Tag: Keleivių vežimas

  • Lenkijos geležinkeliai – Europos lyderių gretose: per pusmetį vežė 229,6 mln. keleivių

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lenkijos geležinkeliais keliavo daugiau kaip 229,6 mln. keleivių – tai vienas geriausių rezultatų Europoje. Pagal keleivių skaičių šalis užėmė 6 vietą, o pagal nuvažiuotą atstumą (keleivių kilometrus) – 5.

    Tokius duomenis paskelbė Lenkijos Geležinkelių transporto tarnyba (UTK), palyginusi Lenkijos rodiklius su 31 Europos valstybe. Nors bendras keleivių srautas Europoje stabilizuojasi, Lenkijoje fiksuotas ryškesnis augimas.

    Skaičiuojama, kad per metus Lenkijos geležinkelių keleivių skaičius padidėjo 8,7 proc., kai visoje Europoje augimas siekė apie 1,5 proc. Tai rodo, kad susidomėjimas kelionėmis traukiniais šalyje didėja greičiau nei vidutiniškai žemyne.

    Vis dėlto pagal geležinkelio naudojimo intensyvumą – kiek kartų traukiniu vidutiniškai važiuoja vienas gyventojas – Lenkija kol kas atsilieka nuo Europos vidurkio. Pusmečio rodikliai leidžia daryti išvadą, kad augimo potencialo dar yra daug.

    Europoje pirmauja Vokietija, Lenkija – šešta

    UTK skaičiavimu, 31 lygintoje Europos šalyje per pirmąjį 2026 metų pusmetį traukiniais pasinaudojo 4,52 mlrd. keleivių – 1,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Pagal vežtų keleivių skaičių pirmavo Vokietija – beveik 1,5 mlrd. keleivių. Antroje vietoje liko Prancūzija su 659,5 mln. keleivių (fiksuotas 0,9 proc. mažėjimas), trečioje – Italija su 434,8 mln. keleivių (2,1 proc. augimas).

    Prieš Lenkiją taip pat rikiavosi Ispanija ir Šveicarija. Tuo metu mažiausiai keleivių geležinkeliais per pusmetį keliavo Kosove (24 tūkst.), Šiaurės Makedonijoje (52 tūkst.) ir Moldovoje (67 tūkst.).

    Keleivių kilometrai: Europoje nedidelis smukimas, Lenkijoje – augimas

    Kitas svarbus rodiklis – keleivių kilometrai, rodantys ne tik keliautojų skaičių, bet ir jų nuvažiuotą atstumą. Europoje per pirmąjį 2026 metų pusmetį šis rodiklis siekė 238,866 mlrd. keleivių kilometrų ir buvo 0,2 proc. mažesnis nei prieš metus.

    Didžiausią keleivių kilometrų apimtį fiksavo Prancūzija – per 55,5 mlrd., vos atsilikdama nuo Vokietijos, kur rodiklis viršijo 54,2 mlrd. Trečioje vietoje buvo Italija su beveik 27,6 mlrd. keleivių kilometrų.

    Lenkija šiame reitinge užėmė 5 vietą: per pusmetį pasiekta beveik 15,4 mlrd. keleivių kilometrų. Tai reiškė 8,3 proc. augimą per metus, kai bendra Europos kryptis buvo priešinga.

    Vidutinis lenkas traukiniu važiuoja maždaug kartą per mėnesį

    Nors bendri srautai dideli, gyventojų įpročius geriau atspindi geležinkelio naudojimo rodiklis – keleivių skaičius, padalytas iš šalies gyventojų skaičiaus. Šiuo aspektu Lenkija kol kas nėra tarp lyderių.

    2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinis Lenkijos gyventojas traukiniu važiavo kiek daugiau nei 6 kartus (6,3). UTK tai prilygina maždaug vienai kelionei per mėnesį.

    Palyginimui, 31 šalies vidurkis siekė 7,8 kelionės vienam gyventojui. Daugiausia traukiniais naudojosi Šveicarijos gyventojai – per pusmetį bent 30 kartų, Liuksemburge rodiklis siekė beveik 24, o Vengrijoje – kiek mažiau nei 21 kelionę.

    UTK vertinimu, tai, kad Lenkija vis dar nesiekia Europos vidurkio, kartu reiškia ir aiškų augimo rezervą – keleivių srautai gali didėti toliau.

  • Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkelių vasaros sezonas 2026 metais atnešė naujų keleivių srautų rekordų, tačiau kartu išryškino vis ryškesnę paslaugų kokybės problemą. Tai rodo naujausia Geležinkelių transporto tarnybos UTK ataskaita, apibendrinusi liepos ir rugpjūčio rezultatus.

    UTK duomenimis, per du vasaros mėnesius traukiniais Lenkijoje keliavo beveik 81 600 000 žmonių. Tai 6 700 000 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausias srautas fiksuotas rugpjūtį, kai kelionių skaičius priartėjo prie 41 300 000.

    Rugpjūčio rezultatas tapo vienu geriausių per visą UTK statistikos istoriją, nusileidęs tik 2026 metų gegužei, kai buvo perkopta 41 400 000 keleivių riba. Augimą skatino sezoniškai išaugusi paklausa ir didesnis reisų skaičius, ypač populiariuose maršrutuose.

    Didžiausias tolimųjų reisų vežėjas „PKP Intercity“ per liepą ir rugpjūtį pervežė 19 500 000 keleivių: rugpjūtį 10 000 000, liepą 9 500 000. UTK taip pat pažymi, kad visų vežėjų atliktas keleivių darbas siekė 6 800 000 000 keleivių kilometrų, tai yra 7,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau kartu su augančiu reisų skaičiumi ryškėjo ir punktualumo smukimas. Per 2026 metų vasarą „PKP PLK“ tinklu važiavo daugiau kaip 391 500 traukinių, tai yra maždaug 16 000 daugiau nei metais anksčiau.

    UTK skaičiuoja, kad vasaros keleivinių vežimų punktualumas nukrito iki 86,3 proc. Tarnyba nurodo, kad tam įtakos turėjo tiek riedmenų gedimai, tiek vėlavimai, siejami su karščio bangomis, kurios apsunkino infrastruktūros ir technikos darbą.

    Dėl dažnesnių vėlavimų keleiviai aktyviau teikė skundus ir užklausas: UTK fiksavo daugiau kaip 55 proc. didesnį su keleivių teisėmis ir paslaugų kokybe susijusių pranešimų skaičių nei ankstesnę vasarą. UTK pabrėžia, kad rekordiniai srautai tampa rimtu išbandymu tiek vežėjams, tiek infrastruktūros valdytojui, o patikimumas ir informavimas keleiviams tampa kritiškai svarbūs.

  • Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Nuo spalio 8 dienos Vilkaviškio rajono savivaldybės keliuose pradeda kursuoti pirmieji elektra varomi autobusai. Kol kas gyventojų pavėžėjimas vyks įprastais maršrutais, tačiau reisus aptarnaus naujas, modernesnis ir aplinkai draugiškesnis transportas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad autobusai pritaikyti patogiai keliauti įvairių poreikių keleiviams, daugiau dėmesio skiriant saugumui ir prieinamumui. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesniu triukšmu, sklandesniu važiavimu ir mažesne tarša miestuose bei gyvenvietėse.

    „Šis pokytis yra žingsnis į modernesnį ir švaresnį viešąjį transportą, kuris turi būti patogus visiems keleiviams“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai, pristatydami naująsias transporto priemones.

    Naujieji autobusai jau buvo pristatyti savivaldybės vadovams: merui Algirdui Neiberkai, administracijos direktoriui Vitui Gavėnui ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjai Eglei Mockevičienei. Savivaldybė nurodo, kad transporto atnaujinimas yra platesnio vietinio susisiekimo gerinimo dalis.

    Kuriant elektrinių autobusų vizualinį identitetą ieškota sąsajų su krašto istorija ir aplinka. Miesto pavadinimo šriftą įkvėpė Vinco Kudirkos raštas, o spalvų paletę formavo Vilkaviškio herbas ir Sūduvos kraštovaizdis: mėlyna, raudona, brandžių javų auksas, ąžuolo žalia ir dvaro smėlio atspalviai.

    Didieji pokyčiai nuo lapkričio

    Savivaldybė praneša, kad didesni pasikeitimai numatyti nuo lapkričio 11 dienos. Tuomet vietinio keleivių pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos atnaujintais, optimizuotais maršrutais, o juos aptarnaus 18 elektra varomų autobusų.

    Gyventojams aktuali informacija apie būsimus maršrutų pasikeitimus, tvarkaraščius ir kitus praktinius klausimus bus skelbiama atskirai. Savivaldybė ragina sekti oficialius pranešimus, kad keleiviai galėtų laiku suplanuoti keliones.

    Ką duoda elektrinis viešasis transportas

    Elektriniai autobusai laikomi viena efektyviausių priemonių mažinti vietinę oro taršą ir triukšmą, ypač tankiau apgyvendintose teritorijose. Be to, toks transportas paprastai leidžia tiksliau valdyti eksploatacines sąnaudas, nors sėkmė priklauso nuo įkrovimo infrastruktūros ir maršrutų planavimo.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pabrėžia, kad naujieji autobusai turėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos ir kurti patogesnę, labiau prieinamą kelionių patirtį kasdieniams keleiviams. Praktinis pokyčių efektas labiausiai paaiškės įsigaliojus lapkritį planuojamai maršrutų pertvarkai.

  • „Polregio“ suformavo valdybą: naujasis technikos narys turėtų paspartinti modernių traukinių diegimą

    Kas pasikeitė „Polregio“ valdyboje

    Lenkijos regioninių keleivinių traukinių vežėja „Polregio“ pranešė, kad stebėtojų taryba paskyrė Krzysztofą Ubermaną valdybos nariu, atsakingu už technikos sritį. Šis sprendimas, anot bendrovės, užbaigia visos valdybos suformavimą.

    Įmonė nurodė, kad atranka į šias pareigas buvo pradėta rugpjūčio 12 dieną, o jos rezultatas – sprendimas patikėti techninę kryptį vadovui, iki šiol dirbusiam su riedmenų priežiūros infrastruktūros plėtra. Valdybą toliau veda prezidentas Andrzejus Pawłowskis, o finansams atsakingas Piotras Matuszyńskis.

    Kodėl technikos kryptis dabar akcentuojama

    Stebėtojų tarybos pirmininkė Katarzyna Gawlik-Tarnowska teigė, kad šis pasirinkimas turėtų užtikrinti sklandų modernių traukinių įsigijimo ir jų įvedimo į eksploataciją procesą. Tai svarbu ne tik pirkimų prasme, bet ir dėl tolesnės priežiūros, remonto bei atsarginių dalių tiekimo grandinės.

    Regioninių vežėjų sektoriuje vien riedmenų įsigijimas dažnai neišsprendžia patikimumo problemų, jeigu atsilieka depų pajėgumai, personalo parengimas ir techninės priežiūros planavimas. Todėl technikos valdybos nario vaidmuo tiesiogiai siejamas su punktualumu, gedimų prevencija ir paslaugos kokybe keleiviams.

    Naujojo nario patirtis ir įmonės mastas

    „Polregio“ nurodė, kad K. Ubermanas yra Krokuvos technologijos universiteto ir Katovicų ekonomikos akademijos absolventas. Didelę karjeros dalį jis dirbo „PKP Cargo“, kur ėjo vadovaujančias pareigas ir dalyvavo operacinės veiklos reformose.

    Iki paskyrimo į valdybą jis ėjo „Polregio“ valdybos įgaliotinio pareigas, atsakingas už riedmenų techninės priežiūros punktų plėtrą. Bendrovės teigimu, tai turėtų padėti sustiprinti operacinį valdymą ir gerinti keleivių kelionių standartą.

    „Polregio“ yra didžiausia keleivinių traukinių vežėja Lenkijoje, užimanti apie 25 proc. rinkos. Daugumos akcijų paketas priklauso Pramonės plėtros agentūrai, o likusi dalis – vaivadijų savivaldybėms; kasdien maršrutuose dirba daugiau kaip 2 000 traukinių, savaitgaliais – per 1 450 sąstatų.

  • Vilnius–Visaginas maršrutas stabdomas: „TOKS“ pranešė, kas keičiasi keleiviams nuo rugsėjo

    Vilnius–Visaginas maršrutas stabdomas: „TOKS“ pranešė, kas keičiasi keleiviams nuo rugsėjo

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos stabdomas tolimojo susisiekimo autobuso maršrutas M-977 Vilnius–Visaginas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į bendrovės „TOKS“ 2026 metų rugpjūčio 18 dieną pateiktą raštą dėl šio reiso eismo sustabdymo.

    Pagal pateiktą informaciją, nebebus vykdomi numatyti reisai: išvykimas iš Vilniaus 13.00 valandą, o išvykimas iš Visagino 17.20 valandą. Apie tai informavo Visagino rekreacijos paslaugų centras.

    Tokie pokyčiai aktualūs keleiviams, kurie šiuo maršrutu naudojosi kelionėms į darbą, gydymo ar viešųjų paslaugų įstaigas, taip pat persėdimams į kitus tarpmiestinius reisus. Maršruto sustabdymas reiškia, kad daliai žmonių teks iš anksto perplanuoti susisiekimą ir kelionės laiką.

    Praktikoje tolimojo susisiekimo maršrutai dažniausiai koreguojami dėl keleivių srautų, paslaugos ekonomiškumo, tvarkaraščių derinimo ar vežėjų tinklo optimizavimo. Keleiviams rekomenduojama prieš planuojant kelionę pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius vežėjų kanaluose ir bilietų platinimo sistemose, nes alternatyvūs reisai ar persėdimai gali keistis.

    Jei kelionė į Visaginą ar Vilnių išlieka būtina, verta įvertinti kitus tarpmiestinius maršrutus, galimus persėdimus kaimyniniuose miestuose arba kombinuotą kelionę, derinant autobusą su traukiniu ten, kur tai įmanoma. Taip pat rekomenduojama sekti savivaldybės ir vežėjų pranešimus, jei būtų skelbiamas laikinas sprendimas ar naujas maršruto modelis.

    Keleiviams, kuriems maršrutas buvo reikalingas reguliariai, patariama iš anksto pasitikslinti, ar numatomos kompensuojamos alternatyvos, ir planuojant keliones palikti daugiau laiko persėdimams. Dėl konkrečių bilietų įsigijimo ar grąžinimo sąlygų reikėtų kreiptis į „TOKS“ arba bilietų pardavėją, per kurį buvo pirktas bilietas.

  • Klimatyzacija veikia, bet vagone vis tiek karšta: kodėl per karščius traukiniai nebespėja vėsinti

    Kodėl vagone tvanku, nors vėsina?

    Per karščio bangas keleiviai dažnai stebisi: kondicionierius įjungtas, tačiau vagone vis tiek tvanku. Esminė priežastis paprasta – dalis traukinių klimato sistemų suprojektuotos taip, kad efektyviausiai veiktų iki tam tikros lauko temperatūros ribos, o pastarųjų metų karščiai ją vis dažniau viršija.

    Kai lauke temperatūra perkopia apie 35 laipsnius, įranga paprastai nenustoja veikti, bet jos pajėgumas mažėja. Praktikoje tai reiškia, kad viduje gali būti juntamai vėsiau nei lauke, tačiau ne tiek, kiek žmonės tikisi iš klimatyzacijos biure ar namuose.

    Ką iš tikrųjų įpareigoja taisyklės?

    Europos geležinkelių riedmenims taikomuose techniniuose reikalavimuose numatytos skirtingos temperatūrinės klasės, pagal kurias projektuojamas traukinio funkcionalumas. Plačiai taikoma T2 klasė siejama su eksploatavimu, kai lauko temperatūra gali siekti iki 35 laipsnių, o kitos klasės leidžia platesnį intervalą.

    Svarbus niuansas tas, kad taisyklės dažnai nenumato konkrečios maksimalios temperatūros vagone. Vietoje to akcentuojamas principas, kad sistema turi sumažinti temperatūrą viduje maždaug 6–8 laipsniais, palyginti su lauko sąlygomis, todėl per didelius karščius komfortas gali likti ribotas.

    Karštį didina ne vien klimato sistema

    Net ir tvarkingai veikianti klimatyzacija susiduria su fizika: vagonas yra metalinė konstrukcija, kuri įkaista saulėje, o šiluma kaupiasi per stiklą, stogą ir sienas. Kuo didesnis keleivių skaičius, tuo daugiau papildomos šilumos atsiranda vien nuo žmonių, jų kvėpavimo ir įrenginių.

    Situaciją paaštrina ir intensyvesnė saulės spinduliuotė. Pastaraisiais metais fiksuojami atvejai, kai saulės spinduliuotės intensyvumas pasiekia gerokai didesnes reikšmes, nei tradiciškai naudotos projektavimo prielaidos, todėl vagonas įkaista greičiau, o vėsinimo sistemai tenka didesnė apkrova.

    Gedimų būna, bet ne visada jie kalti

    Keleiviams karšta dažnai asocijuojasi su gedimu, tačiau ne visais atvejais tai tiesa. Net kai techninė dalis veikia, ribotas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sudaryti įspūdį, kad klimatyzacija „neveikia“, ypač jei lauke tvyro alinantis karštis.

    Tiesa, prie komforto prisideda ir eksploataciniai veiksniai: ilgesnis stovėjimas stotyse, dažnai atsidarančios durys, vėdinimo režimų parinkimas, taip pat skirtingas vagonų sandarumas ir šiluminė izoliacija.

    Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos

    Geležinkelių sektoriui Europoje klimato kaitos kontekstas tampa vis aktualesnis, nes ekstremalios karščio bangos išimtimis jau nebelaikomos. Gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius traukiniams patikimai veikti platesniame temperatūrų intervale, tačiau tai reiškia galingesnes sistemas, didesnį energijos poreikį ir didesnes eksploatacijos sąnaudas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali sudaryti reikšmingą traukinio energijos poreikio dalį. Dėl to daug dėmesio skiriama išmanesniam valdymui, kai vėsinimas reguliuojamas pagal realias sąlygas, maršrutą ir keleivių apkrovą, siekiant išlaikyti komfortą ir kartu mažinti energijos sąnaudas.

    „Kai lauke temperatūra viršija projektines ribas, klimato sistema dažniausiai ne sustoja, o tiesiog nebegali užtikrinti tokio vėsinimo, kokio tikisi keleiviai“, – pabrėžia geležinkelių inžinerijos praktikai.

    Keleiviams tai reiškia vieną dalyką: per didžiausius karščius net ir moderniame traukinyje gali būti šilta, o sprendimas ilgainiui priklausys nuo to, kokias temperatūrines klases riedmenims rinksis užsakovai ir kiek bus investuojama į energiją taupančias, bet galingesnes vėsinimo technologijas.

  • „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ šį sezoną jau fiksuoja rekordinį reisų skaičių: vasaros piko metu kasdien kursuoja iki 560 traukinių. Bendrovė tikisi, kad augantis keleivių srautas leis iki metų pabaigos priartėti prie simbolinės 100 mln. kelionių ribos.

    Dar ambicingesni planai numatomi 2026–2027 metų tvarkaraštyje, kuris turėtų įsigalioti gruodį. Pasak bendrovės vadovybės, vasaros sezono įkarštyje per parą galėtų būti vykdoma apie 600 reisų, tai būtų maždaug 40 daugiau nei dabartiniu laikotarpiu.

    Kur daugės reisų?

    Planuojama stiprinti komercinių maršrutų pasiūlą, ypač ten, kur keleivių paklausa nuosekliai auga. Tarp minimų krypčių yra papildomos traukinių poros iš Varšuvos į Ščeciną per Poznanę, taip pat nauji EIC reisai Varšuva–Vroclavas per Čenstakovą ir Opolę.

    Didesnis dažnis numatomas ir maršrute Krokuva–Trimiestis, kuris vasarą tradiciškai sulaukia itin didelio susidomėjimo. Vis dėlto dalis planų siejama su infrastruktūros ribojimais, nes kai kuriuose mazguose pralaidumas piko metu tampa kritiniu veiksniu.

    Kodėl planus gali stabdyti realybė?

    Platesniam tvarkaraščiui reikės ne tik daugiau įgulų, bet ir papildomo riedmenų parko. „PKP Intercity“ pabrėžia, kad be laiku gaunamų naujų vagonų ir lokomotyvų ambicingas augimas būtų sunkiai įgyvendinamas, o dalies užsakymų pristatymai vėluoja.

    Dėl to bendrovė ieško tarpinių sprendimų ir į parką įtraukia naudotą techniką, kad galėtų išlaikyti reisų skaičių. Tokia praktika geležinkelių rinkoje nėra neįprasta, tačiau ji kelia papildomų iššūkių priežiūrai ir patikimumui.

    Kitas jautrus klausimas yra punktualumas. Pastaruoju metu dalis reisų susiduria su vėlavimais, o vienas iš veiksnių siejamas su kai kurių vagonų eksploataciniais ribojimais, dėl kurių tenka mažinti maksimalų greitį iki 150 kilometrų per valandą.

    Vežėjas teigia, kad tvarkaraštyje vėlavimų rizika bus vertinama konservatyviau, o korekcijos turėtų padėti sumažinti trikdžių poveikį. Keleiviams tai reikštų realistiškiau suplanuotus kelionės laikus, tačiau kartu ir išbandymą, ar plėtra neatsirems į riedmenų bei infrastruktūros „lubas“.

  • Vokietijos „Deutsche Bahn“ po 7 metų vėl pelninga: augo keleivių srautai, bet skolos didėja

    Vokietijos geležinkelių koncernas „Deutsche Bahn“ 2026 metų pirmąjį pusmetį stabilizavo finansus ir po septynerių metų pertraukos pagrindinėje veikloje vėl fiksavo teigiamą grynąjį rezultatą. Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas siekė 147 mln. eurų, kai prieš metus buvo patirta 760 mln. eurų nuostolių.

    Pajamos per pusmetį augo 1,8 proc. ir pasiekė 13,6 mlrd. eurų. Koreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gerėjo daugiau kaip 650 mln. eurų iki 415 mln. eurų, o pati įmonė rezultatų šuolį sieja tiek su paklausa, tiek su kaštų mažinimu.

    „Pirmą kartą per septynerius metus mūsų geležinkelių veikla vėl atnešė grynąjį pelną. Tai sėkmė, tačiau būsiu visiškai patenkinta tik tuomet, kai pagerės ir kasdienių vežimų kokybė“, – sakė „Deutsche Bahn“ vadovė Evelyn Palla.

    Kas tempė rezultatą aukštyn?

    Bendrovė nurodo, kad teigiamą pokytį lėmė geresnė atskirų padalinių operacinė veikla, pirmieji taupymo sprendimai ir greitėjantis darbuotojų skaičiaus mažinimas centrinėje administracijoje bei vidinių paslaugų grandyse. Tai atitinka 2026 metais patvirtintos strategijos DB 2035 kryptį, kurioje akcentuojamas patikimumas, paslaugų kokybė ir ekonominis stabilumas.

    „Deutsche Bahn“ taip pat fiksavo didesnius keleivių srautus. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį traukiniais keliavo daugiau nei 960 mln. žmonių, maždaug 17 mln. daugiau nei prieš metus, o tai sudaro apie 1,8 proc. augimą.

    Rekordinės investicijos ir didėjanti našta

    Finansų pagerėjimas vyko kartu su rekordinėmis investicijomis į infrastruktūrą ir parką. Bendros investicijos per pusmetį augo 18 proc. iki 8,7 mlrd. eurų, o investicijos iš nuosavų lėšų šoktelėjo 89 proc. iki 3,4 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis lėšų skirta ilgus metus atidėliotai geležinkelių tinklo modernizacijai, kuri Vokietijoje laikoma vienu svarbiausių pralaidumo ir punktualumo gerinimo veiksnių. Tačiau dideli projektai turi ir kitą pusę: grynoji finansinė skola nuo metų pradžios išaugo apie 1 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 21,6 mlrd. eurų.

    „Niekada anksčiau federalinė valdžia ir geležinkeliai per vieną pusmetį nebuvo investavę tiek daug į infrastruktūrą. Jei išlaikysime tokį tempą, sukursime pagrindą ilgalaikiai stabiliai geležinkelių sistemai“, – teigė Evelyn Palla.

    DB Cargo: iki lūžio taško liko nedaug

    Atskirai išskiriamas krovinių vežimo padalinys DB Cargo, svarbus ir regione, nes jo įmonės veikia įvairiose Europos rinkose. Bendrovė pripažįsta, kad krovinių apimtys ir pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos iš plieno, chemijos ir automobilių pramonės.

    Vis dėlto DB Cargo veiklos rezultatas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gerėjo 96 mln. eurų. Padalinys pusmetį baigė su 1 mln. eurų nuostoliu, o tai, pačios bendrovės vertinimu, reiškia, kad pelningumo riba jau labai arti.

    „Deutsche Bahn“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus pajamos gali siekti apie 28 mlrd. eurų, o veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius – apie 600 mln. eurų. Didžiausiu iššūkiu įvardijama DB Cargo restruktūrizacija, kuri turi vykti silpnos ekonominės konjunktūros ir infrastruktūros ribotumų sąlygomis.

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekusi naują keleivių skaičiaus rekordą. Nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos įmonės traukiniais keliavo 44,7 mln. žmonių.

    Įmonės duomenimis, šis rezultatas yra 11 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Palyginti su 2024 metais, augimas siekia 21 proc., o lyginant su 2023 metais – net 45 proc.

    Augantys srautai rodo pasikeitusius kelionių įpročius ir didesnį pasitikėjimą geležinkeliais, ypač maršrutuose tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokias tendencijas patvirtina ir viešai skelbiami Lenkijos geležinkelių rinkos rodikliai, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojamas nuoseklus keleivių grįžimas į traukinius.

    Didžiausias pikas – gegužę

    Didžiausio keleivių skaičiaus mėnesiu tapo gegužė, kai „PKP Intercity“ pervežė 8,4 mln. keleivių. Rekordinė diena pirmajame pusmetyje buvo birželio 7 dieną, kai traukiniais vyko 346 000 žmonių.

    Vidutiniškai per dieną bendrovės reisais keliavo beveik 247 000 keleivių. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa išlieka aukšta ne tik vasaros atostogų metu, bet ir pavasarį, kai intensyvėja verslo ir savaitgalinės kelionės.

    Daugėja keliaujančių su nuolaidomis

    „PKP Intercity“ atkreipia dėmesį, kad auga ir kelionių su lengvatomis dalis. Per pusmetį vaikai ir jaunimas sudarė apie 5 mln. kelionių, o senjorai – 2,5 mln.

    Tai siejama ne tik su kainų jautrumu, bet ir su patogesniu susisiekimu, tankesniais tvarkaraščiais bei nuosekliai plečiamu bilietų pardavimo kanalų pasirinkimu. Vežėjai Europoje taip pat vis dažniau akcentuoja, kad lengvatų politika ir patrauklūs pasiūlymai gali reikšmingai didinti srautus ne piko metu.

    Prognozė metams – 96 mln. keleivių

    Šiais metais „PKP Intercity“ vasaros sezono metu vykdo rekordinį reisų skaičių – iki 560 susisiekimų per dieną, tai yra 46 daugiau nei prieš metus. Bendrovė prognozuoja, kad per visus metus galėtų pervežti apie 96 mln. keleivių.

    Tokį tikslą sustiprina ir sezoniškumas: antra metų pusė, ypač liepa ir rugpjūtis, paprastai pasižymi didesniais srautais. Praėjusiais metais įmonė metus užbaigė su 89,2 mln. keleivių, todėl dabartinis tempas leidžia tikėtis dar vieno rekordo.