Tag: Kelių policija

  • Policija perspėja: burnos skalavimo skystis ar žieminis langų ploviklis gali suaktyvinti alkomatą

    Policija perspėja: burnos skalavimo skystis ar žieminis langų ploviklis gali suaktyvinti alkomatą

    Net ir blaiviam vairuotojui įprasta kelių policijos patikra gali baigtis netikėtu signalu – atrankinis alkotesteris kartais „sureaguoja“ į kasdienius produktus, nors žmogus alkoholio nevartojo.

    Tokia situacija dažniausiai susijusi ne su alkoholio kiekiu kraujyje, o su tuo, kad burnoje ar automobilio salone trumpam lieka etanolio pėdsakų ar garų, kuriuos prietaisas gali aptikti.

    Svarbu suprasti, kad policija naudoja skirtingus prietaisus. Atrankiniai (greitieji) alkotesteriai skirti greitai atsijoti, kam reikia tikslesnio patikrinimo, tačiau jie gali būti jautresni aplinkos veiksniams.

    Tikslesnis matavimas paprastai atliekamas alkotesteriu su kandikliu – jis analizuoja tik iškvepiamą orą per kandiklį ir nėra taip lengvai paveikiamas alkoholio garų salone ar likučių burnoje.

    Kas gali iškreipti atrankinio alkotesterio rodmenis

    Vieni dažniausių „klaidingo“ signalo kaltininkų – burnos skalavimo skysčiai ir kvėpavimo gaivikliai, kurių sudėtyje yra etanolio. Po naudojimo alkoholis kurį laiką gali išlikti burnos ertmėje, todėl patikrinimas netrukus po to gali parodyti teigiamą rezultatą.

    Panašiai gali veikti kai kurie kosulio sirupai ir skysti geriamieji vaistai, jei jų sudėtyje taip pat yra alkoholio. Problema čia dažniausiai ne apsvaigimas, o etanolio likučiai burnoje.

    Įtaką gali turėti ir saldainiai ar šokoladai su alkoholio priedu. Svarbiausias veiksnys – kiek laiko praėjo nuo jų suvalgymo, nes iškart po vartojimo burnoje gali likti etanolio pėdsakų.

    Tarp galimų veiksnių minimos ir elektroninės cigaretės – kai kuriuose skysčiuose gali būti alkoholio. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvieną kartą naudojant e. cigaretę alkotesteris sureaguos: poveikis priklauso nuo skysčio sudėties, įrenginio ir patikrinimo aplinkybių.

    Alkoholio garai automobilyje: langų ploviklis, kvepalai ir keleiviai

    Žiemą plačiai naudojamas langų plovimo skystis paprastai būna papildytas alkoholiu, kad neužšaltų. Jei jo panaudojama daugiau, ventiliacija gali greitai į saloną įtraukti garus, o kvapas primins valymo priemonių ir alkoholio mišinį.

    Jei patrulis sustabdo netrukus po tokio skysčio naudojimo, atrankinis alkotesteris dėl salone esančių garų gali sureaguoti. Panašų efektą gali sukelti ir ką tik automobilyje panaudoti kvepalai.

    Dar viena situacija – blaivus vairuotojas veža neblaivius keleivius. Alkoholio garai salone gali turėti įtakos atrankiniam patikrinimui, todėl vien toks signalas dar nereiškia, kad alkoholis yra vairuotojo organizme.

    „Nealkoholiniai“ gėrimai ir vaisiai: ką reiškia etanolio pėdsakai

    Kartais minimi ir vaisiai ar sultys, nes natūralios fermentacijos metu produktuose gali susidaryti labai nedideli alkoholio kiekiai. Tačiau tai nereiškia, kad įprastas jų vartojimas sukels rezultatą, rodantį alkoholio vartojimą.

    Panašiai yra ir su „nealkoholiniais“ gėrimais: pats pavadinimas ne visada reiškia absoliutų etanolio nebuvimą. Pavyzdžiui, dalis nealkoholiniu vadinamo alaus realiai gali turėti iki 0,5 proc. alkoholio, tačiau įprastas vartojimas neturėtų lemti viršyto 0,2 prom. limito.

    Kita situacija gali būti jauniesiems vairuotojams bandomuoju laikotarpiu, kuriems numatytas nulinis alkoholio limitas. Tokiu atveju net ir menkas alkoholio kiekis gėrime teoriškai gali tapti problema, jei organizme aptinkama pėdsakų.

    Ką daryti, jei alkotesteris parodė teigiamai

    Jei esate blaivus, svarbiausia – nepanikuoti ir ramiai paaiškinti pareigūnui aplinkybes, galėjusias paveikti rodmenis: pavyzdžiui, ką tik naudotą burnos skalavimo skystį ar langų ploviklį.

    Dažniausiai tyrimas pakartojamas po trumpo laiko, pavyzdžiui, po 10–15 minučių – tiek gali pakakti, kad etanolio pėdsakai burnoje išsisklaidytų. Tuomet neretai atliekamas ir tikslesnis patikrinimas alkotesteriu su kandikliu.

  • Išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali brangiai kainuoti: kada privaloma praleisti?

    Išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali brangiai kainuoti: kada privaloma praleisti?

    Išvažiuoti iš žiedinės sankryžos tiesiai iš kairės eismo juostos galima, tačiau toks manevras vairuotojui gali brangiai kainuoti, jei jis neįvertina kitų automobilių. Tą parodė incidentas, kai „Volkswagen Passat“ vairuotojas, bandydamas palikti žiedą iš vidinės juostos, susidūrė su dešine juosta važiavusiu „Mercedes S“.

    Po susidūrimo kilęs ginčas baigėsi policijos įsikišimu. Pareigūnams nekilo abejonių: atsakomybė tenka tam vairuotojui, kuris keičia juostą ir į ją įvažiuoja – jis privalo įsitikinti, kad manevras saugus, ir praleisti jau ta juosta važiuojančią transporto priemonę.

    Situaciją apsunkino tai, kad „Volkswagen“ vairuotojas savo kaltės nepripažino ir rėmėsi argumentu, jog įjungtas posūkio signalas esą suteikia pirmenybę. Policija priminė, kad posūkio rodymas pats savaime pirmenybės nesuteikia – tai tik įspėjimas kitiems eismo dalyviams apie ketinimą manevruoti.

    Toks nesusikalbėjimas dėl elementarių taisyklių svarbus daugeliui vairuotojų, nes žiedinėse sankryžose avarijos dažnai kyla būtent keičiant juostą prieš išvažiavimą. Iš vidinės juostos paliekant žiedą beveik visada tenka kirsti išorinę juostą, todėl rizika suklysti yra didesnė.

    Ką leidžia taisyklės žieduose?

    Nurodoma, kad žiedinėje sankryžoje galima važiuoti bet kuria eismo juosta ir, iš esmės, žiedą palikti iš bet kurios juostos. Tačiau praktikoje svarbiausia ne „ar galima“, o „kaip tai padaryti nepažeidžiant pirmumo“.

    Jei važiuojate vidine (kairiąja) juosta ir ketinate išvažiuoti, išvažiavimo trajektorija kerta išorinę (dešiniąją) juostą. Vadinasi, prieš išvažiuodami privalote praleisti tuos, kurie tuo metu važiuoja išorine juosta, į kurią jūs įvažiuojate.

    Dėl šios priežasties išvažiavimas iš žiedo iš kairės juostos gali būti ne tik nepatogus, bet ir padidinantis susidūrimo tikimybę – ypač intensyviame eisme, kai išorine juosta važiuoja daug automobilių.

    Kaip rekomenduojama elgtis, kad būtų saugiau?

    Siekiant mažinti konfliktines situacijas, rekomenduojama paprasta logika: jei žiede suksite į dešinę arba važiuosite tiesiai (pirmu ar antru išvažiavimu), geriau laikytis išorinės juostos.

    Jei planuojate sukti į kairę arba apsisukti (trečias ar ketvirtas išvažiavimas), dažniausiai patogiau iš pradžių pasirinkti vidinę juostą, o prieš reikiamą išvažiavimą persirikiuoti į išorinę. Tokiu būdu išvažiavimo manevras tampa aiškesnis ir saugesnis.

    Esminė taisyklė išlieka ta pati: pirmenybę turi tas, kuris jau važiuoja juosta, į kurią norite persirikiuoti ar įvažiuoti. Tad net jei iš žiedo išvažiuojate „pagal taisykles“, privalote tai padaryti neužkirsdami kelio kitiems.

    Tekste taip pat remiamasi eksperto komentaru, aiškinančiu šią situaciją per bendrą juostų keitimo ir pirmumo principą: išvažiuojant iš vidinės juostos būtina įsitikinti, kad netrukdote eismui išorinėje.

  • Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Lenkijoje 14-metis į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku, tačiau kelionė baigėsi policijos patikrinimu ir solidžia bauda jo mamai – iš viso 2 100 zlotų.

    Incidentas įvyko spalio 30 dieną Šventochlovicuose, kur kelių policijos pareigūnai sustabdė paauglį, važiavusį be šalmo. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jis neturi ir dviračio pažymėjimo ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę legaliai važiuoti elektriniu paspirtuku.

    Kadangi vairuotojas buvo nepilnametis, į įvykio vietą iškviesta jo mama. Pareigūnai nustatė, kad moteris žinojo apie sūnaus neturimas teises, tačiau vis tiek leido jam vienam važinėti paspirtuku.

    55 metų moteris aiškino, kad taip sūnus kasdien vyksta į mokyklą. Vis dėlto tokia praktika pareigūnams tapo pagrindu taikyti administracines nuobaudas.

    Dvi baudos – už šalmą ir už teises

    Policija motinai skyrė dvi baudas. Pirmoji – 100 zlotų – už tai, kad ji leido vaikui važiuoti be privalomo apsauginio šalmo.

    Antroji bauda buvo gerokai didesnė – 2 000 zlotų. Ji skirta už tai, kad moteris leido transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam reikiamų įgaliojimų.

    Iš viso moteriai teko sumokėti 2 100 zlotų.

    Kokie reikalavimai galioja nepilnamečiams?

    Tekste pabrėžiama, kad taisyklės apibrėžia tiek minimalų elektrinio paspirtuko naudotojo amžių, tiek dokumentus, kurių gali prireikti. Nuo 2026 metų kovo 3 dienos viešaisiais keliais savarankiškai važiuoti gali asmenys, kuriems yra suėję 13 metų.

    Tačiau vien amžiaus nepakanka: 13–17 metų paaugliai turi turėti dviračio pažymėjimą arba vienos iš kategorijų vairuotojo pažymėjimą: AM, A1, B1 arba T. Be tokių dokumentų elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik sulaukus 18 metų.

    Vaikai iki 13 metų elektriniais paspirtukais gali važinėti tik gyvenamojoje zonoje ir tik su suaugusiojo priežiūra.

    Šalmas taps privalomas iki 16 metų

    Nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenys, kuriems nėra suėję 16 metų, važiuodami elektriniu paspirtuku turės dėvėti šalmą. Nurodoma, kad ši prievolė taikoma ir važiuojant dviračiu bei asmeninio transporto priemonėmis.

    Vyresniems paspirtukų naudotojams šalmas išlieka rekomenduojamas, bet ne privalomas. Vis dėlto policija akcentuoja, kad šalmas pirmiausia reikalingas saugumui, o ne vien tam, kad būtų laikomasi taisyklių.

    Taip pat pažymima, kad eismo įvykiuose dalyvaujantys elektrinių paspirtukų vairuotojai yra ypač pažeidžiami, o viena dažniausių ir pavojingiausių traumų – galvos sužalojimai.

  • Stukstelėjote su užsienio numeriais? 7 žingsniai, kad neliktumėte be kompensacijos

    Stukstelėjote su užsienio numeriais? 7 žingsniai, kad neliktumėte be kompensacijos

    Smulki avarija su Lietuvoje registruotu automobiliu dažniausiai baigiasi paprastai: užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į kaltininko draudiką. Tačiau susidūrus su užsienyje registruota transporto priemone atsiranda daugiau niuansų, nuo kurių priklauso, ar žala bus atlyginta sklandžiai.

    Saugiausia išeitis tokioje situacijoje yra kviesti policiją, ypač jei yra sužeistų, kyla ginčas dėl kaltės ar kyla įtarimų dėl blaivumo. Vis dėlto, jei niekas nenukentėjo ir abi pusės sutaria, formalumus galima sutvarkyti ir be pareigūnų, bet būtina itin tiksliai surinkti įrodymus.

    Pirmiausia kruopščiai užfiksuokite įvykio aplinkybes. Padarykite kelias nuotraukas, kuriose aiškiai matytųsi abiejų automobilių valstybiniai numeriai, automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažeidimai iš kelių kampų.

    Taip pat nufotografuokite užsienio automobilio draudimo dokumentus. Praktikoje tai gali būti žalioji kortelė arba kitas civilinės atsakomybės draudimo patvirtinimas, todėl svarbu, kad nuotraukose būtų įskaitomas dokumento numeris, galiojimo laikotarpis ir draudiko duomenys.

    Jei nusprendžiate nekviesti policijos, pildykite bendrą eismo įvykio deklaraciją arba rašytinį abiejų šalių paaiškinimą. Dokumente turi būti vairuotojų ir automobilių duomenys, įvykio vieta ir laikas, aiškiai pažymėta, kaip įvyko susidūrimas, bei abiejų vairuotojų parašai.

    Didžiausia rizika tokiose situacijose yra kalbos barjeras ir ne iki galo užpildyti duomenys. Dėl to rekomenduojama automobilyje turėti iš anksto atspausdintą deklaracijos šabloną, ypač dvikalbę versiją, kad streso metu nepraleistumėte svarbiausių laukų.

    Kada be policijos geriau nerizikuoti?

    Policijos kvietimas tampa praktiškai būtinas, jei įvykio aplinkybės neaiškios, vairuotojai nesutaria dėl kaltės arba vienas iš jų atsisako pateikti dokumentus. Taip pat geriau nerizikuoti, jei žala didesnė, eismas buvo sutrikdytas ar kyla įtarimų, kad kita pusė vėliau bandys pakeisti versiją.

    Net ir esant menkai žalai, policija padeda suvaldyti situaciją, kai užsienio vairuotojas skuba išvykti ir nenori pildyti dokumentų. Tokiais atvejais pareigūnų surašyta medžiaga vėliau dažnai tampa pagrindiniu įrodymu, kai sprendžiamas žalos atlyginimas.

    Kur kreiptis dėl žalos atlyginimo?

    Jei žinote kaltininko draudiką, žalos administravimas paprastai vyksta per jo atstovą Lietuvoje. Tokie atstovai tvarko dokumentus, vertina žalą ir organizuoja išmoką, todėl svarbu iš karto turėti tikslius draudiko duomenis.

    Jei draudiko nežinote, bet turite automobilio numerį ir šalį, kurioje jis registruotas, informacijos paieška ir žalos kelias gali būti ilgesnis. Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pranešti apie įvykį ir pateikti surinktus įrodymus, kad būtų galima nustatyti, per ką Lietuvoje bus administruojama byla.

    Kas dažniausiai pakiša koją vairuotojams?

    Dažniausia klaida yra per mažai nuotraukų ir neaiškiai užfiksuota automobilių padėtis. Vėliau tai apsunkina kaltės nustatymą, ypač jei deklaracijoje schemoje padaryta netikslumų arba vienas vairuotojas pateikia kitokią įvykio versiją.

    Kita dažna problema yra neišsamūs draudimo duomenys arba netiksliai nurašyti dokumentų numeriai. Dėl to verta ne tik nusirašyti informaciją, bet ir turėti aiškias nuotraukas, kad prireikus viską būtų galima patikrinti.

    Susidūrimas su užsienio numeriais dažnai kelia daugiau streso, tačiau aiški seka padeda jo išvengti. Kuo tiksliau dokumentuosite įvykį ir surinksite duomenis, tuo didesnė tikimybė, kad žalos atlyginimas bus išspręstas be papildomų ginčų.

  • Norėjo BMW pralėkti per žiedą, bet įsirėžė į salelę: policija atskleidė, kiek kainavo klaida

    Naujojoje Soloje (Lubusko vaivadija) 23 metų BMW vairuotojas vietoje to, kad apvažiuotų žiedinę sankryžą, įvažiavo tiesiai į jos vidurį ir užvažiavo ant salelės. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai automobilį rado itin neįprastoje padėtyje, tačiau žmonės nenukentėjo.

    Eismo įvykis užfiksuotas spalio 25 dieną apie 16 valandą Gedijos žiedinėje sankryžoje. Policija nurodė, kad vairuotojas buvo blaivus, o pirminiai duomenys leidžia daryti išvadą, jog lemtinga tapo neatsargi pasirinkta važiavimo sparta.

    Kas nutiko ir kuo baigėsi

    Policijos teigimu, vairuotojas neįvertino kelio ir oro sąlygų, todėl automobilis neįtilpo į žiedinės sankryžos trajektoriją. Tokiose vietose net nedidelis greičio perteklius ar per vėlai atliktas manevras gali baigtis užvažiavimu ant borto, smūgiu į salelę ar kontrolės praradimu.

    Vairuotojui skirta 1 000 zlotų bauda, kuri sudaro apie 230 eurų. Pareigūnai pabrėžė, kad šį kartą viskas baigėsi tik finansiniais nuostoliais, nors pasekmės galėjo būti gerokai rimtesnės.

    Policija primena apie rudens rizikas

    Policija atkreipia dėmesį, kad rudenį dažnėja situacijų, kai vairuotojai per vėlai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų. Lietus ir šlapia danga pailgina stabdymo kelią, o prieblanda ir atšvaitų stoka mažina matomumą, todėl manevrai sankryžose reikalauja papildomos atsargos.

    Specialistai primena, kad leistinas greitis ne visada reiškia saugų: jis turi būti parinktas pagal dangą, matomumą ir eismo intensyvumą. Žiedinėse sankryžose tai ypač svarbu, nes klaidos dažnai baigiasi smūgiais į bortelius, saleles ar kelio įrenginius.

  • Sniegas gali pasirodyti dar spalį: ką tai reiškia vairuotojams ir kada keisti padangas

    Sniegas gali pasirodyti dar spalį: ką tai reiškia vairuotojams ir kada keisti padangas

    Pirmosios snaigės rudenį dar nereiškia, kad žiema jau čia pat, tačiau tai aiškus signalas vairuotojams įvertinti pasirengimą sezonui. Kalnuose sniegas gali pasirodyti jau spalio pabaigoje, o žemesnėse vietovėse dažniau jo sulaukiama lapkritį.

    Pagal dalį ilgalaikių skaičiavimų, sniegas pirmiausia tikėtinas aukščiausiose Tatrų vietose, kur dangos storis gali siekti apie 1–6 centimetrus. Vėliau, artėjant lapkričio pradžiai, potenciali sniego zona gali plėstis ir apimti Podhalę, Beskidus bei Bieščadus, tačiau tokios prognozės dar gali keistis.

    Kada keisti padangas?

    Praktikoje dažnai taikoma 7 laipsnių taisyklė: kai oro temperatūra reguliariai laikosi žemiau 7 laipsnių Celsijaus, vasarinės padangos ima prarasti efektyvumą. Tuomet verta planuoti perėjimą prie žieminių, nes šaltis, šlapdriba ir apledėjimas reikalauja geresnio sukibimo.

    Žieminės padangos nuo vasarinių skiriasi gumos mišiniu ir protektoriumi, pritaikytais šaltoms sąlygoms. Dėl to jos paprastai geriau sukimba su šlapia, šalta ar apsnigta danga, o stabdymo kelias tampa trumpesnis nei su vasarinėmis padangomis tokiomis pačiomis sąlygomis.

    Ką sako taisyklės ir baudos

    Lenkijoje nėra visuotinės prievolės visiems vairuotojams tam tikrą dieną privalomai persiauti žiemines padangas. Vis dėlto vairuotojas atsako už techninę automobilio būklę ir privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nekeltų pavojaus eismo saugumui.

    Taip pat svarbu prisiminti minimalų leistiną protektoriaus gylį, kuris yra 1,6 milimetro, ir draudimą eksploatuoti akivaizdžiai pažeistas padangas. Už techninės būklės reikalavimų pažeidimus gali grėsti bauda iki maždaug 650 eurų, o policija gali sulaikyti registracijos dokumentą.

    Kaip pasiruošti, kad nereikėtų stovėti eilėse

    Protingiausia padangų keitimą suplanuoti dar iki pirmųjų rimtesnių šalnų ar sniego, nes tuomet servisuose paprastai susidaro eilės. Prieš montuojant verta patikrinti žieminių padangų amžių, matomus pažeidimus ir realų protektoriaus likutį.

    Jei važinėjama kalnuotose vietovėse arba anksti rytais, kai keliai dažniau pasidengia plikledžiu, pasirengimo svarba dar didesnė. Net trumpas sniego epizodas rudenį gali greitai pakeisti eismo sąlygas, todėl sprendimus geriausia priimti nelaukiant pirmo rimtesnio kritulių fronto.

  • Ignoravo STOP ir rėžėsi į „Toyota“: po 40 min. reanimacijos žuvo keleivė, vairuotojui rado narkotikų

    Lenkijoje, Syrynios miestelyje Vodzislavo apskrityje, tragiška avarija baigėsi 22 metų keleivės mirtimi. Pirminiais duomenimis, 26 metų „Opel“ vairuotojas nepaisė STOP ženklo, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su teisėtai važiavusiu automobiliu „Toyota“.

    Incidentas įvyko spalio 13 dieną vakare Raciborskos ir Bukovskos gatvių sankryžoje. Po smūgio „Opel“ nulėkė nuo kelio ir vertėsi, o jo viduje buvusi jauna moteris buvo ištraukta pareigūnų ir medikų.

    Gelbėtojai ją bandė gaivinti apie 40 minučių, tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko. Į ligoninę taip pat išvežta sužalota „Toyota“ vairuotoja, jos būklė oficialiai nebuvo detalizuojama.

    Vairuotoją sulaikė, atsakymus davė kraujo tyrimai

    „Opel“ vairuotojas po avarijos buvo sulaikytas. Iškart po įvykio atlikti patikrinimai alkotesteriu ir greituoju narkotikų testu teigiamo rezultato neparodė, tačiau pareigūnai paėmė kraujo mėginį laboratoriniams tyrimams.

    Vėliau toksikologiniai tyrimai parodė, kad vyro organizme aptikta sintetinių kanabinoidų, dažnai vadinamų sintetine marihuana. Tokios medžiagos siejamos su sulėtėjusia reakcija, klaidingu situacijos vertinimu ir padidėjusia avarijų rizika.

    Griežtesnė atsakomybė po mirtinų avarijų

    Bylą tiriantys pareigūnai pabrėžia, kad eismo įvykiai, sukeliantys mirtį ir padaryti apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, vertinami itin griežtai. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, didinamas dėmesys vairuotojų blaivumo kontrolei ir atsakomybei už sunkius padarinius.

    Teismas Vodzislave pritaikė įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę ir skyrė suėmimą trims mėnesiams. Ikiteisminį tyrimą dėl avarijos aplinkybių ir galimos vairuotojo atsakomybės toliau koordinuoja prokuratūra.

    Ekspertai primena, kad STOP ženklas reiškia pareigą visiškai sustoti ir įsitikinti, jog kelias saugus, o net ir trumpas neatidumas sankryžose dažnai baigiasi sunkiausiomis pasekmėmis. Tyrimas turės atsakyti, kokiu greičiu važiavo automobiliai, ar buvo laikomasi pirmumo taisyklių ir kokią įtaką avarijai galėjo turėti apsvaigimas.

  • Policija Malborke sustabdė vairuotoją: dėtuvėje rado ginklą, o jis dar ir nepaisė teismo

    Įprasta kelių policijos patikra Malborke baigėsi rimtais įtarimais 40-mečiui vairuotojui. Pareigūnai automobilio dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių, o patikrinę duomenis nustatė, kad vyrui galioja teismo draudimas vairuoti. Dabar jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas.

    Kelių policijos pareigūnai vairuotoją sustabdė trečiadienį vykdydami įprastą eismo kontrolę. Dokumentų patikra greitai parodė, kad vyras apskritai neturėjo teisės sėsti prie vairo, nes jam buvo paskirtas teismo draudimas vairuoti visas motorines transporto priemones.

    Draudimas, kaip skelbia pareigūnai, buvo nustatytas penkeriems metams. Tokiais atvejais vairavimas laikomas ne administraciniu nusižengimu, o nusikalstama veika, todėl policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir medžiagą perduoda prokuratūrai.

    Kas rasta automobilio dėtuvėje

    Apžiūrėję automobilį pareigūnai dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių. Policija nurodė, kad vairuotojas neturėjo privalomo leidimo ginklui laikyti, todėl radinys tapo pagrindu papildomiems įtarimams.

    Ginklas ir šoviniai buvo paimti, o vyras pristatytas tolimesniems procesiniams veiksmams. Tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip ginklas pateko į jo rankas, ar jis buvo laikomas bei vežamas laikantis taisyklių ir ar nebuvo naudojamas kitose galimai neteisėtose situacijose.

    Kokie įtarimai ir kas gresia

    Vyrui pareikšti įtarimai dėl teismo draudimo vairuoti pažeidimo ir neteisėto disponavimo ginklu. Pareigūnai skelbia, kad bendrai jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 8 metų.

    Policija primena, kad teismo paskirtas draudimas vairuoti galioja iki jo termino pabaigos arba iki atskiro teismo sprendimo, o vairavimas tokio draudimo metu dažnai lemia ne tik baudžiamąją bylą, bet ir transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

    „Vairavimas, kai galioja teismo draudimas, nėra smulkmena: tai nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė policijos atstovai.

  • Pasibaigęs gesintuvo galiojimas automobilyje: ar dėl to nepraeisite techninės apžiūros?

    Pasibaigęs gesintuvo galiojimas automobilyje: ar dėl to nepraeisite techninės apžiūros?

    Lietuvoje lengvajame automobilyje privalo būti gesintuvas, o jis turi būti laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje. Kelių patikros metu pareigūnai paprastai vertina, ar gesintuvas apskritai yra ir ar vairuotojas gali jį greitai paimti, o ne vien tai, kas parašyta ant lipduko.

    Vien pasibaigęs gesintuvo patikros ar galiojimo terminas ant etiketės nebūtinai reiškia baudą. Tačiau jeigu gesintuvo automobilyje nėra, jis paslėptas po bagažu arba prie jo neįmanoma operatyviai prieiti, tai gali būti traktuojama kaip privalomos įrangos reikalavimo pažeidimas.

    Kada kyla reali rizika gauti baudą?

    Didžiausia problema atsiranda tada, kai gesintuvo išvis nėra arba jis padėtas taip, kad avarijos ar gaisro atveju jo nepasieksite per kelias sekundes. Pavyzdžiui, gesintuvas bagažinėje po atsarginiu ratu, lagaminais ar pirkinių krūva gali būti laikomas sunkiai pasiekiamu.

    Rizikinga ir kita kraštutinė situacija, kai gesintuvas paliktas laisvai salone, be tvirtinimo. Staigiai stabdant ar susidūrimo metu metalinis cilindras gali tapti pavojingu sviediniu, todėl pareigūnai tai gali vertinti kaip eismo saugumui pavojingą aplaidumą.

    Techninė apžiūra: žiūri ne į lipduką, o į būklę

    Techninės apžiūros metu tikrinama, ar automobilis atitinka privalomus reikalavimus, įskaitant būtinos įrangos turėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad gesintuvas turi būti automobilyje ir pasiekiamas, tačiau vien pasibaigęs terminas ant lipduko savaime dar neįrodo, kad gesintuvas neveikia.

    Vertinama faktinė būklė: ar nėra korozijos, įlenkimų, ar nepažeista plomba ir kaištis, ar tvarkingas vožtuvas. Jei gesintuvas su manometru, svarbu, kad rodyklė būtų žaliojoje zonoje, nes slėgio kritimas paprastai rodo netinkamą būklę.

    Ką reiškia gesintuvo patikra ir kodėl ji svarbi?

    Vairuotojai dažnai vartoja terminą gesintuvo legalizacija, nors kasdienėje praktikoje dažniausiai kalbama apie periodinę serviso patikrą. Jos metu specialistas įvertina gesintuvo sandarumą, slėgį, mechaninių dalių būklę ir gesinimo medžiagos tinkamumą.

    Miltelinis gesintuvas, kuris lengviesiems automobiliams laikomas praktiškiausiu pasirinkimu dėl atsparumo šalčiui, ilgainiui gali prarasti efektyvumą. Jei jis ilgai guli bagažinėje, patiria vibracijas ir temperatūrų kaitą, milteliai gali sukietėti, todėl reali gaisro metu nauda tampa abejotina.

    Kasdieniam automobiliui verta turėti bent 1 kilogramo miltelinį gesintuvą, o dar geriau pasirinkti platesnio pritaikymo variantą. Prieš įsigyjant ar naudojant svarbu įsitikinti, kad instrukcijos įskaitomos, gamintojo žymėjimai aiškūs, o apsauga nuo atsitiktinio suveikimo nepažeista.

    Atskira tema yra specialūs reikalavimai transportui, vežančiam pavojingus krovinius, kur galioja griežtesnės taisyklės dėl gesintuvų kiekio ir gesinimo medžiagos masės. Tačiau šių normų nereikėtų automatiškai taikyti įprastam lengvajam automobiliui.

  • Internete išgarsėjęs triukas slėpti numerius nuo greičio kamerų: policija tik nusijuokė

    Internete išgarsėjęs triukas slėpti numerius nuo greičio kamerų: policija tik nusijuokė

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašai, kuriuose siūloma „paprasta“ gudrybė, esą padedanti išvengti baudos iš greičio matuoklių. Idėja – lapu ar kitu daiktu trumpam pridengti valstybinį numerį ir jį „numesti“ dar prieš pareigūnų patikrą.

    Viename populiariausių variantų siūloma lapą prie numerio pritvirtinti plonu valu, o kitą jo galą – prie valytuvo svirties. Įjungus valytuvus lapas turėtų nuslysti ir numeris vėl taptų matomas, todėl, anot tokio turinio autorių, pareigūnams esą būtų sunkiau įrodyti pažeidimą.

    Vis dėlto kelių policijos pareigūnai tokius bandymus vertina kaip akivaizdų taisyklių pažeidimą, o ne „išradingumą“.

    „Tokie triukai dažniausiai baigiasi ne išsigelbėjimu, o papildomomis problemomis, nes numerio slėpimas yra lengvai pastebimas“, – sakė kelių policijos pareigūnas.

    Praktikoje ši schema turi ir elementarių trūkumų. Važiuojant didesniu greičiu oro srautas lapą dažnai nuplėšia pats, o jei jis pritvirtintas tvirčiau, valas gali nuplėšti tik jo dalį, palikdamas numerį vis tiek uždengtą ar neįskaitomą.

    Dar daugiau klausimų kyla prastomis oro sąlygomis, kai valytuvus tenka naudoti nuolat. Tokiu atveju bet koks „mechanizmas“ gali suveikti netikėtai, o pats valas ar jo tvirtinimo vieta per patikrą iškart patraukia pareigūnų dėmesį.

    Teisinė pusė taip pat aiški: kelių eismo taisyklės numato, kad transporto priemonės valstybiniai numeriai turi būti švarūs, gerai matomi ir įskaitomi. Numerių pridengimas ar „papuošimas“ taip, kad būtų sunkiau juos perskaityti, laikomas pažeidimu, už kurį gali grėsti bauda ir kitos sankcijos.

    Be to, greičio kontrolė šiandien remiasi ne tik stacionariais greičio matuokliais. Europoje vis plačiau diegiamos vidutinio greičio matavimo atkarpos ir automatizuotos sistemos, kurios fiksuoja pažeidimus keliuose taškuose, todėl „sekundinis“ numerio slėpimas problemos neišsprendžia, o tik padidina riziką sulaukti papildomų įtarimų.

    Specialistai primena, kad patikimiausias būdas išvengti baudų lieka paprastas: laikytis greičio ribojimų, prisitaikyti prie eismo ir oro sąlygų, o kilus abejonių dėl užfiksuoto pažeidimo – naudotis teisėtomis apskundimo procedūromis, o ne internetinėmis „gudrybėmis“.