svorį apkraunančios veiklos, jėgos pratimų ir pusiausvyros lavinimo, nes kritimai yra viena dažniausių lūžių priežasčių. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, užtikrinti pakankamą kalcio kiekį, o vitamino D vartojimą aptarti su šeimos gydytoju, ypač tamsiuoju metų laiku.

Ne visiems, kuriems nustatoma osteopenija, iš karto reikalingi vaistai. Sprendimas dažnai grindžiamas bendra lūžių rizika per artimiausius 10 metų, atsižvelgiant į amžių, kaulų tankį, ankstesnius lūžius, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius, o didelės rizikos atvejais gali būti skiriamas specifinis gydymas kaulų irimui lėtinti.

Specialistai pabrėžia, kad osteopenija nėra nuosprendis: anksti nustačius pokyčius ir nuosekliai keičiant įpročius, kaulų netekimą dažnai įmanoma sulėtinti, o kai kuriais atvejais – ir pagerinti rodiklius. Dėl to kaulų sveikata vis dažniau vertinama kaip ilgalaikė strategija, apimanti judėjimą, mitybą, žalingų įpročių atsisakymą ir laiku atliekamus tyrimus.