Tag: Kelių eismo taisyklės

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Papildomi vairuotojų mokymai Varėnoje: kam jie skirti, kada vyks ir kaip užsiregistruoti

    Varėnoje planuojami papildomi vairuotojų mokymai, skirti norintiems sustiprinti praktinius įgūdžius ir saugaus eismo žinias. Tokie mokymai dažniausiai aktualūs pradedantiesiems, ilgiau nevairavusiems ar siekiantiems daugiau užtikrintumo sudėtingesnėse situacijose.

    Skirtingai nei privalomas vairuotojų rengimas, papildomi mokymai paprastai orientuojasi į realias kasdienes situacijas: saugų greičio pasirinkimą, manevravimą, atstumų laikymąsi ir rizikų numatymą. Dalis programų taip pat apima vairavimą prastesnėmis oro sąlygomis ar intensyvesniame sraute, kai klaidos kaina didžiausia.

    Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto, nes vietų skaičius įprastai būna ribotas, o grupės formuojamos pagal dalyvių poreikius. Tikslios mokymų datos, trukmė, vieta ir registracijos tvarka skelbiama organizatorių kanaluose, todėl prieš registruojantis verta pasitikslinti sąlygas ir reikalavimus.

    Kelių eismo saugumo ekspertai pabrėžia, kad papildomas pasirengimas ypač naudingas tiems, kurie mieste vairuoja retai, bet dažniau važiuoja užmiestyje, arba atvirkščiai. Praktikos atnaujinimas gali padėti išvengti dažniausių klaidų sankryžose, persirikiuojant ir vertinant kitų eismo dalyvių veiksmus.

    Norintiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokių įgūdžių labiausiai trūksta: parkavimo, važiavimo žiedinėse sankryžose, važiavimo tamsiu paros metu ar streso valdymo. Tokiu atveju mokymai tampa ne formaliu užsiėmimu, o kryptinga investicija į saugumą ir ramų vairavimą kasdien.

  • Kelionė automobiliu po Europą: „paslėptos“ KET taisyklės, už kurias baudos siekia tūkstančius eurų

    Vairuotojams, keliaujantiems automobiliu po Europą, verta iš anksto pasitikrinti ne tik maršrutą, bet ir vietines kelių eismo taisykles. Skirtingose šalyse galioja reikalavimai, kurie turistams gali pasirodyti netikėti, o baudos už pažeidimus kai kuriais atvejais siekia tūkstančius eurų.

    Draudimo ekspertai primena, kad prieš kelionę svarbu peržiūrėti automobilio draudimą, įsitikinti, ar jis galioja planuojamose valstybėse, ir ar nėra apribojimų, pavyzdžiui, dėl ridos ar automobilio naudojimo. Praktikoje nesklandumų kyla tada, kai įvyksta incidentas, o paaiškėja, kad apsauga neapima konkretaus maršruto ar veiklos.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių yra Prancūzija, kur ribojami navigacijos sprendimai, rodantys tikslias greičio matuoklių vietas. Už tokius pažeidimus gali grėsti bauda iki 1 500 eurų, o pareigūnai tam tikrais atvejais turi teisę konfiskuoti įrangą.

    Vokietijoje vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į sustojimo autobane taisykles. Sustojimas dėl tuščio degalų bako gali būti vertinamas kaip išvengiama situacija, už kurią taikomos baudos, dažniausiai siekiančios keliasdešimt eurų.

    Portugalijoje kai kuriais atvejais draudžiama vežtis atsarginį degalų kiekį kanistrose, o baudos gali būti itin didelės. Praktinis patarimas paprastas: prieš kertant sieną verta pasitikrinti, ką konkreti šalis laiko pavojingų medžiagų gabenimu lengvajame automobilyje.

    Suomijoje galioja reikalavimas nuolat važiuoti įjungtomis šviesomis, įskaitant važiavimą dieną. Be to, šviesų mirksėjimas ten dažniau suprantamas kaip signalas apie pavojų kelyje ar laukinius gyvūnus, todėl įprastas įspėjimas kitiems vairuotojams gali būti interpretuojamas kitaip.

    Šveicarijoje papildomų pareigų turi vairuotojai, kurie naudoja akinius ar kontaktinius lęšius: jiems rekomenduojama turėti atsarginę porą, o kai kuriais atvejais tai laikoma būtinu reikalavimu. Taip pat automobilis turi būti pažymėtas šalies registracijos ženklu.

    Ispanijoje policija gali skirti baudą, jei vairuotojas avėdamas netinkamą avalynę, pavyzdžiui, šlepetes, nepakankamai kontroliuoja automobilį. Tokiais atvejais bauda gali siekti apie 200 eurų, todėl saugiausia rinktis tvirtą, koją prilaikančią avalynę.

    Planuojant kelionę automobiliu, verta iš anksto įvertinti ne tik vietines KET, bet ir tai, kokia įranga privaloma automobilyje konkrečioje šalyje. Reikalavimai Europoje skiriasi, todėl tai, kas vienur laikoma rekomendacija, kitur gali būti privaloma.

    Specialistai pabrėžia, kad pasiruošimas dažnai kainuoja mažiau nei netikėta bauda ar sugadintos atostogos. Kelios minutės patikrinant taisykles, draudimo sąlygas ir privalomus daiktus automobilyje gali padėti išvengti brangių klaidų.

  • Biržuose pasikeitė J. Janonio gatvės eismas: ji tapo dviračių gatve, įsigaliojo KET ribojimai

    Biržuose pasikeitė J. Janonio gatvės eismas: ji tapo dviračių gatve, įsigaliojo KET ribojimai

    Biržų mieste pasikeitė J. Janonio gatvės ženklinimas – nuo šiol ji pritaikyta dviratininkų eismui ir paskelbta dviračių gatve. Gatvės pradžioje ir pabaigoje įrengti tai nurodantys kelio ženklai, todėl vairuotojams ir dviratininkams čia taikomos specialios taisyklės.

    Dviračių gatvė – tai eismo organizavimo sprendimas, kai prioritetas suteikiamas dviračių eismui, tačiau leidžiamas ir automobilių judėjimas. Tokios gatvės paprastai įrengiamos ten, kur dėl erdvės ar kitų apribojimų nėra galimybės suformuoti atskiro dviračių tako ar dviračių juostos.

    Dviračių gatvėje galiojančios taisyklės

    Važiuojant dviračių gatve, visiems eismo dalyviams svarbiausia prisiminti, kad čia nustatytas maksimalus 30 km/h greitis. Šis ribojimas taikomas siekiant sumažinti avarijų riziką ir užtikrinti saugesnį mišrų eismą, kai gatvėje kartu juda automobiliai ir dviratininkai.

    Taip pat draudžiama lenkti transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Apvažiuoti ta pačia kryptimi esančioje juostoje leidžiama, tačiau bet koks manevras turi būti atliekamas įvertinus dviratininkų judėjimą ir laikantis saugaus atstumo.

    Dviratininkams dviračių gatvėje taikomos išimtys: jiems nereikalaujama važiuoti viena eile ir kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tai reiškia, kad dviratininkai gali pasirinkti saugesnę važiavimo trajektoriją, o vairuotojai privalo elgtis atidžiau ir neskubinti bei nespausti dviratininkų praleisti.

    Ką verta žinoti vairuotojams ir gyventojams

    Pokyčiai reiškia, kad J. Janonio gatvėje vairavimo įpročius teks koreguoti: čia ne tik mažesnis greitis, bet ir ribotos galimybės lenkti. Planuojantiems maršrutą per šią gatvę verta įsivertinti, kad kelionė gali užtrukti ilgiau, ypač intensyvesnio dviratininkų srauto metu.

    Gyventojams ir eismo dalyviams rekomenduojama atkreipti dėmesį į naujus kelio ženklus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tokie sprendimai Lietuvoje vis dažniau taikomi siekiant didinti aktyvaus judumo dalį miestuose ir gerinti eismo saugą, ypač ten, kur infrastruktūros plėtrą riboja gatvės plotis ar užstatymas.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Teismas padėjo tašką: ar įvažiuojant į žiedą būtina jungti kairį posūkį?

    Teismas padėjo tašką: ar įvažiuojant į žiedą būtina jungti kairį posūkį?

    Dalis vairuotojų vis dar įsitikinę, kad prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą privaloma įjungti kairį posūkio signalą, jei ketinama važiuoti „į kairę“ ar apsisukti. Tačiau teismų praktika Lenkijoje rodo priešingą kryptį: vien važiavimas žiedu nėra laikomas posūkiu į kairę Kelių eismo taisyklių prasme.

    Kodėl žiede nėra posūkio į kairę?

    Žiedinėje sankryžoje automobilis važiuoja pasirinkta eismo juosta, o pats judėjimas ratu yra prilyginamas važiavimui kelio vingiu. Todėl, kol nekeičiate juostos ir neketinate išvažiuoti iš žiedo, posūkio signalo įjungti nereikia, nes formaliai nėra atliekamas krypties keitimo manevras.

    Šią logiką patvirtino ir administracinių teismų sprendimai, nagrinėję atvejus, kai vairuotojai buvo vertinami ar baudžiami dėl neįjungto kairio posūkio prieš įvažiavimą į žiedą. Teismai akcentavo, kad posūkio signalai turi informuoti apie konkretų manevrą, o ne apie numanomą maršrutą sankryžoje.

    Kada posūkio signalas vis dėlto būtinas?

    Posūkio signalas žiede reikalingas tuomet, kai realiai atliekate manevrą: persirikiuojate į kitą eismo juostą arba išvažiuojate iš žiedo. Persirikiavimas paprastai reiškia, kad gali prireikti ir kairio posūkio signalo, o išvažiavimas iš žiedo visais atvejais turi būti žymimas dešiniu signalu.

    Svarbi detalė yra laikas: signalą reikia įjungti ne per anksti, kad neklaidintumėte kitų eismo dalyvių. Praktikoje tai reiškia, kad dešinį posūkį išvažiuojant rekomenduojama įjungti tik pravažiavus tą išvažiavimą, kuriuo nevažiuosite, ir aiškiai rodant ketinimą palikti žiedą artimiausiu išvažiavimu.

    Kaip pasirinkti juostą įvažiuojant?

    Taisyklės paprastai neįpareigoja rinktis konkrečios juostos vien dėl planuojamo išvažiavimo, tačiau kelių ženklinimas ir kelio ženklai gali nustatyti privalomas kryptis. Sklandesniam eismui dažniausiai rekomenduojama laikytis logikos: dešinė juosta tinkama pirmajam išvažiavimui ir važiavimui tiesiai, o kairė juosta dažniau pasirenkama trečiajam išvažiavimui ar apsisukimui, jei tai leidžia ženklinimas.

    Vis dėlto net ir pasirinkus kairę juostą, įvažiuojant į žiedą kairio posūkio signalas savaime netampa privalomas. Esminė taisyklė išlieka ta pati: signalizuojama tik tada, kai atliekamas persirikiavimas arba kai ketinama išvažiuoti, kartu įsitikinant, kad manevras saugus ir netrukdys kitiems.

  • Savaitgalį dviratininkams – griežtesnė kontrolė: už alkoholį iki 583 eurų bauda

    Savaitgalį dviratininkams – griežtesnė kontrolė: už alkoholį iki 583 eurų bauda

    Dviratininkams vairuotojo pažymėjimo dažniausiai nereikia, tačiau eismo taisyklių pažeidimai gali kainuoti brangiai. Policija primena, kad už dažniausius nusižengimus skiriamos baudos, o didžiausios sankcijos taikomos už važiavimą apsvaigus. Savaitgaliais, kai padaugėja patikrinimų, rizika gauti baudą išauga.

    Pagal galiojančią tvarką didžiausia finansinė atsakomybė dviratininkams siejama su alkoholiu. Už važiavimą dviračiu, kai nustatomas 0,2–0,5 promilės girtumas, numatyta 1 000 Lenkijos zlotų bauda, tai yra apie 233 eurai. Viršijus 0,5 promilės, bauda siekia 2 500 zlotų, arba apie 583 eurus.

    Tačiau pasekmės nebūtinai apsiriboja pinigais. Teismas gali skirti draudimą vairuoti ne mechanines transporto priemones nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Pažeidus tokį draudimą ir vėl sėdus ant dviračio, grėstų jau baudžiamoji atsakomybė.

    Dažnai fiksuojami ir kiti pažeidimai, susiję su pėsčiųjų saugumu. Už pirmumo nesuteikimą pėsčiajam perėjoje ar pavojingą manevravimą baudos gali būti įvairaus dydžio, o didžiausią riziką sukelia situacijos, kai dviratininkas per perėją važiuoja neužtikrinęs saugumo. Pareigūnai akcentuoja, kad tokiais atvejais svarbiausia yra ne bauda, o reali susidūrimo tikimybė.

    Taisyklės taip pat numato, kada dviratininkas privalo naudotis dviračių taku, jei jis yra įrengtas. Išimtys siejamos su sudėtingomis oro sąlygomis arba tam tikrais atvejais, kai greta kelio yra pakankamo pločio šaligatvis, tačiau tuomet privalu judėti pėsčiojo greičiu ir netrukdyti pėstiesiems.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir paaugliams. Vaikai iki 10 metų dviračiu gali važiuoti tik su suaugusiojo priežiūra, o jaunimui nuo 10 iki 18 metų dažnai taikomas reikalavimas turėti dviratininko pažymėjimą, patvirtinantį žinias apie saugų eismą. Praktikoje tai vertinama kaip viena veiksmingiausių prevencinių priemonių, mažinanti rizikingą elgesį keliuose.

    Policija taip pat primena apie būtinas dviračio saugumo priemones, ypač tamsiuoju paros metu. Važiavimas be žibintų ar netvarkingi stabdžiai vertinami kaip pavojingi pažeidimai, nes jie didina avarijų tikimybę ir apsunkina dviratininko matomumą kitiems eismo dalyviams. Dėl to kontrolė dažnai nukreipiama ne tik į greitį ar manevrus, bet ir į techninę dviračio būklę.

  • Ohajo nori leisti vairuoti nuo 15 metų: siūlymas mažintų priežiūrą, o žuvusiųjų skaičius auga

    Ohajo nori leisti vairuoti nuo 15 metų: siūlymas mažintų priežiūrą, o žuvusiųjų skaičius auga

    Ohajo valstijoje svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų paaugliams pradėti vairuoti anksčiau: minimalus amžius būtų mažinamas nuo 15,5 iki 15 metų. Kartu siūloma sušvelninti ir reikalavimus dėl važiavimo prižiūrint suaugusiajam, todėl jauni vairuotojai į kelią išeitų su mažiau praktikos.

    Diskusiją kaitina prasti eismo saugumo rodikliai. 2025 metais Ohajo keliuose, preliminariais skaičiavimais, žuvo apie 1 120 žmonių, o tai sustiprino kritikų argumentus, kad dabar ne laikas silpninti paauglių vairavimo apsaugas.

    Ką numato HB 463 projektas

    Ohajo Atstovų rūmų įstatymo projektas HB 463 numatytų du pagrindinius pokyčius: sumažintų minimalų amžių, nuo kurio galima pradėti vairavimo kelią, ir sumažintų privalomos prižiūrimos praktikos apimtį. Šie pakeitimai tiesiogiai paliestų laipsniško vairuotojo pažymėjimo sistemą, kai teisės suteikiamos etapais.

    Laipsniško licencijavimo logika paprasta: vairuotojas pirmiausia kaupia patirtį mažesnės rizikos sąlygomis, prižiūrimas patyrusio suaugusiojo, o tik vėliau įgyja platesnes teises vairuoti savarankiškai. Kritikai teigia, kad trumpinant prižiūrimą etapą būtų suspaudžiamas būtent tas laikotarpis, kuris labiausiai mažina riziką pradedantiesiems.

    Kodėl eismo saugos gynėjai įspėja

    Eismo saugos organizacijos pabrėžia, kad paauglių avaringumą lemia ne vien amžius, bet ir patirties trūkumas. Kuo mažiau valandų pradedantysis praleidžia realiame eisme su priežiūra, tuo sunkiau jam laiku atpažinti pavojus, įvertinti greitį, atstumus ir priimti sprendimus netikėtose situacijose.

    Ohajo statistika šias baimes sustiprina. 2024 metais mirtinose avarijose dalyvavo 135 vairuotojai, kurių amžius buvo nuo 15 iki 20 metų, todėl saugos šalininkai ragina ne trumpinti, o griežtinti parengimo reikalavimus.

    „Kai didėja žuvusiųjų skaičius, logiška stiprinti laipsniško licencijavimo apsaugas, o ne jas silpninti“, – sakė eismo saugos gynėjai, ragindami įstatymų leidėjus nepritarti projektui.

    Kas toliau ir kokia platesnė tendencija

    HB 463 šiuo metu svarstomas Ohajo Atstovų rūmų Transporto komitete. Būtent šiame etape dažnai apsisprendžiama, ar projektas keliaus toliau į balsavimą, ar bus sustabdytas, todėl prieštaraujantys pokyčiams telkia pastangas įtikinti komiteto narius.

    Pastaraisiais metais JAV daugelyje valstijų dažnesnė kryptis buvo priešinga: stiprinti laipsniško licencijavimo taisykles, didinti prižiūrimo vairavimo apimtis ir riboti rizikingiausias sąlygas, pavyzdžiui, važiavimą naktį ar su keleiviais bendraamžiais. Ohajo siūlymas, pasak kritikų, išsiskiria tuo, kad judėtų link greitesnio ir paprastesnio kelio prie savarankiško vairavimo.

    Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip politikai įvertins tėvų ir bendruomenių norą suteikti daugiau mobilumo jaunimui, palyginti su eismo saugos argumentais. Jei projektas būtų priimtas, tai gali tapti precedentu ir kitoms valstijoms, svarstančioms panašius pakeitimus.

  • Italijoje autostradose veikia „Tutor“: matuoja vidutinį greitį ir fiksuoja daugiau pažeidimų

    Italijoje autostradose veikia „Tutor“: matuoja vidutinį greitį ir fiksuoja daugiau pažeidimų

    Italijos autostradose vairuotojai vis dažniau susiduria ne tik su įprastais greičio matuokliais, bet ir su vadinamuoju „Tutor“ – vidutinio greičio matavimo sistema, veikiančia ištisuose kelio ruožuose. Ji fiksuoja automobilį įvažiuojant į kontroliuojamą atkarpą ir dar kartą jos pabaigoje, o tada apskaičiuoja vidutinį greitį.

    Skirtingai nei pavienis fotoradaras, toks sprendimas „baudžia“ ne už trumpą akceleraciją viename taške, o už viso ruožo važiavimo tempą. Dėl to taktika pristabdyti prie kameros ir vėl smarkiai greitėti tampa mažiau veiksminga, ypač didelio eismo intensyvumo trasose.

    Kas pasikeitė su „Tutor 3.0“?

    Naujausia sistemos versija „Tutor 3.0“, diegiama nuo 2025 metų, nebėra skirta vien greičio kontrolei. Italijos kelių infrastruktūroje ji naudojama ir kitų pavojingų pažeidimų fiksavimui, siekiant sumažinti avaringumą ir drausminti vairavimo kultūrą.

    Pranešama, kad sistema gali registruoti rizikingus manevrus, netinkamą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir neteisėtą važiavimą avarine juosta. Praktikoje tai reiškia, kad kontrolė apima ne tik greitį, bet ir elgesį sraute, ypač ten, kur dažni staigūs persirikiavimai.

    Kuriuose keliuose tikimybė didžiausia?

    „Tutor“ pirmiausia taikomas labiausiai apkrautose Italijos autostradose, įskaitant pagrindinius tranzitinius ir atostogų maršrutus. Tarp dažnai minimų krypčių yra A1 ašis iš Milano per Boloniją, Florenciją ir Romą į Neapolį, taip pat A4, jungianti Turiną, Milaną ir Veneciją.

    Kontrolė minima ir A14, einančioje palei Adrijos jūros pakrantę, bei A23, vedančioje Palmanovos kryptimi link Tarvizio. Skelbiama, kad Autostrade per l’Italia tinkle vidutinio greičio kontrolė apima apie 2 500 kilometrų ir daugiau nei 260 matavimo įrenginių.

    Kaip veikia kontrolė ir kada ji aktyvi?

    Italijos praktikoje matavimo infrastruktūra gali stovėti nuolat, tačiau ne kiekviena atkarpa visada būna aktyvi. Sistemos įjungimas gali priklausyti nuo eismo intensyvumo, saugumo poreikių ar organizacinių sprendimų, todėl vairuotojui svarbiausia laikytis taisyklių viso ruožo metu.

    Taip pat pabrėžiama, kad sistema veikia ir naktį, ir esant lietui ar rūkui, o kai dėl oro sąlygų greitis autostradoje sumažinamas iki 110 kilometrų per valandą, kontrolė prisitaiko prie naujo limito. Įranga atpažįsta skirtingas transporto priemones, įskaitant motociklus, lengvuosius automobilius, autobusus ir sunkvežimius.

    Vairuotojams, keliaujantiems iš užsienio, svarbu žinoti ir tai, kad Italijoje naktį baudos už greičio viršijimą gali būti didesnės maždaug trečdaliu. Be to, šalyje dažnai taikomos ne fiksuotos sumos, o baudos intervalai, o galutinę sankciją lemia pareigūnų vertinimas bei situacijos aplinkybės.

    Už greičio viršijimą iki 10 kilometrų per valandą baudos paprastai siekia nuo 42 iki 173 eurų, viršijus 10–40 kilometrų per valandą – nuo 173 iki 694 eurų. Viršijimas 40–60 kilometrų per valandą gali kainuoti nuo 543 iki 2 170 eurų, o daugiau nei 60 kilometrų per valandą – nuo 845 iki 3 382 eurų.

    Griežtai vertinamas ir per mažas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, ypač autostradose, kur greičiai dideli. Už vadinamąjį važiavimą ant „bamperio“ ar pavojingą lenkimą baudos gali siekti kelis šimtus eurų, o už kai kuriuos lenkimo pažeidimus sankcijos prasideda maždaug nuo 85 eurų.

  • Czerwona linia kelyje tampa vairuotojų košmaru: bauda už pažeidimą šokteli kartais

    Czerwona linia kelyje tampa vairuotojų košmaru: bauda už pažeidimą šokteli kartais

    Ispanijoje viename pavojingiausių kelių ruožų atsirado neįprastas sprendimas, kuris iškart patraukė vairuotojų dėmesį: ištisinę kelio ašies liniją papildė stora raudona juosta. Tikslas paprastas – aiškiai parodyti, kad lenkti ar kirsti važiuojamosios dalies vidurį šiame ruože yra ypač rizikinga.

    Raudona linija įrengta kelyje A-355, jungiančiame Cartama ir Marbella, Malagos provincijoje. Ši trasa atidaryta 2014 metais, o pirminės prognozės buvo gerokai kuklesnės nei realybė: vietoje maždaug 7 000 automobilių per parą dabar čia fiksuojama apie 20 000.

    Didelę srauto dalį sudaro sunkiasvoris transportas, todėl lengvųjų automobilių vairuotojai neretai bando lenkti, nors tam nėra saugių sąlygų. Vietos institucijos pabrėžia, kad būtent rizikingi manevrai, ypač ištisinės linijos kirtimas, buvo viena pagrindinių avaringumo priežasčių.

    Kaip veikia raudonos linijos efektas

    Stora raudona juosta keturių kilometrų atkarpoje ties Coin skirta ne tiek pakeisti taisykles, kiek sustiprinti jų suvokimą. Ryški spalva veikia kaip vizualinis perspėjimas: raudona siejama su pavojaus signalu, todėl vairuotojams sunkiau „nepastebėti“ draudimo.

    Tokie sprendimai Europoje dažniausiai diegiami ten, kur vien tradicinio ženklinimo nepakanka dėl vairuotojų įpročių ar sudėtingų kelio sąlygų. Papildomos priemonės, tokios kaip ryškesnis ženklinimas, dinaminės švieslentės ar greičio kontrolė, laikomos efektyvesnėmis, kai reikia greitai sumažinti pavojingų manevrų skaičių.

    Kas dar planuojama šiame kelyje

    Be raudonos linijos, šiame maršrute planuojama įrengti švieslentes, kurios rodytų artėjančių automobilių greitį ir primintų galiojantį ribojimą. Taip pat vertinamos galimybės jautriausiose vietose įrengti greičio matuoklius.

    Tokia kryptis atitinka bendrą Europos kelių saugumo tendenciją: daugiau realaus laiko informacijos vairuotojams ir didesnė pažeidimų neišvengiamumo tikimybė. Praktikoje tai reiškia, kad vien įspėjimo nepakanka, o papildoma kontrolė tampa svarbia prevencijos dalimi.

    Baudos: Ispanijoje gerokai brangiau

    Už ištisinės linijos nepaisymą Ispanijoje vairuotojams gresia 400 eurų bauda ir 4 baudos taškai. Palyginimui, Lietuvoje už ištisinės linijos kirtimą dažniausiai taikoma administracinė atsakomybė pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o galutinė bauda priklauso nuo konkrečios situacijos ir pažeidimo kvalifikavimo.

    Svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta vairuotojai: ištisinė linija pati savaime reiškia, kad jos kirsti negalima, tačiau lenkimo draudimas paprastai siejamas ir su papildomais kelio ženklais bei situacija kelyje. Būtent todėl pavojingiausiuose ruožuose dažnai naudojamas ne vienas, o keli saugumo „sluoksniai“.