CP v2

Tag: Kauno rajono savivaldybė

  • Kauno rajono moksleiviai išvyko į „Buzelis Cup“: beveik 270 dalyvių su vėliavomis ir simbolika

    Penktadienio rytą prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė moksleiviai ir mokytojai, pasirengę vykti į Vilniuje vykstantį tarptautinį renginį „Buzelis Cup“. Į vieną didžiausių Baltijos šalyse moksleivių krepšinio švenčių išvyko beveik 270 Kauno rajono mokinių ir 27 juos lydintys mokytojai iš 18 ugdymo įstaigų.

    Prieš kelionę jauniesiems dalyviams įteikti marškinėliai su užrašu Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė 2026, o mokyklų bendruomenėms perduotos savivaldybės vėliavos. Moksleivius į renginį išlydėjo Kauno rajono savivaldybės vadovai, linkėję drąsos ir sportinio ryžto.

    „Krepšinio žvaigždės užauga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose, kaimuose. Tą puikiai įrodo Kauno rajono vardą garsinę krepšininkai, kurių kelias prasidėjo ten, kur šiandien savo svajonių siekiate jūs“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad 2026 metais Kauno rajonui suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas įprasminamas visus metus vykstančiomis iniciatyvomis. Vienas tikslų – stiprinti krepšinio bendruomenę, sudaryti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams įsitraukti į sportą bei patirti varžybinę atmosferą.

    Dalyvavimas „Buzelis Cup“ įvardijamas kaip viena programos veiklų, leidžianti šimtams moksleivių pamatyti krepšinio renginį iš arčiau ir pasisemti motyvacijos. Savivaldybė taip pat praneša, kad vasarą planuojamas nemokamų stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, taip pat turnyrai, treniruotės ir susitikimai su žinomais krepšininkais.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

  • Kauno rajonas parodė mobilų civilinės saugos konteinerį: kas jame ir kam jis praverstų krizės metu

    Šeštadienį Kauno botanikos sode vykusiame pilietiškumo festivalyje „Atsparūs kartu“ Kauno rajono savivaldybė pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį. Gyventojai galėjo apžiūrėti įrangą, skirtą ekstremaliosioms situacijoms, ir sužinoti, kaip praktiškai pasirengti krizėms.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – greitai atvežti reikalingas priemones į vietą, kur jų tuo metu labiausiai reikia. Mobilumas leidžia operatyviai reaguoti ne tik į stichinius reiškinius, bet ir į didesnes avarijas, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus ar masinį gyventojų evakavimą.

    Ką slepia mobilus konteineris

    Konteineryje laikomos civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonės, kurios padeda užtikrinti bazinius poreikius pirmosiomis valandomis ar paromis po įvykio. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad komplekte yra apgyvendinimui skirtos lovos, miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai ir kita įranga.

    Tokio tipo įranga aktualiausia tada, kai įprastos paslaugos laikinai tampa nepasiekiamos: dingsta elektra, sutrinka šildymas, prireikia laikino apgyvendinimo ar sušildymo punktų. Praktikoje tai reiškia, kad konteineris gali tapti greitu „starto rinkiniu“ vietos bendruomenei, kol atvyksta papildomos pajėgos ar atstatomos paslaugos.

    Išvykimo krepšys ir pasirengimas namuose

    Pristatymo metu gyventojams buvo demonstruojamas ir išvykimo krepšys, primenant, kad civilinė sauga prasideda ne nuo institucijų, o nuo kasdienio pasirengimo šeimoje. Savivaldybės atstovai aiškino, kokie daiktai turėtų būti paruošti iš anksto ir kodėl tai sutaupo laiko, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant.

    Ekspertai civilinės saugos srityje pabrėžia, kad didžiausia klaida krizės metu yra tikėtis, jog visos priemonės bus iš karto pasiekiamos parduotuvėse ar bus galima greitai grįžti namo. Todėl iš anksto paruoštas išvykimo krepšys ir aiškus šeimos planas tampa paprasta, bet efektyvia priemone sumažinti stresą ir rizikas.

    Kiek kainuoja ir kaip bus pasiekiamas

    Kauno rajono savivaldybė yra įsigijusi tris mobilius civilinės saugos konteinerius, skirtus užtikrinti gyventojų saugumą ir būtiniausių poreikių patenkinimą ekstremalių situacijų metu. Vieno tokio konteinerio vertė – apie 70 000 eurų.

    Pranešama, kad konteinerių pastatymo vietos parinktos taip, kad dengtų tris savivaldybės zonas ir priemonės būtų pasiekiamos kuo platesniam seniūnijų ratui. Toks išdėstymas leidžia trumpinti atvykimo laiką ir didina tikimybę, kad pagalba pasieks gyventojus dar iki situacijai tampant ilgalaike.

  • Kauno rajonas kviečia teikti kandidatūras garbės ženklui ir medaliui: prašymai iki birželio 19 dienos

    Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų komisija paskelbė kvietimą teikti kandidatūras savivaldybės garbės ženklui arba medaliui (pasižymėjimo ženklui). Kandidatus siūlyti raginami seniūnai, savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos ir įmonės bei bendruomeninės organizacijos.

    Apdovanojimai planuojami Valstybės dienos, minimos liepos 6 dieną, proga. Ši data Lietuvoje siejama su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir tradiciškai tampa proga pagerbti asmenis bei organizacijas už reikšmingus darbus bendruomenei.

    Kam skiriami apdovanojimai?

    Pagal Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų teikimo tvarką savivaldybės apdovanojimai gali būti skiriami Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams, taip pat juridiniams asmenims. Taip siekiama įvertinti tiek individualius nuopelnus, tiek organizacijų indėlį į viešąjį gyvenimą.

    Garbės ženklas laikomas aukščiausiu savivaldybės apdovanojimu ir skiriamas už ypatingus nuopelnus bei Kauno rajono ir Lietuvos vardo garsinimą. Medalis (pasižymėjimo ženklas) numatytas už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, sporto, verslo ir kitose srityse.

    Iki kada ir kur teikti prašymus?

    Prašymai priimami iki 2026 metų birželio 19 dienos 12 valandos. Kandidatūras galima pateikti tiesiogiai Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate adresu Savanorių prospektas 371, Kaunas.

    Dokumentus taip pat galima atsiųsti elektroniniu paštu ruta.sveciuliene@krs.lt. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 699 31 101.

    Tokie kvietimai savivaldybėse paprastai padeda užtikrinti, kad apdovanojimams būtų siūlomi skirtingų sričių žmonės ir organizacijos, kurių darbai matomi vietos bendruomenėse. Kartu tai skatina institucijas ir bendruomenes aktyviau įvardyti konkrečius pasiekimus, kurie kuria ilgalaikę vertę Kauno rajonui.

  • Kauno rajono bėgimas Zapyškyje: šeštą kartą trasose – per 300 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio

    Zapyškyje, prie Senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, šeštadienį surengtas jau šeštasis Kauno rajono bėgimas. Vaizdingoje Nemuno pakrantėje vykęs renginys pritraukė daugiau kaip 300 įvairaus amžiaus dalyvių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad bėgimas Kauno rajone tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir bendruomenę telkiančia švente. Dalyviai atvyko ne tik iš Kauno miesto ir rajono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio.

    „Tikiu projektais, kurie turi tęstinumą, yra masiški ir suburia žmones. Džiugu, kad šis bėgimas Kauno rajone vyksta jau šeštą kartą ir kasmet pritraukia gausų būrį dalyvių“, – sakė Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys.

    Prie starto linijos stojo ir patyrę bėgikai, ir šeimos su vaikais, o nuotaiką prieš startus padėjo kurti bendra pramankšta. Kauno rajono bėgimas išsiskyrė plačia geografija: į Zapyškį atvyko sporto mėgėjai iš Vilniaus, Jonavos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, taip pat sulaukta dalyvių iš Šiaurės Makedonijos.

    Renginyje buvo parengtos kelios distancijos, kad dalyvauti galėtų skirtingo pasirengimo bėgikai. Vaikams ir jaunimui skirtos 300 metrų ir 1 kilometro trasos, o bėgimo mėgėjai ir sportininkai varžėsi 5 ir 10 kilometrų nuotoliuose.

    Nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti unikaliais medaliais, juos sveikino Kauno rajono savivaldybės atstovai. Absoliutiems 5 ir 10 kilometrų bėgimų prizininkams taip pat įteikti varžybų rėmėjo „Hummel“ dovanų čekiai.

    10 kilometrų moterų varžybose nugalėjo Dalia Lukošienė, antra finišavo Donata Grigalionytė-Matuliauskė, trečia – Martyna Bakaitė-Burokienė. Vyrų 10 kilometrų rungtyje greičiausias buvo Antanas Žukauskas, antras – Karolis Matuliauskas, trečias – Virgilijus Muralis.

    5 kilometrų distancijoje tarp moterų pirmą vietą iškovojo Ema Jurė, antra buvo Vaida Mickienė, trečia – Aistė Valantiejienė. Vyrų 5 kilometrų bėgime nugalėjo Remigijus Zalumskis, antrą vietą pelnė Audrius Bagdanavičius, trečią – Giedrius Gaidys.

  • Kačerginės „Žibutės“ atnaujinimas pajudėjo: savivaldybė pradeda nuosavybės procedūras

    Kačerginėje veikiantis LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ žengia į svarbų atnaujinimo etapą. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, kurie leidžia pradėti nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų sureguliavimo procedūras.

    Šios procedūros reikalingos tam, kad būtų sudarytos aiškios teisinės ir administracinės prielaidos sklandžiai pereiti prie rangos darbų etapo. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai susiję su objektu Kačerginėje, Juozo Zikaro gatvėje 14.

    Projektą Kauno rajono savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine, o institucijų bendradarbiavimą įtvirtina pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad atnaujinus kompleksą bus sukurta šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus atitinkanti reabilitacijos aplinka tiek pacientams, tiek personalui.

    Kas numatyta „Žibutės“ komplekse?

    Skelbiama, kad planuojama ne tik renovuoti esamus pastatus, bet ir sujungti juos į vientisą kompleksą, pritaikytą šiuolaikinei ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai. Po atnaujinimo čia ketinama teikti paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Numatoma plėsti sveikatinimo infrastruktūrą, įrengti kineziterapijos erdves, taip pat hidroterapijai ir kitoms procedūroms pritaikytas patalpas. Tarp planuojamų objektų minimas ir 25 metrų baseinas, kurį ketinama pritaikyti sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti ir sporto veikloms.

    Projektiniuose sprendiniuose akcentuojama Kačerginės aplinka: planuojama išlaikyti pušyną ir kurortinį vietovės charakterį, o architektūroje derinti šiuolaikiškumą su gamtai draugiškais sprendimais. Skelbiama, kad komplekso plotas turėtų siekti apie 9 236 kvadratinius metrus.

    Akcentas ir bendruomenei, ir saugumui

    Be medicininių paslaugų, planuojama sukurti erdves bendruomenės sveikatinimui ir edukacijai, informacijos centrą bei patogesnę infrastruktūrą atvykstantiems. Tokie sprendimai dažnai taikomi modernizuojant gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kai siekiama, kad objektas tarnautų plačiau nei vien pacientų srautams.

    Taip pat numatoma įrengti požeminę priedangą civilinės saugos poreikiams, o teritorijoje suplanuoti automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė pabrėžia, kad nuosavybės klausimų sureguliavimas yra būtina sąlyga, kad rangos darbai galėtų vykti be teisinės rizikos ir papildomų vėlavimų.

    „Sieksime, kad ši vieta taptų moderniu reabilitacijos ir sveikatinimo centru, kuriame žmogus jaustųsi laukiamas ir galėtų gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    „Kačerginės „Žibutė“ ir toliau išliks LSMU Kauno ligoninės dalimi. Po atnaujinimo čia ir toliau bus teikiamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų reabilitacijos paslaugos moderniose, šiuolaikinius standartus atitinkančiose erdvėse“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

  • Raudondvario dvaro oficinos po rekonstrukcijos: svečių namai, verslo erdvės ir santuokos

    Raudondvario dvare ketvirtadienio popietę oficialiai atvertos po rekonstrukcijos atnaujintos šiaurinė ir pietinė oficinos. XIX amžiaus pastatai pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams: čia numatytos verslo, apgyvendinimo ir civilinės metrikacijos erdvės.

    Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad atnaujintos oficinos sustiprins viso dvaro komplekso gyvybingumą ir pritrauks daugiau veiklų ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei. Tokie projektai dažnai vertinami kaip vienas efektyviausių būdų išsaugoti paveldą, kai istoriniai pastatai naudojami kasdienėms paslaugoms ir renginiams.

    Pietinė oficina: darbas ir ceremonijos

    Pietinėje oficinoje įsikurs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas bei savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius. Tai reiškia, kad vienoje vietoje bus derinami verslo bendruomenės susitikimai, partnerystės ir gyventojams svarbios registravimo bei ceremonijų paslaugos.

    Renginio metu Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis žingsnis užbaigia nuoseklų dvaro pastatų įveiklinimą. Anot jo, atnaujintos erdvės turėtų tapti vieta, kur natūraliai susitinka kultūra, bendruomenė ir praktiniai kasdieniai poreikiai.

    „Raudondvario dvaras pulsuoja garbinga istorija, o šiandien galime pasakyti, kad žengiame paskutinį žingsnį įveiklindami visus šio dvaro pastatus“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Šiaurinė oficina: svečių namai dvare

    Šiaurinėje oficinoje įrengti Raudondvario dvaro svečių namai, kurie turėtų papildyti dvaro renginių ir turizmo infrastruktūrą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją paveldo objektus pritaikyti kokybiškam kultūriniam turizmui, kai lankytojams siūlomos ne tik ekspozicijos, bet ir nakvynės bei paslaugų paketai.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo, kad naujose patalpose tikimasi realios naudos verslo bendruomenei. Jo teigimu, sprendimas kurtis Raudondvaryje gali paskatinti aktyvesnį vietos įmonių bendradarbiavimą ir bendrų projektų atsiradimą.

    „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė priėmė mūsų pasiūlymą čia kurti padalinį. Tikiu, kad šiose erdvėse gims naujos partnerystės, idėjos ir svarbūs sprendimai“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

    Simboliniai raktai renginio metu įteikti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui Vyčiui Arlauskui, laikinai VšĮ Raudondvario dvaras direktorės pareigas einančiai Kotrynai Ingai Morkūnaitei ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Skirmantei Subačienei. Atidarymo šventę muzikiniais pasirodymais papildė grupė „Vilnius Voices“.

    Kas atnaujinta ir kodėl tai svarbu

    Raudondvario dvaro oficinos buvo pastatytos Tiškevičių valdymo laikotarpiu šalia pagrindinių rūmų ir istoriškai tarnavo dvaro tarnautojų bei administracijos reikmėms. Šie neogotikos bruožų turintys pastatai yra svarbi dvaro ansamblio dalis, todėl jų restauravimas vertinamas kaip viso komplekso vientisumo atkūrimas.

    Rekonstrukcijos metu restauruoti fasadai, stogai, langai, durys ir dekoratyviniai elementai, sustiprintos konstrukcijos, atidengti ir išsaugoti istoriniai fragmentai. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas buvo ne tik sutvarkyti architektūrą, bet ir užtikrinti, kad pastatai turėtų aiškią funkciją bei būtų atviri visuomenei.

    Specialistai pažymi, kad paveldo pritaikymas paslaugoms, turizmui ir bendruomeninėms veikloms dažnai tampa tvariausiu modeliu: pastatai prižiūrimi nuolat, o investicijos grįžta per lankytojų srautus, renginius ir nuomos veiklas. Raudondvario atveju tai taip pat kuria papildomą vertę Kauno rajonui, stiprinant dvarą kaip regiono traukos centrą.

  • Startuoja pagrindinė VBE sesija: lietuvių kalbos egzaminas ir svarbiausi 2025–2026 metų pokyčiai

    Birželio 1 dieną lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino II dalimi prasideda pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos raštu etapas. Visa pagrindinė 2025–2026 mokslo metų VBE sesija vyksta nuo kovo 30 dienos iki birželio 19 dienos.

    Kauno rajono savivaldybėje šiais mokslo metais brandos egzaminus laikys daugiau kaip 470 abiturientų, taip pat 31 eksternas ir 1 buvęs mokinys. Kauno rajone numatyta organizuoti 9 valstybinius brandos egzaminus.

    Savivaldybė pažymi, kad, lyginant su praėjusiais metais, daugiau kandidatų pasirinko matematikos, fizikos ir chemijos valstybinius brandos egzaminus. Ši tendencija siejama su tuo, kad šie dalykai dažnai tampa svarbūs stojant į tiksliųjų ir technologijos mokslų studijas.

    Kaip skaičiuojamas galutinis rezultatas?

    Šiais mokslo metais VBE sistema išlieka dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, o antroji – IV gimnazijos klasėje. Galutinis egzamino rezultatas skaičiuojamas sudėjus abiejų dalių įvertinimus.

    Egzaminui išlaikyti reikia surinkti ne mažiau kaip 25 taškus. Šis slenkstis taikomas galutiniam rezultatui, todėl svarbus tampa nuoseklus pasirengimas abiem dalims, o ne tik baigiamajam etapui IV gimnazijos klasėje.

    Kokie egzaminai būtini atestatui?

    Brandos atestatui gauti būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą A arba B kursu ir dar bent vieną pasirinktą valstybinį brandos egzaminą. Pasirenkamų egzaminų skaičius nėra ribojamas, tačiau mokiniai paprastai derina pasirinkimus su stojimo reikalavimais.

    Šiemet abiturientams pirmą kartą suteikta galimybė tais pačiais mokslo metais pakartotinėje sesijoje perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinio brandos egzamino II dalį. Tai reikšmingas pokytis tiems, kurių rezultatai lemia tiek brandos atestatą, tiek stojimo galimybes.

    Kada vyks pakartotinė sesija?

    Pakartotinė sesija vyks nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos. Joje dalyvauja mokiniai, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo laikyti egzamino pagrindinėje sesijoje, taip pat norintys perlaikyti numatytas egzamino dalis pagal galiojančią tvarką.

    Kauno rajono savivaldybėje VBE bazine mokykla paskirta Kauno r. Domeikavos gimnazija. Ji organizuos pakartotinę egzaminų sesiją ir priims eksternų prašymus laikyti VBE dalis.

  • Kauno rajone pasveikintas 400-asis metų naujagimis: Tajaus šeimai įteikė dovanas Raudondvaryje

    Kauno rajone penktadienį pasveikintas simbolinis šių metų 400-asis naujagimis. Gegužės 5 dieną gimęs Tajus Vencevičius su tėvais sutiktas naujai atidarytoje istorinėje Raudondvario dvaro oficinoje.

    Šeimą pasveikino Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė, linkėjusi, kad berniukas augtų sveikas ir apsuptas artimųjų dėmesio. Pasak jos, tokios progos savivaldybei tampa prasmingu priminimu apie šeimų kuriamą bendruomenės ateitį.

    „Linkiu, kad vaikas augtų sveikas, apsuptas meilės, rūpesčio ir dėmesio, o jo vaikystę lydėtų gražios svajonės, atradimų džiaugsmas ir stiprus ryšys su gimtuoju kraštu“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Tėvams įteiktas tradicinis kūdikio kraitelis ir kūdikio knyga, skirta fiksuoti svarbiausias vaiko gyvenimo akimirkas. Šeimai taip pat perduota Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana – nemokamas vienos valandos plaukimas laivu „Zapyškis“.

    Artimieji juokavo, kad Tajus nuo pirmųjų dienų mėgsta išsiskirti, nes gimė sverdamas apie 4,5 kilogramo. Kadangi gimdymo data buvo numatyta būtent gegužės 5 dieną, žinia, kad tądien gimęs sūnus tapo jubiliejiniu kūdikiu, šeimai buvo maloni staigmena.

    „Kai paskambino ir pasakė, kad Tajus yra jubiliejinis kūdikis, pagalvojau – matyt, ne veltui pasirinko būtent šią dieną. Atrodo, kad jis pats nusprendė tapti tuo simboliniu mažyliu“, – sakė Tajaus tėvas.

    Pasak tėvų, vardą rinko trumpą ir skambų, derantį prie vyresniojo brolio Nojaus vardo. Šeima pasakojo, kad Tajus jiems siejasi su tvirtumu, todėl pasirinkimas greitai tapo aiškus.

    Nors tėvas užaugo Jonavoje, o mama kilusi iš Kėdainių, savo gyvenimą abu susiejo Kauno rajone. Ypatinga jų istorijos vieta tapo Raudondvario dvaro parkas, kuriame pora praleido daug vakarų ir kur, jų teigimu, prasidėjo bendras kelias.

    Vėliau, ieškodami būsto Pakaunėje, jie apžiūrėjo ne vieną variantą, tačiau galiausiai apsistojo Domeikavoje. Šeima sako, kad sprendimą nulėmė tiek pats namas, tiek aplinka ir patogus susisiekimas.

  • Domeikavoje startavo naujo parko statybos: Neries šlaite suplanuotas 6 hektarų traukos centras

    Didžiausioje Lietuvos gyvenvietėje Domeikavoje oficialiai pradėtos naujo parko statybos. Darbų startą pažymėjo simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija Neries šlaite, kurioje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės vadovai, projekto architektai, rangovai ir vietos bendruomenė.

    Parkas planuojamas daugiau kaip 6 hektarų teritorijoje, o jo tikslas – sukurti aiškų traukos centrą sparčiai augančiai ir urbanizuotai Domeikavai. Projektas numato erdves tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, o kartu ir vietą bendruomenės renginiams.

    Kas bus įrengta parke?

    Pagal projektinius sprendinius parke turėtų atsirasti centrinė aikštė ir žiedinė takų sistema, jungianti skirtingas funkcines zonas. Taip pat numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės ir vadinamasis Kneipo terapijos takas, skirtas basų pėdų pojūčių ir kraujotakos stimuliacijai.

    Renginiams planuojamas amfiteatras ir atvira pieva, pritaikyta bendruomenės susibūrimams. Infrastruktūroje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stotelė bei viešasis tualetas, o viena svarbiausių parko vertybių – atsiveriantys vaizdai į Neries slėnį ir Kleboniškio mišką.

    Kada projektas turėtų būti baigtas?

    Rangos darbus vykdanti bendrovė „Masaranga“ įsipareigojo projektą užbaigti iki 2027 metų liepos 1 dienos. Skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 1 500 000 eurų, o darbai apims ne tik takus ar mažąją architektūrą, bet ir visą parkui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą.

    Domeikava yra didžiausia Kauno rajono seniūnija, kurioje gyvena apie 13 000 žmonių, todėl žaliųjų erdvių klausimas čia tampa vis aktualesnis. Savivaldybė pastaraisiais metais Domeikavoje nuosekliai plečia viešąją infrastruktūrą, o parkas turėtų tapti projektu, sujungiančiu šeimų, jaunimo, senjorų ir žmonių su negalia poreikius vienoje teritorijoje.

    „Tvari, žalia laisvalaikio infrastruktūra šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Parke atsiras vietos vaikams ir jaunoms šeimoms, senjorams ir žmonėms su negalia, kultūros renginiams, o svarbiausia – nuoširdžiam bendravimui“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.