Tag: Kelių eismo taisyklės

  • Lenkijoje autobuso vairuotojas iš Ukrainos įvažiavo į pervažą užsidarant užtvarams – laukia bausmė

    Lenkijoje 26 metų autobuso „Van Hool“ vairuotojas, Ukrainos pilietis, nepaisė raudono šviesoforo signalo ir besileidžiančių užtvarų – įvažiavo į geležinkelio pervažą ir sustojo ant bėgių.

    Incidentas įvyko spalio pabaigoje pervažoje kelyje Lubaczów–Oleszyce, o apie jį vėliau informavo vietos policija.

    Teisėsauga aiškinosi įvykio aplinkybes ir nustatė vairuotojo tapatybę. Paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo 26-erių Ukrainos pilietis.

    Policija pabrėžia, kad tokie pažeidimai vertinami itin griežtai, nes bandymai kirsti bėgius degant raudonam signalui ar užsidarant užtvarams gali baigtis tragedija.

    Kokios pasekmės gresia

    Skelbiama, kad vairuotojo laukia rimtos pasekmės. Detalių, kokia konkreti bausmė bus skirta, policija šiame pranešime nenurodė.

    Geležinkelio pervažose raudonas signalas ir užtvarai reiškia draudimą važiuoti – net trumpas delsimas ar bandymas „spėti“ gali sukelti avariją, į kurią įtraukiami ir keleiviai.

  • Kodėl sankryža neatšaukia greičio ribojimo: kuo skiriasi ženklas B-43

    Kodėl sankryža neatšaukia greičio ribojimo: kuo skiriasi ženklas B-43

    Dalis vairuotojų vis dar klysta manydami, kad užtenka pravažiuoti sankryžą ir greičio apribojimas „nustoja galioti“. Taip dažnai būna su įprastu greičio ribojimo ženklu, tačiau ši taisyklė negalioja, kai įvažiuojama į greičio ribojimo zoną.

    Kalbama apie ženklą B-43 – kvadratinį ženklą, kuris žymi zonos pradžią ir nurodo, koks maksimalus greitis galioja visame pažymėtame plote. Skirtingai nei įprastas B-33, šios zonos apribojimas nesibaigia vien dėl to, kad kirtote sankryžą ar pasukote į kitą gatvę.

    Praktikoje tokia zona gali apimti kelias gatves, visą gyvenamąjį kvartalą ar net dalį rajono. Įvažiavęs į zoną vairuotojas privalo laikytis nurodyto greičio limito nepriklausomai nuo to, kuria gatve toliau važiuoja.

    Klaidos dažniausiai įvyksta tada, kai pasukus į šalutinę gatvę nematyti pakartotinio ženklo ir kelias atrodo „laisvesnis“, todėl norisi greitėti. Tačiau jei vis dar esate zonoje, limitas galioja ir toliau – ženklas B-43 neprivalo būti kartojamas po kiekvienos sankryžos.

    Kas yra greičio ribojimo zona

    Greičio ribojimo zona skirta tam, kad tame pačiame rajone būtų užtikrintos vienodos taisyklės be nuolatinio ženklų kartojimo. Dėl to vien sankryžos kirtimas ar važiavimo krypties pakeitimas savaime nereiškia, kad galima grįžti prie bendrųjų greičio normų.

    Vairuotojui svarbiausia prisiminti, kad tokioje zonoje greitis ribojamas „teritorijos principu“ – t. y. visame pažymėtame plote, kol aiškiai nurodoma, kad zona baigėsi.

    Ką reiškia papildomi greičio ženklai zonoje

    Zonoje gali pasitaikyti ir įprastas B-33 ženklas, kuris nustato kitą greičio ribą konkrečioje atkarpoje. Net jei toks apribojimas vėliau atšaukiamas, tai nereiškia, kad automatiškai grįžtama prie greičio, leidžiamo už zonos ribų.

    Tokiu atveju toliau galioja zonos limitas, nustatytas ženklu B-43. Kitaip tariant, B-33 gali laikinai pakeisti zonos greitį, bet jo pabaiga zonos „neišjungia“.

    Kada zona baigiasi ir kokios pasekmės gresia

    Greičio ribojimo zonos pabaigą žymi ženklas B-44 – perbrauktas ženklas su iki tol galiojusiu limitu. Tik jį pravažiavus vairuotojas vėl vadovaujasi bendrosiomis taisyklėmis ir kitais kelio ženklais.

    B-43 ženklai dažniausiai įrengiami gyvenamuosiuose rajonuose, prie mokyklų ir darželių, miestų centruose ar prie prekybos objektų, kur siekiama sulėtinti eismą ir padidinti pėsčiųjų saugumą. Tokiose zonose dažniausiai nustatomi 10, 20, 30 arba 40 km/h limitai.

    Už greičio viršijimą zonoje taikomos tokios pačios baudos kaip ir pažeidus apribojimą, nustatytą įprastu ženklu – baudos dydis priklauso nuo viršyto greičio. Tekste pateikiama, kad už viršijimą iki 10 km/h skiriama 50 zlotų bauda ir 1 baudos taškas, o už 31–40 km/h viršijimą – 800 zlotų ir 9 taškai.

    Taip pat nurodoma, kad 51–60 km/h viršijimas gali kainuoti 1 500 zlotų ir 13 taškų, o viršijus bent 71 km/h – 2 500 zlotų ir 15 taškų. Recidyvos atveju, kai per dvejus metus pakartotinai padaromas toks pat pažeidimas, daliai rimčiausių viršijimų baudos gali būti dvigubinamos.

    Galiausiai minima, kad nuo 2026 metų laikinas vairuotojo pažymėjimo sulaikymas už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h bus taikomas ir vienos važiuojamosios dalies dvipusio eismo keliuose už gyvenviečių ribų, tačiau tai neapims greitkelių ir automagistralių.

  • Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Lenkijoje už pėsčiojo praleidimą per perėją vairuotojas gali būti nubaustas, jei pajuda per anksti – net ir tada, kai prieš tai sustojo teisingai. Bauda už pėsčiajam nesuteiktą pirmumą perėjoje siekia 1,5 tūkst. zlotų, taip pat skiriama 15 baudos taškų.

    Esmė ta, kad pėsčiasis turi pirmumo teisę ne tik būdamas perėjoje, bet jau tuo momentu, kai į ją žengia (išimtis taikoma tramvajui). Todėl artėdamas prie perėjos vairuotojas privalo elgtis ypač atsargiai ir sulėtinti tiek, kad nesukeltų pavojaus.

    Tačiau įstatymas aiškiai neįvardija, kada tiksliai leidžiama vėl pradėti judėti. Praktikoje sprendžiama pagal tai, ar automobilio judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį keisti elgesį – sustoti, sulėtinti ar pagreitinti žingsnį.

    Tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra pėsčiojo reakcija. Jei pajudėjęs automobilis priverčia žmogų suabejoti, pristabdyti, sustoti ar net bėgtelėti, laikoma, kad vairuotojas pirmumo nesuteikė.

    Ką reiškia „suteikti pirmumą“ praktikoje

    Pagal Kelių eismo taisyklių apibrėžimą (Lenkijos teisėje) pirmumo suteikimas – tai susilaikymas nuo judėjimo, jei judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį pakeisti ėjimo tempą ar trajektoriją. Tad nebūtina laukti, kol pėsčiasis pasieks šaligatvį kitoje pusėje – svarbiau, ar jis jau yra „už automobilio įtakos zonos“.

    Vis dėlto situacijos būna nevienodos: pėsčiasis gali netikėtai apsisukti, pasilenkti pakelti numestą daiktą ar žengti kita kryptimi. Dėl to rekomenduojama pajudėti tik įsitikinus, kad perėjoje ir prie jos nėra kitų žmonių, kurie gali netrukus į ją įžengti.

    Vienos eismo juostos kiekviena kryptimi gatvėje situacija dažniausiai aiškesnė. Kai pėsčiasis jau perėjo prieš automobilį ir juda juosta, skirta priešpriešiniam eismui, automobilis paprastai nebeverčia jo reaguoti, nes tolsta nuo jo judėjimo trajektorijos.

    Daug juostų ir prastas matomumas – didžiausia rizika

    Sudėtingiau keliuose, kur viena kryptimi yra kelios juostos: pėsčiąjį gali užstoti kitos transporto priemonės. Vairuotojas, esantis kitoje juostoje, gali nepastebėti žmogaus, išėjusio iš už sustojusio automobilio.

    Dėl to taisyklės draudžia apvažiuoti ar lenkti tą pačia kryptimi važiavusį automobilį, kuris sustojo prie perėjos praleisti pėsčiojo. Sustojusi transporto priemonė šalia perėjos laikoma aiškiu signalu, kad perėjoje gali būti pėsčiasis, net jeigu jo nematyti.

    Skiriamosios salelės ir dvi važiuojamosios dalys

    Kitaip vertinama situacija keliuose su skiriamąja juosta ar salelėmis: pėsčiojo perėjimas per kiekvieną važiuojamąją dalį traktuojamas kaip atskira perėja. Jei žmogus pasiekė salelę ar žaliąją juostą, kitos važiuojamosios dalies kirtimas laikomas nauju perėjimu.

    Prieš pajudant verta apžvelgti visą perėją, o ne tik stebėti vieną praleistą žmogų. Dažna klaida – susitelkti į pirmą pėsčiąjį ir nepastebėti kito, kuris į perėją įžengia po kelių sekundžių.

    Pačiam pėsčiajam taip pat taikomi ribojimai: jis negali žengti tiesiai prieš atvažiuojantį automobilį, eiti į perėją iš už kliūties, kuri riboja matomumą, taip pat be priežasties stabdyti ar sustoti važiuojamojoje dalyje.

    Be to, perėjose draudžiama naudotis telefonu taip, kad tai trukdytų stebėti kelią, pavyzdžiui, rašyti žinutes (pokalbis telefonu leidžiamas, jei žmogus stebi situaciją). Už tokį elgesį pėsčiajam gali grėsti 300 zlotų bauda, o už be priežasties stabdymą ar sustojimą važiuojamojoje dalyje – 50 zlotų.

    Galutinį vertinimą, ar vairuotojas elgėsi teisingai, patikrinimo atveju vis tiek priima policija, todėl tokiose situacijose svarbiausia – atsargumas ir blaivus situacijos įvertinimas.

  • Išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali brangiai kainuoti: kada privaloma praleisti?

    Išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali brangiai kainuoti: kada privaloma praleisti?

    Išvažiuoti iš žiedinės sankryžos tiesiai iš kairės eismo juostos galima, tačiau toks manevras vairuotojui gali brangiai kainuoti, jei jis neįvertina kitų automobilių. Tą parodė incidentas, kai „Volkswagen Passat“ vairuotojas, bandydamas palikti žiedą iš vidinės juostos, susidūrė su dešine juosta važiavusiu „Mercedes S“.

    Po susidūrimo kilęs ginčas baigėsi policijos įsikišimu. Pareigūnams nekilo abejonių: atsakomybė tenka tam vairuotojui, kuris keičia juostą ir į ją įvažiuoja – jis privalo įsitikinti, kad manevras saugus, ir praleisti jau ta juosta važiuojančią transporto priemonę.

    Situaciją apsunkino tai, kad „Volkswagen“ vairuotojas savo kaltės nepripažino ir rėmėsi argumentu, jog įjungtas posūkio signalas esą suteikia pirmenybę. Policija priminė, kad posūkio rodymas pats savaime pirmenybės nesuteikia – tai tik įspėjimas kitiems eismo dalyviams apie ketinimą manevruoti.

    Toks nesusikalbėjimas dėl elementarių taisyklių svarbus daugeliui vairuotojų, nes žiedinėse sankryžose avarijos dažnai kyla būtent keičiant juostą prieš išvažiavimą. Iš vidinės juostos paliekant žiedą beveik visada tenka kirsti išorinę juostą, todėl rizika suklysti yra didesnė.

    Ką leidžia taisyklės žieduose?

    Nurodoma, kad žiedinėje sankryžoje galima važiuoti bet kuria eismo juosta ir, iš esmės, žiedą palikti iš bet kurios juostos. Tačiau praktikoje svarbiausia ne „ar galima“, o „kaip tai padaryti nepažeidžiant pirmumo“.

    Jei važiuojate vidine (kairiąja) juosta ir ketinate išvažiuoti, išvažiavimo trajektorija kerta išorinę (dešiniąją) juostą. Vadinasi, prieš išvažiuodami privalote praleisti tuos, kurie tuo metu važiuoja išorine juosta, į kurią jūs įvažiuojate.

    Dėl šios priežasties išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali būti ne tik nepatogus, bet ir padidinantis susidūrimo tikimybę – ypač intensyviame eisme, kai išorine juosta važiuoja daug automobilių.

    Kaip rekomenduojama elgtis, kad būtų saugiau?

    Siekiant mažinti konfliktines situacijas, rekomenduojama paprasta logika: jei žiede suksite į dešinę arba važiuosite tiesiai (pirmu ar antru išvažiavimu), geriau laikytis išorinės juostos.

    Jei planuojate sukti į kairę arba apsisukti (trečias ar ketvirtas išvažiavimas), dažniausiai patogiau iš pradžių pasirinkti vidinę juostą, o prieš reikiamą išvažiavimą persirikiuoti į išorinę. Tokiu būdu išvažiavimo manevras tampa aiškesnis ir saugesnis.

    Esminė taisyklė išlieka ta pati: pirmenybę turi tas, kuris jau važiuoja juosta, į kurią norite persirikiuoti ar įvažiuoti. Tad net jei iš žiedo išvažiuojate „pagal taisykles“, privalote tai padaryti neužkirsdami kelio kitiems.

    Tekste taip pat remiamasi eksperto komentaru, aiškinančiu šią situaciją per bendrą juostų keitimo ir pirmumo principą: išvažiuojant iš vidinės juostos būtina įsitikinti, kad netrukdote eismui išorinėje.

  • Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietijoje svarstoma visoje šalyje įdiegti vadinamąsias „Monocam“ kameras, kurios skirtos gaudyti vairuotojus, važiuojant naudojančius telefoną rankoje – jos nėra orientuotos į greičio matavimą.

    Tokią idėją naujienų agentūrai dpa aptarė Vokietijos transporto ministras Steffenas Bilgeris (CDU), pabrėžęs, kad kasmet šalyje įvyksta daugiau nei tūkstantis avarijų, kuriose reikšmę turėjo telefono ar kitų elektroninių įrenginių naudojimas.

    Norint šias kameras taikyti visoje Vokietijoje, reikėtų keisti Kelių eismo taisykles – dabartinis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas tokiam mastui, o dalis sprendimų šiuo metu palikta atskirų žemių lygiui.

    Diskusijose svarbi ir privatumo pusė: kameros fotografuoja ir tuos vairuotojus, dėl kurių dar nėra aišku, ar jie pažeidė taisykles, todėl, politikų teigimu, būtina aiški teisinė bazė.

    Kaip veikia „Monocam“ kameros

    „Monocam“ dažniausiai montuojamos ant viadukų virš važiuojamosios dalies. Iš viršaus didelės raiškos kamera per priekinį stiklą fiksuoja pravažiuojančius automobilius.

    Toliau programinė įranga analizuoja nuotraukas ir ieško telefono vairuotojo zonoje bei rankų padėties, būdingos laikant įrenginį. Jei sistema aptinka požymių, vaizdas perduodamas policijos pareigūnams.

    Svarbu tai, kad baudos automatiškai neskiriamos – galutinį sprendimą priima pareigūnai, įvertinę, ar iš tiesų padarytas pažeidimas.

    Kodėl siekiama vienodų taisyklių visoje šalyje

    Žemės spaudžia federalinę valdžią sukurti vieningą reguliavimą, kad taisyklės nebūtų „pririštos“ prie vienos konkrečios technologijos ir nekiltų skirtingų sprendimų chaosas.

    Vokietijos transporto ministerija deklaruoja esanti pasirengusi analizuoti klausimą ir sutinka, kad modernios stebėsenos sistemos gali prisidėti prie eismo saugumo.

    Kol kas galutinio sprendimo, ar tokios kameros bus įteisintos visoje Vokietijoje, nėra.

    Baudos Vokietijoje ir situacija Lenkijoje

    Vokietijoje už telefono laikymą rankoje ir naudojimą vairuojant gresia 100 eurų bauda. Jei dėl to sukeliama grėsmė kitiems, bauda didėja iki 150 eurų, o jei įvyksta avarija – iki 200 eurų.

    Abiem pastaraisiais atvejais skiriami du baudos taškai ir mėnesio draudimas vairuoti. Kalbėjimas per laisvų rankų įrangą ar „Bluetooth“ ausinę yra leidžiamas.

    Tekste taip pat minimi įrenginiai, kurie stovi prie Lenkijos kelių ir techniškai galėtų fiksuoti daugiau pažeidimų, įskaitant ir telefono naudojimą, tačiau dėl galiojančių taisyklių ne visos jų funkcijos kol kas gali būti naudojamos.

  • Kaip veikia vidutinio greičio matuoklia ir kodėl bauda priklauso nuo greičio vidurkio

    Kaip veikia vidutinio greičio matuoklia ir kodėl bauda priklauso nuo greičio vidurkio

    Vidutinio greičio matuoklia vairuotojus fiksuoja ne vienoje vietoje, o visame kelio ruože – todėl bauda skiriama pagal apskaičiuotą vidutinį greitį. Dėl šios sistemos logikos dalis vairuotojų bando „išsisukti“ sumažindami tempą jau įvažiavę į kontroliuojamą atkarpą.

    Kiekvienas, kas bent kartą nepastebėjo ženklo apie vidutinio greičio kontrolę, dažniausiai turi tą patį klausimą: ar, viršijus greitį atkarpos pradžioje, dar galima išvengti baudos? Pats matavimo principas rodo, kad svarbiausia yra ne momentinis greitis, o laikas, per kurį įveikiamas visas stebimas ruožas.

    Sistema veikia paprastai: kelio atkarpos pradžioje ir pabaigoje įrengtos kameros atpažįsta automobilį ir užfiksuoja pravažiavimo laiką. Vėliau pagal įveiktą atstumą ir sugaištą laiką apskaičiuojamas vidutinis greitis – būtent jis lyginamas su leistinu.

    Tai reiškia, kad net jei trumpam paspaudėte greičio pedalą, vėliau sumažinus greitį galima „numušti“ vidurkį ir neperžengti ribos. Vis dėlto toks elgesys nereiškia, kad keliuose verta rizikuoti ar bandyti staigiai taisyti situaciją pavojingais manevrais.

    Kada bauda skiriama, o kada ne?

    Vidutinio greičio matuoklio privalumas – ilgesnės atkarpos kontrolė – kartu yra ir priežastis, kodėl bauda skiriama tik vienu atveju: kai vidutinis greitis visame ruože viršija leistiną. Jei bendrai per atkarpą važiavote taip, kad vidurkis „tilpo“ į ribą, pažeidimas nefiksuojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai atrodo taip: vairuotojas įvažiuoja į matuojamą ruožą per greitai, bet vėliau sumažina tempą ir per likusią kelio dalį kompensuoja laiką. Tačiau svarbu nepamiršti, kad staigus stabdymas, ypač greitkeliuose ar automagistralėse, gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams ir trikdyti srautą.

    Taip pat pabrėžiama, kad visiškai netinkama idėja – sustoti šalikelėje ar avarinėje juostoje vien tam, kad „pagerintumėte“ rezultatą. Tokie veiksmai kelia riziką ir patys savaime gali baigtis atsakomybe.

    „Buferis“ ir spidometro paklaida

    Kaip ir įprastų greičio matuoklių atveju, sistemoje taikomas tam tikras tolerancijos „buferis“. Nurodoma, kad vidutinio greičio kontrolė paprastai ignoruoja nedidelius viršijimus – iki 10 km/val.

    Dar viena detalė, kuri kartais suklaidina vairuotojus: gamykliniai automobilio spidometrai neretai rodo kiek didesnį greitį nei faktinis – keliomis km/val. Dėl to reali situacija kelyje gali šiek tiek skirtis nuo to, ką matote prietaisų skydelyje.

    Pavyzdžiui, jei į greitkelio atkarpą su vidutinio greičio kontrole įvažiuojama važiuojant apie 130 km/val., bauda ne visada yra tikėtina, bet saugiausias sprendimas – kuo greičiau grįžti prie leistino greičio. Tuomet sumažėja ir rizika, ir tikimybė, kad vidutinis greitis viršys ribą.

    Kokios pasekmės laukia už viršytą greitį?

    Jei vidutinis greitis vis tiek viršija leistiną, skiriama tokia pati bauda, kaip ir už bet kurį kitą greičio ribojimo pažeidimą. Kitaip tariant, matavimo būdas nesumažina atsakomybės – jis tik kitaip nustato pažeidimo faktą.

    Taip pat primenama, kad pakartotinai padarius tą patį pažeidimą per dvejus metus, baudos gali būti didesnės dėl recidyvo taisyklių – tokiu atveju numatoma dviguba bauda.

  • Ar galima lenkti traktorių per ištisinę liniją? Taisyklės leidžia tik vienu atveju

    Ar galima lenkti traktorių per ištisinę liniją? Taisyklės leidžia tik vienu atveju

    Situacija pažįstama daugeliui vairuotojų: lėtas traktorius priekyje, o kelio viduryje – ištisinė linija. Nors dažnas mano, kad tokioje vietoje lenkimas visada draudžiamas, taisyklės iš tiesų kalba kiek niuansuotai.

    Svarbiausia detalė – pati ištisinė linija savaime nereiškia absoliutaus „lenkti negalima“. Ji pirmiausia draudžia ją kirsti ar ant jos užvažiuoti. Tai reiškia, kad vertinamas ne tik manevras, bet ir tai, ar galima jį atlikti nepažeidžiant horizontaliojo ženklinimo.

    Originaliame tekste pabrėžiama ir tai, kad žemės ūkio traktorius nėra priskiriamas prie lėtai važiuojančių transporto priemonių kategorijos, kuri apibrėžiama atskirai. Vis dėlto šis skirtumas nekeičia pagrindinio principo, kaip elgtis prie ištisinės linijos.

    Praktiškai lenkti traktorių įmanoma tik tada, kai jis pats pasitraukia kuo arčiau kelkraščio ir atsiranda pakankamai vietos apvažiuoti neišvažiuojant per ištisinę liniją. Jei traktorius važiuoja siauro kelio viduriu ir tam manevrui vietos nėra, vairuotojui belieka važiuoti iš paskos – net jei tai užtrunka kelis kilometrus.

    Kada lenkimas per ištisinę įmanomas

    Taisyklė paprasta: ištisinė linija draudžia ją kirsti. Vadinasi, lenkimas gali būti teisėtas tik tuo atveju, jei visą manevrą pavyksta atlikti savo eismo juostoje, nei vienu ratu neužvažiuojant ant linijos.

    Tokia situacija teoriškai įmanoma, kai lėtesnė transporto priemonė (šiuo atveju traktorius) pasitraukia į dešinę ir kelias pakankamai platus, kad automobilis galėtų saugiai aplenkti, išlaikydamas atstumą ir nepažeisdamas ženklinimo.

    Tačiau jei kelias siauras, o traktorius ar kita lėta technika juda taip, kad apvažiuoti be ištisinės kirtimo nepavyks, jokios išimtys lenkimui netaikomos. Tuomet lenkti negalima, net jei greitis labai mažas ir kolona didėja.

    Kur lenkti draudžiama nepriklausomai nuo linijų

    Tekste primenama, kad yra atvejų, kai lenkimas draudžiamas apskritai, net jei kelio ženklinimas teoriškai leistų manevruoti. Tai reiškia, kad vertinant situaciją reikia žiūrėti ne vien į ištisinę, bet ir į bendras lenkimo taisykles bei matomumą.

    Dar viena svarbi detalė – vertikalūs kelio ženklai. Jei be ištisinės linijos yra ir ženklas, draudžiantis lenkimą, tuomet pažeidimas laikomas griežtesniu nei vien užvažiavimas ant ženklinimo.

    Kada galima apvažiuoti net kertant ištisinę

    Originaliame tekste atskiriamas lenkimas nuo apvažiavimo. Jei lėtai judanti transporto priemonė sustoja, ją galima apvažiuoti laikantis ypatingo atsargumo.

    Tokia situacija traktuojama ne kaip lenkimas judėjimo metu, o kaip stovinčios kliūties apvažiavimas. Dėl to, kai kada leidžiama kirsti net ir dvigubą ištisinę liniją – tačiau tik tada, kai apvažiuojamas stovintis, o ne važiuojantis automobilis ar technika.

  • Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Daugelis vairuotojų žalią šviesoforo signalą automatiškai supranta kaip ženklą, kad kelias priešais laisvas. Tačiau sukant į dešinę ar į kairę automobilio trajektorija dažnai susikerta su pėsčiųjų judėjimu, ir čia prasideda painiava dėl pirmumo.

    Svarbiausia taisyklė tokiose situacijose: vien šviesoforo signalas savaime nereiškia, kad vairuotojas gali sukti pirmas. Jei pėstysis kerta važiuojamąją dalį kryptimi, į kurią vairuotojas suka, vairuotojas privalo praleisti.

    Ši pareiga siejama ne su tuo, kas „pirmas pajudėjo“, o su manevro logika: būtent vairuotojas, sukdamas į kitą kelią, kerta pėsčiojo (ar dviratininko) judėjimo kryptį. Todėl pirmumas suteikiamas tam, kurio kelias yra kertamas.

    Kita detalė, kuri nustebina ne vieną: pareiga praleisti nepriklauso nuo to, ar toje vietoje yra pažymėta perėja (vadinamoji „zebra“). Kitaip tariant, vien tai, kad nematote perėjos ženklinimo, savaime neatleidžia nuo pareigos duoti kelią.

    Kas galioja sukant į dešinę ar į kairę

    Taisykles dėl pėsčiųjų pirmumo sukant reglamentuoja Kelių eismo taisyklių analogas – Lenkijos įstatymo „Kelių eismo teisė“ 26 straipsnio 2 dalis. Joje nurodoma, kad vairuotojas, atlikdamas posūkį, privalo užleisti kelią pėsčiajam, einančiam per važiuojamąją dalį kelio, į kurį vairuotojas įsuka.

    Ši nuostata taikoma tiek sukant į dešinę, tiek į kairę. Taigi situacija „aš sukau per žalią“ nėra argumentas, jei tuo metu pėstieji turi teisę kirsti kelią.

    Praktikoje tai dažniausiai pasitaiko sankryžose, kur vienu metu užsidega žalia šviesa ir automobiliams, ir pėstiesiems. Vairuotojas mato žalią, pradeda manevrą, o pėsčiuosius pastebi tik paskutinę akimirką.

    Įspėjantys signalai ir baudos

    Kai kuriose sankryžose vairuotojai papildomai perspėjami mirksinčiu oranžiniu signalu. Jo paskirtis – atkreipti dėmesį, kad posūkio metu gali būti pėsčiųjų perėjoje (ar pėsčiųjų judėjimo trajektorijoje).

    Už pėsčiajam nesuteiktą pirmumo teisę vairuotojui Lenkijoje gresia 1 500 zloto bauda ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus, taikoma vadinamoji recidyvo nuostata ir bauda gali išaugti iki 3 000 zlotų.

    Kas privalo laikytis atsargumo ir pėstiesiems

    Nors pėstiesiems tokiose situacijose suteikiamas pirmumas, tai nereiškia, kad galima eiti į važiuojamąją dalį neįvertinus situacijos. Taisyklės atsargumo pareigą numato visiems eismo dalyviams.

    Lenkijos teisės aktuose taip pat draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjantį automobilį – net ir perėjoje. Negalima išbėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, kuri riboja matomumą.

    Be to, taisyklėse numatytas draudimas pereinant gatvę naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu taip, kad tai ribotų galimybę stebėti situaciją kelyje.

  • Lodzėje ugniagesys partrenkė 64-erių moterį perėjoje: važiavo prieš eismą ir pažeidė draudimą

    Lodzėje žuvo 64 metų moteris, kuri ėjo per pažymėtą pėsčiųjų perėją, kai ją partrenkė ugniagesių automobilis. Smūgis buvo mirtinas – moteris mirė įvykio vietoje.

    Prie vairo sėdėjo 22 metų ugniagesys. Nelaimė įvyko spalio 5 dieną, popiet, netoli Baluckio turgaus rajono, Zgierskos gatvėje.

    Policijos pareigūnai tuomet skelbė, kad vairuotojas nepraleido pėsčiosios, buvusios perėjoje, ir dėl to įvyko tragiškas susidūrimas. Aplinkybės buvo aiškinamos prižiūrint prokurorui.

    Svarbi detalė – ugniagesių automobilis tuo metu nevyko į iškvietimą ir nevažiavo su įjungtais specialiaisiais signalais, todėl jam galiojo įprastos Kelių eismo taisyklės.

    Prokuratūra: ignoravo draudimą ir važiavo „prieš srautą“

    Praėjus beveik mėnesiui, prokurorai paskelbė naujas tyrimo detales. Nustatyta, kad 22 metų vairuotojas, važiuodamas nuo Flisackos gatvės Zgierskos gatvės link, nepaisė kelio ženklų.

    Tyrėjų duomenimis, jis ignoravo draudimą sukti į kairę ir atlikdamas manevrą įvažiavo į kelio atkarpą priešinga kryptimi, t. y. prieš eismą.

    Prokuratūra taip pat nurodo, kad vairuotojas neprivalėjo tikėtis „išimčių“ – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos turėjo elgtis itin atsargiai ir praleisti pėsčiąją.

    Vairuotojui pareikšti įtarimai

    Lapkričio 3 dieną 22 metų ugniagesiui pareikšti įtarimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi. Per apklausą jis atsisakė duoti paaiškinimus.

    Jis tik nurodė, kad iš savo vietos prie vairo nematė per perėją ėjusios moters. Už tokį nusikaltimą Lenkijoje gresia nuo 6 mėnesių iki 8 metų laisvės atėmimo.

  • Naujos baudos Lenkijoje: už klaidą geležinkelio pervažoje – teisių netekimas 3 mėnesiams

    Lenkijoje griežtinamos taisyklės vairuotojams geležinkelio pervažose – už vieną pavojingą manevrą gali grėsti privalomas vairuotojo pažymėjimo praradimas.

    Šalies prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Kelių eismo taisyklių pataisas, kurios numato ir skubią, iškart taikomą sankciją – teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams.

    Naujos nuostatos taikomos situacijoms, kai automobilis įvažiuoja į pervažą draudžiamu metu: degant raudonam signalui, kai užtvarai leidžiami arba dar nėra iki galo pakelti, taip pat kai vairuotojas neturi užtikrintumo, kad spės išvažiuoti iš bėgių zonos.

    Pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vairuotojams, vykstantiems į Lenkiją – net ir trumpa kelionė gali baigtis ilgalaikėmis pasekmėmis, jei pervažoje bus padaryta klaida.

    Teisių atėmimas ir ilgesni draudimai

    Įstatymo pataisos numato ne tik trijų mėnesių teisių atėmimą už įvažiavimą į pervažą netinkamu momentu, bet ir griežtesnes sankcijas sunkesniais atvejais.

    Jeigu vairuotojas pervažoje sukelia eismo įvykį ar katastrofą, teismas privalės skirti draudimą vairuoti mažiausiai trejiems metams.

    Dar viena kategorija – atvejai, kai sukuriamas tiesioginis katastrofos pavojus. Tokiose situacijose draudimas vairuoti turės būti skiriamas bent vieneriems metams.

    Kodėl nuspręsta griežtinti tvarką

    Sprendimas griežtinti atsakomybę grindžiamas avaringumo statistika. Remiantis Lenkijos policijos duomenimis, kuriuos cituoja infrastruktūros sritį kuruojančios institucijos, geležinkelio pervažos išlieka vienos pavojingiausių vietų keliuose.

    2024 metais pervažose užfiksuoti 39 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 23 žmonės. Nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. atvejų kaltė priskirta vairuotojams.

    2025 metais skaičiai dar išaugo: 51 eismo įvykis, 27 žuvusieji ir 40 sužeistųjų. Tuo metu iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos registruoti 35 įvykiai ir 16 žūčių, o 30 atvejų kaltu laikytas transporto priemonės vairuotojas.

    Kokios baudos galiojo iki pataisų

    Iki pataisų už įvažiavimą į pervažą degant raudonam signalui, užtvarų apvažiavimą ar įvažiavimą neturint galimybės išvažiuoti buvo skiriama 2 000 zlotų bauda ir 15 baudos taškų.

    Pakartotinio pažeidimo (recidyvo) atveju per dvejus metus bauda didėdavo iki 4 000 zlotų. Vis dėlto šios sankcijos paprastai nereiškė tiesioginio teisės vairuoti praradimo.

    Įsigaliojus naujai tvarkai, rizika vairuotojams tampa gerokai didesnė – net ir vienas neatsargus sprendimas pervažoje gali baigtis priverstine pertrauka nuo vairavimo.