CP v2

Tag: Kauno rajono savivaldybė

  • Nauja „FIFA arena“ Domeikavoje: ką žada bendruomenei ir kodėl tokių aikštelių Lietuvoje daugės

    Kauno rajone, Domeikavoje, rugsėjo 15 dieną atidaryta antroji Lietuvoje „FIFA arena“ – dirbtinės dangos futbolo aikštelė, skirta vaikams, jaunimui ir visai vietos bendruomenei. Tikimasi, kad nauja erdvė padidins galimybes sportuoti šalia namų ir paskatins aktyvesnį laisvalaikį.

    Projektas įgyvendintas kartu su Kauno rajono savivaldybe, Lietuvos futbolo federacija ir FIFA. Tokie bendri projektai dažniausiai orientuoti į prieinamumą, kad infrastruktūra būtų pasiekiama ne tik sporto mokykloms, bet ir kiekvienam norinčiajam.

    „Kauno rajone nuosekliai investuojame į sporto infrastruktūrą, tačiau svarbiausia yra ne patys objektai, o galimybės, kurias jie suteikia žmonėms“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Naujoji aikštelė pritaikyta įvairaus amžiaus žaidėjams, todėl joje galės vykti treniruotės, vaikų ir jaunimo užsiėmimai, bendruomenės renginiai. Dirbtinė danga ir įrengta bazinė infrastruktūra leidžia aikštele naudotis didžiąją metų dalį, ypač pereinamaisiais sezonais.

    „Tikime, jog ši „FIFA arena“ atlieps regiono jaunimo poreikius, prisidės prie jų užimtumo ir taps svarbia gyventojų traukos vieta“, – pabrėžė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius.

    Pirmoji „FIFA arena“ Lietuvoje atidaryta 2026 metų balandį Riešėje, Vilniaus rajone, o Domeikavos projektas šią kryptį tęsia. Tarptautinė iniciatyva siekia futbolo infrastruktūrą priartinti prie bendruomenių, dažnai aikšteles įrengiant šalia mokyklų ar viešųjų erdvių, kad vaikai galėtų sportuoti po pamokų, o suaugusieji – po darbo.

    Atidarymo renginyje aikštelė buvo iškart išbandyta praktiškai: parodomosiose rungtynėse susitiko Kauno rajono futbolo akademijos merginų komanda ir Lietuvos moterų futbolo rinktinės žaidėjos. Organizatoriai tikisi, kad tokios viešos sporto erdvės padės auginti futbolo populiarumą, įtraukti daugiau mergaičių į sportą ir sustiprinti bendruomeniškumą.

    FIFA skelbia siekianti iki 2031 metų visame pasaulyje įrengti 1 000 „FIFA Arena“ tipo aikštelių. Tokios erdvės jau veikia įvairiose šalyse, įskaitant Prancūziją, Indoneziją, Sakartvelą ir JAV, o jų modelis grindžiamas paprasta idėja: trumpas atstumas iki aikštės dažnai tampa svarbiausiu veiksniu, ar vaikas ir šeima reguliariai renkasi sportą.

    Domeikavoje atidaryta aikštelė nuo šiol turėtų tapti kasdieniu traukos tašku ne tik futbolo treniruotėms, bet ir aktyviam laisvalaikiui. Savivaldybė ir partneriai akcentuoja, kad didžiausia tokios investicijos vertė atsiskleidžia tuomet, kai aikštė yra gyva kasdien, o ne tik per oficialius renginius.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Kodėl vis dar nelaukiame profilaktikos: Kauno rajonas imasi naujo būdo išgirsti gyventojus

    Profilaktinės sveikatos patikros padeda ligas nustatyti anksčiau ir sumažina sudėtingo gydymo riziką, tačiau realybėje daugelis žmonių vis dar kreipiasi tik atsiradus simptomams. Priežasčių spektras platus: nuo sudėtingo susisiekimo ir registracijos iki informacijos stokos, darbo grafiko ar baimės išgirsti nepalankią diagnozę.

    Šį rudenį Kauno rajone į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti kitaip nei įprastai, pasitelkiant piliečių asamblėjos formatą. Nuo rugsėjo vidurio 30 atsitiktine tvarka atrinktų gyventojų kartu su ekspertais diskutuos, ką savivaldybė galėtų keisti, kad profilaktika taptų lengviau pasiekiama skirtingoms žmonių grupėms.

    Profilaktika vis dar atsilieka

    Kauno rajono savivaldybė skaičiuoja, kad 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis augo beveik 3 procentiniais punktais, tačiau bendras vaizdas išlieka panašus. Apie 86,45 proc. visų vizitų sudaro apsilankymai dėl ligos, o profilaktiniai siekia maždaug 13,5 proc.

    Tokie duomenys rodo, kad profilaktika visuomenėje dar nėra tapusi įprastu įpročiu, net jei prevencinės programos ir skiepijimas daugeliui yra prieinami. Praktikoje sprendimą atidėti patikrą dažnai lemia ne vien sveikatos sistemos pajėgumas, bet ir žmogaus kasdienybės logika: laiko trūkumas, prioritetai, nuovargis ir abejonės, ar apskritai verta.

    „Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Kodėl paslauga yra, bet nepasiekiama?

    Savivaldybė pabrėžia, kad vien statistika neatsako į klausimą, kodėl žmogus neateina laiku, nors paslauga formaliai egzistuoja. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, todėl gyventojų patirtys skiriasi: šalia Kauno sparčiai augančiose teritorijose problemos dažniau susijusios su laiku ir eilėmis, o atokesnėse vietovėse – su atstumu ir susisiekimu.

    Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų, savivaldybė šiais metais pradeda mobilios ambulatorijos veiklą, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat akcentuojamos slaugos paslaugos namuose, kurios ypač aktualios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms.

    „Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą“, – sakė Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė.

    Pasak pašnekovų, praktinės kliūtys dažnai persipina su psichologiniais barjerais: baime, nepasitikėjimu, ankstesne neigiama patirtimi, taip pat nežinojimu, kokios nemokamos paslaugos priklauso. Dėl to vien informacinės kampanijos ne visada suveikia, jei žmogui neaišku, kaip greitai ir patogiai tą informaciją paversti konkrečiu veiksmu.

    Piliečių asamblėja ieškos sprendimų

    Piliečių asamblėjos formatas remiasi idėja, kad sprendimai tampa tvirtesni, kai į procesą įtraukiami ne tik specialistai, bet ir patys gyventojai, atstovaujantys skirtingas grupes. Atrinkti dalyviai išklausys ekspertų įžvalgas, vertins argumentus, diskutuos tarpusavyje ir galiausiai suformuluos prioritetines rekomendacijas savivaldybei.

    „Svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus“, – sakė Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Eglė Jokužytė.

    Savivaldybė tikina, kad piliečių asamblėjos rezultatai nebus vien formalus dokumentas. Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, o jų įgyvendinimas vertinamas pagal kompetencijas, finansines galimybes ir praktinį poveikį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad profilaktikos skatinimas vis dažniau siejamas ne vien su kvietimais tikrintis, bet ir su paslaugos patogumu: paprastesne registracija, aiškesne informacija, lankstesniu laiku, išvykstamomis paslaugomis ir didesniu pasitikėjimu sistema. Kauno rajono iniciatyva rodo siekį spręsti būtent šiuos kasdienius barjerus, kurių vien skaičiai neatskleidžia.

  • Kauno rajono moksleiviai išvyko į „Buzelis Cup“: beveik 270 dalyvių su vėliavomis ir simbolika

    Penktadienio rytą prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė moksleiviai ir mokytojai, pasirengę vykti į Vilniuje vykstantį tarptautinį renginį „Buzelis Cup“. Į vieną didžiausių Baltijos šalyse moksleivių krepšinio švenčių išvyko beveik 270 Kauno rajono mokinių ir 27 juos lydintys mokytojai iš 18 ugdymo įstaigų.

    Prieš kelionę jauniesiems dalyviams įteikti marškinėliai su užrašu Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė 2026, o mokyklų bendruomenėms perduotos savivaldybės vėliavos. Moksleivius į renginį išlydėjo Kauno rajono savivaldybės vadovai, linkėję drąsos ir sportinio ryžto.

    „Krepšinio žvaigždės užauga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose, kaimuose. Tą puikiai įrodo Kauno rajono vardą garsinę krepšininkai, kurių kelias prasidėjo ten, kur šiandien savo svajonių siekiate jūs“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad 2026 metais Kauno rajonui suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas įprasminamas visus metus vykstančiomis iniciatyvomis. Vienas tikslų – stiprinti krepšinio bendruomenę, sudaryti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams įsitraukti į sportą bei patirti varžybinę atmosferą.

    Dalyvavimas „Buzelis Cup“ įvardijamas kaip viena programos veiklų, leidžianti šimtams moksleivių pamatyti krepšinio renginį iš arčiau ir pasisemti motyvacijos. Savivaldybė taip pat praneša, kad vasarą planuojamas nemokamų stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, taip pat turnyrai, treniruotės ir susitikimai su žinomais krepšininkais.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

  • Kauno rajonas parodė mobilų civilinės saugos konteinerį: kas jame ir kam jis praverstų krizės metu

    Šeštadienį Kauno botanikos sode vykusiame pilietiškumo festivalyje „Atsparūs kartu“ Kauno rajono savivaldybė pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį. Gyventojai galėjo apžiūrėti įrangą, skirtą ekstremaliosioms situacijoms, ir sužinoti, kaip praktiškai pasirengti krizėms.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – greitai atvežti reikalingas priemones į vietą, kur jų tuo metu labiausiai reikia. Mobilumas leidžia operatyviai reaguoti ne tik į stichinius reiškinius, bet ir į didesnes avarijas, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus ar masinį gyventojų evakavimą.

    Ką slepia mobilus konteineris

    Konteineryje laikomos civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonės, kurios padeda užtikrinti bazinius poreikius pirmosiomis valandomis ar paromis po įvykio. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad komplekte yra apgyvendinimui skirtos lovos, miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai ir kita įranga.

    Tokio tipo įranga aktualiausia tada, kai įprastos paslaugos laikinai tampa nepasiekiamos: dingsta elektra, sutrinka šildymas, prireikia laikino apgyvendinimo ar sušildymo punktų. Praktikoje tai reiškia, kad konteineris gali tapti greitu „starto rinkiniu“ vietos bendruomenei, kol atvyksta papildomos pajėgos ar atstatomos paslaugos.

    Išvykimo krepšys ir pasirengimas namuose

    Pristatymo metu gyventojams buvo demonstruojamas ir išvykimo krepšys, primenant, kad civilinė sauga prasideda ne nuo institucijų, o nuo kasdienio pasirengimo šeimoje. Savivaldybės atstovai aiškino, kokie daiktai turėtų būti paruošti iš anksto ir kodėl tai sutaupo laiko, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant.

    Ekspertai civilinės saugos srityje pabrėžia, kad didžiausia klaida krizės metu yra tikėtis, jog visos priemonės bus iš karto pasiekiamos parduotuvėse ar bus galima greitai grįžti namo. Todėl iš anksto paruoštas išvykimo krepšys ir aiškus šeimos planas tampa paprasta, bet efektyvia priemone sumažinti stresą ir rizikas.

    Kiek kainuoja ir kaip bus pasiekiamas

    Kauno rajono savivaldybė yra įsigijusi tris mobilius civilinės saugos konteinerius, skirtus užtikrinti gyventojų saugumą ir būtiniausių poreikių patenkinimą ekstremalių situacijų metu. Vieno tokio konteinerio vertė – apie 70 000 eurų.

    Pranešama, kad konteinerių pastatymo vietos parinktos taip, kad dengtų tris savivaldybės zonas ir priemonės būtų pasiekiamos kuo platesniam seniūnijų ratui. Toks išdėstymas leidžia trumpinti atvykimo laiką ir didina tikimybę, kad pagalba pasieks gyventojus dar iki situacijai tampant ilgalaike.

  • Kauno rajonas kviečia teikti kandidatūras garbės ženklui ir medaliui: prašymai iki birželio 19 dienos

    Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų komisija paskelbė kvietimą teikti kandidatūras savivaldybės garbės ženklui arba medaliui (pasižymėjimo ženklui). Kandidatus siūlyti raginami seniūnai, savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos ir įmonės bei bendruomeninės organizacijos.

    Apdovanojimai planuojami Valstybės dienos, minimos liepos 6 dieną, proga. Ši data Lietuvoje siejama su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir tradiciškai tampa proga pagerbti asmenis bei organizacijas už reikšmingus darbus bendruomenei.

    Kam skiriami apdovanojimai?

    Pagal Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų teikimo tvarką savivaldybės apdovanojimai gali būti skiriami Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams, taip pat juridiniams asmenims. Taip siekiama įvertinti tiek individualius nuopelnus, tiek organizacijų indėlį į viešąjį gyvenimą.

    Garbės ženklas laikomas aukščiausiu savivaldybės apdovanojimu ir skiriamas už ypatingus nuopelnus bei Kauno rajono ir Lietuvos vardo garsinimą. Medalis (pasižymėjimo ženklas) numatytas už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, sporto, verslo ir kitose srityse.

    Iki kada ir kur teikti prašymus?

    Prašymai priimami iki 2026 metų birželio 19 dienos 12 valandos. Kandidatūras galima pateikti tiesiogiai Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate adresu Savanorių prospektas 371, Kaunas.

    Dokumentus taip pat galima atsiųsti elektroniniu paštu ruta.sveciuliene@krs.lt. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 699 31 101.

    Tokie kvietimai savivaldybėse paprastai padeda užtikrinti, kad apdovanojimams būtų siūlomi skirtingų sričių žmonės ir organizacijos, kurių darbai matomi vietos bendruomenėse. Kartu tai skatina institucijas ir bendruomenes aktyviau įvardyti konkrečius pasiekimus, kurie kuria ilgalaikę vertę Kauno rajonui.

  • Kauno rajono bėgimas Zapyškyje: šeštą kartą trasose – per 300 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio

    Zapyškyje, prie Senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, šeštadienį surengtas jau šeštasis Kauno rajono bėgimas. Vaizdingoje Nemuno pakrantėje vykęs renginys pritraukė daugiau kaip 300 įvairaus amžiaus dalyvių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad bėgimas Kauno rajone tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir bendruomenę telkiančia švente. Dalyviai atvyko ne tik iš Kauno miesto ir rajono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio.

    „Tikiu projektais, kurie turi tęstinumą, yra masiški ir suburia žmones. Džiugu, kad šis bėgimas Kauno rajone vyksta jau šeštą kartą ir kasmet pritraukia gausų būrį dalyvių“, – sakė Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys.

    Prie starto linijos stojo ir patyrę bėgikai, ir šeimos su vaikais, o nuotaiką prieš startus padėjo kurti bendra pramankšta. Kauno rajono bėgimas išsiskyrė plačia geografija: į Zapyškį atvyko sporto mėgėjai iš Vilniaus, Jonavos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, taip pat sulaukta dalyvių iš Šiaurės Makedonijos.

    Renginyje buvo parengtos kelios distancijos, kad dalyvauti galėtų skirtingo pasirengimo bėgikai. Vaikams ir jaunimui skirtos 300 metrų ir 1 kilometro trasos, o bėgimo mėgėjai ir sportininkai varžėsi 5 ir 10 kilometrų nuotoliuose.

    Nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti unikaliais medaliais, juos sveikino Kauno rajono savivaldybės atstovai. Absoliutiems 5 ir 10 kilometrų bėgimų prizininkams taip pat įteikti varžybų rėmėjo „Hummel“ dovanų čekiai.

    10 kilometrų moterų varžybose nugalėjo Dalia Lukošienė, antra finišavo Donata Grigalionytė-Matuliauskė, trečia – Martyna Bakaitė-Burokienė. Vyrų 10 kilometrų rungtyje greičiausias buvo Antanas Žukauskas, antras – Karolis Matuliauskas, trečias – Virgilijus Muralis.

    5 kilometrų distancijoje tarp moterų pirmą vietą iškovojo Ema Jurė, antra buvo Vaida Mickienė, trečia – Aistė Valantiejienė. Vyrų 5 kilometrų bėgime nugalėjo Remigijus Zalumskis, antrą vietą pelnė Audrius Bagdanavičius, trečią – Giedrius Gaidys.

  • Kačerginės „Žibutės“ atnaujinimas pajudėjo: savivaldybė pradeda nuosavybės procedūras

    Kačerginėje veikiantis LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ žengia į svarbų atnaujinimo etapą. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, kurie leidžia pradėti nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų sureguliavimo procedūras.

    Šios procedūros reikalingos tam, kad būtų sudarytos aiškios teisinės ir administracinės prielaidos sklandžiai pereiti prie rangos darbų etapo. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai susiję su objektu Kačerginėje, Juozo Zikaro gatvėje 14.

    Projektą Kauno rajono savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine, o institucijų bendradarbiavimą įtvirtina pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad atnaujinus kompleksą bus sukurta šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus atitinkanti reabilitacijos aplinka tiek pacientams, tiek personalui.

    Kas numatyta „Žibutės“ komplekse?

    Skelbiama, kad planuojama ne tik renovuoti esamus pastatus, bet ir sujungti juos į vientisą kompleksą, pritaikytą šiuolaikinei ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai. Po atnaujinimo čia ketinama teikti paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Numatoma plėsti sveikatinimo infrastruktūrą, įrengti kineziterapijos erdves, taip pat hidroterapijai ir kitoms procedūroms pritaikytas patalpas. Tarp planuojamų objektų minimas ir 25 metrų baseinas, kurį ketinama pritaikyti sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti ir sporto veikloms.

    Projektiniuose sprendiniuose akcentuojama Kačerginės aplinka: planuojama išlaikyti pušyną ir kurortinį vietovės charakterį, o architektūroje derinti šiuolaikiškumą su gamtai draugiškais sprendimais. Skelbiama, kad komplekso plotas turėtų siekti apie 9 236 kvadratinius metrus.

    Akcentas ir bendruomenei, ir saugumui

    Be medicininių paslaugų, planuojama sukurti erdves bendruomenės sveikatinimui ir edukacijai, informacijos centrą bei patogesnę infrastruktūrą atvykstantiems. Tokie sprendimai dažnai taikomi modernizuojant gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kai siekiama, kad objektas tarnautų plačiau nei vien pacientų srautams.

    Taip pat numatoma įrengti požeminę priedangą civilinės saugos poreikiams, o teritorijoje suplanuoti automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė pabrėžia, kad nuosavybės klausimų sureguliavimas yra būtina sąlyga, kad rangos darbai galėtų vykti be teisinės rizikos ir papildomų vėlavimų.

    „Sieksime, kad ši vieta taptų moderniu reabilitacijos ir sveikatinimo centru, kuriame žmogus jaustųsi laukiamas ir galėtų gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    „Kačerginės „Žibutė“ ir toliau išliks LSMU Kauno ligoninės dalimi. Po atnaujinimo čia ir toliau bus teikiamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų reabilitacijos paslaugos moderniose, šiuolaikinius standartus atitinkančiose erdvėse“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

  • Raudondvario dvaro oficinos po rekonstrukcijos: svečių namai, verslo erdvės ir santuokos

    Raudondvario dvare ketvirtadienio popietę oficialiai atvertos po rekonstrukcijos atnaujintos šiaurinė ir pietinė oficinos. XIX amžiaus pastatai pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams: čia numatytos verslo, apgyvendinimo ir civilinės metrikacijos erdvės.

    Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad atnaujintos oficinos sustiprins viso dvaro komplekso gyvybingumą ir pritrauks daugiau veiklų ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei. Tokie projektai dažnai vertinami kaip vienas efektyviausių būdų išsaugoti paveldą, kai istoriniai pastatai naudojami kasdienėms paslaugoms ir renginiams.

    Pietinė oficina: darbas ir ceremonijos

    Pietinėje oficinoje įsikurs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas bei savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius. Tai reiškia, kad vienoje vietoje bus derinami verslo bendruomenės susitikimai, partnerystės ir gyventojams svarbios registravimo bei ceremonijų paslaugos.

    Renginio metu Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis žingsnis užbaigia nuoseklų dvaro pastatų įveiklinimą. Anot jo, atnaujintos erdvės turėtų tapti vieta, kur natūraliai susitinka kultūra, bendruomenė ir praktiniai kasdieniai poreikiai.

    „Raudondvario dvaras pulsuoja garbinga istorija, o šiandien galime pasakyti, kad žengiame paskutinį žingsnį įveiklindami visus šio dvaro pastatus“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Šiaurinė oficina: svečių namai dvare

    Šiaurinėje oficinoje įrengti Raudondvario dvaro svečių namai, kurie turėtų papildyti dvaro renginių ir turizmo infrastruktūrą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją paveldo objektus pritaikyti kokybiškam kultūriniam turizmui, kai lankytojams siūlomos ne tik ekspozicijos, bet ir nakvynės bei paslaugų paketai.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo, kad naujose patalpose tikimasi realios naudos verslo bendruomenei. Jo teigimu, sprendimas kurtis Raudondvaryje gali paskatinti aktyvesnį vietos įmonių bendradarbiavimą ir bendrų projektų atsiradimą.

    „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė priėmė mūsų pasiūlymą čia kurti padalinį. Tikiu, kad šiose erdvėse gims naujos partnerystės, idėjos ir svarbūs sprendimai“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

    Simboliniai raktai renginio metu įteikti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui Vyčiui Arlauskui, laikinai VšĮ Raudondvario dvaras direktorės pareigas einančiai Kotrynai Ingai Morkūnaitei ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Skirmantei Subačienei. Atidarymo šventę muzikiniais pasirodymais papildė grupė „Vilnius Voices“.

    Kas atnaujinta ir kodėl tai svarbu

    Raudondvario dvaro oficinos buvo pastatytos Tiškevičių valdymo laikotarpiu šalia pagrindinių rūmų ir istoriškai tarnavo dvaro tarnautojų bei administracijos reikmėms. Šie neogotikos bruožų turintys pastatai yra svarbi dvaro ansamblio dalis, todėl jų restauravimas vertinamas kaip viso komplekso vientisumo atkūrimas.

    Rekonstrukcijos metu restauruoti fasadai, stogai, langai, durys ir dekoratyviniai elementai, sustiprintos konstrukcijos, atidengti ir išsaugoti istoriniai fragmentai. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas buvo ne tik sutvarkyti architektūrą, bet ir užtikrinti, kad pastatai turėtų aiškią funkciją bei būtų atviri visuomenei.

    Specialistai pažymi, kad paveldo pritaikymas paslaugoms, turizmui ir bendruomeninėms veikloms dažnai tampa tvariausiu modeliu: pastatai prižiūrimi nuolat, o investicijos grįžta per lankytojų srautus, renginius ir nuomos veiklas. Raudondvario atveju tai taip pat kuria papildomą vertę Kauno rajonui, stiprinant dvarą kaip regiono traukos centrą.