CP v2

Tag: Keleivių srautai

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.

  • Krokuvos oro uostas fiksuoja rekordinį pelną: suplanuotos premijos ir koreguojama plėtros strategija

    Rekordiniai skaičiai po 2025 metų

    Krokuvos Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas (Balicė) suskaičiavo 2025 metų rezultatus ir skelbia rekordinį pelną. Po mokesčių oro uostas uždirbo apie 67 mln. eurų grynojo pelno – maždaug 36 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Kartu augo ir veiklos rodikliai: EBITDA siekė apie 83 mln. eurų. Oro uostas pabrėžia, kad tokius skaičius daugiausia lėmė istoriškai didelis keleivių srautas.

    Keleivių srautas augo sparčiau nei planuota

    Per 2025 metus Krokuvos oro uostas aptarnavo 13 248 355 keleivius – tai apie 20 proc. daugiau nei 2024 metais. Šis augimas leido didinti pajamas iš aviacinių paslaugų, komercinių nuomų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros.

    Oro uostas nurodo, kad 2026 metų pradžia taip pat buvo aktyvi: iki gegužės pabaigos paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 5 550 000 keleivių. Tai rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau kartu kelia spaudimą infrastruktūrai.

    Rizikos: Artimieji Rytai ir auganti konkurencija

    Nors rezultatai įspūdingi, oro uosto vadovybė įvardija rizikas, kurios gali paveikti 2026 metų planus. Tarp artimiausių veiksnių minimas neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, nes skrydžiai į šį regioną sudaro apie 4 proc. keleivių srauto.

    Ilgesniu laikotarpiu Krokuvos oro uostas mato grėsmę iš kitų Lenkijos oro uostų infrastruktūros plėtros ir planuojamo Port Polska projekto su geležinkelio mazgu. Tokie projektai gali perbraižyti keleivių srautų pasiskirstymą ir maršrutų ekonomiką regione.

    „Remiantis istoriniais duomenimis, keleivių srautas į Artimuosius Rytus sudaro apie 4 proc. Toks sumažėjimas neturėtų reikšmingai paveikti 2026 metų planinių srautų ir pajamų, tačiau konflikto plėtra gali didinti sąnaudas, ypač dėl energijos kainų“, – teigiama oro uosto vadovybės ataskaitoje.

    Investicijos ir būtinybė keisti ilgalaikius planus

    Krokuvos oro uostas vykdo didžiausią investicijų programą savo istorijoje: numatyta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia apie 970 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas keleivių patirčiai ir pralaidumui didinti, kad oro uostas galėtų aptarnauti sparčiai augančius srautus.

    Vienas labiausiai pažengusių projektų – keleivių terminalo plėtra vakarinėje pusėje. Sutartis pasirašyta 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbų vertė siekia apie 124 mln. eurų, o naujos dalies atidarymas planuojamas 2029 metų viduryje.

    Vis dėlto strategiškai svarbiausia laikoma naujos kilimo ir tūpimo tako statyba. Planuojama, kad takas bus 2 800 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, o projektą siekiama užbaigti iki 2031 metų pabaigos, nors tikslus grafikas dar gali keistis.

    Premijos ir didžiausia išlaidų eilutė

    Rekordinį pelną oro uostas ketina dalinai nukreipti darbuotojams: numatytas bazinių atlyginimų didinimas 2026 metų sausio 1 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną, taip pat išlaikomas priedas prie atlyginimo. Be to, žadamos papildomos premijos už viršytus 2025 metų keleivių srauto tikslus.

    Oro uosto pateiktais duomenimis, didžiausia 2025 metų sąnaudų dalis buvo susijusi su darbuotojais: atlyginimai ir kitos su personalu susijusios išmokos sudarė apie 51,47 proc. visų kaštų. Tai rodo, kad augant apimtims didėja ir poreikis investuoti į žmones, užtikrinančius sklandų oro uosto darbą.

  • Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Pirmas kritimas po atsigavimo

    Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

    Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

    Kodėl žmonės skraido mažiau?

    ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

    Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

    „Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Kas kilo, o kas smuko?

    Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

    Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

    Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

    EES sistema kelia nerimą

    ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

    Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

    „Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.

  • Lenkijos oro uostai 2025 metais pasiekė rekordą: aptarnauta 66,1 mln. keleivių, augimas tęsiasi

    Lenkijos civilinės aviacijos institucija praneša, kad 2025 metais šalies oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais ir 26,6 proc. daugiau nei 2023 metais, rodant, kad rinka auga sparčiau, nei buvo prognozuota.

    Kartu didėjo ir skrydžių apimtys: keleivinių operacijų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie 9 proc. Vidutinis keleivių skaičius viename reise taip pat augo nuo 140 iki 143, o tai rodo gerėjantį lėktuvų užpildymą.

    Augimą tempė tarptautiniai skrydžiai

    Didžiausią impulsą suteikė tarptautinis keleivių srautas: 2025 metais jis augo 12,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 13,5 proc. Tuo metu vidaus skrydžių rinka per metus beveik nekito, o metų pabaigoje net fiksuotas 10,1 proc. mažėjimas.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja palyginimą su Europos oro uostų rezultatais: 2025 metais šalies keleivių augimo tempas buvo didesnis nei daugelio Europos oro uostų, vertinant pagal ACI Europe skelbiamus rodiklius. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lenkijos rinka po pandemijos atsigavo greičiau ir išlaikė pagreitį.

    „2025 metais keleivių skaičius viršijo net optimistinį 2024 metais parengtos prognozės scenarijų. Tai rodo, kad Lenkijos oro transporto rinka vystosi sparčiau, nei buvo manyta prieš dvejus metus“, – sakė Lenkijos civilinės aviacijos institucijos atstovas.

    Populiariausios kryptys ir miestai

    Reguliariuose tarptautiniuose skrydžiuose populiariausia kryptis išliko Jungtinė Karalystė, po jos rikiuojasi Italija ir Ispanija. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį į Jungtinę Karalystę ir iš jos keliavo apie 2,07 mln. keleivių, į Italiją – apie 1,57 mln., į Ispaniją – apie 1,20 mln.

    Tarp kitų ryškesnių rinkų minimos Vokietija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Švedija. Populiariausių miestų penketuke dominavo Londonas, taip pat išsiskyrė Milanas, Roma, Oslas ir Amsterdamas.

    Pastebima ir dar viena tendencija – didėjo vidutinis skrydžio atstumas: jis buvo apie 41 kilometrą ilgesnis nei 2024 metais ir 82 kilometrais didesnis nei 2023 metais. Tai gali reikšti, kad dalis keleivių dažniau rinkosi tolimesnes kryptis, o oro uostų maršrutų tinklas plėtėsi.

    Reguliarūs skrydžiai ir čarteriai augo skirtingu tempu

    Reguliarių skrydžių segmentas 2025 metais sudarė didžiausią srauto dalį: per metus aptarnauta 55,74 mln. keleivių, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį reguliariais reisais keliavo 13,5 mln. žmonių, arba 11,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Čarteriniai skrydžiai taip pat augo: 2025 metais jais keliavo 10,4 mln. keleivių, tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį čarterių keleivių buvo 1,6 mln., o augimas per metus siekė 16,8 proc., kas atspindi stiprią kelionių paklausą atostogų kryptimis.

    Pirmąjį 2025 metų pusmetį Lenkijos oro uostai aptarnavo 29,7 mln. keliautojų, arba 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per tą patį laiką skrydžių operacijų skaičius viršijo 215,7 tūkst. ir buvo 9,3 proc. didesnis nei metais anksčiau.

  • Katovicų oro uostas plečia parkavimą: atidaryta 500 naujų vietų, ruošiami dar didesni projektai

    Katovicų oro uoste Pžyovicų miestelyje užbaigtas antrasis antžeminės automobilių aikštelės P4 plėtros etapas. Po šio etapo keleiviams ir oro uosto klientams atverta 500 naujų parkavimo vietų, o bendra pasiūla oro uosto teritorijoje išaugo iki maždaug 7 300 vietų.

    Plėtra yra platesnio infrastruktūros stiprinimo dalis, siekiant geriau suvaldyti sezoniškai išaugstančius srautus ir pagerinti kelionės pradžios logistiką. Oro uostai regione vis dažniau investuoja į parkavimo sprendimus, nes didesnė vietų pasiūla mažina spūstis prie terminalų ir leidžia tolygiau paskirstyti atvykstančių automobilių srautus.

    Nauja P4 aikštelė ir paslaugos

    Oro uostas nurodo, kad aikštelė P4 yra apšviesta ir aprūpinta savitarnos parkavimo sistema, susieta su internetine rezervavimo platforma. Aikštelė yra maždaug už 800 metrų nuo keleivių terminalų, todėl daliai keliautojų tai gali būti ekonomiškesnė alternatyva arčiau esančioms aikštelėms.

    Į parkavimo kainą įtrauktas nemokamas visą parą veikiantis pervežimas iki terminalų elektriniais mikroautobusais. Transportas pritaikytas ir keleiviams su negalia, o tokios paslaugos tampa vis labiau įprasta praktika didesniuose oro uostuose, siekiant suderinti patogumą ir tvaresnį judumą.

    Investicijos iki 2032 metų

    Oro uostą valdanti bendrovė Górnośląskie Towarzystwo Lotnicze skelbia, kad parkavimo infrastruktūros plėtra yra įtraukta į 2024–2032 metų investicijų programą. Joje numatoma ne tik antžeminių aikštelių plėtėtra, bet ir daugiaaukštės aikštelės statyba greta planuojamo naujo keleivių terminalo.

    „Nuosekliai stipriname parkavimo pasiūlą, suteikdami keleiviams šimtus naujų vietų už optimalią kainą. Iki 2032 metų investicijų programoje numatėme ne tik reikšmingą antžeminių aikštelių plėtrą, bet ir daugiaaukštės aikštelės statybą greta naujo terminalo“, – sakė Artur Tomasik.

    Kas dar planuojama artimiausiu metu

    Šiuo metu taip pat vyksta aikštelės P1 plėtra vakarų kryptimi, kur planuojama įrengti dar 400 naujų parkavimo vietų. Lygiagrečiai tęsiamas ir antrasis P5 aikštelės statybos etapas pietrytinėje oro uosto dalyje, kuriame numatyta sukurti 1 100 vietų.

    Abi šios investicijos, kaip nurodoma, turėtų būti užbaigtos ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Bendra dviejų projektų vertė siekia apie 4,2 mln. eurų, o tai rodo, kad oro uostas parkavimo klausimą mato kaip vieną svarbiausių keleivių patirties elementų šalia terminalų, peronų ir transporto jungčių.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.

  • „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė „Ryanair“ rengiasi vadinamajam armagedono scenarijui, kurį galėtų sukelti užsitęsęs reaktyvinių degalų brangimas ir tiekimo įtampa Europoje. Bendrovės finansų vadovas Neilas Sorahanas teigė, kad kol kas įmonė planuoja vykdyti visą vasaros ir žiemos skrydžių programą, tačiau rinka gali neatlaikyti.

    Pasak N. Sorahano, didžiausia rizika – ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o situacija, kai degalų kainos išlieka aukštos ilgiau, o silpnesni vežėjai neturi finansinių rezervų. Tokiu atveju žiemos sezonas gali tapti lemtingas daliai Europos oro linijų, ypač toms, kurios jau iki šiol turėjo skolų ir mažą pelningumą.

    „Ar turime planų armagedono situacijai? Žinoma, turime, bet nematau, kad tai neišvengiamai įvyktų“, – sakė Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ pabrėžia, kad ją iš dalies saugo apsidraudimas nuo kainų svyravimų. Bendrovė nurodė, jog yra fiksavusi didžiąją dalį vasaros degalų poreikio, o likusi dalis perkama rinkoje, kur kainos pastaruoju metu ypač nepastovios dėl geopolitinių rizikų ir energijos išteklių tiekimo grandinių jautrumo.

    Nors diskusijose dažnai minimas Hormūzo sąsiauris, „Ryanair“ atstovai tikina, kad Europos tiekimo struktūra po truputį kinta, o dalis žaliavos ir produktų į regioną atkeliauja iš platesnio tiekėjų rato. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad net ir be fizinio trūkumo vien kainų lygis gali daryti spaudimą bilietams ir paklausai, ypač jei kartu brangsta pragyvenimas.

    Finansų rezultatai rodo mišrią situaciją: „Ryanair“ per finansinius metus iki kovo pabaigos augino grynąjį pelną ir pervežė daugiau keleivių, tačiau pajamos mažėjo. Bendrovė taip pat pranešė, kad keliautojai vis dažniau bilietus perka paskutinę minutę, todėl prognozuoti kainas ir užpildymą darosi sudėtingiau.

    Kai vasaros sezono pradžioje kainoms teko taikyti nuolaidas, bendrovė signalizavo, kad kainodara išlieka jautri ekonominiam neapibrėžtumui, infliacijai ir degalų kainų rizikai. Tuo pat metu ji kol kas neskelbia planų įvesti atskirą degalų priemoką, tačiau pripažįsta, kad kainų lygis priklausys nuo paklausos ir paskutinės minutės užsakymų.

    Europos keliautojams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant atostogas: dalis žmonių renkasi trumpesnius maršrutus arba alternatyvas, pavyzdžiui, keliones traukiniais, ypač ten, kur geležinkelių tinklas leidžia konkurencingai pakeisti skrydžius. Jei degalų kainų spaudimas išliks, rinka gali patirti naują konsolidacijos bangą, o tai ilgainiui keistų ir bilietų kainų dinamiką.

  • Krokuvos oro uostas plečiasi: pasirašyta apie 155 mln. eurų sutartis dėl terminalo plėtros

    Krokuvos oro uostas plečiasi: pasirašyta apie 155 mln. eurų sutartis dėl terminalo plėtros

    Pasirašyta sutartis dėl terminalo

    Krokuvos oro uoste pasirašyta rangos sutartis dėl keleivių terminalo plėtros. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 155 mln. eurų su mokesčiais.

    Projektas įvardijamas kaip didžiausias infrastruktūrinis darbas šio oro uosto istorijoje ir dalis platesnio investicijų plano. Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai teigia, kad pagrindinis tikslas yra padidinti pralaidumą ir pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę.

    Ką žada plėtra keleiviams?

    Pagal pristatytus planus terminalo rekonstrukcija ir plėtra bus vykdoma etapais, kad oro uostas galėtų veikti ir statybų metu. Pirmasis etapas numato plėtrą į vakarus, formuojant naują modulį, kuris turėtų tapti svarbiausiu pajėgumų didinimo elementu.

    Skelbiama, kad vakarinė dalis turėtų apimti apie 44 500 kvadratinių metrų plotą ir turėti keturis aukštus, įskaitant vieną požeminį. Joje planuojama įrengti 11 išvykimo vartų ir tris teleskopinių trapų bokštus, kurie leidžia patogiau organizuoti įlaipinimą.

    Po pirmojo modulio užbaigimo numatomas antras etapas iš rytinės pusės, kurį planuojama įgyvendinti iki 2031 metų. Galutinis tikslas yra sukurti apie 120 000 kvadratinių metrų terminalą, pritaikytą augančiam srautui ir būsimiems poreikiams.

    Augantys srautai ir aiškūs tikslai

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad sprendimas plėsti terminalą susijęs su sparčiai didėjančiu keleivių skaičiumi ir nuolat fiksuojamais rekordais. Pernai per Krokuvos oro uostą keliavo daugiau kaip 13,2 mln. žmonių, o šiemet prognozuojama pasiekti apie 15 mln. keleivių ribą.

    Po pirmojo plėtros etapo oro uosto pralaidumas turėtų išaugti iki maždaug 16 mln. keleivių per metus, o galutinis tikslas siejamas su maždaug 19 mln. keleivių per metus. Projektas planuojamas taip, kad infrastruktūra atitiktų ir numatomą 2035 metų paklausą.

    Ministras Dariusz Klimczak renginyje akcentavo, kad terminalo plėtra turėtų tiesiogiai prisidėti prie patogesnių kelionių ir sklandesnio aptarnavimo. „Šis projektas iš esmės pakeis oro uosto veikimą: gerės keleivių komfortas, paslaugų kokybė ir, svarbiausia, pralaidumas“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Krokuvos oro uostas yra antras pagal keleivių srautą Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Vasaros sezonu jis siūlo apie 173 maršrutus į 39 valstybes, o skrydžius vykdo apie 30 oro linijų bendrovių, todėl terminalo plėtros klausimas tampa ne tik patogumo, bet ir konkurencingumo regione dalimi.

  • Baranuvo CPK ir Lodzės oro uostas susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo: ką tai keičia?

    Susitarimas: ne konkurencija, o tinklas

    Baranuvo CPK projekto vykdytojai ir Lodzės oro uosto vadovai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo numatė bendradarbiauti stiprinant Lenkijos transporto sistemos atsparumą ir veiklos tęstinumą. Praktikoje tai reiškia, kad regioninis oro uostas būtų įtraukiamas į pasirengimą būsimoms nacionalinio oro uosto operacijoms.

    Šalys akcentuoja, kad tikslas nėra „atimti“ srautus iš regionų, o sukurti tarpusavyje derančią oro uostų sistemą. Toks modelis įprastas Europoje, kur didmiesčius aptarnauja ne vienas, o keli tarpusavyje pasidalijantys funkcijas oro uostai.

    Ką numato 5 metų planas?

    Pagal paskelbtą informaciją, bendradarbiavimas apims organizacines priemones ir pasirengimą būsimoms skrydžių operacijoms, įskaitant darbuotojų mokymus, testus ir pratybas. Lodzė galėtų prisidėti ir prie procesų, kurie bus reikalingi naujajam centriniam oro uostui, kai prasidės intensyvus pasirengimas eksploatacijai.

    Į planą įtraukiamas ir atsparumo sutrikimams didinimas, kas aviacijoje reiškia gebėjimą greitai atkurti tvarkaraščius, perskirstyti srautus ir užtikrinti pagrindines paslaugas force majeure situacijose. Pastaraisiais metais Europoje augant keleivių srautams ir dažnėjant sutrikimams, tokie sprendimai tampa nebe papildoma, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Kaip bus dalijamos funkcijos?

    CPK atstovai viešai pabrėžia, kad centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimų ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai oro uostai labiau specializuotųsi tiesioginiuose „nuo taško iki taško“ maršrutuose. Tai paprastai siejama ir su žemų kaštų bendrovėmis, kurios dažniau renkasi regioninius oro uostus.

    „Regioniniai oro uostai ir nacionalinis oro uostas nekonkuruoja tarpusavyje. Jie bendradarbiauja ir turi veikti kaip vienas organizmas“, – sakė infrastruktūros ministerijos atstovas Maciej Lasek.

    Ši logika atitinka aviacijos rinkos realybę: persėdimų modelis reikalauja didelio jungiamųjų reisų tinklo ir bangomis planuojamų skrydžių, o regionuose dažniau dominuoja sezoniniai, turistiniai ir tiesioginiai maršrutai. Todėl institucijos siekia iš anksto suderinti vaidmenis, kad augant rinkai nebūtų kuriama perteklinė konkurencija dėl tų pačių segmentų.

    Rinka auga, o CPK grafikas išlieka ambicingas

    Diskusijos dėl CPK vyksta aviacijos paklausai regione augant, o vežėjams plečiant maršrutų pasiūlą. Pranešime teigiama, kad keleivių skaičius Lenkijoje pastaruoju metu didėjo dviženkliu tempu, o prognozės rodo tolesnį augimą, todėl infrastruktūros klausimas tampa strateginis.

    Lodzės oro uostas pernai fiksavo rekordinį rezultatą – aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių, ir tai buvo reikšmingas metinis šuolis. Tuo metu CPK programoje numatoma, kad statybos darbai turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojami sertifikavimo procesai, o atidarymas siejamas su 2032 metais.

    Nors iki projekto įgyvendinimo dar liko keleri metai, tokie susitarimai laikomi bandymu iš anksto suvaldyti rinkos lūkesčius ir sumažinti įtampą tarp centrinės ir regioninės infrastruktūros. Kuo aiškesnis vaidmenų pasidalijimas, tuo lengviau oro uostams, aviakompanijoms ir savivaldai planuoti investicijas bei maršrutų plėtrą.

  • Modlino oro uostas žada išeiti į pelną per trejus metus: plečia terminalą ir ieško naujų pajamų

    Laikinas terminalas ir daugiau erdvės

    Netoli Varšuvos esantis Modlino oro uostas planuoja per artimiausius trejus metus tapti pelningas ir teigia, kad tam būtina skubiai padidinti pralaidumą bei pagerinti keleivių patirtį. Pirmasis žingsnis – laikinas terminalo sprendimas, kuris turėtų veikti kaip tarpinė stotelė iki pilnavertės naujos keleivių terminalo plėtros.

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad tai nebus paprastas palapinės tipo statinys: numatomas membraninis stogas, tačiau viduje bus šildymas, visos komunikacijos ir funkcijos, prie kurių keleiviai įpratę dabartiniame terminale. Tikslas – kad keliaujantys realaus skirtumo nepajustų, o laukimo sąlygos būtų akivaizdžiai patogesnės.

    Planuojama padidinti išvykimo vartų skaičių ir išplėsti saugumo patikros bei ribojamos prieigos zonas, kad keleivių srautai judėtų sparčiau. Kartu didės ir komercinė erdvė, kurioje veiks maitinimo bei prekybos vietos, o tai tiesiogiai susieta su oro uosto pajamų augimu.

    Didžiausias tikslas: neaviacinių pajamų šuolis

    Modlino oro uostas pripažįsta, kad vien iš aviacinių mokesčių, priklausomų nuo skrydžių ir keleivių skaičiaus, stabilios finansinės grąžos neužtenka, ypač aptarnaujant pigių skrydžių modelį. Todėl pagrindine strategijos ašimi įvardijamas neaviacinių pajamų didinimas, tai yra pajamos iš parkavimo, prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų.

    Vadovybė nurodo siekį per laiką pajamų struktūrą pasukti taip, kad didesnė dalis būtų uždirbama ne iš pačių skrydžių aptarnavimo. Būtent dėl to laikino terminalo plėtra suplanuota taip, kad augtų ne tik pralaidumas, bet ir keleivių išlaidos oro uoste.

    „Duokite mums trejus metus, ir nebegalėsite sakyti, kad Modlinas yra nuostolingas“, – sakė oro uosto vadovas Jacek Kowalski.

    Priklausomybė nuo „Ryanair“ ir planai diversifikuoti

    Modlinas daugelį metų buvo stipriai siejamas su „Ryanair“, nors šiandien iš jo taip pat skraidina ir kiti vežėjai, tarp jų „Wizz Air“ bei „Air Arabia“. Vis dėlto oro uostas atvirai kalba apie riziką per daug priklausyti nuo vieno dominuojančio partnerio, nes pasikeitus komercinėms sąlygoms srautai gali kristi itin greitai.

    Oro uostas akcentuoja, kad itin žemų mokesčių modelis, kai už keleivį mokama simbolinė suma, nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pabrėžiama, kad per daugiau nei dešimtmetį reikšmingai augo darbo kaštai, todėl regioninių oro uostų pelningumo kartelė pasistūmėjo į viršų: vien didelis keleivių skaičius nebeužtikrina finansinės sėkmės, jei dominuoja žemų kainų segmentas.

    Kalbėdamas apie finansinę paramą plėtrai, oro uostas mini iš anksto sumokėtas būsimų mokesčių įmokas, kurias suderėjo su „Ryanair“. Suma siekia apie 10 000 000 eurų, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tai nėra paskola, o komercinis išankstinis apmokėjimas, leidžiantis greičiau pradėti pirkimų procedūras ir stiprinti patikimumą kreditorių akyse.

    Kartu Modlinas žvalgosi į kitas veiklas, kurios galėtų sustiprinti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vien keleivių srautų. Tarp svarstomų krypčių minimos orlaivių techninės priežiūros bazės, o ilgesnėje perspektyvoje ir krovinių gabenimo paslaugos, nors tam įtakos turės infrastruktūros apribojimai ir orlaivių tipai, kuriuos oro uostas gali aptarnauti.

    Mazovijos regione Modlino vaidmuo ateityje siejamas su specializacija: būti patogiu ir greitu žemų kaštų skrydžių oro uostu šalia didesnio pagrindinio mazgo. Oro uosto vertinimu, jo pranašumai yra paprasta infrastruktūra, greitas orlaivių aptarnavimo ciklas ir palyginti trumpas keleivių kelionės laikas iki vartų.