CP v2

Tag: Keleivių vežimas

  • Klimatyzacija veikia, bet vagone vis tiek karšta: kodėl per karščius traukiniai nebespėja vėsinti

    Kodėl vagone tvanku, nors vėsina?

    Per karščio bangas keleiviai dažnai stebisi: kondicionierius įjungtas, tačiau vagone vis tiek tvanku. Esminė priežastis paprasta – dalis traukinių klimato sistemų suprojektuotos taip, kad efektyviausiai veiktų iki tam tikros lauko temperatūros ribos, o pastarųjų metų karščiai ją vis dažniau viršija.

    Kai lauke temperatūra perkopia apie 35 laipsnius, įranga paprastai nenustoja veikti, bet jos pajėgumas mažėja. Praktikoje tai reiškia, kad viduje gali būti juntamai vėsiau nei lauke, tačiau ne tiek, kiek žmonės tikisi iš klimatyzacijos biure ar namuose.

    Ką iš tikrųjų įpareigoja taisyklės?

    Europos geležinkelių riedmenims taikomuose techniniuose reikalavimuose numatytos skirtingos temperatūrinės klasės, pagal kurias projektuojamas traukinio funkcionalumas. Plačiai taikoma T2 klasė siejama su eksploatavimu, kai lauko temperatūra gali siekti iki 35 laipsnių, o kitos klasės leidžia platesnį intervalą.

    Svarbus niuansas tas, kad taisyklės dažnai nenumato konkrečios maksimalios temperatūros vagone. Vietoje to akcentuojamas principas, kad sistema turi sumažinti temperatūrą viduje maždaug 6–8 laipsniais, palyginti su lauko sąlygomis, todėl per didelius karščius komfortas gali likti ribotas.

    Karštį didina ne vien klimato sistema

    Net ir tvarkingai veikianti klimatyzacija susiduria su fizika: vagonas yra metalinė konstrukcija, kuri įkaista saulėje, o šiluma kaupiasi per stiklą, stogą ir sienas. Kuo didesnis keleivių skaičius, tuo daugiau papildomos šilumos atsiranda vien nuo žmonių, jų kvėpavimo ir įrenginių.

    Situaciją paaštrina ir intensyvesnė saulės spinduliuotė. Pastaraisiais metais fiksuojami atvejai, kai saulės spinduliuotės intensyvumas pasiekia gerokai didesnes reikšmes, nei tradiciškai naudotos projektavimo prielaidos, todėl vagonas įkaista greičiau, o vėsinimo sistemai tenka didesnė apkrova.

    Gedimų būna, bet ne visada jie kalti

    Keleiviams karšta dažnai asocijuojasi su gedimu, tačiau ne visais atvejais tai tiesa. Net kai techninė dalis veikia, ribotas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sudaryti įspūdį, kad klimatyzacija „neveikia“, ypač jei lauke tvyro alinantis karštis.

    Tiesa, prie komforto prisideda ir eksploataciniai veiksniai: ilgesnis stovėjimas stotyse, dažnai atsidarančios durys, vėdinimo režimų parinkimas, taip pat skirtingas vagonų sandarumas ir šiluminė izoliacija.

    Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos

    Geležinkelių sektoriui Europoje klimato kaitos kontekstas tampa vis aktualesnis, nes ekstremalios karščio bangos išimtimis jau nebelaikomos. Gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius traukiniams patikimai veikti platesniame temperatūrų intervale, tačiau tai reiškia galingesnes sistemas, didesnį energijos poreikį ir didesnes eksploatacijos sąnaudas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali sudaryti reikšmingą traukinio energijos poreikio dalį. Dėl to daug dėmesio skiriama išmanesniam valdymui, kai vėsinimas reguliuojamas pagal realias sąlygas, maršrutą ir keleivių apkrovą, siekiant išlaikyti komfortą ir kartu mažinti energijos sąnaudas.

    „Kai lauke temperatūra viršija projektines ribas, klimato sistema dažniausiai ne sustoja, o tiesiog nebegali užtikrinti tokio vėsinimo, kokio tikisi keleiviai“, – pabrėžia geležinkelių inžinerijos praktikai.

    Keleiviams tai reiškia vieną dalyką: per didžiausius karščius net ir moderniame traukinyje gali būti šilta, o sprendimas ilgainiui priklausys nuo to, kokias temperatūrines klases riedmenims rinksis užsakovai ir kiek bus investuojama į energiją taupančias, bet galingesnes vėsinimo technologijas.

  • „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ šį sezoną jau fiksuoja rekordinį reisų skaičių: vasaros piko metu kasdien kursuoja iki 560 traukinių. Bendrovė tikisi, kad augantis keleivių srautas leis iki metų pabaigos priartėti prie simbolinės 100 mln. kelionių ribos.

    Dar ambicingesni planai numatomi 2026–2027 metų tvarkaraštyje, kuris turėtų įsigalioti gruodį. Pasak bendrovės vadovybės, vasaros sezono įkarštyje per parą galėtų būti vykdoma apie 600 reisų, tai būtų maždaug 40 daugiau nei dabartiniu laikotarpiu.

    Kur daugės reisų?

    Planuojama stiprinti komercinių maršrutų pasiūlą, ypač ten, kur keleivių paklausa nuosekliai auga. Tarp minimų krypčių yra papildomos traukinių poros iš Varšuvos į Ščeciną per Poznanę, taip pat nauji EIC reisai Varšuva–Vroclavas per Čenstakovą ir Opolę.

    Didesnis dažnis numatomas ir maršrute Krokuva–Trimiestis, kuris vasarą tradiciškai sulaukia itin didelio susidomėjimo. Vis dėlto dalis planų siejama su infrastruktūros ribojimais, nes kai kuriuose mazguose pralaidumas piko metu tampa kritiniu veiksniu.

    Kodėl planus gali stabdyti realybė?

    Platesniam tvarkaraščiui reikės ne tik daugiau įgulų, bet ir papildomo riedmenų parko. „PKP Intercity“ pabrėžia, kad be laiku gaunamų naujų vagonų ir lokomotyvų ambicingas augimas būtų sunkiai įgyvendinamas, o dalies užsakymų pristatymai vėluoja.

    Dėl to bendrovė ieško tarpinių sprendimų ir į parką įtraukia naudotą techniką, kad galėtų išlaikyti reisų skaičių. Tokia praktika geležinkelių rinkoje nėra neįprasta, tačiau ji kelia papildomų iššūkių priežiūrai ir patikimumui.

    Kitas jautrus klausimas yra punktualumas. Pastaruoju metu dalis reisų susiduria su vėlavimais, o vienas iš veiksnių siejamas su kai kurių vagonų eksploataciniais ribojimais, dėl kurių tenka mažinti maksimalų greitį iki 150 kilometrų per valandą.

    Vežėjas teigia, kad tvarkaraštyje vėlavimų rizika bus vertinama konservatyviau, o korekcijos turėtų padėti sumažinti trikdžių poveikį. Keleiviams tai reikštų realistiškiau suplanuotus kelionės laikus, tačiau kartu ir išbandymą, ar plėtra neatsirems į riedmenų bei infrastruktūros „lubas“.

  • Vokietijos „Deutsche Bahn“ po 7 metų vėl pelninga: augo keleivių srautai, bet skolos didėja

    Vokietijos geležinkelių koncernas „Deutsche Bahn“ 2026 metų pirmąjį pusmetį stabilizavo finansus ir po septynerių metų pertraukos pagrindinėje veikloje vėl fiksavo teigiamą grynąjį rezultatą. Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas siekė 147 mln. eurų, kai prieš metus buvo patirta 760 mln. eurų nuostolių.

    Pajamos per pusmetį augo 1,8 proc. ir pasiekė 13,6 mlrd. eurų. Koreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gerėjo daugiau kaip 650 mln. eurų iki 415 mln. eurų, o pati įmonė rezultatų šuolį sieja tiek su paklausa, tiek su kaštų mažinimu.

    „Pirmą kartą per septynerius metus mūsų geležinkelių veikla vėl atnešė grynąjį pelną. Tai sėkmė, tačiau būsiu visiškai patenkinta tik tuomet, kai pagerės ir kasdienių vežimų kokybė“, – sakė „Deutsche Bahn“ vadovė Evelyn Palla.

    Kas tempė rezultatą aukštyn?

    Bendrovė nurodo, kad teigiamą pokytį lėmė geresnė atskirų padalinių operacinė veikla, pirmieji taupymo sprendimai ir greitėjantis darbuotojų skaičiaus mažinimas centrinėje administracijoje bei vidinių paslaugų grandyse. Tai atitinka 2026 metais patvirtintos strategijos DB 2035 kryptį, kurioje akcentuojamas patikimumas, paslaugų kokybė ir ekonominis stabilumas.

    „Deutsche Bahn“ taip pat fiksavo didesnius keleivių srautus. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį traukiniais keliavo daugiau nei 960 mln. žmonių, maždaug 17 mln. daugiau nei prieš metus, o tai sudaro apie 1,8 proc. augimą.

    Rekordinės investicijos ir didėjanti našta

    Finansų pagerėjimas vyko kartu su rekordinėmis investicijomis į infrastruktūrą ir parką. Bendros investicijos per pusmetį augo 18 proc. iki 8,7 mlrd. eurų, o investicijos iš nuosavų lėšų šoktelėjo 89 proc. iki 3,4 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis lėšų skirta ilgus metus atidėliotai geležinkelių tinklo modernizacijai, kuri Vokietijoje laikoma vienu svarbiausių pralaidumo ir punktualumo gerinimo veiksnių. Tačiau dideli projektai turi ir kitą pusę: grynoji finansinė skola nuo metų pradžios išaugo apie 1 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 21,6 mlrd. eurų.

    „Niekada anksčiau federalinė valdžia ir geležinkeliai per vieną pusmetį nebuvo investavę tiek daug į infrastruktūrą. Jei išlaikysime tokį tempą, sukursime pagrindą ilgalaikiai stabiliai geležinkelių sistemai“, – teigė Evelyn Palla.

    DB Cargo: iki lūžio taško liko nedaug

    Atskirai išskiriamas krovinių vežimo padalinys DB Cargo, svarbus ir regione, nes jo įmonės veikia įvairiose Europos rinkose. Bendrovė pripažįsta, kad krovinių apimtys ir pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos iš plieno, chemijos ir automobilių pramonės.

    Vis dėlto DB Cargo veiklos rezultatas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gerėjo 96 mln. eurų. Padalinys pusmetį baigė su 1 mln. eurų nuostoliu, o tai, pačios bendrovės vertinimu, reiškia, kad pelningumo riba jau labai arti.

    „Deutsche Bahn“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus pajamos gali siekti apie 28 mlrd. eurų, o veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius – apie 600 mln. eurų. Didžiausiu iššūkiu įvardijama DB Cargo restruktūrizacija, kuri turi vykti silpnos ekonominės konjunktūros ir infrastruktūros ribotumų sąlygomis.

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekusi naują keleivių skaičiaus rekordą. Nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos įmonės traukiniais keliavo 44,7 mln. žmonių.

    Įmonės duomenimis, šis rezultatas yra 11 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Palyginti su 2024 metais, augimas siekia 21 proc., o lyginant su 2023 metais – net 45 proc.

    Augantys srautai rodo pasikeitusius kelionių įpročius ir didesnį pasitikėjimą geležinkeliais, ypač maršrutuose tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokias tendencijas patvirtina ir viešai skelbiami Lenkijos geležinkelių rinkos rodikliai, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojamas nuoseklus keleivių grįžimas į traukinius.

    Didžiausias pikas – gegužę

    Didžiausio keleivių skaičiaus mėnesiu tapo gegužė, kai „PKP Intercity“ pervežė 8,4 mln. keleivių. Rekordinė diena pirmajame pusmetyje buvo birželio 7 dieną, kai traukiniais vyko 346 000 žmonių.

    Vidutiniškai per dieną bendrovės reisais keliavo beveik 247 000 keleivių. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa išlieka aukšta ne tik vasaros atostogų metu, bet ir pavasarį, kai intensyvėja verslo ir savaitgalinės kelionės.

    Daugėja keliaujančių su nuolaidomis

    „PKP Intercity“ atkreipia dėmesį, kad auga ir kelionių su lengvatomis dalis. Per pusmetį vaikai ir jaunimas sudarė apie 5 mln. kelionių, o senjorai – 2,5 mln.

    Tai siejama ne tik su kainų jautrumu, bet ir su patogesniu susisiekimu, tankesniais tvarkaraščiais bei nuosekliai plečiamu bilietų pardavimo kanalų pasirinkimu. Vežėjai Europoje taip pat vis dažniau akcentuoja, kad lengvatų politika ir patrauklūs pasiūlymai gali reikšmingai didinti srautus ne piko metu.

    Prognozė metams – 96 mln. keleivių

    Šiais metais „PKP Intercity“ vasaros sezono metu vykdo rekordinį reisų skaičių – iki 560 susisiekimų per dieną, tai yra 46 daugiau nei prieš metus. Bendrovė prognozuoja, kad per visus metus galėtų pervežti apie 96 mln. keleivių.

    Tokį tikslą sustiprina ir sezoniškumas: antra metų pusė, ypač liepa ir rugpjūtis, paprastai pasižymi didesniais srautais. Praėjusiais metais įmonė metus užbaigė su 89,2 mln. keleivių, todėl dabartinis tempas leidžia tikėtis dar vieno rekordo.

  • Važiuojate taksi? Šios priemokos gali netikėtai išpūsti galutinę sąskaitą

    Važiuojate taksi? Šios priemokos gali netikėtai išpūsti galutinę sąskaitą

    Taksi kelionės kainą dažnas vertina pagal pradinį mokestį ir tarifą už kilometrą, tačiau galutinė suma neretai išauga dėl papildomų priedų. Jie taikomi tik tada, jei numatyti vežėjo kainyne ar taisyklėse, todėl prieš važiuojant verta pasitikslinti, kas įskaičiuota.

    Pagrindinę kainos dalį paprastai sudaro pradinis mokestis, mokestis už nuvažiuotą atstumą ir mokestis už laiką. Būtent laiko skaičiavimas dažniausiai nustebina, kai automobilis stovi spūstyje, prie šviesoforo arba vairuotojas laukia keleivio, o taksometras pradeda skaičiuoti minutes.

    Reikšmės turi ir paros metas bei šventinės dienos, kai kai kurie vežėjai taiko didesnius tarifus. Kainą gali keisti ir miesto zonos ar išvykimas už įprastos aptarnavimo teritorijos ribų, todėl net trumpesnė kelionė kartais kainuoja brangiau nei tikėtasi.

    Dažna priemoka taikoma už gyvūno vežimą, ypač jei reikia papildomo pasiruošimo salone arba tai būtina nurodyti užsakant. Lenkijos praktikoje tokie priedai dažniausiai siekia nuo kelių iki maždaug 5 eurų už gyvūną, tačiau konkreti suma priklauso nuo vežėjo taisyklių ir miesto.

    Papildomai gali kainuoti nestandartinis ar didelių gabaritų bagažas, kai jam reikia daugiau vietos ar specialaus automobilio. Užsakant kelionę verta iš anksto paminėti didelį lagaminą, dviratį ar kitą didesnį daiktą, kad būtų parinktas tinkamas automobilis ir vėliau nekiltų ginčų.

    Atskira tema yra laukimas: jei taksi atvyksta į nurodytą adresą, bet keleivis dar nepasiruošęs, po kelių nemokamų minučių dažnai pradedamas skaičiuoti mokestis. Toks pats principas galioja ir kelionės metu, jei paprašoma sustoti prie parduotuvės ar vaistinės, nes taksometras dažniausiai nėra išjungiamas.

    Priemokos gali būti taikomos ir už didesnį automobilį, pavyzdžiui, vienatūrį ar mikroautobusą, kai vežama daugiau keleivių arba daugiau bagažo. Taip pat į sąskaitą gali būti įtraukti kelių mokesčiai, jei maršrutas veda mokamais ruožais, nes šią išlaidą vežėjai dažnai perkelia keleiviui.

    Ne visos papildomos išlaidos susijusios su pačia kelione: jei keleivis suteptų saloną ar apgadintų įrangą, vairuotojas gali reikalauti atlyginti valymo ar remonto kaštus. Tokiais atvejais svarbu, kad būtų pagrįsta reali žala ir jos pašalinimo kaina, o vežėjo taisyklėse dažnai būna numatyti standartiniai įkainiai.

    Norint išvengti netikėtumų, prieš pradėdami kelionę paklauskite, ar taikomi naktiniai tarifai, kaip skaičiuojamas laukimas ir ar yra priemokų už gyvūną ar didesnį bagažą. Jei kelionė užsakoma programėlėje, verta peržvelgti, ar papildomi mokesčiai rodomi išankstinėje kainos informacijoje.

  • Lenkijos geležinkeliai mušė rekordus: per gegužę – 41,4 mln keleivių, šoktelėjo ir kroviniai

    Lenkijos geležinkeliai mušė rekordus: per gegužę – 41,4 mln keleivių, šoktelėjo ir kroviniai

    Lenkijoje kelionės traukiniais gegužę pasiekė istorinį piką: per mėnesį geležinkeliais važiavo 41,4 mln keleivių. Tai – didžiausias kada nors fiksuotas vieno mėnesio rezultatas, rodo Lenkijos geležinkelių transporto reguliuotojo Urząd Transportu Kolejowego duomenys.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keleivių skaičius išaugo apie 4 mln, arba 10,6 proc. Reguliuotojas pažymi, kad augimas matomas ne tik tarpmiestiniuose, bet ir regioniniuose maršrutuose, kuriuose didelę paklausos dalį lemia kasdienės kelionės į darbą ir mokslus.

    Keleivių vežimo apimtį gerai iliustruoja ir keleivio kilometrais skaičiuojamas rodiklis: gegužę jis siekė beveik 2,9 mlrd. Tai yra 10,4 proc. daugiau nei prieš metus, o traukinių darbo apimtis išaugo iki beveik 20,1 mln traukinio kilometrų, arba 6,8 proc.

    Vis dėlto vidutinis vieno keleivio nuvažiuotas atstumas nežymiai sumažėjo iki kiek mažiau nei 69 kilometrų. Tai gali reikšti, kad augimą labiau tempė trumpesnės kelionės, įskaitant priemiesčių ir regioninį susisiekimą, o ne vien ilgi maršrutai tarp didžiųjų miestų.

    Lyginant su 2026 metų balandžiu, gegužė taip pat buvo stipresnė: traukiniais važiavo maždaug 2,6 mln daugiau žmonių, arba 6,7 proc. Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Lenkijos geležinkeliai iš viso pervežė 190,5 mln keleivių, tai yra beveik 9 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–gegužę.

    Augimą fiksavo ir krovinių vežimo geležinkeliais segmentas, kuriame teigiamas pokytis tęsėsi trečią mėnesį iš eilės. Gegužę krovininiai traukiniai Lenkijoje pervežė apie 19,1 mln tonų, tai yra daugiau nei 1 mln tonų daugiau nei prieš metus, o metinis augimas siekė 6,1 proc.

    Krovinių vežimo darbo apimtis išaugo iki beveik 5,2 mlrd tonkilometrių, arba 10,4 proc., o eksploatacinis darbas siekė 7,1 mln traukinio kilometrų, tai yra 8,6 proc. daugiau. Reguliuotojas atkreipia dėmesį, kad vidutinis vienos tonos krovinio gabenimo atstumas didėjo ir gegužę priartėjo prie 270 kilometrų.

    Per 2026 metų sausį–gegužę geležinkeliais Lenkijoje iš viso pervežta beveik 89 mln tonų krovinių. Tokie skaičiai rodo, kad geležinkelių rinka išlieka jautri ekonomikos ciklams, tačiau keleivių segmente išsilaiko tvari paklausa, paremta reguliariais reisais ir didėjančiu pasirinkimu vietoje kelionių automobiliu.

  • PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity užbaigė 50 COMBO tipo vagonų modernizacijos priėmimą. Atnaujintos transporto priemonės artimiausiais mėnesiais turėtų sustiprinti sąstatus populiariausiuose maršrutuose, ypač vasaros piko metu.

    Vagonus modernizavo gamintojas „FPS H. Cegielski“, o projektas buvo pradėtas 2024 metais. Vežėjas skaičiuoja, kad atnaujintas parkas padės išlaikyti tvarkaraščių stabilumą ir sumažinti trūkumą, kuris dažniausiai išryškėja augant keleivių srautams.

    Kas pasikeitė po modernizacijos

    Didžiausias techninis pokytis – atnaujinti vagonų važiuoklės mazgai, kurie turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, o tai tiesiogiai veikia kelionės komfortą. Kartu atnaujinti ir keleiviams matomiausi sprendimai, tapę standartu naujesniuose sąstatuose.

    COMBO vagonuose įrengta kondicionavimo sistema, elektros lizdai ir USB jungtys, taip pat belaidis internetas. Atnaujinta keleivių informavimo įranga, o dalyje vagonų numatyti automatiniai užkandžių ir gėrimų aparatai.

    Vežėjas pabrėžia ir praktišką sprendimą aktyviai keliaujantiems – vagonuose suplanuotos vietos dviračiams. Tokie vagonai paprastai nukreipiami į maršrutus, kur vasarą išauga kelionių į gamtos ir kurortines kryptis paklausa.

    Rekordinė vasara ir didesni planai

    PKP Intercity šiam vasaros sezonui deklaruoja didesnį reisų intensyvumą – kai kuriomis dienomis planuojama iki 560 reisų. Numatyta, kad sąstatuose bus naudojama apie 1 650 vagonų, o modernizuoti COMBO sudaro 50 vienetų šio bendro skaičiaus.

    Šie atnaujinti vagonai problemos vieni neišsprendžia, tačiau didina lankstumą formuojant ilgesnius sąstatus ir leidžia greičiau keisti riedmenis gedimų ar planinių darbų atvejais. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, keleivių geležinkelio paklausa auga, todėl riedmenų trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių.

    PKP Intercity taip pat yra paskelbusi apie parką papildžiusi naudotais vagonais, įsigytais iš Vokietijos geležinkelių. Tuo pačiu naujų vagonų projektai susiduria su vėlavimais, todėl vežėjai dažnai remiasi modernizacija kaip greičiausiu būdu padidinti pasiūlą per trumpesnį laiką.

    Pagal viešai skelbiamus planus, vežėjas tikisi 2026 metais priartėti prie 100 mln. keleivių ribos. Tokie tikslai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys išliks tos pačios: daugiau vietų, patikimesni sąstatai ir baziniai patogumai, kurių keleiviai tikisi net ir vidutinės trukmės kelionėse.

  • Mažeikių autobusų parkas pristatė naują tolimojo susisiekimo autobusą: kuo jis išsiskiria

    UAB „Mažeikių autobusų parkas“ atnaujino savo transporto parką ir įsigijo modernų tolimojo susisiekimo autobusą, skirtą tiek reguliariems reisams, tiek ekskursinėms kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovė skelbia, kad nauja transporto priemonė orientuota į didesnį keleivių komfortą ir patogesnį aptarnavimą ilgesniuose maršrutuose.

    Įmonės parką papildė VAN HOOL EX 16 MID modelis – aukštesnės klasės turistinis autobusas, galintis vežti daugiau kaip 50 keleivių. Nurodoma, kad autobuse numatyta vieta ir neįgaliojo vežimėliui, todėl jis pritaikytas platesniam keleivių ratui ir atitinka šiuolaikinius prieinamumo lūkesčius viešajame transporte.

    Techniniu požiūriu autobusas komplektuojamas su 330 kW galios EURO 6 emisijos standarto varikliu. EURO 6 reikalavimai Europos Sąjungoje yra siejami su mažesne azoto oksidų ir kietųjų dalelių tarša, todėl tokio tipo transporto priemonės laikomos aplinkai draugiškesniu sprendimu, palyginti su senesnių standartų autobusais.

    Viešojo transporto įmonėms tolimojo susisiekimo autobusų atnaujinimas dažniausiai susijęs ne tik su patogumu, bet ir su eksploatacijos kaštais. Naujesnės transporto priemonės paprastai reiškia mažesnę degalų sąnaudų riziką, retesnius gedimus ir didesnį patikimumą, o tai ypač svarbu vykdant ilgesnius reisus bei planuojant keliones turistų grupėms.

    Mažeikių autobusų parko sprendimas papildyti parką turistinės klasės autobusu atspindi bendrą kryptį, kai savivaldybių ir regionų vežėjai vis dažniau investuoja į universalesnes transporto priemones. Tokie autobusai leidžia lanksčiau derinti kasdienį vežimą su užsakomaisiais reisais, taip išnaudojant techniką efektyviau per visus metus.

  • Alytaus miesto šventė: ką privalo žinoti pavežėjai ir taksi, kad keleivių vežimas vyktų be pažeidimų

    Alytaus miesto šventės dienomis keleivių srautai į renginius Dainų slėnyje paprastai išauga, todėl savivaldybė primena, kad pavežėjimo ir taksi paslaugos turi būti teikiamos laikantis aiškių reikalavimų. Tikslas – užtikrinti tvarką, keleivių saugumą ir sklandų eismą intensyviausiu metu.

    Keleivių vežimą pagal užsakymą vykdantys vairuotojai turi pasirūpinti, kad automobilis būtų pažymėtas nustatytu ženklu. Jis turi būti pritvirtintas taip, kad būtų matomas iš išorės, ir atitikti minimalius dydžio reikalavimus.

    Ženklinimas pavežėjams

    Lengvajame automobilyje, kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, privalo būti pritvirtintas ženklas priekinio lango dešiniajame apatiniame kampe ir galinio lango dešiniajame viršutiniame kampe. Abu ženklai turi būti aiškiai matomi iš transporto priemonės išorės.

    Nurodoma, kad ženklo ilgis ir plotis turi būti ne mažesni kaip 100 milimetrų. Ženklas gali būti atspausdintas ant popieriaus, tačiau svarbu, kad jis išliktų tvarkingas ir įskaitomas viso darbo metu.

    Ženklo apačioje esančiame baltame stačiakampyje turi būti įrašytas išduotos individualios veiklos pažymos numeris. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netvarkingas, neįskaitomas ar reikiamos informacijos neturintis ženklinimas gali būti vertinamas kaip reikalavimų nesilaikymas.

    Reikalavimai taksi automobiliams

    Taksi vairuotojams primenama apie pareigą salono priekyje, keleiviams gerai matomoje vietoje, turėti pritvirtintą nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. Joje turi būti nurodyti vežėjo nustatyti tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, taip pat turi būti priklijuota vairuotojo nuotrauka.

    Kortelės matmenys turi būti 100 x 200 milimetrų. Rekomenduojama kortelę gaminti iš standaus popieriaus ir ją laminuoti po to, kai užpildomi duomenys ir priklijuojama nuotrauka, kad dokumentas išliktų tvarkingas ir lengvai įskaitomas.

    Šventės metu vairuotojams taip pat pravartu planuoti laiką ir maršrutus, nes prie didžiųjų renginių erdvių dažniau formuojasi spūstys, o sustojimai keleivių paėmimui gali būti griežčiau kontroliuojami. Savivaldybė ragina laikytis kelių eismo taisyklių, neblokuoti sankryžų ir pasirinkti vietas, kur saugu įlaipinti bei išlaipinti keleivius.

    „Šventė švente, bet saugumas ir tvarka – mūsų prioritetas“, – nurodoma savivaldybės pateiktoje informacijoje.

    Primenama, kad tvarkos užtikrinimas naudingas ir patiems paslaugų teikėjams: aiškus ženklinimas bei keleiviams matoma informacija mažina nesusipratimų tikimybę ir padeda išvengti ginčų dėl paslaugos teikėjo statuso ar taikomų tarifų.