CP v2

Tag: Kėdainiai

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje vyks „Airtech Open 2026“ – mokinių FPV mikro dronų varžybos, sujungiančios technologijas, sportinį azartą ir edukaciją visai šeimai. Organizatoriai žada ne tik įtemptą kovą trasoje, bet ir veiklas, kurios leis dronų pasaulį pažinti praktiškai.

    Renginio dėmesio centre – F9U klasės FPV mikro dronų pilotai, kurie varžysis dėl stipriausiųjų titulo. FPV formatas reiškia, kad pilotai skraido matydami vaizdą iš drono kameros, todėl lenktynės tampa ypač dinamiškos ir reikalauja greitos reakcijos bei tikslaus valdymo.

    Šiemet varžybose dalyvaus 76 jaunieji pilotai iš visos Lietuvos, suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–4 klasių, 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinius. Toks dalyvių skaičius, organizatorių teigimu, rodo augantį susidomėjimą bepiločiais ir inžineriniu ugdymu mokyklose bei būreliuose.

    Varžybas planuoja atidaryti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Renginys tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir proga susitikti skirtingoms bendruomenėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, technologijų entuziastams.

    Šalia lenktynių žiūrovų lauks nemokamos veiklos: esporto turnyrai, interaktyvios pramogos, „Išbandyk droną“ zona ir kūrybinės dirbtuvės. Mažesniems lankytojams numatyta edukacija, kurioje galima pasijusti sklandytuvo pilotu, taip pat žadamas mokslinis šou.

    „Kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti ne tik stebėti įspūdingų varžybų, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias edukacines bei pramogines veiklas“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

    Renginyje taip pat bus galima iš arti pamatyti tikrą sklandytuvą, o tai organizatoriai įvardija kaip vieną ryškiausių dienos akcentų. Tokios demonstracijos leidžia susieti dronų technologijas su platesniu aviacijos pasauliu ir paskatina smalsumą apie aerodinamiką bei skrydžio principus.

    „Mūsų tikslas – kad renginys taptų vieta, kurioje technologijos pažįstamos per praktiką, kūrybą ir bendrą patirtį“, – sako K. Virgayle.

    „Airtech Open 2026“ organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyrius, o pati iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymą. Tokie renginiai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam STEAM ugdymui, kai technologijos mokomos per realias užduotis, eksperimentus ir varžybinį formatą.

    Organizatorių teigimu, tikslas – populiarinti bepiločių orlaivių neformaliojo švietimo programas ir stiprinti jaunimo inžinerinį mąstymą. Kartu tai tampa ir karjeros pažinimo erdve, nes dronų kompetencijos vis dažniau pritaikomos logistikoje, infrastruktūros patikroje, žemės ūkyje, kūrybinėse industrijose bei saugumo srityje.

    Varžybų dienotvarkėje numatyta dalyvių registracija ryte, atidarymo ceremonija, du skrydžių blokai ir apdovanojimai popietę. Renginio pabaiga planuojama vėlyvą popietę, o lankytojai kviečiami atvykti stebėti finalinių skridimų ir dalyvauti šalia vykstančiose edukacijose.

    Airtech projektą, kurį įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie veiklų prisideda savivaldybės. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė padeda kurti tęstinę ekosistemą, kurioje technologiniai įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų bandymų iki varžybų ir tolesnių mokymosi kelių.

  • Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis dings karštas vanduo: „Panevėžio energija“ atliks bandymus

    Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis dings karštas vanduo: „Panevėžio energija“ atliks bandymus

    Birželio 1–5 dienomis Kėdainių miesto vartotojams laikinai bus sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Kaip praneša AB „Panevėžio energija“, per šį laikotarpį bus atliekami kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai.

    Šių bandymų metu tikrinama šilumos tinklų būklė, siekiant nustatyti galimus defektus, vamzdynų nesandarumus ar kitus pažeidimus. Nustačius problemas, organizuojami būtini remonto darbai, kad tinklai būtų patikimai paruošti naujam šildymo sezonui.

    Hidrauliniai bandymai vykdomi laikinai sustabdžius šilumos ir karšto vandens tiekimą, nes tik taip galima saugiai atlikti patikrą ir įvertinti tinklų atsparumą. Tokia praktika taikoma kasmet daugelyje miestų, o vasaros laikotarpis pasirenkamas tam, kad poveikis gyventojams būtų kuo mažesnis.

    Gyventojų prašoma nurodytu laikotarpiu patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta galimo vandens nutekėjimo. Jei tuo pačiu metu name ar bute planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto ir profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį.

    „Panevėžio energija“ pažymi, kad esant galimybei tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei numatyta. Taip pat primenama, kad po bandymų ir tinklų darbų užbaigimo šilumos ir karšto vandens tiekimą pastatuose galutinai atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Bendrovė atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus ir ragina sekti namo administratoriaus ar prižiūrėtojo informaciją dėl konkretaus tiekimo atnaujinimo laiko kiekviename pastate.

  • Kėdainių garbės piliečio vardas: iki birželio 19 dienos laukiama kandidatų siūlymų

    Kėdainių garbės piliečio vardas: iki birželio 19 dienos laukiama kandidatų siūlymų

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia teikti siūlymus dėl Kėdainių krašto garbės piliečio vardo suteikimo. Tai aukščiausias savivaldybės apdovanojimas, skirtas įvertinti išskirtinius nuopelnus kraštui ir valstybei.

    Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už reikšmingus pasiekimus bei indėlį į švietimą, kultūrą, sportą, paveldo išsaugojimą, ekonomiką, socialinę raidą, mokslą ir techniką. Taip pat jis gali būti skiriamas už didvyriškus ir kilnius poelgius.

    Šis įvertinimas asmeniui suteikiamas tik vieną kartą. Savivaldybė nurodo, kad garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas ir po mirties, o tokiu atveju pažymėjimas bei ženklas įteikiami mirusiojo artimiesiems.

    Kandidatus siūlyti gali Savivaldybės tarybos nariai ir meras, Kėdainių rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys. Taip pat siūlymus gali teikti gyventojų grupės, jei ją sudaro ne mažiau kaip 20 asmenų.

    Užpildytą pretendento anketą Savivaldybės administracijai reikia pateikti iki birželio 19 dienos 15 valandos. Kartu galima pridėti nuotraukų, leidinių ar kitos informacijos, pagrindžiančios pretendento pasiekimus ir jų reikšmę Kėdainių kraštui.

    Savivaldybė primena, kad už pateikiamų duomenų teisingumą ir tikslumą atsako siūlymą teikiantys pareiškėjai, o kandidatų duomenys turi būti teikiami laikantis asmens sutikimo ir kitų taikomų reikalavimų.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.

  • Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kur ir kada stebėti lenktynes bei trasą mieste

    Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kur ir kada stebėti lenktynes bei trasą mieste

    Gegužės 28 dieną Kėdainiuose vyks antrasis tarptautinių daugiadienių plento dviračių lenktynių „Tour of Lithuania 2026“ etapas. Organizatoriai žada, kad mieste bus galima iš arti pamatyti profesionalų pelotoną ir lenktynių dinamiką.

    Pagrindinis žiūrovų taškas numatytas Didžiosios rinkos aikštėje, kur bus įrengta starto zona. Programos pradžia planuojama 11.00 valandą, o renginys bus pritaikytas ir šeimoms, ir aktyviems sporto gerbėjams.

    Kas laukia žiūrovų Kėdainiuose

    Starto vietoje bus įrengtas LED ekranas, leidžiantis sekti lenktynių eigą ir komandų kovą realiu laiku. Tai ypač aktualu miestų etapams, kai sportininkai greitai praskrieja pro žiūrovus, o visą vaizdą suprasti padeda transliacija ekrane.

    Į Kėdainius atvyks komandos iš įvairių šalių, todėl etapas tampa proga pamatyti tarptautinį UCI lygio plento dviračių sportą Lietuvoje. Tokie renginiai paprastai sutraukia ir jaunus sportininkus, ir patyrusius lenktynininkus, kuriems svarbūs reitingo taškai.

    „Tour of Lithuania 2026“ kontekstas

    „Tour of Lithuania“ yra UCI Europe Tour 2.2 kategorijos daugiadienės lenktynės, kurios 2026 metais vyks gegužės 27–31 dienomis. Per penkias dienas etapas po etapo persikels per Tauragę, Kėdainius, Uteną, Kauną ir Vilnių.

    Organizatoriai kviečia žiūrovus atvykti į starto zoną ir gyvai palaikyti sportininkus. Miestui tai ir sporto šventė, ir galimybė pristatyti Kėdainius svečiams, atvykstantiems su komandomis bei lenktynes lydinčiu personalu.

  • Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajono savivaldybė paskirstė 50 tūkst. eurų Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo programos lėšų. Jos bus skiriamos tiek konkretiems tvarkybos darbams, tiek projektavimo paslaugoms objektams savivaldybės teritorijoje ir Kėdainių senamiesčio dalyje.

    Pasak savivaldybės, programos tikslas – prisidėti prie rajono kultūros paveldo išsaugojimo, tvarkybos ir istorinės aplinkos puoselėjimo. Tokios savivaldybių paramos priemonės dažnai tampa būtinu pradiniu finansavimo šaltiniu, leidžiančiu parengti projektus ar pradėti neatidėliotinus darbus.

    Didžiausia suma – stogui senamiestyje

    Didžiausia skirta suma – 15 549,67 euro – numatyta kultūros paveldo statinio Didžioji g. 8-1 ir Didžioji g. 8-2 Kėdainiuose stogo keitimo darbams. Savivaldybės teigimu, stogo tvarkymas dažnai laikomas kritiniu, nes nuo jo būklės tiesiogiai priklauso pastato apsauga nuo drėgmės ir tolesnio nykimo.

    Finansavimas taip pat nukreiptas į kelis dvarų paveldo objektus, kur numatomi tiek realūs tvarkybos darbai, tiek projektavimo etapas. Pastarasis svarbus dėl paveldo objektams taikomų reikalavimų, kai darbai turi būti pagrįsti parengtais sprendiniais ir suderinti nustatyta tvarka.

    Dvarų objektams – tvarkybos ir projektavimo darbai

    Programos lėšomis bus prisidedama prie Lipliūnų, Kalnaberžės ir Dotnuvos dvarų objektų išsaugojimo. Numatyta 3 450,33 euro Lipliūnų dvaro sodybos fragmentų rūmų paveldo tvarkybos darbams.

    Kalnaberžės dvaro sodybai skiriamos kelios atskiros sumos projektavimui: 8 500 eurų kluono paveldo tvarkybos projekto parengimui, 10 000 eurų arklidės vietos paveldo tvarkybos projekto parengimui ir 8 000 eurų tvarto paveldo tvarkybos projekto parengimui. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pirmosios bandymų stoties paveldo tvarkybos projekto parengimui skiriama 4 500 eurų.

    Kaip vertintos paraiškos

    Visas paraiškas vertino speciali komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokia tvarka savivaldybėse paprastai taikoma siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos pagal nustatytus kriterijus, įvertinus darbų būtinumą ir objektų būklę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad parama skirta ne tik paveldo statinių atnaujinimui, bet ir projektavimo etapui, be kurio dalis darbų negalėtų startuoti. Tikimasi, kad suplanuotos investicijos prisidės prie paveldo išsaugojimo ir Kėdainių senamiesčio istorinės aplinkos kokybės gerinimo.

  • Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Seime pristatytas projektas Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026, kuriuo miestas siekia pritraukti daugiau lankytojų ir sustiprinti savo kultūrinį identitetą. Pristatymas akcentavo, kad programa orientuota ne tik į šventinius renginius, bet ir į ilgalaikę miesto kultūros plėtrą.

    Projektą pristatė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, projekto komunikacijos vadovas Benas Cechanavičius ir Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė. Pasak organizatorių, tikslas – pakviesti atvykti ne formaliai, o smalsiai pažinti miesto istoriją, kultūrą ir žmones.

    Programoje numatyta įvairių formatų renginių, kurie turėtų apimti skirtingas auditorijas: nuo klasikinės muzikos ir chorinės kultūros iki miestietiškų tradicijų bei šiuolaikinių iniciatyvų. Kėdainiai pabrėžia, kad 2026 metais lankytojams bus siūloma ne vien pavieniai koncertai, o ištisas ciklas, padedantis mieste užsibūti ilgiau.

    Tarp suplanuotų akcentų įvardijami Tarptautinis chorų festivalis, Česlovo Milošo renginiai, „Radviliada“, Agurkų festivalis, tarptautinis vargonų ir šviesų festivalis bei renginių ciklas Skambančios turgaus aikštės. Taip pat numatoma iniciatyva Prakalbinkime Mikalojų Daukšą ir išplėsta Kėdainių miesto šventės programa.

    „Kėdainiai yra atviri visiems, norintiems dar labiau pažinti mūsų nuostabų miestą. Laukiame tų, kuriems įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Kultūros sostinės metai Lietuvoje dažnai tampa proga miestams investuoti į kultūrinę infrastruktūrą, partnerystes su kūrėjais ir turizmo kryptingumą, todėl Kėdainiai tikisi, kad 2026 metų programa duos apčiuopiamą naudą ir pasibaigus tituliniams metams. Organizatoriai žada artimiausiu metu detaliau pristatyti renginių kalendorių, partnerius ir pagrindines programos kryptis.

  • Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    2026 metų gegužės 17 dieną Kėdainiuose eismui atidarytas po rekonstravimo atnaujintas tiltas per Nevėžį Tilto gatvėje. Tai viena svarbiausių miesto jungčių, nes upė Kėdainius dalija į dvi dalis, o tiltas kasdien naudojamas tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Nors transporto eismas jau leidžiamas, rangovai dar gali atlikti baigiamuosius darbus, dėl kurių galimi trumpalaikiai ribojimai. Gyventojai raginami sekti laikiną ženklinimą ir planuoti keliones atsižvelgiant į situaciją vietoje.

    Tiltas buvo uždarytas po incidento

    Šis tiltas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 ruože, o eismas juo buvo apribotas po 2023 metais įvykusios statinio kraštinės sijos griūties. Vėliau, 2024 metų rugsėjį, tiltas buvo visiškai uždarytas, nes prireikė esminių rekonstravimo darbų.

    Sprendimas neapsiriboti tik remontu priimtas įvertinus statinio būklę, nustatytas pažaidas ir šiuolaikinius reikalavimus laikomajai galiai bei pastovumui. Tokiose situacijose prioritetu laikomas ne tik konstrukcijų tvarumas, bet ir eismo sauga bei patogus judėjimas visiems dalyviams.

    Kas pasikeitė po rekonstravimo

    Įgyvendinant projektą rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno ir betono perdanga, pereinamosios plokštės bei lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Taip pat įrengta hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai, įrengtas apšvietimas.

    Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos, o bendras asfalto dangos plotis su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus.

    Šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, kad judėjimas abiem kryptimis būtų saugesnis. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa įprasta praktika, kai rekonstruojant svarbias jungtis siekiama atskirti srautus ir mažinti konfliktines situacijas.

    Kaina ir darbų vykdytojas

    Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, todėl jo būklę ilgainiui veikė tiek konstrukcijų amžius, tiek išaugęs eismo intensyvumas. Pastaraisiais metais fiksuoti dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai, kurie didino rizikas eksploatacijai.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“, o projekto vertė viršija 3,7 mln. eurų su PVM. Atsižvelgiant į strateginę vietą mieste, tikimasi, kad atnaujintas tiltas sumažins apylankų poreikį ir pagerins susisiekimą per Nevėžį.

  • Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose surengta 33-ioji Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tai didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei, tradiciškai kviečiantis iš arti susipažinti su kariuomenės tarnyba ir šalies gynyba.

    Šventė vyko Lietuvos centre, o renginio programa buvo skirta tiek istorinei atminčiai, tiek šiuolaikiniams saugumo iššūkiams. Pagrindinis akcentas išliko tas pats: partizanų kovos už laisvę įprasminimas ir kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimas.

    Renginio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės meras. Pareigūnai pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas ir pasitikėjimas gynybos institucijomis yra viena svarbiausių valstybės atsparumo prielaidų.

    Centriniame Kėdainių parke ir J. Basanavičiaus gatvėje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija. Žmonės galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų naudojamus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Dauphin“, taip pat oro gynybos sistemą NASAMS.

    Ekspozicijoje taip pat demonstruota pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė haubica „PzH 2000“, šarvuotieji JLTV ir kita technika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip modernizuojami pajėgumai ir kokį vaidmenį gynyboje atlieka sąjungininkai.

    Šventės metu pristatyti ir Lietuvos kariuomenėje naudojami dronai bei įvairūs simuliatoriai, kuriuos lankytojai galėjo išbandyti. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, žvalgybai ir greitam situacijos vertinimui.

    Virš miesto skrydžiais pasveikino Karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai. Toks pasirodymas renginyje priminė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos svarbą ir nuolatinį NATO buvimą regione.

    Kėdainių užtvankos saloje surengta karinės operacijos inscenizacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos kariai. Buvo pademonstruotas reidas į objektą, sulaikymo veiksmai ir atsitraukimas motorinėmis valtimis, o „Dauphin“ atliko sužeisto kario ištraukimo ir gelbėjimo scenarijų.

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet minima trečiąjį gegužės mėnesio savaitgalį. Šiemet ji paminėta ir Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, kur iškilmingai pakeistos valstybės, istorinė, Europos Sąjungos ir NATO vėliavos bei pagerbtas partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

    Šios dienos ištakos siekia tarpukario laikotarpį: tradicija pradėta 1935 metais, kai renginys Kaune buvo skirtas supažindinti civilius su kariuomenės veikla. Atkūrus nepriklausomybę, šventė tapo proga vienu metu kalbėti ir apie istorinę atmintį, ir apie šiandienos pasirengimą ginti valstybę.

  • Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Festivalis, įprasminantis Miłoszo gimtinę

    2026 metais Kėdainiuose ir Šeteniuose vyksiantis Czesławo Miłoszo festivalis kviečia birželį skirti poeto kūrybai, idėjoms ir jo gimtojo krašto atminčiai. Renginiai skirti Nobelio literatūros premijos laureatui, gimusiam 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis apima ne vien literatūrą: programoje susitinka istorija, muzika, teatras, vizualieji menai ir diskusijos. Dalis renginių vyks Daugiakultūriame centre Kėdainiuose, taip pat Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose ir kitose miesto erdvėse.

    Programoje nuo paskaitų iki koncertų

    Festivalį pradės paskaitos ir muzikiniai projektai, žadantys plačią temų amplitudę nuo XIX amžiaus Lietuvos dvarų istorijos iki šiuolaikinių interpretacijų, kuriose susijungia klasikiniai instrumentai ir elektronika. Numatyti pasirodymai, kuriuose Miłoszo poezija taps pagrindu muzikiniams ir vizualiniams pasakojimams.

    Koncertų dalyje numatytas ir Lietuvą bei Lenkiją jungiantis postfolkloro skambesys, ir Baltijos šalių daugiabalsė tradicija. Ši programos kryptis atspindi Miłoszui artimą daugiakalbį, daugiakultūrį regiono patyrimą, kai literatūra ir muzika tampa dialogo priemone.

    Jaunimo iniciatyvos, parodos ir teatras

    Festivalyje numatyta edukacinė programa jaunimui, kur lietuvių ir lenkų moksleiviai Šeteniuose skaitys Miłoszo tekstus ir vėliau juos aptars. Tokios iniciatyvos siekia, kad klasikinė literatūra būtų ne vien mokyklinė tema, bet gyvas patyrimas autentiškoje vietoje.

    Greta skaitymų vyks parodos atidarymas, kuriame Miłoszo poezija bus interpretuojama tapyboje, o taip pat suplanuotas dokumentinio teatro spektaklis apie žmogaus orumą istorinių katastrofų akivaizdoje. Programoje numatytos ir diskusijos apie atmintį bei šių dienų klausimus, kuriuos aktualina istorijos vertinimas.

    Birželio pabaigoje planuojamas Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas ir diskusija apie istorines temas, o festivalį užbaigs didesnės apimties muzikinis kūrinys, skirtas Šetenių kraštovaizdžiui ir atminčiai. Skelbiama, kad visi festivalio renginiai yra nemokami.

    Festivalį organizuoja Kėdainių krašto muziejus, o įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Prie programos rengimo prisideda ir partneriai, tarp jų Lenkijos institutas Vilniuje bei Kėdainių kultūros centras.