CP v2

Tag: Kėdainiai

  • Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Festivalis, įprasminantis Miłoszo gimtinę

    2026 metais Kėdainiuose ir Šeteniuose vyksiantis Czesławo Miłoszo festivalis kviečia birželį skirti poeto kūrybai, idėjoms ir jo gimtojo krašto atminčiai. Renginiai skirti Nobelio literatūros premijos laureatui, gimusiam 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis apima ne vien literatūrą: programoje susitinka istorija, muzika, teatras, vizualieji menai ir diskusijos. Dalis renginių vyks Daugiakultūriame centre Kėdainiuose, taip pat Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose ir kitose miesto erdvėse.

    Programoje nuo paskaitų iki koncertų

    Festivalį pradės paskaitos ir muzikiniai projektai, žadantys plačią temų amplitudę nuo XIX amžiaus Lietuvos dvarų istorijos iki šiuolaikinių interpretacijų, kuriose susijungia klasikiniai instrumentai ir elektronika. Numatyti pasirodymai, kuriuose Miłoszo poezija taps pagrindu muzikiniams ir vizualiniams pasakojimams.

    Koncertų dalyje numatytas ir Lietuvą bei Lenkiją jungiantis postfolkloro skambesys, ir Baltijos šalių daugiabalsė tradicija. Ši programos kryptis atspindi Miłoszui artimą daugiakalbį, daugiakultūrį regiono patyrimą, kai literatūra ir muzika tampa dialogo priemone.

    Jaunimo iniciatyvos, parodos ir teatras

    Festivalyje numatyta edukacinė programa jaunimui, kur lietuvių ir lenkų moksleiviai Šeteniuose skaitys Miłoszo tekstus ir vėliau juos aptars. Tokios iniciatyvos siekia, kad klasikinė literatūra būtų ne vien mokyklinė tema, bet gyvas patyrimas autentiškoje vietoje.

    Greta skaitymų vyks parodos atidarymas, kuriame Miłoszo poezija bus interpretuojama tapyboje, o taip pat suplanuotas dokumentinio teatro spektaklis apie žmogaus orumą istorinių katastrofų akivaizdoje. Programoje numatytos ir diskusijos apie atmintį bei šių dienų klausimus, kuriuos aktualina istorijos vertinimas.

    Birželio pabaigoje planuojamas Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas ir diskusija apie istorines temas, o festivalį užbaigs didesnės apimties muzikinis kūrinys, skirtas Šetenių kraštovaizdžiui ir atminčiai. Skelbiama, kad visi festivalio renginiai yra nemokami.

    Festivalį organizuoja Kėdainių krašto muziejus, o įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Prie programos rengimo prisideda ir partneriai, tarp jų Lenkijos institutas Vilniuje bei Kėdainių kultūros centras.

  • Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainių sporto centras pranešė, kad naujam sezonui paruoštas sporto aikštynas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje 4. Aikštynas jau atviras lankytojams ir skirtas kasdieniam miesto gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    Sporto centras kviečia kėdainiečius ir miesto svečius aktyviai sportuoti bei naudotis infrastruktūra pagal paskirtį. Tikimasi, kad aikštynas taps patogia erdve tiek individualioms treniruotėms, tiek bendram fiziniam aktyvumui gryname ore.

    Kartu primenama, kad viešos sporto erdvės išlieka kokybiškos tik tuomet, kai jas atsakingai naudoja patys lankytojai. Gyventojų prašoma saugoti inventorių, nešiukšlinti ir po apsilankymo palikti aplinką tvarkingą, kad ji būtų saugi ir kitiems.

    Tokie sezono starto pranešimai daugelyje savivaldybių siejami su didėjančiu lauko sporto erdvių poreikiu šiltuoju metų laiku. Specialistai pabrėžia, kad patogiai pasiekiama infrastruktūra mieste skatina dažnesnį judėjimą ir prisideda prie geresnės savijautos kasdien.

    Planuojant apsilankymą gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į aplinkinių teritorijų tvarką ir eismo saugumą, ypač atvykstant su vaikais. Pastebėjus sugadintą inventorių ar nesaugią situaciją, verta apie tai informuoti sporto centrą ar savivaldybės atsakingus darbuotojus.

  • Gustas Morkūnas skina medalius šachmatuose: po Lietuvos titulų pritrūko žingsnio iki meistro normos

    Gustas Morkūnas skina medalius šachmatuose: po Lietuvos titulų pritrūko žingsnio iki meistro normos

    Kėdainietis šachmatininkas Gustas Morkūnas šį sezoną fiksuoja įspūdingą rezultatų seriją Lietuvos ir tarptautiniuose turnyruose. Nuo šalies jaunimo čempionatų iki vieno didžiausių Europos renginių jis išlaiko stabilų žaidimą ir renka svarbią patirtį.

    Vasario 13–17 dienomis Birštone vykusiame Lietuvos jaunių standartinių šachmatų čempionate Morkūnas iki 18 metų grupėje nepralaimėjo nė vienos partijos ir tapo čempionu. Šis laimėjimas suteikė jam teisę atstovauti Lietuvai Europos arba pasaulio jaunimo čempionate.

    Europos čempionate – arti meistro normos

    Kitas etapas buvo Europos vyrų individualusis šachmatų čempionatas, vykęs balandžio 6–20 dienomis Katovicuose, „Arena Katowice“ komplekse. Tai vienas prestižiškiausių žemyno turnyrų, kuriame dalyvavo per 500 šachmatininkų iš 43 šalių.

    Tokio masto varžybose net vienas taškas gali lemti esminį skirtumą reitingui ir normoms, o kiekvienas ratas tampa atskira psichologine dvikova. Morkūnas užėmė 197 vietą ir, kaip skelbiama, devintajame rate iki tarptautinio meistro normos jam pritrūko vos vienos pergalės.

    Per savaitgalį – keturi medaliai

    Čempionatų maratonas tęsėsi gegužės antrąjį savaitgalį, kai per dvi dienas vyko net keli Lietuvos čempionatai. Šeštadienį Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos jaunių greitųjų šachmatų čempionate Morkūnas iki 18 metų grupėje iškovojo vicečempiono titulą.

    Sekmadienį ryte jis dar kartą tapo vicečempionu Lietuvos jaunių žaibo šachmatų čempionate, o tos pačios dienos vakarą Lietuvos atvirajame žaibo šachmatų čempionate užėmė trečiąją vietą. Iki 20 metų grupėje jam taip pat atiteko sidabro medalis, tad per vieną savaitgalį jis parsivežė keturis apdovanojimus.

    Artimiausias tikslas – pasirengimas birželį vyksiančiam pasaulio jaunių šachmatų čempionatui, kurio kelialapį jis iškovojo dar žiemą. Jauno sportininko siekius remia Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių moterų „Lions“ klubas.

  • Kėdainiuose gegužės 17 dieną – eismo ribojimai dėl kariuomenės šventės: kur ir kada uždarys gatves

    Kėdainiuose gegužės 17 dieną – eismo ribojimai dėl kariuomenės šventės: kur ir kada uždarys gatves

    Kur bus ribojamas eismas?

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai. Dėl šventės mieste laikinai bus ribojamas eismas, todėl vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus.

    Didžiausi pokyčiai numatomi J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo 7.30 valandos bus draudžiamas eismas atkarpoje nuo viaduko iki Birutės ir Kęstučio gatvių sankryžos.

    Alternatyvūs maršrutai gyventojams

    Babėnų ir Liepų alėjos kvartalų gyventojai į miestą raginami vykti apylankomis. Keliones rekomenduojama planuoti A. Mickevičiaus ir Elevatoriaus gatvėmis arba rinktis Šėtos ir Kauno gatves.

    Organizatoriai primena, kad šventės dieną eismo srautai gali būti didesni nei įprastai, todėl verta pasilikti papildomo laiko kelionei. Tai ypač aktualu ryto valandomis, kai bus įvesti pirmieji ribojimai.

    Eisena ir laikini stabdymai

    Nuo 11.30 valandos iki 12.00 valandos vyks eisena Tilto ir J. Basanavičiaus gatvėmis iki miesto parko. Eisenos metu šiose gatvėse eismas bus laikinai stabdomas, o vairuotojams gali tekti palaukti, kol kolona praeis.

    Nuo 11.40 valandos planuojama atnaujinti eismą Tilto gatve, transporto priemonės galės važiuoti atidarytu tiltu. Vis dėlto realus laikas gali priklausyti nuo eisenos judėjimo ir reguliuotojų nurodymų.

    Gyventojai ir miesto svečiai, turintys galimybę, kviečiami į miesto parką atvykti pėsčiomis ir šiek tiek anksčiau nei 12.00 valandą. Organizatoriai prašo kantrybės ir primena, kad laikini nepatogumai skirti saugiam renginių vyksmui.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose: registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose: registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Kasmetinės „Pilietiškumo žaidynės“ šiemet kviečia komandas ir pavienius dalyvius į Kėdainius – renginys vyks gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke J. Basanavičiaus gatvėje. Organizatoriai praneša, kad komandų registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Žaidynėse visą dieną vyks praktinės užduotys ir komandinės rungtys, orientuotos į pasirengimą krizėms bei ekstremalioms situacijoms. Dalyviai galės pasitikrinti žinias ir įgūdžius, susijusius su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susiruošimu ir veiksmų seka, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė saugumui.

    Kokie įgūdžiai bus lavinami?

    Organizatorių teigimu, renginys skirtas ne teorijai, o realiems veiksmams – nuo situacijų įvertinimo iki sprendimų priėmimo komandoje. Praktinės užduotys padeda geriau suprasti, kaip krizės metu veikia institucijos ir kuo gali prisidėti bendruomenės nariai.

    „Gyvename iššūkių laikotarpiu, todėl kiekvienam naudinga įgyti pirmosios pagalbos teikimo žinių, mokėti tinkamai susikrauti išvykimo krepšį ir žinoti, kaip elgtis skirtingose ekstremaliose situacijose“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kas rengia užduotis ir kas kviečiami dalyvauti?

    Šių metų „Pilietiškumo žaidynes“ organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Prie praktinių veiklų prisidės įvairių tarnybų ir institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos specialistai.

    Norintys varžytis komandinėse rungtyse kviečiami suburti komandą ir pasirinkti kapitoną. Organizatoriai nurodo, kad komandoje gali būti iki šešių žmonių, o registraciją būtina pateikti iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Ką dar bus galima pamatyti Kėdainiuose?

    Tą pačią dieną Kėdainiuose numatyta ir Lietuvos kariuomenės rengiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Miesto parke ir J. Basanavičiaus gatvėje planuojamos karinės technikos ir ginkluotės ekspozicijos, taip pat simuliatorių pristatymai bei kitos veiklos lankytojams.

    Organizatoriai primena, kad „Pilietiškumo žaidynės“ rengiamos nuo 2022 metų, kasmet pasirenkant vis kitą miestą. Ankstesniais metais renginys vyko Kaune, Pasvalyje, Telšiuose ir Vilniaus rajone.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas per Nevėžį atidaromas sekmadienį: kas pasikeitė po rekonstrukcijos

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas per Nevėžį atidaromas sekmadienį: kas pasikeitė po rekonstrukcijos

    AB „Via Lietuva“ skelbia, kad baigiama rekonstruoto Kėdainių Tilto gatvės tilto per Nevėžį patikra, o eismui jis bus atidarytas gegužės 17 dieną. Iki atidarymo rangovai atlieka paskutinius darbus, kad infrastruktūra būtų paruošta saugiam naudojimui.

    Vienas svarbiausių rekonstrukcijos etapų buvo statinio bandymai apkrova, kai ant tilto vienu metu užvažiavo šeši sunkvežimiai. Bendra jų masė siekė 180 tonų, o gauti rezultatai patvirtino, kad tilto konstrukcijos atitinka saugumo reikalavimus.

    Pasak „Via Lietuva“, rekonstrukcijos metu buvo atnaujintos tilto atramos ir perdanga, įrengta nauja asfalto danga bei apšvietimas. Taip pat tiltas pritaikytas ne tik automobilių eismui, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, todėl judėjimas turėtų tapti patogesnis įvairioms eismo dalyvių grupėms.

    Tokio tipo apkrovos bandymai yra įprasta praktika po rekonstrukcijų, kai siekiama realiomis sąlygomis įvertinti, kaip konstrukcijos elgiasi veikiamos didelių svorių. Tai leidžia prieš atidarymą papildomai įsitikinti, kad tiltas pasirengęs kasdieniam intensyviam naudojimui.

    „Via Lietuva“ taip pat padėkojo gyventojams ir vairuotojams už kantrybę, kol galiojo laikini eismo ribojimai. Atidarius tiltą, turėtų sumažėti apylankomis nukreipto srauto keliamas nepatogumas ir pagerėti susisiekimas Tilto gatvės ruože.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.

  • Kėdainiuose gegužės 17 dieną – kariuomenės ir visuomenės šventė parke: ką pamatysite kariniame miestelyje

    Kėdainiuose gegužės 17 dieną – kariuomenės ir visuomenės šventė parke: ką pamatysite kariniame miestelyje

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Organizatoriai kviečia gyventojus susitikti miesto parke ir kartu paminėti dieną, kuri kasmet akcentuoja visuomenės ir gynybos sistemos ryšį.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ragina į renginį, jei yra galimybė, atvykti pėsčiomis ir šiek tiek anksčiau nei 12 valandą. Pasak organizatorių, didžiausias lankytojų srautas paprastai susidaro prasidėjus pagrindinei programos daliai, todėl anksčiau atėjusieji lengviau ras vietą ir galės ramiau apžiūrėti ekspozicijas.

    Kariniame miestelyje – pajėgos ir technika

    Renginio metu parko erdvėje bus įkurtas karinis miestelis, kuriame Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais pristatys savo pajėgas. Tokiuose pristatymuose gyventojai dažniausiai turi progą iš arti pamatyti karių naudojamą ekipuotę, transportą ir susipažinti su skirtingų padalinių užduotimis.

    Organizatorių teigimu, tai viena patogiausių progų visuomenei gyvai susitikti su kariais ir užduoti rūpimus klausimus apie tarnybą, pasirengimą gynybai bei kasdienį kariuomenės darbą. Tokie renginiai taip pat prisideda prie visuomenės informuotumo ir pasitikėjimo institucijomis, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena primena ginkluoto ir pilietinio pasipriešinimo istoriją bei pabrėžia, kad valstybės gynyba nėra vien kariuomenės reikalas. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai, pilietiniam pasirengimui ir sąjungininkų buvimo reikšmei.

    Renginyje Kėdainiuose ši idėja išreiškiama per atvirą kariuomenės pristatymą ir bendruomenišką šventę, kurioje laukiami tiek šeimos su vaikais, tiek vyresni gyventojai. Detali programa paprastai skelbiama organizatorių informaciniuose kanaluose, o atvykus į parką lankytojai galės orientuotis pagal vietoje pateikiamas nuorodas ir tvarkaraščius.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.

  • Kėdainiai kviečia įvertinti seniūnijų darbą: anoniminė apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos

    Kėdainiai kviečia įvertinti seniūnijų darbą: anoniminė apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus dalyvauti anoniminėje apklausoje ir įvertinti seniūnijų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų nuomonė padės tiksliau įvardyti, kurios paslaugos veikia gerai, o kur dar reikalingi pokyčiai.

    Apklausa vykdoma rengiant Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2030 metų tarpinę ataskaitą. Tokios tarpinės ataskaitos savivaldybėms svarbios siekiant įvertinti, ar planuojamos priemonės atitinka realius gyventojų poreikius ir ar pasirinktos kryptys duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Apklausa yra anoniminė, o surinkti duomenys bus tvarkomi ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodoma, kad informacija bus laikoma iki tol, kol bus parengta apibendrinanti ataskaita, kurioje gyventojų atsakymai bus pateikti aprašomai, be galimybės identifikuoti konkrečius asmenis.

    Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir atsakyti į klausimus apie juos aptarnaujančią seniūniją. Savivaldybės praktikoje tokios apklausos dažniausiai naudojamos vertinant paslaugų prieinamumą, aptarnavimo kokybę, informacijos sklaidą ir bendravimą su gyventojais.

    Apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos. Savivaldybė skatina dalyvauti kuo platesnį gyventojų ratą, kad rezultatai atspindėtų realią situaciją skirtingose seniūnijose ir padėtų priimti labiau duomenimis grįstus sprendimus.