CP v2

Tag: Kauno rajono savivaldybė

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • 102 maršrutinis taksi kursuos iki gegužės 15 dienos: į Skriaudžius keleivius veš 106 maršrutas

    Kauno rajono savivaldybė informuoja, kad 102-asis maršrutinis taksi, važiuojantis maršrutu Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai, kursuos iki gegužės 15 dienos. Tai reiškia, kad iki šios datos keleiviai dar gali planuoti keliones įprastu maršrutu.

    Pasak savivaldybės, toliau susisiekimas į Skriaudžių pusę bus užtikrinamas priemiestinio susisiekimo maršruto pokyčiais. Sprendimas priimtas derinant vežimo organizavimą tarp Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių.

    Kas keičiasi po gegužės 15 dienos?

    Kauno rajono savivaldybė kartu su Prienų rajono savivaldybe sutarė, kad 106-asis priemiestinio susisiekimo maršrutas Kauno autobusų stotis–Juragiai–Jurginiškiai bus pratęstas iki Skriaudžių. Tokiu būdu daliai keleivių kelionės galės būti perkeltos į 106 maršruto reisus.

    Šiuo maršrutu keleivius veš UAB „Kautra“ autobusai. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti atnaujintą trasą ir tvarkaraščius, nes po maršruto pratęsimo gali keistis sustojimų seka bei reisų laikai.

    Sprendimas pratęsti priemiestinį maršrutą dažniausiai taikomas siekiant užtikrinti stabilų susisiekimą ir aiškesnę tvarkaraščių kontrolę. Savivaldybės primena, kad planuojant keliones svarbu įvertinti piko laikus ir galimus sezoniškumo pokyčius.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

  • Ride Fest Raudondvaryje: jaunimui žada pramogas ir pamokas, kurios praverčia kelyje kasdien

    Gegužės 22 dieną Raudondvaryje vyksiantis „Ride Fest“ renginys sieks sujungti pramogas su aiškia žinute apie atsakingą vairavimą. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – ne šou, o jaunų eismo dalyvių įpročiai, kurie vėliau lemia sprendimus kelyje.

    Kauno rajono savivaldybėje pristatant festivalį buvo aptarta programa, edukacijos ir veiklos, orientuotos į jaunuosius vairuotojus. Renginio sumanytojai akcentuoja, kad saugumo taisyklių laikymasis prasideda nuo požiūrio, o jis formuojamas dar prieš įgyjant ilgą vairavimo patirtį.

    „Siekiame, kad tai būtų ne tik šventė ar pramoga. Norime jaunimui perduoti žinią, kad tvarkos ir saugumo taisyklių laikymasis yra labai svarbus, o gyvybė turi būti branginama“, – sakė renginio organizatorius Dalius Mackela.

    Veiklos, kurios lavina įgūdžius

    Festivalyje numatytos skirtingos veiklos, kad saugaus eismo tema nebūtų vien teorinė. Dalyviai galės apžiūrėti motociklų ekspoziciją, pasikonsultuoti su vairavimo specialistais ir iš arčiau susipažinti su sprendimais, kurie realiomis situacijomis padeda išvengti rizikos.

    Programoje taip pat planuojamas pirmosios pagalbos demonstravimas simuliuojamo eismo įvykio metu. Tokios praktinės situacijos paprastai leidžia greičiau suprasti, kodėl svarbios sekundės, aiški veiksmų seka ir pasirengimas padėti, kol atvyksta medikai.

    Svečiai ir bendruomenės įsitraukimas

    Renginyje dalyviai galės sutikti kovotoją Matą Stebuliauską–Matufa, o sportinių veiklų dalį papildys futbolo užsiėmimai kartu su FC Hegelmann. Organizatoriai tikisi, kad žinomi vardai padės pritraukti jaunimą ir sudarys progą rimtesnes temas pristatyti patraukliai, bet ne paviršutiniškai.

    Susitikimo Kauno rajono savivaldybėje metu „Būrys“ komanda merui įteikė simbolinius renginio marškinėlius ir padėkojo už palaikymą. Organizatoriai kviečia jaunuosius vairuotojus atvykti į Raudondvarį, išbandyti veiklas ir išsinešti žinių, kurias galima pritaikyti kasdienėse kelionėse.

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Vilkija mini 600 metų: naujoje knygoje – nuo Vytauto laiško iki šiandienos miesto atgimimo

    Atnaujintuose Vilkijos kultūros namuose pristatyta knyga Vilkija, skirta vienam seniausių Panemunės miestų ir jo istorijai įamžinti. Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, vietos bendruomenė, kultūros ir istorijos puoselėtojai bei Vilkijos gimnazijos mokiniai.

    Knygą rengė sudarytoja doc. dr. Inga Daugirdė, istorijos tyrinėtojai Algimantas Daugirdas ir Benediktas Laimutis Marma, taip pat Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkai Rūta Černiauskienė ir Žilvinas Rinkšelis. Leidinyje remiamasi archyvine medžiaga, istoriniais šaltiniais ir vietos atminties pasakojimais.

    Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad tokie leidiniai stiprina bendruomenės ryšį su savo kraštu ir padeda saugoti vietos tapatybę. Pasak jos, knyga gali tapti ne tik istorijos santrauka, bet ir asmenišku atradimu tiems, kurie joje atpažins pavardes, vietovardžius ar šeimos istorijų fragmentus.

    „Vartydami šią knygą žmonės atras ne tik Vilkijos istoriją, bet galbūt ir pažįstamas pavardes, vietas ar dar negirdėtas krašto istorijas. Tai leidinys, padedantis išsaugoti mūsų atmintį ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vilkijos vardas šaltiniuose

    Leidinyje plačiai pristatoma Vilkijos susiformavimo ir raidos istorija, legendomis apipinta praeitis bei miestelio žmonių vaidmuo skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Daug dėmesio skiriama laikotarpiams, kai krašto gyvenimą formavo karai, sukilimai, knygnešystė ir rezistencija.

    Vienu svarbiausių istorinių atskaitos taškų įvardijamas 1426 metais gegužės 3 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas kryžiuočių ordinui. Jame Vilkijos vardas minimas kaip faktas, leidžiantis aiškiau datuoti miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose ir susieti jį su platesniu regiono istoriniu kontekstu.

    Miesto atgimimas XXI amžiuje

    Knygoje apžvelgiami ir šiuolaikiniai Vilkijos pokyčiai, siejami su nuosekliomis investicijomis į viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais Kauno rajone daug dėmesio skiriama miestelių viešosioms erdvėms, švietimo ir kultūros įstaigoms, o tai tiesiogiai veikia ir vietos patrauklumą gyventojams.

    Leidinyje išskiriami darbai, kurie miestui suteikė naują impulsą: atnaujinti Vilkijos gimnazijos, pirminės sveikatos priežiūros ir kultūros namų pastatai, moderninta aplinka. Miestelis taip pat siejamas su Panemunės turizmo trauka, kur svarbūs ir kraštovaizdžio, ir kultūros paveldo elementai.

    Pasak renginio dalyvių, tokios knygos tampa ilgalaike investicija į vietos istorijos pažinimą. Leidinys gali būti aktualus ne tik vilkijiečiams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos regionų raida, Panemunės kultūriniu paveldu bei miestelių istorijų išsaugojimu.

  • Kauno rajono savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: kas teiks socialinės integracijos paslaugas

    Kauno rajono savivaldybė atrinko partnerius projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos lėšomis. Projektu siekiama plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

    Partnerių atranka buvo skirta užtikrinti socialinės integracijos paslaugų teikimą asmenims, kurie yra paleidžiami arba jau paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Šiai tikslinei grupei numatytos priemonės orientuotos į grįžimą į bendruomenę ir didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

    Kauno rajono savivaldybės partneriais atrinktos trys organizacijos: VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Kauno arkivyskupijos Caritas ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“. Savivaldybė su šiomis įstaigomis planuoja įgyvendinti numatytas veiklas pagal socialinės integracijos paslaugų tvarką.

    Numatytos paslaugos ir pagalba

    Veiklos apima asmens poreikių vertinimą, individualų ir grupinį motyvavimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą. Taip pat numatoma psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą.

    Didelė dalis priemonių bus skirta socialinių įgūdžių ugdymui, profesiniam orientavimui, bendrųjų gebėjimų stiprinimui ir profesinių įgūdžių ugdymui. Kartu planuojama pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga, kuri padeda žmogui išlaikyti ryšį su paslaugų teikėjais prisitaikymo laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai žmonėms po įkalinimo dažnai susiję su dokumentais, būstu, sveikatos ir emocine būkle, skolos rizika, nutrūkusiais ryšiais bei sudėtingu sugrįžimu į darbo rinką. Todėl integruotos paslaugos, kuriose derinamas motyvavimas, įgūdžių ugdymas ir reali pagalba įsidarbinant, laikomos viena efektyviausių priemonių mažinti socialinę atskirtį.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad veiklos bus vykdomos vadovaujantis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos tvarka. Tikimasi, kad partnerių patirtis leis paslaugas teikti nuosekliai, o pagalba pasieks žmones laiku, dar prieš jiems susiduriant su gilesnėmis socialinėmis problemomis.

  • Garliavos trynukai Ema, Nikolė ir Neitanas švenčia 7-ąjį gimtadienį ir ruošiasi pirmai klasei

    Garliavoje gyvenanti Dūdų šeima gegužės pradžią kasmet pasitinka šventiškai: gegužės 1 dieną Neringa ir Eismantas mini savo trynukų Emos, Nikolės ir Neitano gimtadienį. Šiemet vaikams sukako septyneri, tad šeimai tai ne tik šventė, bet ir aiškus priminimas, kad artėja naujas etapas.

    Antradienio popietę mažuosius jubiliatus pasveikino Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė ir Garliavos seniūnijos komanda. Šeima sako, kad tokie dėmesio ženklai vaikams tampa dar viena įsimintina gimtadienio dalimi.

    Neringa ir Eismantas pasakoja, jog kurdami šeimą svajojo apie namus, pilnus vaikų juoko ir šurmulio. Nors abu augo būdami vienturčiai, gausios šeimos idėja jiems buvo artima, todėl sužinoję, kad laukiasi trynukų, didelės nuostabos nejautė.

    Šiuo metu trynukai lanko priešmokyklinę grupę Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ir jau ruošiasi rugsėjo 1 dienai. Nuo rudens Ema, Nikolė ir Neitanas žengs į pirmąją klasę, o šeima pasirinko Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnaziją.

    Paklausta, ar vaikai noriai prisideda prie namų ruošos, mama šypteli: trynukai dažniau renkasi žaidimus, o ne pareigas. „Be vyro pagalbos būtų labai sunku“, – sakė Neringa Dūdienė.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.