Tag: Kavos gėrimai

  • Mitybos specialistai pataria „Dunkin’“ vengti „Coffee Chillers“: daug cukraus ir sočiųjų riebalų

    Jei užsukate į „Dunkin’“ greito kavos ir užkandžių, mitybos specialistai pataria atsargiai rinktis vieną meniu poziciją – šaldytus kavos gėrimus „Coffee Chillers“.

    Kaip rašo „EatingWell“, apklausti dietologai sutaria, kad būtent šie gėrimai dažnai turi labai daug pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, o naudingų medžiagų – mažai.

    Specialistų teigimu, problema ne vien tai, kad gėrimas saldus: didelis cukraus kiekis vienu metu gali greitai pakelti gliukozės lygį, o netrukus sukelti energijos „duobę“ ir alkį.

    Be to, tokie gėrimai, nors gali būti kaloringi, paprastai turi mažai baltymų ir visai neturi skaidulų, todėl sotumo jausmas ilgai neužsilaiko.

    Kodėl siūlo riboti „Coffee Chillers“

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad „Dunkin’“ šaldytuose kavos gėrimuose pridėtinio cukraus kiekis gali viršyti rekomenduojamas paros ribas. Pavyzdžiui, net mažas klasikinis „Coffee Chiller“ gali turėti 35 gramus pridėtinio cukraus.

    Vidutinio dydžio klasikinis „Coffee Chiller“, remiantis pateikta maistine informacija, turi 52 gramus pridėtinio cukraus. Kai kurie didesni arba aromatizuoti variantai gali turėti gerokai daugiau – kai kuriais atvejais minima, kad dideli gėrimai gali viršyti 100 gramų.

    Kita rizika – sotieji riebalai. Pasak specialistų, dalis šių gėrimų ruošiami su grietinėle ir dar papildomai puošiami plakta grietinėle, o tai didina sočiųjų riebalų kiekį.

    Dietologai primena, kad per didelis sočiųjų riebalų vartojimas siejamas su didesniu LDL („blogojo“) cholesterolio lygiu, o tai laikoma vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Ką rodo pateikta maistinė sudėtis

    Straipsnyje pateikiami skaičiai apie vidutinio dydžio klasikinį „Coffee Chiller“: 540 kalorijų, 26 gramai riebalų, iš jų 14 gramų – sotieji, 71 gramas angliavandenių, 0 gramų skaidulų, 52 gramai pridėtinio cukraus ir 5 gramai baltymų.

    Pažymima, kad klasikinė versija yra tarp mažiau cukraus turinčių pasirinkimų, tačiau net ir ji vis tiek gali viršyti rekomenduojamą pridėtinio cukraus kiekį visai dienai.

    Kaip subalansuoti užsakymą „Dunkin’“

    Dietologai pabrėžia, kad vienas gėrimas savaime sveikatos nenulemia, tačiau problema atsiranda, kai tai tampa kasdieniu įpročiu. Todėl jie siūlo „Coffee Chillers“ vertinti labiau kaip desertą ar retą skanėstą.

    Norint sumažinti poveikį, patariama rinktis mažesnį dydį – taip cukraus kiekis sumažėja, o energijos svyravimai gali būti švelnesni.

    Dar viena rekomendacija – gėrimą derinti su baltymų turinčiu maistu. Straipsnyje minimi pasirinkimai iš „Dunkin’“ meniu, tokie kaip „Wake-Up Wrap“ ar „Omelet Bites“, o taip pat ir alternatyvos namuose – pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar riešutai.

    Taip pat siūloma koreguoti užsakymą: mažinti saldiklių ar saldžių sirupų („swirl“) kiekį, rinktis nesaldintus skonius, o jei svarbus sočiųjų riebalų kiekis – apsvarstyti liesesnį pieną vietoje grietinėlės.

  • 6 populiarūs gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei spurgyje: nuo arbatos iki limonado

    Daugelis saldintų gėrimų gali turėti daugiau pridėtinio cukraus nei glazūruota spurga – ir tai dažnai lieka nepastebėta. Nuo saldintos arbatos iki kai kurių kavos gėrimų: keli gurkšniai gali greitai „suvalgyti“ dienos cukraus normą.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kurioje primenama, kad per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su svorio augimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną, o moterims – 25 gramų. Tuo metu JAV mitybos gairėse teigiama, kad viename patiekale pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau nei 10 gramų.

    Svarbu atskirti natūraliai produktuose esantį cukrų (pavyzdžiui, vaisiuose ar pieno produktuose) nuo pridėtinio – kai į gėrimus ar maistą įdedama cukraus, sirupų ar medaus. Būtent saldinti gėrimai dažnai tampa pagrindiniu „slaptu“ pridėtinio cukraus šaltiniu.

    Gėrimai, kuriuose cukraus – daugiau nei atrodo

    1) Saldinta arbata. Nors paprasta šviežiai užplikyta šalta arbata gali būti be cukraus, saldintos arbatos situacija kita: vienoje 8 uncijų (apie 240 ml) porcijoje gali būti 19 gramų ar daugiau pridėtinių cukrų. Rekomenduojama tikrinti etiketes, nes skirtingi gamintojai naudoja įvairius saldiklius.

    2) Arbatos „saldintos medumi“. Užrašas „saldinta medumi“ neretai sukuria sveikesnio pasirinkimo įspūdį, tačiau medus vis tiek laikomas pridėtiniu cukrumi. Minima, kad populiariose komercinėse medumi saldintose arbatose 8 uncijų porcijoje gali būti apie 18 gramų pridėtinių cukrų.

    3) Gazuoti gaivieji gėrimai. Viena 8 uncijų porcija gali suteikti apie 15 gramų pridėtinio cukraus – kartu ir papildomų kalorijų, bet be juntamos maistinės naudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net „dietiniai“ gėrimai, nors dažniau saldinami dirbtiniais saldikliais, tyrimuose siejami su nepageidaujamomis sveikatos sąsajomis, todėl juos taip pat siūloma riboti.

    4) Limonadas. Nepriklausomai nuo to, ar jis šviežias, iš koncentrato, miltelių, ar pirktas skardinėje ar butelyje, dažnai tokio gėrimo porcijoje būna daugiau nei 13 gramų pridėtinio cukraus. Pateikiami pavyzdžiai: 8 uncijų skardinėje gali būti 28 gramai, o iš šaldyto koncentrato paruoštame – 25 gramai pridėtinių cukrų.

    5) Sportiniai ir elektrolitų gėrimai. Nors jie sukurti situacijoms, kai reikia atsatyti skysčius ir energiją (pavyzdžiui, ištvermės treniruočių metu), daugelyje jų yra nemažai pridėtinio cukraus. Nurodoma, kad 8 uncijų porcija gali turėti 15 gramų cukraus ar daugiau – problema kyla, kai tokie gėrimai geriami nesportuojant intensyviai.

    6) Kai kurie kavos gėrimai. Juoda kava pati savaime neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldinti sirupai, saldi „cold foam“ puta ar plakta grietinėlė jo kiekį greitai padidina. Pavyzdžiui, keturi vanilės sirupo „paspaudimai“ (apie 2 valg. šaukštai) gali pridėti daugiau nei 20 gramų cukraus.

    Ką rinktis vietoje saldintų gėrimų

    Kaip alternatyvos minimi keli paprasti sprendimai: gazuotas vanduo su trupučiu 100 proc. vaisių sulčių, nesaldintos žolelių arbatos, vaisių pagrindu paruošti glotnučiai (ypač namuose), mažiau cukraus turintys gėrimai su natūraliais saldikliais bei natūraliai aromatizuotas gazuotas vanduo be pridėtinių cukrų.

    Jei norisi kavos, cukraus kiekį galima mažinti paprašius mažiau sirupo ar saldiklio. Paprastas įprotis – perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus gramus – dažnai padeda greitai suprasti, kiek saldumo iš tiesų yra stiklinėje.

  • Į šaltą kavą dedu šį prieskonį: skonis nustebina, o vasarą tampa tikru atradimu

    Šalta kava daugeliui siejasi su ledukais, pienu ir stipria espreso doze, tačiau vis dažniau ji gardinama ne sirupais, o prieskoniais. Jie suteikia gėrimui naujų natų ir leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį, nes skonis sustiprinamas aromatais, o ne saldikliais.

    Vienas paprasčiausių ir universaliausių pasirinkimų – cinamonas. Jo švelniai saldus aromatas pabrėžia kavos skrudinimo natas, o kartumas tampa subtilesnis. Kad skonis nebūtų aitrus, dažniausiai pakanka mažo žiupsnelio arba lengvai pabarstyti ant pieno putos.

    Jei norisi sodresnio, kiek netikėto poskonio, tinka kardamonas. Jis įneša lengvą citrusinę ir prieskoninę natą, kuri ypač gerai dera su šalta kava, kai gėrimas nėra per saldus. Tiems, kas mėgsta ryškesnius skonius, galima bandyti ir labai mažą žiupsnį muskato ar maltų gvazdikėlių, tačiau šie prieskoniai lengvai užgožia kavą.

    Desertiškesnį įspūdį suteikia vanilė: keli lašai natūralaus ekstrakto ar žiupsnelis vanilės paverčia gėrimą švelnesniu, tarsi primenančiu ledų kokteilį. Vasarą pravartu prisiminti ir imbierą, nes jis suteikia gaivos, o šaltame gėrime atsiskleidžia švariau nei karštoje kavoje.

    Svarbiausia taisyklė – prieskoniai turi paryškinti kavos skonį, o ne jį užgožti. Pradėkite nuo mažų kiekių ir ragaukite, nes skirtingos kavos pupelės, pieno rūšys ir net ledo kiekis keičia bendrą balansą. Geriausiam rezultatui verta naudoti gerai atšaldytą kavą – tada ledas tirpsta lėčiau, o gėrimas ilgiau išlieka intensyvus.

  • Filipinų ube tapo hitu pasaulyje: „Starbucks“ užkūrė bangą, bet atsargos senka

    Filipinų ube tapo hitu pasaulyje: „Starbucks“ užkūrė bangą, bet atsargos senka

    Ryškiai violetinis ube, Filipinuose auginamas saldokas gumbas, per pastaruosius metus tapo vienu geidžiamiausių skonių gėrimų ir desertų rinkoje. Socialiniuose tinkluose plintant įspūdingų spalvų latte ir pyragų vaizdams, ingredientas iš nišinės etninės virtuvės persikėlė į masinę paklausą.

    Londone veikiantis filipinietiškas restoranas „Kasa and Kin“ pastebi, kad ube produktus vis dažniau renkasi ne tik filipiniečiai, bet ir smalsūs nauji lankytojai. Tokia kaita atspindi platesnę tendenciją: vartotojai ieško naujų, vizualiai patrauklių skonių, kurie gerai atrodo nuotraukose ir lengvai tampa virusiniu turiniu.

    JAV restoranuose ube paminėjimų meniu per ketverius metus padaugėjo 230 proc., skelbia maisto ir gėrimų analitikos bendrovė „Datassentials“. Skaičiuojama, kad dabar ube siūlomas 95 tinkluose JAV, o per ateinančius ketverius metus šio ingrediento paplitimas gali augti dar 74 proc.

    Kaip ube tapo masiniu skoniu

    Prie proveržio prisidėjo didieji kavos tinklai, ieškantys kito virusinio sezono gėrimo. 2025 metais „Starbucks“ pristatė riboto leidimo ube gėrimus, o 2026 metų pavasario asortimentą išplėtė naujais ube deriniais, taip sustiprindamas ingrediento matomumą už filipinietiškos virtuvės ribų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ube patrauklumas slypi paprastame pritaikyme: jo skonis švelnus, šiek tiek riešutinis, todėl lengvai derinamas su kava, pieno gėrimais, ledais ir kepiniais. Be to, sodri violetinė spalva tampa papildomu pardavimo argumentu socialinių tinklų eroje, kai estetika neretai lemia pirmąjį pasirinkimą.

    Paklausos augimą rodo ir prekybos statistika. Filipinų statistikos institucijos duomenimis, 2025 metais šalis eksportavo apie 1,7 mln. kilogramų ube produkcijos, o eksporto vertė siekė maždaug 3,0 mln. eurų, tai yra apie 20 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Paklausa auga, bet derlius mažėja

    Didėjant tarptautiniam susidomėjimui, tiekimo grandinė ima braškėti. Filipinų šakniavaisių tyrimų ir mokymo centras atkreipia dėmesį, kad ūkininkams tampa vis sunkiau užtikrinti stabilų kokybiškos sodinamosios medžiagos kiekį, o klimato kaita daro orus labiau nenuspėjamus.

    Filipinų statistikos institucijos duomenimis, violetinių jamų gamyba 2025 metais sumažėjo iki 12 483 metrinių tonų, kai 2024 metais siekė 13 381 metrinę toną, o 2021 metais buvo 14 150 metrinių tonų. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, pasiūla ilgainiui gali likti ribota, ypač jei nebus investuojama į atsparias veisles ir produktyvesnę auginimo praktiką.

    Kai kuriais atvejais, siekiant patenkinti vietos poreikį, Filipinai importuoja ube iš kitų šalių, o tai rodo, kad vidaus rinka taip pat spaudžia tiekimą. Verslui tai reiškia didesnę kainų svyravimo riziką, o vartotojams ube produktai gali brangti, ypač sezono metu, kai pasiūla labiausiai ribota.

    Restoranų atstovai sako, kad kainų augimas turi ir kitą pusę: ūkininkai gauna didesnę grąžą ir turi daugiau paskatų plėsti pasėlius. Tačiau norint, kad ube bumas netaptų trumpalaikiu dėl žaliavos trūkumo, rinkai svarbu, kad gamyba spėtų prisitaikyti prie pasaulinės paklausos tempo.

    Šaltiniai:

    https://www.datassential.com/

    https://psa.gov.ph/

    https://philrootcrops.vsu.edu.ph/our-media/news/20-news/137-an-ube-story-the-philippines-purple-gold