CP v2

Tag: Keleivių vežimas

  • Mažeikių autobusų parkas pristatė naują tolimojo susisiekimo autobusą: kuo jis išsiskiria

    UAB „Mažeikių autobusų parkas“ atnaujino savo transporto parką ir įsigijo modernų tolimojo susisiekimo autobusą, skirtą tiek reguliariems reisams, tiek ekskursinėms kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovė skelbia, kad nauja transporto priemonė orientuota į didesnį keleivių komfortą ir patogesnį aptarnavimą ilgesniuose maršrutuose.

    Įmonės parką papildė VAN HOOL EX 16 MID modelis – aukštesnės klasės turistinis autobusas, galintis vežti daugiau kaip 50 keleivių. Nurodoma, kad autobuse numatyta vieta ir neįgaliojo vežimėliui, todėl jis pritaikytas platesniam keleivių ratui ir atitinka šiuolaikinius prieinamumo lūkesčius viešajame transporte.

    Techniniu požiūriu autobusas komplektuojamas su 330 kW galios EURO 6 emisijos standarto varikliu. EURO 6 reikalavimai Europos Sąjungoje yra siejami su mažesne azoto oksidų ir kietųjų dalelių tarša, todėl tokio tipo transporto priemonės laikomos aplinkai draugiškesniu sprendimu, palyginti su senesnių standartų autobusais.

    Viešojo transporto įmonėms tolimojo susisiekimo autobusų atnaujinimas dažniausiai susijęs ne tik su patogumu, bet ir su eksploatacijos kaštais. Naujesnės transporto priemonės paprastai reiškia mažesnę degalų sąnaudų riziką, retesnius gedimus ir didesnį patikimumą, o tai ypač svarbu vykdant ilgesnius reisus bei planuojant keliones turistų grupėms.

    Mažeikių autobusų parko sprendimas papildyti parką turistinės klasės autobusu atspindi bendrą kryptį, kai savivaldybių ir regionų vežėjai vis dažniau investuoja į universalesnes transporto priemones. Tokie autobusai leidžia lanksčiau derinti kasdienį vežimą su užsakomaisiais reisais, taip išnaudojant techniką efektyviau per visus metus.

  • Alytaus miesto šventė: ką privalo žinoti pavežėjai ir taksi, kad keleivių vežimas vyktų be pažeidimų

    Alytaus miesto šventės dienomis keleivių srautai į renginius Dainų slėnyje paprastai išauga, todėl savivaldybė primena, kad pavežėjimo ir taksi paslaugos turi būti teikiamos laikantis aiškių reikalavimų. Tikslas – užtikrinti tvarką, keleivių saugumą ir sklandų eismą intensyviausiu metu.

    Keleivių vežimą pagal užsakymą vykdantys vairuotojai turi pasirūpinti, kad automobilis būtų pažymėtas nustatytu ženklu. Jis turi būti pritvirtintas taip, kad būtų matomas iš išorės, ir atitikti minimalius dydžio reikalavimus.

    Ženklinimas pavežėjams

    Lengvajame automobilyje, kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, privalo būti pritvirtintas ženklas priekinio lango dešiniajame apatiniame kampe ir galinio lango dešiniajame viršutiniame kampe. Abu ženklai turi būti aiškiai matomi iš transporto priemonės išorės.

    Nurodoma, kad ženklo ilgis ir plotis turi būti ne mažesni kaip 100 milimetrų. Ženklas gali būti atspausdintas ant popieriaus, tačiau svarbu, kad jis išliktų tvarkingas ir įskaitomas viso darbo metu.

    Ženklo apačioje esančiame baltame stačiakampyje turi būti įrašytas išduotos individualios veiklos pažymos numeris. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netvarkingas, neįskaitomas ar reikiamos informacijos neturintis ženklinimas gali būti vertinamas kaip reikalavimų nesilaikymas.

    Reikalavimai taksi automobiliams

    Taksi vairuotojams primenama apie pareigą salono priekyje, keleiviams gerai matomoje vietoje, turėti pritvirtintą nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. Joje turi būti nurodyti vežėjo nustatyti tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, taip pat turi būti priklijuota vairuotojo nuotrauka.

    Kortelės matmenys turi būti 100 x 200 milimetrų. Rekomenduojama kortelę gaminti iš standaus popieriaus ir ją laminuoti po to, kai užpildomi duomenys ir priklijuojama nuotrauka, kad dokumentas išliktų tvarkingas ir lengvai įskaitomas.

    Šventės metu vairuotojams taip pat pravartu planuoti laiką ir maršrutus, nes prie didžiųjų renginių erdvių dažniau formuojasi spūstys, o sustojimai keleivių paėmimui gali būti griežčiau kontroliuojami. Savivaldybė ragina laikytis kelių eismo taisyklių, neblokuoti sankryžų ir pasirinkti vietas, kur saugu įlaipinti bei išlaipinti keleivius.

    „Šventė švente, bet saugumas ir tvarka – mūsų prioritetas“, – nurodoma savivaldybės pateiktoje informacijoje.

    Primenama, kad tvarkos užtikrinimas naudingas ir patiems paslaugų teikėjams: aiškus ženklinimas bei keleiviams matoma informacija mažina nesusipratimų tikimybę ir padeda išvengti ginčų dėl paslaugos teikėjo statuso ar taikomų tarifų.

  • Nuo birželio 1 dienos grįžta sezoninis M-479 maršrutas į pajūrį: laikai ir sustojimai

    Nuo birželio 1 dienos atnaujinamas sezoninis autobuso maršrutas M-479 Mažeikiai–Klaipėda, važiuojantis per Skuodą, Šventąją ir Palangą. Maršrutas skirtas patogesniam susisiekimui su pajūriu savaitgaliais, kai kelionių srautai į kurortus paprastai išauga.

    Iš Mažeikių autobusų stoties autobusas išvyksta penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais 10.10 valandą. Keliaujantiems rekomenduojama atvykti į stotį šiek tiek anksčiau, ypač sezono pradžioje, kai bilietai dažnai išperkami greičiau.

    Grįžtamasis reisas iš Klaipėdos į Mažeikius numatytas 19.50 valandą. Pakeliui autobusas sustoja Palangoje 20.30 valandą ir Šventojoje 20.45 valandą, todėl tai patogi opcija tiek dienos išvykai, tiek trumpam savaitgalio poilsiui.

    Bilietus galima įsigyti internetu platformoje „autobusubilietai.lt“ arba autobusų stoties bilietų kasoje. Vežėjas nurodo, kad išankstinius bilietus galima nusipirkti ir kelionei atgal, taip užsitikrinant vietą grįžtant iš kurorto.

    Maršrutą organizuoja UAB „Mažeikių autobusų parkas“. Prieš kelionę keleiviams verta pasitikslinti aktualų tvarkaraštį ir galimus pasikeitimus, nes sezono metu reisų grafikai kartais koreguojami pagal paklausą.

  • Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjungoje kelionės traukiniais 2024 metais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus: fiksuota 8,7 mlrd. kelionių, o bendra apimtis sudarė 444,5 mlrd. keleivio kilometrų, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Tai stiprina politinį impulsą spartinti patogesnes keliones geležinkeliais, ypač tarp valstybių.

    Didžiausią bendrą keleivių vežimo geležinkeliais apimtį sukūrė Vokietija ir Prancūzija: atitinkamai 109,1 mlrd. ir 107,3 mlrd. keleivio kilometrų. Trečioje vietoje liko Italija su 55,9 mlrd. keleivio kilometrų, o tai patvirtina, kad didžiosios rinkos lemia didžiausią dalį viso ES geležinkelių srauto.

    Tuo metu dalis šalių 2024 metais nesiekė 1 mlrd. keleivio kilometrų ribos. Tarp mažiausius rodiklius turėjusių valstybių minima Lietuva ir Estija, kuriose fiksuota po 0,4 mlrd. keleivio kilometrų, todėl Baltijos regiono atotrūkis nuo didžiųjų geležinkelių rinkų išlieka akivaizdus.

    Kur keliaujama daugiausia?

    ES geležinkelių keleivių vežime dominuoja kelionės šalies viduje. 2024 metais 25 valstybėse narėse nacionalinės kelionės sudarė daugiau nei 90 proc. viso keleivių vežimo geležinkeliais, todėl tarptautiniai maršrutai vis dar yra mažesnė, nors ir strategiškai svarbi, rinkos dalis.

    Išimtimi tapo Liuksemburgas ir Čekija: jų nacionalinių kelionių dalis sudarė atitinkamai 63,5 proc. ir 82,1 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse tarptautiniai srautai dėl geografinės padėties, kasdienio judėjimo per sienas ir jungčių tinklo turi didesnį svorį.

    Geležinkelių tinklas traukiasi, bet ne visur

    Nors ES laikoma turinčia vieną tankiausių geležinkelių tinklų pasaulyje, ilgojo laikotarpio kryptis nevienareikšmė. „Eurostat“ duomenys rodo, kad bendras geležinkelių tinklo ilgis ES 1990–2024 metais sumažėjo 7,9 proc., o tai siejama su linijų uždarymu, maršrutų optimizavimu ir infrastruktūros pertvarkomis.

    Vis dėlto kai kurios valstybės investavo priešinga kryptimi. Ispanija išsiskyrė didžiausiu tinklo ilgio augimu, kuris siekė 12,2 proc., daugiausia dėl specialiai greitiesiems traukiniams skirtų linijų plėtros, leidusios sujungti didžiuosius miestus konkurencingu laiku.

    Pagal tinklo tankį pirmauja centrinės ir šiaurinės Europos šalys, kur didesnis gyventojų tankis ir didesni krovinių srautai tradiciškai palaiko geležinkelių infrastruktūros poreikį. Mažesni tankio rodikliai dažniau fiksuojami ES pakraščiuose, o Graikija, turinti daug salų, įvardijama kaip šalis su mažiausiu geležinkelių tinklo tankiu.

    Ką keis vieno bilieto planas?

    Šie skaičiai skelbiami tuo metu, kai Europos Komisija pristato priemonių paketą, skirtą supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Pagrindinė kryptis yra vadinamasis vieno bilieto principas, kai kelionę per kelis vežėjus būtų galima įsigyti vienu pirkimu, o planuoti, palyginti ir nusipirkti maršrutus padėtų skaitmeniniai įrankiai.

    Iniciatyva taip pat siejama su keleivių teisių stiprinimu: didesne apsauga praleidus jungtį net ir tuomet, kai kelionę vykdo skirtingos geležinkelių bendrovės. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką keleiviui likti be aiškaus sprendimo, kai vėlavimai grandinine reakcija paveikia visą maršrutą.

    „Naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais ir integruotomis judumo paslaugomis europiečiai galės vienu mygtuko paspaudimu planuoti, palyginti ir įsigyti tarpvalstybines keliones, kartu gaudami stipresnes keleivių teises ir geresnę apsaugą kiekviename žingsnyje“, – sakė už tvarų transportą ir turizmą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių bus praktinis skirtingų bilietų sistemų ir vežėjų taisyklių suderinimas. Tačiau augant keleivių srautams ir ieškant alternatyvų skrydžiams, ypač vidutinio nuotolio maršrutuose, geležinkeliai ES transporto politikoje tampa vis svarbesne konkurencingos, mažesnių emisijų mobilumo strategijos dalimi.

  • Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visagino savivaldybė praneša, kad gegužės 20 dieną nuotoliniame susitikime su „LTG LINK“ sutarta formuoti bendrą darbo grupę bendradarbiavimo sutarčiai parengti. Į ją planuojama deleguoti iki 3 savivaldybės administracijos atstovų, kurie kartu su vežėjo komanda derins teisinius ir organizacinius klausimus.

    Pasak savivaldybės, aptariant galimą maršruto atnaujinimą nutarta suteikti mandatą Visagino merui pradėti derybas su kaimyninėmis savivaldybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų būtų suinteresuotos prisidėti prie traukinių susisiekimo su Latvijos Daugpiliu atkūrimo.

    „Planuojama, kad susisiekimas bus atnaujintas jau šių metų gruodžio 15 dieną, prieš pat Kalėdas. Savaitgaliais kursuos bandomieji reisai, leisiantys tiek visaginiečiams, tiek Daugpilio gyventojams patogiai aplankyti kaimyninį miestą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Tokio pobūdžio pilotiniai reisai paprastai naudojami tam, kad realiomis sąlygomis būtų patikrintas keleivių srautas, tvarkaraščio patogumas ir maršruto sąnaudos. Jei paklausa pasiteisina, vėliau sprendžiama dėl dažnesnio kursavimo, sezoninio grafiko ar integravimo į nuolatinį maršrutų tinklą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausi klausimai darbo grupei bus susiję su maršruto modeliu, atsakomybių pasidalijimu ir praktiniais keleivių aptarnavimo sprendimais. Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, atsakingi už vietos ūkio ir infrastruktūros klausimus.

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ rengia specialius vagonus, kurie vienu reisu galės vežti iki 24 dviračių. Projektas turėjo pajudėti greičiau, tačiau jo įgyvendinimas dar kartą atidėtas, nes modernizavimo darbai vis dar siejami su rangos sutarties etapais.

    Planuojami vagonai kuriami modernizuojant 609A tipo riedmenis, kurie anksčiau buvo naudojami kaip bagažo vagonai. Po pertvarkos juose numatoma įrengti patogesnes vidurines duris, kad dviračius būtų lengviau įkelti ir iškelti, o pats krovinių skyrius būtų pritaikytas intensyviam srautui sezono metu.

    „Projektas šiuo metu yra rangos sutarties pasirašymo etape“, – sakė „PKP Intercity“ atstovė spaudai Anna Zakrzewska.

    Be dviračių zonos, vagonuose numatytos ir keleiviams skirtos erdvės: planuojama apie 32 sėdimas vietas, taip pat kondicionavimas. Dviračiai galės būti tvirtinami ant laikiklių arba statomi vertikaliai, kad būtų išnaudota didesnė vidaus erdvė.

    Vežėjas taip pat nurodo, kad pakeitus važiuoklės mazgus vagonai galės važiuoti greičiau, o maksimalus greitis turėtų siekti 160 km/val. Tokie sąstatai būtų skiriami maršrutams, kurie dažniausiai pasirenkami keliaujant su dviračiais, pavyzdžiui, į pajūrio kryptis ar į ežeringus regionus.

    „PKP Intercity“ dviratininkams skirtų vietų didinimą vykdo ir kitomis priemonėmis: dalis turimų vagonų jau dabar turi zonas, kuriose galima vežti kelis ar keliolika dviračių. Vis dėlto specializuoti 609A modernizacijos projektai turėtų tapti didžiausiu šuoliu, jei planuojami terminai bus išlaikyti.

  • Lenkijos PKP Intercity išbandė pirmą hibridinį „Impuls 3“: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Lenkijos PKP Intercity išbandė pirmą hibridinį „Impuls 3“: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėjas PKP Intercity pradėjo bandymų etapą su pirmuoju hibridiniu traukiniu „Impuls 3“. Gamintojas Newag paskelbė, kad pirmasis sąstatas jau išriedėjo iš surinkimo cechų ir atliko važiavimus gamyklinėje atšakoje, o netrukus keliaus į sertifikavimo bandymus.

    Pasak bendrovės vadovo Januszo Malinowskio, traukinys artimiausiu metu turėtų būti bandomas Žmigrodo bandymų trasoje, kuri priklauso Instytut Kolejnictwa. Čia atliekami greičio, stabdymo, saugos bei suderinamumo su infrastruktūra testai, po kurių sprendžiama dėl leidimo vežti keleivius.

    „Pirmasis „Impuls 3“ netrukus pasieks bandymų trasą Žmigrode, kur bus patikrintas ir paruoštas keleivių vežimui“, – sakė PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis.

    PKP Intercity su Newag yra užsakiusi 35 tokius hibridinius traukinius. Sutartis pasirašyta 2024 metais, o jos vertė siekia apie 770 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmieji reisai su keleiviais planuojami 2027 metų pradžioje, kai sąstatai gaus visus reikalingus patvirtinimus ir bus perduoti vežėjui.

    Hibridinių traukinių idėja skirta maršrutams, kuriuose dalis linijų nėra elektrifikuota. Tokiuose ruožuose sąstatas gali važiuoti be lokomotyvo keitimo: po kontaktiniu tinklu naudojama elektrinė trauka, o neelektrifikuotuose ruožuose įsijungia vidaus degimo varikliai, todėl reisai tampa paprastesni planuoti ir atsparesni infrastruktūros ribojimams.

    Pagal gamintojo pateikiamus parametrus, elektrifikuotuose ruožuose „Impuls 3“ turėtų pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį, o naudojant vidaus degimo variklius – iki 120 kilometrų per valandą. Vienu kuro papildymu traukinys gali įveikti iki 900 kilometrų, tad jis pritaikytas ilgesniems tarpmiestiniams maršrutams.

    Sąstatai yra šešių vagonų, juose numatyta 179 sėdimos vietos, įskaitant 21 vietą pirmoje klasėje. Projekte taip pat numatytos erdvės dviračiams, vietos keleiviams su negalia, automatai užkandžiams ir gėrimams bei tylos zonos abiejose klasėse, kas tampa vis dažnesniu standartu tolimojo susisiekimo traukiniuose Europoje.

    PKP Intercity pastaraisiais metais didina investicijas į riedmenis, siekdama kelti paslaugos kokybę ir plėsti pasiekiamumą regionuose. Hibridiniai traukiniai šioje strategijoje laikomi vienu būdų patogiau sujungti didmiesčius su mažesniais miestais ten, kur pilnas elektrifikavimas dar neįgyvendintas.

  • PKP Intercity planas stebina: į Lenkijos bėgius gali atvykti naudoti austrų dviaukščiai

    PKP Intercity planas stebina: į Lenkijos bėgius gali atvykti naudoti austrų dviaukščiai

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP Intercity svarsto dar vieną sprendimą, kuris leistų greičiau sustiprinti naktinių reisų parką: įsigyti naudotus dviaukščius miegamuosius vagonus iš Austrijos. Kaip nurodoma, šiuo metu tokias transporto priemones valdo Austrijos geležinkeliai, o galimas sandoris dar nėra patvirtintas.

    Vežėjas pastaraisiais metais augina vežamų keleivių skaičių ir siekia plėsti pasiūlą, tačiau naujų vagonų pristatymai rinkoje dažnai vėluoja. Dėl to naudojamas riedmenų įsigijimas iš kitų šalių laikomas būdu greičiau padidinti pajėgumus, ypač prieš intensyviausius kelionių sezonus.

    Kas tai per vagonai?

    Minimi dviaukščiai miegamieji vagonai pagaminti 1996 metais ir pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu. Skelbiama, kad jie suprojektuoti taip, kad kelionėje būtų mažiau triukšmo, o tai naktiniuose reisuose laikoma vienu svarbiausių komforto kriterijų.

    Vagonuose numatyti 1, 2 arba 3 vietų skyriai, o viršutiniame aukšte įrengta aukštesnės klasės zona. Joje keleiviams suteikiama galimybė naudotis dušu ir praustuvu, todėl tokio tipo vagonai galėtų būti patrauklūs ilgesnėms naktinėms kelionėms.

    Kodėl jų greitai nepamatysime?

    Net jei PKP Intercity apsispręstų dėl pirkimo, pirmieji vagonai Lenkijos bėgiuose pasirodytų ne iš karto. Pagrindinė priežastis yra būtinybė gauti nacionalinį patvirtinimą eksploatacijai, nes riedmenys turi atitikti techninius ir saugos reikalavimus, o tai užtrunka.

    Tokiais atvejais paprastai vertinama vagonų suderinamumas su infrastruktūra, stabdžių ir signalizacijos sprendimai, dokumentacija bei techninės apžiūros apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimas pirkti naudotą techniką ne visuomet duoda greitą rezultatą, nors pats įsigijimas gali būti operatyvus.

    Naudoti vagonai jau buvo įsigyti

    PKP Intercity jau anksčiau įsigijo naudotų vagonų iš Vokietijos geležinkelių, o dalis jų pradėjo vežti keleivius. Skelbta, kad nupirkta 50 pirmos ir antros klasės vagonų, o po atgabenimo jie buvo pritaikomi vežėjo eksploatacijai ir standartams.

    Viešai teigiama, kad šiuo metu PKP Intercity turi apie 1 600 eksploatacijai paruoštų vagonų, o parką planuojama didinti. Nauji vagonai turėtų būti tiekiami ir iš Lenkijos gamintojų, tačiau dėl užsakymų grafikų pokyčių dalis pristatymų nukeliami vėlesniam laikui.

    Kol kas neatskleidžiama, kiek tiksliai Austrijoje esančių dviaukščių miegamųjų vagonų PKP Intercity galėtų įsigyti ir kada būtų priimtas galutinis sprendimas. Tačiau pati kryptis aiški: vežėjas ieško realių būdų greičiau pasiūlyti daugiau vietų ir komforto keleiviams, ypač naktiniuose maršrutuose.