Tag: Kauno rajono savivaldybė

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.

  • Ukrainos karo veteranai Kauno rajone: adaptacinis sportas tampa svarbia grįžimo į gyvenimą dalimi

    Kauno rajono savivaldybėje viešėjo Ukrainos karo veteranų sporto klubo „Gladiatoriai“ atstovai ir klubo nariai. Su delegacija taip pat atvyko Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo vadovas Mindaugas Kolbinas, o svečius priėmė meras Valerijus Makūnas su komanda.

    Susitikimo metu pristatyta Ukrainoje kuriama adaptacinio sporto sistema, skirta karo metu sužeistų karių fizinei, psichologinei ir socialinei reabilitacijai. Pasak svečių, sportas padeda atkurti kasdienius įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir lengviau grįžti į bendruomeninį gyvenimą po traumų.

    Vienas delegacijos atstovų Kostia Kašula pasidalijo asmenine patirtimi: 2023 metais jis buvo sunkiai sužeistas fronte ir vėliau praėjo ilgą gydymo, protezavimo bei reabilitacijos kelią. Jo teigimu, nuoseklus sportas tapo esmine atrama, padėjusia susigrąžinti fizinį pajėgumą ir emocinį stabilumą.

    „Sportas šiandien tampa daug daugiau nei varžybomis – tai pagalba žmogui atsitiesti, grįžti į gyvenimą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir jausti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos yra labai prasmingos ir svarbios“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Ukrainos atstovai pristatė „Gladiatorių“ veiklą ir infrastruktūros plėtrą regionuose, bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis bei edukacines iniciatyvas mokyklose. Taip pat aptarti projektai „Užhorodo gladiatoriai“, „Karpatų iššūkis“ ir „Herojų žaidynės“, kuriuose sportas suvokiamas kaip ilgalaikė reabilitacijos dalis, o ne vien trumpalaikė veikla.

    Didelė pokalbio dalis skirta idėjai Kauno rajone surengti tarptautines adaptacinio sporto varžybas karo veteranams. Aptarta, kad toks renginys galėtų suburti sportininkus iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių, stiprintų partnerystes bei atkreiptų visuomenės dėmesį į veteranų integraciją.

    Preliminariai svarstyta, kad varžybose galėtų būti įtrauktos štangos spaudimo gulint, svarmenų kilnojimo, irklavimo treniruokliu bei stalo teniso rungtys. Organizatoriai akcentavo, kad tokios disciplinos dažnai parenkamos dėl jų pritaikomumo skirtingoms traumoms ir galimybės objektyviai stebėti sportininkų progresą.

    Susitikime pabrėžta, kad adaptacinis sportas veteranams svarbus ir dėl socialinės dimensijos: treniruotės bei varžybos kuria tarpusavio ryšį, mažina izoliaciją ir suteikia aiškią motyvaciją siekti asmeninių tikslų. Kauno rajono savivaldybė nurodė esanti pasirengusi toliau tartis dėl konkrečių žingsnių, kad tarptautinė iniciatyva galėtų virsti realiu renginiu.

  • Marijampolė rodo pavyzdį Kauno rajonui: kaip veikia apsaugoto būsto paslauga ir kuo ji svarbi

    Marijampolė rodo pavyzdį Kauno rajonui: kaip veikia apsaugoto būsto paslauga ir kuo ji svarbi

    Marijampolės savivaldybėje praėjusią savaitę lankėsi Kauno rajono savivaldybės socialinės paramos srities specialistai. Kadangi Kauno rajone apsaugoto būsto paslauga dar nėra teikiama, vizito tikslas buvo susipažinti su Marijampolėje taikomu organizavimo modeliu ir praktiniais sprendimais.

    Darbinio susitikimo metu aptartas apsaugoto būsto paslaugos poreikis ir tai, kam ji skirta. Ši paslauga orientuota į žmones, kuriems reikalingas didesnis palaikymas kasdienybėje, tačiau jie siekia gyventi savarankiškai bendruomenėje, o ne institucinėje globos aplinkoje.

    Specialistai diskutavo apie būstų įsigijimo galimybes, projektinio finansavimo panaudojimą ir administracinius procesus. Taip pat aptarti praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant paslaugos tęstinumą, specialistų įsitraukimą ir kokybišką pagalbą kiekvienam gyventojui.

    Vizito metu svečiai apsilankė dviejuose Marijampolėje veikiančiuose apsaugotuose būstuose. Viename jų jau gyvena paslaugos gavėjai, todėl buvo galima įvertinti realų paslaugos įgyvendinimą, kasdienę rutiną ir tai, kaip organizuojamas palaikymas.

    Taip pat apžiūrėtas kitas iš projekto lėšų įsigytas ir suremontuotas butas, kuris ateityje papildys apsaugoto būsto paslaugų tinklą savivaldybėje. Tokia plėtra leidžia didinti paslaugos prieinamumą ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms gyventi arčiau įprastos bendruomeninės aplinkos.

    Susitikime akcentuota, kad apsaugoto būsto paslauga svarbi ne tik dėl praktinės pagalbos, bet ir dėl ilgalaikių rezultatų: savarankiškumo stiprinimo, oraus gyvenimo užtikrinimo ir didesnio žmonių dalyvavimo bendruomenės gyvenime. Pasak savivaldybės atstovų, dalijimasis patirtimi padeda savivaldybėms greičiau pritaikyti veikiančius sprendimus ir mažinti klaidų riziką pradiniame etape.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžė vertinanti užsimezgusį profesinį bendradarbiavimą ir tikisi, kad savivaldybių partnerystė prisidės prie socialinių paslaugų plėtros bei jų kokybės stiprinimo. Toks institucijų dialogas tampa svarbia prielaida, kad apsaugoto būsto paslauga būtų nuosekliau diegiama ir kitose savivaldybėse.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • 102 maršrutinis taksi kursuos iki gegužės 15 dienos: į Skriaudžius keleivius veš 106 maršrutas

    Kauno rajono savivaldybė informuoja, kad 102-asis maršrutinis taksi, važiuojantis maršrutu Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai, kursuos iki gegužės 15 dienos. Tai reiškia, kad iki šios datos keleiviai dar gali planuoti keliones įprastu maršrutu.

    Pasak savivaldybės, toliau susisiekimas į Skriaudžių pusę bus užtikrinamas priemiestinio susisiekimo maršruto pokyčiais. Sprendimas priimtas derinant vežimo organizavimą tarp Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių.

    Kas keičiasi po gegužės 15 dienos?

    Kauno rajono savivaldybė kartu su Prienų rajono savivaldybe sutarė, kad 106-asis priemiestinio susisiekimo maršrutas Kauno autobusų stotis–Juragiai–Jurginiškiai bus pratęstas iki Skriaudžių. Tokiu būdu daliai keleivių kelionės galės būti perkeltos į 106 maršruto reisus.

    Šiuo maršrutu keleivius veš UAB „Kautra“ autobusai. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti atnaujintą trasą ir tvarkaraščius, nes po maršruto pratęsimo gali keistis sustojimų seka bei reisų laikai.

    Sprendimas pratęsti priemiestinį maršrutą dažniausiai taikomas siekiant užtikrinti stabilų susisiekimą ir aiškesnę tvarkaraščių kontrolę. Savivaldybės primena, kad planuojant keliones svarbu įvertinti piko laikus ir galimus sezoniškumo pokyčius.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

  • Ride Fest Raudondvaryje: jaunimui žada pramogas ir pamokas, kurios praverčia kelyje kasdien

    Gegužės 22 dieną Raudondvaryje vyksiantis „Ride Fest“ renginys sieks sujungti pramogas su aiškia žinute apie atsakingą vairavimą. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – ne šou, o jaunų eismo dalyvių įpročiai, kurie vėliau lemia sprendimus kelyje.

    Kauno rajono savivaldybėje pristatant festivalį buvo aptarta programa, edukacijos ir veiklos, orientuotos į jaunuosius vairuotojus. Renginio sumanytojai akcentuoja, kad saugumo taisyklių laikymasis prasideda nuo požiūrio, o jis formuojamas dar prieš įgyjant ilgą vairavimo patirtį.

    „Siekiame, kad tai būtų ne tik šventė ar pramoga. Norime jaunimui perduoti žinią, kad tvarkos ir saugumo taisyklių laikymasis yra labai svarbus, o gyvybė turi būti branginama“, – sakė renginio organizatorius Dalius Mackela.

    Veiklos, kurios lavina įgūdžius

    Festivalyje numatytos skirtingos veiklos, kad saugaus eismo tema nebūtų vien teorinė. Dalyviai galės apžiūrėti motociklų ekspoziciją, pasikonsultuoti su vairavimo specialistais ir iš arčiau susipažinti su sprendimais, kurie realiomis situacijomis padeda išvengti rizikos.

    Programoje taip pat planuojamas pirmosios pagalbos demonstravimas simuliuojamo eismo įvykio metu. Tokios praktinės situacijos paprastai leidžia greičiau suprasti, kodėl svarbios sekundės, aiški veiksmų seka ir pasirengimas padėti, kol atvyksta medikai.

    Svečiai ir bendruomenės įsitraukimas

    Renginyje dalyviai galės sutikti kovotoją Matą Stebuliauską–Matufa, o sportinių veiklų dalį papildys futbolo užsiėmimai kartu su FC Hegelmann. Organizatoriai tikisi, kad žinomi vardai padės pritraukti jaunimą ir sudarys progą rimtesnes temas pristatyti patraukliai, bet ne paviršutiniškai.

    Susitikimo Kauno rajono savivaldybėje metu „Būrys“ komanda merui įteikė simbolinius renginio marškinėlius ir padėkojo už palaikymą. Organizatoriai kviečia jaunuosius vairuotojus atvykti į Raudondvarį, išbandyti veiklas ir išsinešti žinių, kurias galima pritaikyti kasdienėse kelionėse.

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Vilkija mini 600 metų: naujoje knygoje – nuo Vytauto laiško iki šiandienos miesto atgimimo

    Atnaujintuose Vilkijos kultūros namuose pristatyta knyga Vilkija, skirta vienam seniausių Panemunės miestų ir jo istorijai įamžinti. Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, vietos bendruomenė, kultūros ir istorijos puoselėtojai bei Vilkijos gimnazijos mokiniai.

    Knygą rengė sudarytoja doc. dr. Inga Daugirdė, istorijos tyrinėtojai Algimantas Daugirdas ir Benediktas Laimutis Marma, taip pat Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkai Rūta Černiauskienė ir Žilvinas Rinkšelis. Leidinyje remiamasi archyvine medžiaga, istoriniais šaltiniais ir vietos atminties pasakojimais.

    Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad tokie leidiniai stiprina bendruomenės ryšį su savo kraštu ir padeda saugoti vietos tapatybę. Pasak jos, knyga gali tapti ne tik istorijos santrauka, bet ir asmenišku atradimu tiems, kurie joje atpažins pavardes, vietovardžius ar šeimos istorijų fragmentus.

    „Vartydami šią knygą žmonės atras ne tik Vilkijos istoriją, bet galbūt ir pažįstamas pavardes, vietas ar dar negirdėtas krašto istorijas. Tai leidinys, padedantis išsaugoti mūsų atmintį ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vilkijos vardas šaltiniuose

    Leidinyje plačiai pristatoma Vilkijos susiformavimo ir raidos istorija, legendomis apipinta praeitis bei miestelio žmonių vaidmuo skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Daug dėmesio skiriama laikotarpiams, kai krašto gyvenimą formavo karai, sukilimai, knygnešystė ir rezistencija.

    Vienu svarbiausių istorinių atskaitos taškų įvardijamas 1426 metais gegužės 3 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas kryžiuočių ordinui. Jame Vilkijos vardas minimas kaip faktas, leidžiantis aiškiau datuoti miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose ir susieti jį su platesniu regiono istoriniu kontekstu.

    Miesto atgimimas XXI amžiuje

    Knygoje apžvelgiami ir šiuolaikiniai Vilkijos pokyčiai, siejami su nuosekliomis investicijomis į viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais Kauno rajone daug dėmesio skiriama miestelių viešosioms erdvėms, švietimo ir kultūros įstaigoms, o tai tiesiogiai veikia ir vietos patrauklumą gyventojams.

    Leidinyje išskiriami darbai, kurie miestui suteikė naują impulsą: atnaujinti Vilkijos gimnazijos, pirminės sveikatos priežiūros ir kultūros namų pastatai, moderninta aplinka. Miestelis taip pat siejamas su Panemunės turizmo trauka, kur svarbūs ir kraštovaizdžio, ir kultūros paveldo elementai.

    Pasak renginio dalyvių, tokios knygos tampa ilgalaike investicija į vietos istorijos pažinimą. Leidinys gali būti aktualus ne tik vilkijiečiams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos regionų raida, Panemunės kultūriniu paveldu bei miestelių istorijų išsaugojimu.

  • Kauno rajono savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: kas teiks socialinės integracijos paslaugas

    Kauno rajono savivaldybė atrinko partnerius projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos lėšomis. Projektu siekiama plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

    Partnerių atranka buvo skirta užtikrinti socialinės integracijos paslaugų teikimą asmenims, kurie yra paleidžiami arba jau paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Šiai tikslinei grupei numatytos priemonės orientuotos į grįžimą į bendruomenę ir didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

    Kauno rajono savivaldybės partneriais atrinktos trys organizacijos: VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Kauno arkivyskupijos Caritas ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“. Savivaldybė su šiomis įstaigomis planuoja įgyvendinti numatytas veiklas pagal socialinės integracijos paslaugų tvarką.

    Numatytos paslaugos ir pagalba

    Veiklos apima asmens poreikių vertinimą, individualų ir grupinį motyvavimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą. Taip pat numatoma psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą.

    Didelė dalis priemonių bus skirta socialinių įgūdžių ugdymui, profesiniam orientavimui, bendrųjų gebėjimų stiprinimui ir profesinių įgūdžių ugdymui. Kartu planuojama pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga, kuri padeda žmogui išlaikyti ryšį su paslaugų teikėjais prisitaikymo laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai žmonėms po įkalinimo dažnai susiję su dokumentais, būstu, sveikatos ir emocine būkle, skolos rizika, nutrūkusiais ryšiais bei sudėtingu sugrįžimu į darbo rinką. Todėl integruotos paslaugos, kuriose derinamas motyvavimas, įgūdžių ugdymas ir reali pagalba įsidarbinant, laikomos viena efektyviausių priemonių mažinti socialinę atskirtį.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad veiklos bus vykdomos vadovaujantis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos tvarka. Tikimasi, kad partnerių patirtis leis paslaugas teikti nuosekliai, o pagalba pasieks žmones laiku, dar prieš jiems susiduriant su gilesnėmis socialinėmis problemomis.