CP v2

Tag: Keleivių srautai

  • Varšuvos–Radomo oro uostas peržengė 100 000 keleivių ribą: rugsėjį augo 41 proc.

    Varšuvos–Radomo oro uostas šiemet peržengė simbolinę 100 000 aptarnautų keleivių ribą. Apie tai pranešė Lenkijos oro uostai (Polskie Porty Lotnicze, PPL), apibendrinę rugsėjo rezultatus.

    Rugsėjį oro uostu pasinaudojo 18 490 keliautojų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Reguliarių ir užsakomųjų skrydžių segmente atlikta 106 skrydžių operacijos, kuriomis naudojosi 18 318 keleivių.

    Iš Radomo keleiviai daugiausia skrido atostogų ir miesto krypčių maršrutais, tarp jų – į Antaliją, Romą, Larnaką, Tiraną, Burgasą, Hurgadą ir Tel Avivą. PPL teigimu, geras lėktuvų užpildymas išliko ir pasibaigus intensyviausiam vasaros sezonui.

    Bendras rugsėjo skrydžių operacijų skaičius siekė 235. Be keleivinių reisų, oro uoste buvo 104 mokomieji bei bendrosios aviacijos skrydžiai, o dar 25 operacijos priskirtos kitam eismui, įskaitant specialiuosius užsakomuosius reisus, vyriausybinius skrydžius ir orlaivių perdislokavimą.

    Oro uosto vadovas Rafałas Siankowskis pažymėjo, kad keleivių srautai išlieka stabilūs ir po moksleivių atostogų, o tai esą rodo tvaresnį susidomėjimą pasiūla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į nuoseklią mokomųjų skrydžių veiklą, kuri gali rodyti platesnį oro uosto pritaikomumą.

    „Labai geras lėktuvų užpildymas leido peržengti 100 000 keleivių ribą, o tai patvirtina, kad keliautojai vertina patogumą ir sklandų aptarnavimą mūsų oro uoste“, – sakė Rafałas Siankowskis.

    Rugsėjį PPL ir Radomo miesto savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti stabilesnį bendradarbiavimo modelį ir pritraukti naujų investuotojų. Šis žingsnis siejamas su vadinamąja hibridine strategija, orientuota į pajamų diversifikavimą ir veiklas, kurios neapsiriboja vien keleivių aptarnavimu.

    Tarp krypčių, kurias PPL įvardija kaip svarbias tolesnei plėtrai, minimos MRO paslaugos, krovinių infrastruktūra bei aviacijos mokymo veikla. Pasak bendrovės, vyksta pokalbiai su techninės priežiūros, logistikos ir mokymo sektorių atstovais, galinčiais investuoti oro uosto teritorijoje.

    Kas lemia tokią kryptį?

    Europos regioniniuose oro uostuose vis dažniau akcentuojamas mišrus veiklos modelis, kai keleivinius srautus papildo orlaivių techninė priežiūra, krovinių logistika ir mokymai. Tokios veiklos paprastai mažiau priklauso nuo sezoniškumo ir gali užtikrinti stabilesnes pajamas.

    Varšuvos–Radomo atvejis rodo siekį sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip platesnės aviacijos ekosistemos dalį, o ne vien alternatyvą didžiajam Varšuvos oro uostui. Vis dėlto ilgalaikį rezultatą lems vežėjų pasiūla, maršrutų tęstinumas ir investicijų pritraukimo tempas.

  • Varšuvos Chopino oro uostas plečiasi: 60 000 kv. m aikštelė leis priimti 13 000 skrydžių daugiau

    Varšuvos Chopino oro uoste pradėta eksploatuoti nauja orlaivių stovėjimo aikštelė, kurios plotas siekia 60 000 kvadratinių metrų. Lenkijos oro uostų operatorius skelbia, kad tai leis per metus aptarnauti apie 13 000 papildomų skrydžių.

    Pasak operatoriaus, didesnis pajėgumas praktikoje gali reikšti iki maždaug 1 800 000 papildomų keleivių per metus, priklausomai nuo maršrutų ir lėktuvų užpildymo. Projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis, siekiant sumažinti spūstis didžiausiame Lenkijos oro uoste.

    Spūstys ir pereinamasis laikotarpis

    Lenkijos infrastruktūros ministerijos teigimu, Chopino oro uostas jau kurį laiką dirba arti ribų, todėl papildomos erdvės poreikis tapo neatidėliotinas. Ministerija pabrėžia, kad net vykstant darbams dėl naujo centrinio oro uosto projekto, artimiausiais metais būtina užtikrinti sklandų dabartinio oro uosto veikimą.

    „Varšuvos oro uostas braška per siūles. Naujos erdvės poreikis toks didelis, kad nebegalėjome laukti ilgiau“, – sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Operatorius akcentuoja, kad naujoji aikštelė yra pirmoji per 12 metų investicija, kuri tiesiogiai padidina Chopino oro uosto pralaidumą. Taip pat skaičiuojama, jog orlaivių apledėjimo šalinimo pajėgumai rudenį ir žiemą gali augti apie 20 proc.

    Modernizacija iki 2029 metų

    Kartu su naujos aikštelės atidarymu oro uoste atsirado 6 papildomos stovėjimo vietos orlaiviams. Numatyta, kad modernizacijos pabaigoje Chopino oro uoste iš viso turėtų būti 108 stovėjimo vietos.

    Skelbiama, kad aikštelei įrengti panaudota daugiau kaip 165 000 tonų skaldos ir 32 000 kubinių metrų betono. Bendra investicijos vertė siekia apie 45 000 000 eurų.

    Chopino oro uostas yra didžiausias Lenkijoje ir vienas svarbiausių regiono aviacijos mazgų. 2025 metais jis aptarnavo 24 000 000 keleivių, o 2024 metais – 21 300 000.

    Planuojama, kad Chopino oro uostas pilnu mastu veiks iki naujo centrinio Lenkijos oro uosto atidarymo, kuris siejamas su 2032 metais. Iki tol modernizacija turi padėti suvaldyti augantį srautą ir užtikrinti infrastruktūros tęstinumą.

  • Katovicų geležinkelio mazgo rekonstrukcija spaudžia Koleje Śląskie: kada žada lūžį keleivių srautuose?

    Katovicuose vykstanti geležinkelio mazgo rekonstrukcija tapo vienu didžiausių infrastruktūros išbandymų miesto centre, juntamu ir kasdieniams keleiviams. Projektu siekiama padidinti stoties pralaidumą ir patikimumą, atskiriant tolimųjų ir vietinių maršrutų srautus, tačiau pereinamasis laikotarpis reiškia daugiau apribojimų bei persėdimų.

    Dėl sumažėjusio peronų ir kelių pralaidumo dalis reisų į Katovicų centrą neįvažiuoja, o tvarkaraščiai tampa labiau pažeidžiami nesklandumų. Pabaigą planuojama pasiekti 2028 metais, todėl artimiausiais metais keleiviai turės taikytis prie laikinų sprendimų ir dažnesnių maršrutų korekcijų.

    Keleivių mažėjo, bet tikimasi atšokimo

    Koleje Śląskie vadovas Krzysztofas Klimoszas pripažįsta, kad rekonstrukcija tiesiogiai mažina vežėjo galimybes aptarnauti populiariausią kryptį į regiono centrą. Jo vertinimu, kai stoties pralaidumas sumažėja apie 30 proc., dalis iš maždaug 580 kasdien kursuojančių traukinių turi apsisukti anksčiau arba būti nukreipiami kitais sprendimais.

    Statistika rodo akivaizdų poveikį srautams: Katovicų stotyse 2025 metais keleivių skaičius, kaip skaičiuota, krito 9,3 proc. – nuo 18,96 mln. iki 17,12 mln. Koleje Śląskie per tą patį laikotarpį keleivių sumažėjo 6,3 proc. – nuo 21,9 mln. iki 20,5 mln.

    Vis dėlto vežėjas tikina, kad tai laikinas efektas, o užbaigus darbus atsivers galimybė vėl atkurti patogų tiesioginį privažiavimą į Katovicų stotį didesniam reisų skaičiui. Pasak vadovo, būtent grįžęs tiesioginis susisiekimas į miesto centrą gali tapti lūžio tašku ir sukelti ryškesnį keleivių augimą.

    Didinamas pajėgumas: traukiniai, bazės, darbuotojai

    Lygiagrečiai su statybų sukeltais nepatogumais regionas ir vežėjas stiprina ilgalaikę pasiūlą, investuodami į riedmenis ir aptarnavimo infrastruktūrą. Skelbiama, kad užsakyta 35 nauji keturvagonių sąstatų traukiniai, o iki 2027 metų vidurio parke turėtų būti apie 80 traukinių, tai yra beveik 50 proc. daugiau nei prieš dabartinius pirkimus.

    Vežėjas taip pat plečia techninę bazę: Katovicuose baigtas serviso infrastruktūros etapas, o kito didelio aptarnavimo centro projektas planuojamas Gliwicų Bojkove. Nurodoma, kad jo vertė viršija 150 mln. zlotų, tai yra apie 35 mln. eurų, o tikslas – sudaryti sąlygas intensyvesniam sąstatų aptarnavimui ir patikimesniam eismo grafikui.

    Augant parkui, didėja ir personalo poreikis: įmonėje dirba apie 1 500 žmonių, o iki dešimtmečio pabaigos planuojama papildomai priimti dar apie 500. Tarp naujų darbuotojų minima ir dalis iš kasyklų pasitraukiančių kalnakasių, kuriems siūlomos persikvalifikavimo galimybės.

    Regioniniai vežėjai stiprėja konkurencijos akivaizdoje

    Koleje Śląskie vadovas platesniame kontekste akcentuoja savivaldybių valdomų vežėjų svarbą Lenkijos rinkoje. Skaičiuojama, kad 11 įmonių, veikiančių savivaldybių vežėjų asociacijoje, 2025 metais pervežė 245 mln. žmonių, tai sudarė 55,8 proc. visų šalies geležinkelio keleivių.

    Pasak vadovo, regioninių įmonių modelis pasiteisino, nes jos nuo pat pradžių kūrėsi konkurencinėje aplinkoje, daugiau dėmesio skirdamos sąnaudų kontrolei, tvarkaraščių efektyvumui ir investicijoms. Jis pabrėžia, kad vežėjai ruošiasi ir didesnei konkurencijai, o prireikus galėtų aptarnauti ir „sąlyčio“ maršrutus su kaimyniniais regionais.

    Kol Katovicų mazgas rekonstruojamas, didžiausia rizika, anot vežėjo, išlieka ne patys suplanuoti uždarymai ar etapavimas, o neprognozuojami incidentai, galintys sukelti grandininius vėlavimus. Dėl to pagrindinis artimiausių metų prioritetas – operatyvus reagavimas, o ilgalaikis pažadas keleiviams siejamas su darbų pabaiga ir atstatytu pralaidumu.

    „Stoties Katovice pralaidumo sumažėjimas apie 30 proc. reiškia labai daug reisų, kurie negali įvažiuoti į miesto centrą“, – sakė Krzysztofas Klimoszas.

  • Žešuvo–Jasionkos oro uostas rugpjūtį sulėtėjo 8 proc.: kodėl augo „Ryanair“, LOT ir „Wizz Air“

    Žešuvo–Jasionkos oro uostas, aptarnaujantis Lenkijos Pakarpatės regioną, 2026 metų rugpjūtį sulaukė apie 142 500 keleivių. Tai yra 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nors bendra metų eiga išliko stipri.

    Oro uosto vadovas Adamas Hamryszczakas pranešė, kad per mėnesį atlikta 1 411 skrydžių operacijų. Nuo 2026 metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos oro uostas aptarnavo 800 478 keleivius, tad rugpjūčio kritimas labiau primena laikino koregavimosi rinkoje ženklą nei ilgalaikę tendenciją.

    Didieji vežėjai augo

    Nors bendras keleivių skaičius mažėjo, trys didžiausi vežėjai fiksavo dviženklius augimo tempus. Daugiausia žmonių pervežė „Ryanair“ – 47 108 keleivius, arba 17,6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Antrą vietą užėmė LOT, per mėnesį aptarnavusi 27 269 keleivius, tai yra 12,7 proc. augimas. Trečias buvo „Wizz Air“ su 9 433 keleiviais, o metinis augimas siekė 26,5 proc.

    Kodėl bendra kreivė krito?

    Oro uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad bendrą mėnesio rezultatą smukdė kitų vežėjų sprendimai. Vienas ryškiausių pokyčių – „Lufthansa“ grupės sprendimas 2026 metų balandį nutraukti maršrutą į Frankfurtą, kurį vykdė „Lufthansa CityLine“.

    Be to, dalį suplanuotų reisų sumažino „SkyUp“, todėl bendroje statistikoje atsirado spraga, kurios ne visiškai kompensavo augantys „Ryanair“, LOT ir „Wizz Air“ srautai. Tokie svyravimai regioniniuose oro uostuose dažnai susiję su maršrutų portfelio kaita ir sezoniniu pajėgumų perskirstymu.

    Populiariausios kryptys – atostogų maršrutai

    Rugpjūtį keleivių sraute dominavo poilsinės kelionės. Populiariausia kryptis buvo Antalija, kuria pasinaudojo 20 024 keleiviai.

    Toliau rikiavosi Podgorica su 5 471 keleiviu, Heraklionas su 5 291 ir Rodas su 4 845. Tokia kryptių struktūra atitinka įprastą vasaros sezono modelį, kai regioniniai oro uostai didelę dalį apimčių generuoja čarteriais ir atostogų maršrutais.

    „142 tūkstančių keleivių rezultatas rugpjūtį yra tikrai geras, turint omenyje nuo oro uosto nepriklausančias rinkos sąlygas“, – sakė Adamas Hamryszczakas.

    Iš Žešuvo–Jasionkos taip pat skraidina LOT į Varšuvą ir sezoniškai į Gdanską, o „Ryanair“ aptarnauja maršrutus į Jungtinę Karalystę bei Airiją ir dalį Viduržemio regiono krypčių. „Wizz Air“ siūlo skrydžius į Italiją bei Juodkalniją, o čarterių tinklas apima, be kita ko, Turkiją, Graikiją, Egiptą, Ispaniją ir kitas atostogų kryptis.

  • Lenkijos regioniniai oro uostai sparčiai auga: šešiuose portuose sutelkta didžioji dalis keleivių srauto

    Lenkijos regioniniai oro uostai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių šalies transporto augimo variklių. Valstybės plėtros banko BGK apžvalgoje pabrėžiama, kad jų perspektyvos išlieka palankios, tačiau atskirų oro uostų tempai vis labiau skirsis.

    BGK duomenimis, Lenkijos oro uostų keleivių skaičius nuo 8,8 mln 2004 metais išaugo iki 66,1 mln 2025 metais. Tuo pat metu regioninių oro uostų dalis bendrame keleivių sraute padidėjo nuo 33 proc. iki 64 proc., todėl didžiausia apkrova tenka būtent ne sostinei.

    Didžioji dalis regioninių srautų koncentruojasi šešiuose didžiausiuose oro uostuose: Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose, Poznanėje ir Modline, kuriuose pernai aptarnauta 38,7 mln keleivių. Palyginimui, Varšuvos Šopeno oro uoste buvo aptarnauta 24,1 mln keleivių, tad regioniniai mazgai jau priartėjo prie pagrindinio šalies vartų pagal apimtis.

    Kas stumia augimą?

    BGK išskiria kelis veiksnius, kurie turėtų ir toliau palaikyti regioninių oro uostų plėtrą: augančias gyventojų pajamas, didėjančią mobilumo paklausą, turizmo atsigavimą Europoje ir stiprias žemų kainų vežėjų pozicijas. Praktikoje tai reiškia didesnį skrydžių dažnį į populiarias kryptis ir greitesnį regionų prisijungimą prie Europos maršrutų tinklo.

    Eurocontrol vidutinio laikotarpio prognozė rodo, kad 2026–2032 metais Lenkijos oro uostų srautas turėtų augti vidutiniškai 2,5 proc. per metus. Regioniniams oro uostams prognozuojamas didesnis tempas – apie 2,9 proc., kas atspindi augantį keleivių pasirinkimą skristi iš arčiau namų.

    Augimas bus nevienodas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausią potencialą turi oro uostai, aptarnaujantys ekonomiškai stiprias metropoles ir turizmo regionus. Tuo metu mažesniems oro uostams didesnę įtaką darys konkurencija dėl maršrutų, oro linijų strategija ir vietos paklausos sezoniškumas.

    Regioninių oro uostų valdytojai vis dažniau ieško papildomų pajamų šaltinių, kad mažintų priklausomybę nuo keleivių srauto svyravimų. BGK mini krovinių pervežimų plėtrą, orlaivių techninės priežiūros ir remonto infrastruktūrą (MRO) bei didelių teritorijų panaudojimą žaliosios energijos gamybai.

    IATA prognozėse teigiama, kad Lenkijoje keleivių skaičius gali augti apie 5 proc. per metus ir 2032 metais pasiekti 93 mln. Iš jų 62 mln turėtų keliauti per regioninius oro uostus, o ilgesnėje perspektyvoje iki 2040 metų bendras srautas gali siekti 114 mln, įskaitant reikšmingą dalį naujajame CPK bei regioniniuose uostuose.

  • Krokuvos-Balicės oro uostas pasiekė rugpjūčio rekordą: 1,49 mln keleivių ir ambicingas 2026 metų tikslas

    Krokuvos-Balicės oro uostas rugpjūtį fiksavo geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje – aptarnauta 1 487 142 keleiviai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai oro uostu naudojosi 1 322 645 žmonės, srautas išaugo 12 proc.

    Iki simbolinės 1,5 mln ribos pritrūko visai nedaug, tačiau rekordinis mėnuo patvirtino, kad didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas įžengė į intensyvaus augimo etapą. Augimą lėmė tiek vasaros turizmo pikas, tiek platus reguliarių skrydžių tinklas.

    Per du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį – oro uostas aptarnavo apie 2,95 mln keleivių, o nuo metų pradžios keleivių skaičius priartėjo prie 10 mln. Tokia dinamika stiprina prognozes, kad 2026 metais Krokuvos oro uostas gali pasiekti 15 mln keleivių kartelę.

    „Du paskutiniai mėnesiai suteikia mums pagrindo džiaugtis keleivių srautų rezultatais, ir tikimės, kad artimiausi mėnesiai bus ne mažiau sėkmingi“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukaszas Strutyńskis.

    Šiuo metu vasaros sezono tvarkaraštyje vežėjai iš Balicės siūlo 176 kryptis į 124 miestus 38 šalyse. Žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis turėtų įsigalioti naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną, o paklausą tradiciškai formuoja tiek miestų maršrutai, tiek atostogų kryptys.

    Krokuvos-Balicės oro uostas yra antras pagal aptarnaujamų keleivių skaičių Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Praėjusiais metais juo pasinaudojo daugiau nei 13,2 mln keleivių, o šių metų vasaros rekordai rodo, kad rinka kol kas neatslūgsta net ir didėjant kelionių kainoms bei spaudžiant infrastruktūros pajėgumams.

  • Katovicų oro uostas pradėjo terminalo C plėtrą: pralaidumas turėtų augti iki 37 000 keleivių per parą

    Katovicų oro uoste Lenkijoje pradėta svarbi investicija – plečiamas ir pertvarkomas atvykimo terminalas C. Oro uosto valdytojas skelbia, kad darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų vasaros sezono, o pokyčiai turėtų reikšmingai padidinti aptarnavimo pajėgumus.

    Po rekonstrukcijos terminalo pralaidumas turėtų išaugti nuo 21 900 iki 37 000 keleivių per parą. Skaičiuojama, kad metinis pajėgumas didėtų nuo maždaug 2 370 000 iki 4 500 000 keleivių, o piko valandomis – iki 2 000 keleivių per valandą.

    Kas keisis terminale C?

    Projektas numato terminalo plėtrą į vakarus, perplanuojant erdves ir srautus. Vienas pagrindinių tikslų – atskirti ir efektyviau organizuoti atvykstančių keleivių judėjimą, kartu sumažinant spūstis prie bagažo atsiėmimo ir pasienio patikros.

    Atvykimo salėje bagažo juostų skaičius turėtų padidėti nuo trijų iki penkių. Nurodoma, kad viena juosta bus pritaikyta skrydžiams, kuriuos vykdo plačiafiuzeliažiai orlaiviai, todėl piko metu turėtų sutrumpėti bagažo atsiėmimo laukimo laikas.

    Nuo nulio bus įrengta nauja pasienio kontrolės zona. Patikros vietų skaičius turėtų augti nuo 8 iki 16, dalį jų numatant automatinei pasų kontrolei, o tai turėtų paspartinti non Schengen krypties keleivių aptarnavimą.

    Investicijos mastas ir rangovas

    Darbus pagal projektavimo ir statybos modelį vykdo didžiausia Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“. Sutarties vertė siekia apie 8 100 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, perskaičiuota iš zlotų pagal apvalintą kursą.

    Plėtra turėtų padidinti terminalo plotą nuo maždaug 6 900 iki daugiau nei 10 400 kvadratinių metrų, o pastato ilgis turėtų augti nuo 156 iki 235 metrų. Oro uostas pabrėžia, kad tai – ne vien kosmetinis atnaujinimas, o struktūrinė pertvarka, susieta su augančiais keleivių srautais.

    Oro uostas ruošiasi augimui

    Katovicų oro uostas pastaraisiais metais fiksuoja didėjančius srautus ir išlieka vienu svarbiausių regioninių oro uostų šalyje, ypač čarterinių skrydžių segmente. Skelbiama, kad 2025 metais oro uostas aptarnavo rekordinį apie 7 300 000 keleivių skaičių, o prognozėse minimas ir tolesnis augimas.

    Terminalo C plėtra įvardijama kaip platesnės 2024–2032 metų infrastruktūros programos dalis, kurios bendra vertė – apie 350 000 000 eurų. Programa apima ir planus dėl naujo pagrindinio keleivių terminalo, susisiekimo sprendimų bei patogesnio ryšio su geležinkelio stotimi.

  • „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    Vasaros šuolis geležinkeliuose

    Lenkijoje vis daugiau žmonių kelionėms renkasi traukinius, o šių metų vasara tapo dar vienu to įrodymu. „PKP Intercity“ paskelbti duomenys rodo, kad birželio ir liepos mėnesiais bendrovės reisais keliavo 17,8 mln keleivių.

    Tokie skaičiai lenkia ankstesnių metų rezultatus: per tą patį laikotarpį pernai fiksuota 16,5 mln keliautojų, 2024 metais – beveik 15 mln, o 2023 metais – 13,2 mln. Tai rodo nuoseklų keliavimo traukiniais augimą ir didėjančią paklausą vasaros piko metu.

    Liepa išsiskyrė dar labiau

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šių metų vasaros pirmoji pusė bendrovei buvo maždaug 8 proc. geresnė nei pernai. Ypač ryškus šuolis matomas liepos mėnesį, kai traukiniais vyko beveik 9,5 mln keleivių.

    Palyginti su praėjusių metų liepa, tai yra apie 9 proc. daugiau. Transporto rinkos analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu vidaus turizmu, didesniu kelionių dažniu ir tuo, kad dalis keleivių renkasi traukinius kaip alternatyvą automobiliui ar lėktuvui.

    Artėja intensyviausias laikotarpis

    Vežėjas primena, kad priešakyje dar rugpjūtis ir rugsėjis, o eismą papildomai išaugins artėjantis ilgas savaitgalis. Planuojama, kad tuo metu kasdien bus aptarnaujama apie 560 reisų, o dalis maršrutų bus stiprinami papildomais vagonais.

    Kai kurie sąstatai turėtų būti rekordiškai ilgi, iki 15 vagonų. Taip pat numatoma į trasas išleisti rečiau pasitaikančius dvigubus sujungtus „Pendolino“ sąstatus, kurių ilgis siekia apie 400 metrų, o talpa gali viršyti 800 keleivių.

    100 mln keleivių riba – vis arčiau

    Geri vasaros rezultatai priartina „PKP Intercity“ prie dar vieno metinio rekordo. Bendrovė prognozuoja, kad metų pabaigoje gali priartėti prie 100 mln keleivių ribos, o metinis planas numato 96 mln keliautojų.

    Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės traukiniais jau pasinaudojo 44,7 mln žmonių, o antrasis pusmetis tradiciškai būna stipresnis. Jei 100 mln riba šiemet nebūtų pasiekta, realiausiu scenarijumi laikoma, kad tai įvyks 2027 metais, plečiant reisų skaičių iki maždaug 600 per dieną.

    Augant keleivių srautams, pagrindiniu iššūkiu tampa pajėgumų valdymas: daugiau vietų piko metu, patikimumas ir punktualumas, taip pat infrastruktūros darbų derinimas su intensyviu eismu. Būtent šie veiksniai lems, ar rekordinės vasaros taps nauja norma ir kitais metais.

  • Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Artėjantis ilgas rugpjūčio savaitgalis Lenkijoje tradiciškai reiškia išaugusį keleivių srautą geležinkeliuose. Vežėja „PKP Intercity“ skelbia pasirengimą piko dienoms ir žada daugiau reisų bei ilgesnius sąstatus populiariausiuose maršrutuose.

    Bendrovės planuose rugpjūčio 13–17 dienomis – iki 560 reisų per parą. Tai būtų vienas didžiausių dienos pasiūlos lygių šį sezoną, todėl dalis traukinių bus sustiprinti papildomais vagonais, kad keleiviams rečiau tektų ieškoti alternatyvų.

    Kai kurie maršrutai gaus ypač ilgus sąstatus, kuriuose numatyta po 14 vagonų. Iš viso ilgojo savaitgalio laikotarpiui „PKP Intercity“ ketina sustiprinti 46 sąstatus, pasitelkdama 184 papildomus vagonus, kad būtų galima priimti daugiau keleivių vienu metu.

    Dvigubi „Pendolino“ – retas sprendimas

    Didžiausią dėmesį traukia planas rugpjūčio 13–15 dienomis į reisus išleisti dvigubus „Pendolino“ sąstatus. Tokie sujungti traukiniai gali talpinti daugiau nei 800 keleivių, o jų ilgis siekia apie 400 metrų, todėl tai itin pastebimas sprendimas Lenkijos geležinkeliuose.

    „PKP Intercity“ pabrėžia, kad situaciją stebės realiu laiku ir neatmeta galimybės papildomai stiprinti atskirus reisus, jei užpildymas viršys prognozes. Praktikoje tai reiškia, kad keleivių srautų valdymas bus derinamas pagal paklausą konkrečiuose maršrutuose ir konkrečiomis valandomis.

    Kodėl tai daroma tik kartais?

    „PKP Intercity“ eksploatuoja 20 ED250 tipo „Pendolino“ traukinių, tačiau dvigubas jų sujungimas naudojamas retai. Toks sprendimas paprastai taikomas tik išskirtinėmis dienomis, dažniausiai per šventinius ar ilgus savaitgalius, kai kelionių šalies viduje būna daugiau.

    Dvigubi sąstatai leidžia greičiau padidinti pasiūlą nekeičiant tvarkaraščių ir nepridedant daug naujų reisų, tačiau reikalauja infrastruktūrinio suderinamumo ir tikslaus planavimo. Dėl to vežėjai tokį variantą renkasi kaip trumpalaikę priemonę piko apkrovoms suvaldyti, o ne kasdienę praktiką.

  • Liublino oro uostas fiksuoja rekordus: liepą – 67 800 keleivių, auga skrydžiai ir metinis planas

    Liublino oro uostas Lenkijoje skelbia pasiekęs geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje: liepą čia aptarnauta daugiau kaip 67 800 keleivių. Bendrovės teigimu, tai yra apie 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas birželį.

    Oro uostas pabrėžia, kad augimas siejamas su vasaros kelionių paklausa ir kryptimis, kurias keleiviai renkasi atostogoms. Tarp populiariausių minimos kelionės į Turkiją, Kroatiją, Bulgariją, Egiptą, Tunisą ir Graikijos salas, taip pat maršrutai į Italiją ir Ispaniją.

    Keleivių srautą kelia atostogų maršrutai

    Didėjant paklausai, auga ir skrydžių intensyvumas: liepą Liublino oro uoste užfiksuota 647 skrydžių operacijos. Tai sudaro apie 9,6 proc. metinį augimą, rodantį, kad rekordai fiksuojami ne vien dėl didesnių lėktuvų užpildymo, bet ir dėl dažnesnių reisų.

    Oro uostas taip pat akcentuoja, kad keleiviai vis dažniau renkasi ne tik tarptautines atostogų kryptis, bet ir vidaus maršrutus. Kaip vienas iš pavyzdžių įvardijami skrydžiai į Gdanską, kurie vasarą tampa alternatyva kelionėms automobiliu ar traukiniu.

    Metinis tikslas – 530 000 keleivių

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį ir liepą Liublino oro uostas jau aptarnavo daugiau kaip 290 000 keleivių, taip peržengdamas pusę metinio plano. Šiemet oro uostas tikisi pasiekti 530 000 keleivių ribą, todėl antroji metų pusė bus kritiškai svarbi, vertinant, ar pavyks išlaikyti vasaros tempą ir rudenį.

    „Nuo metų pradžios, mėnuo po mėnesio, aptarnaujame daugiau keleivių nei ankstesniais metais. Atidarome naujas reguliarių skrydžių kryptis ir nuosekliai kuriame patrauklų maršrutų tinklą“, – sakė Liublino oro uosto vadovas Dariusz Krzowski.

    Finansai ir infrastruktūra: augančios pajamos, bet nuostoliai išlieka

    2025 metais oro uoste įvykdyta daugiau kaip 5 000 skrydžių operacijų ir aptarnauta 471 000 keleivių. Bendrovė skelbė gavusi apie 30,8 mln. zlotų pajamų, tai yra maždaug 7,1 mln. eurų, o pajamos augo beveik dvigubai.

    Tačiau kartu išliko nuostolis: 42,5 mln. zlotų, arba apie 9,9 mln. eurų, nors jis ir sumažėjo, palyginti su 2024 metais. Toks rezultatas būdingas daliai regioninių oro uostų, kurie plečia maršrutų tinklą ir infrastruktūrą, tačiau dar nepasiekia tvaraus pelningumo.

    Liublino oro uostas pradėjo veikti 2012 metais, turi tarptautinio oro uosto statusą ir gali aptarnauti didesnius orlaivius, pavyzdžiui, „Boeing 767“ ar „Airbus A310“. Be keleivių terminalo, uostas turi ir krovinių infrastruktūrą: sandėliavimo bei perkrovimo patalpas, įskaitant šaldymo įrangą ir didelių gabaritų patikros sistemas.

    Bendrovė veikia kaip akcinė bendrovė, o jos akcininkai yra vietos savivaldos institucijos: Liublino savivaldybė, Liublino vaivadija, Švidniko miestas ir Švidniko apskritis. Oro uostas tikisi, kad augant keleivių srautui didės ir komercinės pajamos iš paslaugų, nuomos bei aptarnavimo, o tai ilgainiui turėtų prisidėti prie finansinių rezultatų gerėjimo.