CP v2

Tag: Kelių policija

  • Rutininė policijos patikra kelyje: ar gali sustabdyti be pažeidimo ir ko reikalauti iš pareigūno

    Rutininė policijos patikra kelyje: ar gali sustabdyti be pažeidimo ir ko reikalauti iš pareigūno

    Kada policija gali sustabdyti?

    Vairuotojai dažnai stebisi išgirdę, kad patikrinimas esą „rutininis“, ir klausia, ar toks sustabdymas teisėtas. Lenkijos kelių eismo taisyklės ir policijos įgaliojimai numato, kad pareigūnas gali stabdyti transporto priemonę ne tik dėl pažeidimo, bet ir vykdydamas eismo kontrolę.

    Teisės aktuose pabrėžiama policijos pareiga prižiūrėti eismo saugumą ir viešąją tvarką keliuose, todėl patikrinimai gali būti prevenciniai. Praktikoje tai reiškia, kad sustabdymas gali būti susijęs su blaivumo patikromis, dokumentų kontrole ar transporto priemonės techninės būklės įvertinimu.

    Ką turi daryti vairuotojas?

    Patikrinimo metu svarbiausia laikytis pareigūno nurodymų ir netrukdyti procedūrai. Vairuotojui paprastai rekomenduojama likti automobilyje, nebent pareigūnas aiškiai nurodo išlipti, ir laikyti rankas taip, kad jos būtų matomos.

    Pareigūnui paprašius, vairuotojas turi išjungti variklį, įjungti avarinį signalą ir sudaryti sąlygas identifikuoti transporto priemonę. Tai gali apimti prašymą atidaryti variklio dangtį, bagažinę ar kitas vietas, reikalingas patikrinimui.

    Nuo 2020 metų patikrinimų metu pareigūnai Lenkijoje gali patikrinti ir sistemoje fiksuoti automobilio odometro rodmenis. Ši priemonė siejama su kova prieš ridos klastojimą ir naudotų automobilių rinkos skaidrinimu.

    Kokios baudos gresia už trukdymą?

    Nepaklusimas teisėtam pareigūno nurodymui arba patikrinimo trukdymas gali baigtis administracine atsakomybe. Straipsnyje minimas baudos dydis už tokį elgesį gali siekti iki maždaug 120 eurų, o byla teisme gali baigtis bauda iki maždaug 7 000 eurų.

    Tokios sumos taikomos ne už patį faktą, kad vairuotojas buvo sustabdytas, o už pareigūno darbo trukdymą ar reikalavimų ignoravimą. Todėl svarbu atskirti situaciją, kai vairuotojas nori aiškumo, nuo situacijos, kai jis aktyviai priešinasi patikrinimui.

    Ką privalo padaryti pareigūnas?

    Patikrinimo pradžioje pareigūnas turėtų prisistatyti ir nurodyti sustabdymo priežastį. Išimtis dažniausiai taikoma masinėms akcijoms, kai tikrinamas blaivumas, pavyzdžiui, vadinamajam trėzvumo rytui, kai sustabdymų priežastis yra pati vykdoma kontrolės akcija.

    Vairuotojui paprašius, pareigūnas turi parodyti tarnybinį pažymėjimą. Tai svarbu tiek uniformuotiems, tiek neuniformuotiems pareigūnams, o pastaruoju atveju pažymėjimo pateikimas laikomas būtinu, kad nekiltų abejonių dėl pareigūno tapatybės.

    Rodant pažymėjimą vairuotojui turi būti sudaryta galimybė normaliai perskaityti pareigūno duomenis ir, jei reikia, juos užsirašyti. Tai apima pareigūno laipsnį, vardą, pavardę ir instituciją, išdavusią dokumentą.

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • Bieżnikas dar geras, bet padangos senos: kada gresia bauda ir kodėl tai pavojinga

    Bieżnikas dar geras, bet padangos senos: kada gresia bauda ir kodėl tai pavojinga

    Vairuotojai dažnai vertina padangas tik pagal protektoriaus gylį, tačiau jų būklę lemia ir amžius. Gumos mišinys laikui bėgant kietėja, praranda elastingumą ir blogiau sukimba su kelio danga, net jei raštas dar atrodo tvarkingas.

    Praktikoje dažnai minima 10 metų riba, po kurios padangos laikomos netinkamomis eksploatuoti, nepriklausomai nuo protektoriaus likučio. Jei padangos buvo laikomos netinkamai, pavyzdžiui, saulėje ar dideliuose temperatūrų svyravimuose, jų savybės gali suprastėti ir gerokai greičiau.

    Kaip patikrinti padangos amžių?

    Padangos pagaminimo datą galima rasti pagal DOT žymėjimą ant šoninės sienelės. Dažniausiai tai keturi skaitmenys, kur pirmi du nurodo pagaminimo savaitę, o paskutiniai du – metus, pavyzdžiui, 0728 reiškia 2007 metų 28 savaitę.

    Vien amžius dar nepasako visko, tačiau tai yra aiškus signalas įvertinti riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei automobilis ilgai stovėjo nenaudojamas, o padangos patyrė apkrovas vienoje vietoje.

    Kada padangos tampa nesaugios?

    Nusidėvėjimas matuojamas ne tik milimetrais, bet ir vizualiais pažeidimais bei elgesiu kelyje. Įspėjamieji ženklai yra šonų įtrūkimai, gumbų atsiradimas, netolygus dėvėjimasis, vibracija ar prastesnis stabilumas posūkiuose.

    Naujos padangos protektorius dažnai siekia apie 8 milimetrus, tačiau laikui bėgant jis mažėja, o sukibimas suprastėja ypač ant šlapios dangos. Labai nusidėvėjęs raštas sunkiau šalina vandenį, todėl išauga akvaplanavimo rizika ir pailgėja stabdymo kelias.

    Ar už senas padangas galima gauti baudą?

    Teisiškai keliuose tikrinama, ar padangos atitinka reikalavimus: ar nėra pavojingų pažeidimų ir ar protektoriaus gylis ne mažesnis nei 1,6 milimetro. Pasiekus šią ribą padangas privaloma keisti, o saugumo sumetimais realiame eisme verta tai daryti anksčiau.

    Jei padangos yra senos, bet neturi akivaizdžių pažeidimų ir atitinka minimalius reikalavimus, pareigūnas dažniausiai baudos neskirs, tačiau gali rekomenduoti jas pasikeisti. Vis dėlto, nustačius pažeidimus ar netinkamą būklę, bauda gali siekti iki maždaug 650 eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.

    Vairuotojai kartais klausia ir apie žiemines padangas vasarą. Jos paprastai nėra draudžiamos, tačiau šiltuoju sezonu greičiau dėvisi, gali blogiau stabdyti ir mažina stabilumą, todėl didžiausia kaina šiuo atveju dažniausiai būna saugumas.

    Jei kyla abejonių, verta užsukti į padangų servisą patikrai: specialistai įvertins ne tik protektorių, bet ir gumos senėjimo požymius, karkaso būklę bei galimus nematomus pažeidimus. Tai ypač aktualu prieš ilgą kelionę, keičiantis sezonams ar perkant naudotas padangas.

  • Išvažiavo iš žiedo kairiąja juosta ir sulaukė pykčio: ką iš tiesų leidžia KET?

    Išvažiavo iš žiedo kairiąja juosta ir sulaukė pykčio: ką iš tiesų leidžia KET?

    Dvipusėje žiedinėje sankryžoje, kai nėra papildomų ženklų ar kelio ženklinimo, vairuotojai dažnai susiduria su klausimu, iš kurios juostos privalu išvažiuoti. Vienas dažnas scenarijus – dešinėje juostoje susidariusi spūstis, todėl pasirenkama kairė juosta ir išvažiuojama ja tiesiai.

    Tokiose situacijose neretai pasigirsta signalai, nors dalis vairuotojų būna įsitikinę, kad taisykles pažeidė būtent iš kairės išvažiuojantis automobilis. Vis dėlto kelių eismo taisyklės šio veiksmo automatiškai nelaiko draudžiamu, tačiau akcentuoja saugaus manevravimo pareigą.

    Ką sako taisyklės?

    Esminis principas yra susijęs su persirikiavimu ir krypties keitimu. Išvažiuojant iš žiedo dažnai tenka kirsti juostų ribas arba įsilieti į išvažiavimo juostą, todėl pagrindinis reikalavimas – nekelti pavojaus ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

    Jei vairuotojas iš kairės juostos išvažiuoja taip, kad priverčia dešinėje juostoje važiuojantį automobilį staigiai stabdyti ar keisti trajektoriją, tokia situacija jau gali būti vertinama kaip pavojingas manevras ar nepraleidimas persirikiuojant.

    Kodėl kairė juosta kelia riziką?

    Praktiškai didžiausia problema – dešinėje juostoje važiuojantis automobilis neprivalo išvažiuoti tuo pačiu išvažiavimu. Jis gali tęsti judėjimą žiedu, todėl kairėje esantis vairuotojas, bandydamas išvažiuoti, privalo įvertinti, ar nesikerta trajektorijos ir ar nereikės staigiai sustoti.

    Dar viena rizika atsiranda tada, kai abu automobiliai, regis, ketina išvažiuoti kartu. Net ir tokiu atveju dešinėje juostoje buvęs vairuotojas po išvažiavimo gali teisėtai persirikiuoti į kairę, o susidūrimo atveju atsakomybė dažnai tenka tam, kuris manevravo neįsitikinęs, kad tai saugu.

    Kada toks važiavimas laikomas normaliu?

    Didesnėse žiedinėse sankryžose, kuriose eismas organizuotas aiškiu ženklinimu, neretai numatyta, kad išvažiavimas galimas iš kelių juostų. Tokiais atvejais kairės juostos pasirinkimas yra logiškas ir padeda sklandinti srautus, jei tik vairuotojas laikosi ženklinimo ir laiku įvertina gretimų juostų situaciją.

    Jei ženklinimo nėra, saugiausia praktika – prieš planuojamą išvažiavimą, praleidus paskutinį nereikalingą išvažiavimą, iš anksto persirikiuoti į dešinę juostą. Taip sumažinama konfliktų tikimybė ir aiškiau komunikuojami ketinimai kitiems vairuotojams.

    Apibendrinant, išvažiuoti iš žiedo kairiąja juosta dažniausiai nėra tiesiogiai draudžiama, tačiau tai laikoma rizikingesniu sprendimu. Vairuotojo pareiga – užtikrinti, kad manevras būtų atliktas saugiai, nepriverčiant kitų staigiai keisti judėjimo ir nepažeidžiant persirikiavimo taisyklių.

  • Pruszcz Gdański: policija skubiai eskortavo sužalotą 20-metį į Gdansko ligoninę

    Pirmadienį, birželio 30 dieną, apie 11.00 valandą Pruszcz Gdański apylinkėse kelių policijos patrulis sulaukė neįprasto prašymo. Prie pareigūnų sustojo krovininis „Ford“, o vairuotojas paprašė kuo skubiau padėti pasiekti ligoninę Gdanske.

    29 metų vyras aiškino, kad automobilyje veža 20 metų kolegą, kuris netrukus prieš tai per nelaimingą atsitikimą neteko kairės rankos pirštų. Matydami būklės rimtumą pareigūnai nedelsdami įvertino situaciją ir susisiekė su budėtoju, kad suderintų veiksmus.

    Po suderinimo buvo nuspręsta organizuoti automobilio eskortą. Pareigūnai įjungė šviesos ir garso signalus ir važiavo priekyje, sudarydami sąlygas transportui su sužeistuoju greičiau ir saugiau judėti intensyvesnėmis atkarpomis Gdansko kryptimi.

    „Policininkai iš karto įvertino situaciją ir, suderinę veiksmus su budėtoju, nusprendė eskortuoti automobilį. Įjungę šviesos ir garso signalus jie pajudėjo Gdansko link, atlaisvindami kelią sužeistąjį vežusiam automobiliui“, – sakė asp. Karol Kościuk iš Pruszcz Gdański apskrities policijos komisariato.

    Policijos teigimu, sklandus pareigūnų darbas ir kitų eismo dalyvių reakcija leido sutrumpinti kelionės laiką. Po keliolikos minučių sužeistas 20-metis pasiekė ligoninę ir buvo perduotas medikams.

    Tokie eskortai taikomi išskirtinėse situacijose, kai laikas gali lemti gydymo sėkmę, o savarankiškas skubėjimas didina avarijos riziką. Pareigūnai primena, kad pamačius specialiųjų tarnybų signalus būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir sudaryti galimybę transportui pravažiuoti, nes kiekviena minutė gali būti kritinė.

  • Kriminalinės naujienos ir avarijos: kas nutiko keliuose ir kokias detales tiria pareigūnai

    Lietuvoje kasdien fiksuojamos eismo nelaimės ir įvairūs nusikaltimai, tačiau didžiausią visuomenės dėmesį paprastai patraukia įvykiai keliuose, kai nukenčia žmonės ar paralyžiuojamas eismas. Tokiose situacijose svarbiausia tampa ne tik avarijos aplinkybės, bet ir tai, kaip greitai suteikiama pagalba bei atstatomas eismo saugumas.

    Policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos pabrėžia, kad įvykio vietoje kritinės yra pirmosios minutės. Pirminė informacija dažnai būna fragmentiška, todėl vėliau patikslinami duomenys apie sužeistuosius, transporto priemonių skaičių, eismo ribojimus ir galimas nelaimės priežastis.

    Pastaraisiais metais tyrimuose vis dažniau pasitelkiami vaizdo registratorių įrašai, miestų stebėjimo kameros, automobilio telemetrijos duomenys ir liudytojų pateikta medžiaga. Tai leidžia tiksliau rekonstruoti judėjimo trajektorijas, įvertinti greitį, manevrus ir pažeidimus, o kartu greičiau atsijoti klaidingas versijas.

    Eismo įvykių statistikai reikšmingi keli veiksniai, kurie kartojasi skirtinguose pranešimuose: nepasirinktas saugus greitis, neatidumas, pavojingas lenkimas, neprisisegti saugos diržai, taip pat vairavimas apsvaigus. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad rizika ypač išauga tamsiuoju paros metu ir sudėtingomis oro sąlygomis, kai vairuotojai per vėlai prisitaiko prie kelio dangos.

    Kriminalinių įvykių suvestinėse greta avarijų neretai minimi ir kiti incidentai, kuriuose svarbus operatyvus reagavimas: smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, sukčiavimai bei konfliktai viešose vietose. Institucijos ragina apie tokius atvejus pranešti nedelsiant, nes greita reakcija didina galimybę užkirsti kelią didesnei žalai ir identifikuoti įtariamuosius.

    Gyventojams primenama, kad pamačius avariją ar nusikaltimą svarbu užtikrinti savo saugumą, aiškiai nurodyti vietą ir aplinkybes, o jei įmanoma, suteikti pirmąją pagalbą iki atvykstant tarnyboms. Specialistai taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose skelbiama nepatikrinta informacija gali trukdyti tyrimui, todėl verta remtis tik oficialiais pranešimais ir atsakingai vertinti detales.

  • Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Europos Sąjungoje bręsta reikšmingi pokyčiai techninių apžiūrų srityje, o jų kryptis aiški: daugiau skaitmenizacijos, daugiau duomenų ir griežtesnė taršos kontrolė. Dalis vairuotojų apie tai sužino tik artėjant apžiūros terminui, nors pasikeitimai gali lemti ir papildomas išlaidas.

    Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių siejamas su realesniu automobilių degalų sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido vertinimu. Daugelyje naujesnių automobilių jau naudojami borto duomenų sprendimai, kurie kaupia informaciją apie faktines sąnaudas ir energijos naudojimą, o ateityje tokie duomenys gali būti tikrinami apžiūros metu.

    Praktikoje tai reiškia, kad techninės apžiūros stotyje vis dažniau bus vertinama ne tik tai, ką galima pamatyti akimis, bet ir tai, ką „pasako“ automobilio elektronika. Jei nustatomi neatitikimai, gedimai ar trūksta reikiamų duomenų, apžiūra gali baigtis neigiamu įvertinimu net ir tada, kai automobilis vizualiai atrodo tvarkingas.

    Skaitmenizacija ateina į apžiūras

    Kartu su taršos kontrole vis dažniau minimos priemonės, skirtos mažinti piktnaudžiavimą ir fiktyvias apžiūras. Viena iš krypčių, apie kurią diskutuojama įvairiose ES valstybėse, yra privalomas proceso fiksavimas, pavyzdžiui, automobilio identifikavimas ir nuvažiuoto atstumo patvirtinimas.

    Toks sprendimas padėtų tiksliau sieti apžiūros rezultatą su konkrečiu automobiliu ir sumažintų riziką, kad dokumentai sutvarkomi formaliai. Vairuotojams tai reikštų mažiau „pilkų“ susitarimų, bet daugiau atsakomybės už realią transporto priemonės būklę.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams?

    Pokyčiai dažniausiai atneša ir kainų klausimą, nes nauji reikalavimai reiškia papildomą įrangą, daugiau veiksmų apžiūros metu ir didesnę administravimo apimtį. Dėl to techninės apžiūros įkainiai ilgainiui gali augti, o vėluojantiems laiku atvykti į apžiūrą kai kuriose šalyse jau taikomi didesni mokesčiai ar sankcijos.

    Vairuotojams svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: reguliari automobilio priežiūra ir diagnostika prieš apžiūrą tampa dar svarbesnė, ypač jei automobilis naujesnis ir jo būklė stipriai priklauso nuo elektroninių sistemų. Net nedidelė klaida, susijusi su taršos kontrole ar duomenų nuskaitymu, gali baigtis papildomu vizitu ir išlaidomis.

    Kokios tendencijos matomos Europoje?

    ES lygmeniu vis labiau remiamasi principu, kad keliuose turi likti techniškai tvarkingi ir realiai mažiau teršiantys automobiliai, o kontrolė turi tapti duomenimis paremta. Tai siejama ir su platesniais klimato politikos tikslais, ir su bandymu suvienodinti praktiką tarp valstybių narių.

    Todėl artimiausiais metais vairuotojai vis dažniau susidurs su griežtesniais taršos patikros metodais, didesniu skaitmeninių sistemų vaidmeniu ir labiau standartizuotu techninės apžiūros procesu. Sekti pokyčius verta iš anksto, nes tai, kas šiandien atrodo kaip smulkmena, rytoj gali tapti lemiamu punktu apžiūros lape.

  • Gesintuvas automobilyje: ar būtina legalizacija ir kada policija tikrai gali skirti baudą

    Gesintuvas automobilyje: ar būtina legalizacija ir kada policija tikrai gali skirti baudą

    Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad automobilio gesintuvas privalo turėti galiojančią legalizaciją, kitaip per patikrinimą gresia bauda. Praktikoje pareigūnams svarbiausia ne lipdukas, o tai, ar gesintuvas yra automobilyje, pasiekiamas ir tinkamas naudoti. Dėl šios painiavos vairuotojai dažnai sužino taisykles tik sustabdžius kelyje.

    Pagrindinis reikalavimas – automobilyje turi būti gesintuvas, o transporto priemonės įranga privalo būti tvarkinga ir parengta naudoti. Vien tik praleistas periodinis patikrinimas savaime dar nereiškia, kad gesintuvas netinkamas, tačiau pareigūnai gali vertinti realią jo būklę. Jei įrenginys neveikiantis, sugadintas ar neprieinamas, tai gali būti prilyginta reikalavimų nevykdymui.

    Dažniausia problema – gesintuvas giliai paslėptas po daiktais bagažinėje, todėl kritiniu atveju jo nepavyktų greitai panaudoti. Taip pat riziką kelia mechaniniai pažeidimai: korozija, įlenkimai, pažeistas vožtuvas, ištraukta ar sulūžusi saugos kaištis. Tokiais atvejais pareigūnai gali konstatuoti, kad gesintuvas nėra parengtas naudoti.

    Vairuotojai neretai painioja dvi skirtingas sąvokas – gamintojo garantiją ir periodinę patikrą, kuri kasdienėje kalboje vadinama legalizacija. Garantija reiškia gamintojo įsipareigojimus per nustatytą laiką, tačiau ji automatiškai nepatvirtina, kad gesintuvas šiandien yra techniškai tvarkingas. Periodinė patikra yra praktinis būdas įsitikinti, ar slėgis, sandarumas ir gesinimo medžiaga atitinka reikalavimus.

    Priešgaisrinės įrangos priežiūros specialistai pabrėžia, kad patikra ir garantija neturėtų būti keičiamos vietomis.

    „Garantija nereiškia, kad gesintuvas penkerius metus gali gulėti neliečiamas. Periodinis patikrinimas padeda įvertinti, ar įrenginys iš tiesų parengtas naudoti, o gesinimo medžiaga nėra pasenusi“, – sako priešgaisrinės įrangos priežiūros specialistas.

    Vairuotojams taip pat verta atkreipti dėmesį į pagaminimo datą. Patikros terminai dažnai skaičiuojami nuo pagaminimo, o ne nuo įsigijimo, todėl sandėlyje ilgiau išgulėjęs naujas gesintuvas gali greičiau „priartėti“ prie pirmojo patikrinimo. Dėl to perkant pravartu pažiūrėti, kada jis pagamintas, ir pasilikti pirkimo dokumentus.

    Dar viena svarbi detalė – patikrą turėtų atlikti kompetentingi, tam parengti specialistai. Vien nusipirkti gesintuvą prekybos vietoje nepakanka, jei vėliau neaišku, kur jį tinkamai patikrinti ar papildyti. Reguliari apžiūra ir teisingas laikymas automobilyje sumažina riziką, kad nelaimės atveju įrenginys bus bevertis.

  • Autobusas išvažiuoja iš stotelės: daugelis vairuotojų suklysta, o bauda gali siekti 70 eurų

    Autobusas išvažiuoja iš stotelės: daugelis vairuotojų suklysta, o bauda gali siekti 70 eurų

    Situacija pažįstama daugeliui: autobusas uždaro duris, įjungia posūkį ir ruošiasi išvažiuoti iš stotelės. Ne visi vairuotojai žino, kada privaloma jį praleisti, o kada autobusas turi laukti, todėl miestuose tokie konfliktai kyla kasdien.

    Kelių eismo taisyklės numato skirtingą tvarką gyvenvietėse ir už jų ribų. Esminė taisyklė taikoma gyvenvietėje, kai stotelė yra pažymėta kelio ženklu ir autobusas aiškiai signalizuoja ketinimą išvažiuoti įjungtu posūkio signalu.

    Tokiu atveju prie stotelės artėjantis vairuotojas privalo sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti, kad leistų autobusui įsilieti į eismą. Tai nereiškia, kad reikia staigiai stabdyti šalia važiuojant pro stotelę, tačiau vairuotojas turi būti pasirengęs reaguoti, jei autobusas pradeda manevrą.

    Kartu paplitęs mitas, kad vien posūkio signalas automatiškai suteikia autobusui absoliučią pirmenybę. Taisyklės įpareigoja ir autobuso vairuotoją: jis gali išvažiuoti tik įsitikinęs, kad manevras nesukels pavojaus, todėl negali staiga išlįsti prieš pat atvažiuojančio automobilio priekį.

    Už gyvenvietės ribų taisyklė dažniausiai apsiverčia. Autobusas, išvažiuodamas iš stotelės į kelią, paprastai laikomas į eismą įsiliejančia transporto priemone ir privalo praleisti pagrindine kryptimi važiuojančius automobilius.

    Vis dėlto yra svarbi išimtis, kurią vairuotojai neretai pamiršta. Mokyklinis autobusas, atpažįstamas pagal specialų ženklinimą, turi būti praleidžiamas ir už gyvenvietės ribų, jei jis signalizuoja ketinimą pradėti važiuoti.

    Už nepraleidimą gali grėsti administracinė atsakomybė, o praktikoje situacijos vertinamos pagal aplinkybes: ar stotelė buvo pažymėta, ar autobusas signalizavo, koks buvo atstumas ir ar vairuotojas turėjo realią galimybę saugiai sulėtinti. Specialistai pabrėžia, kad konfliktų dažniausiai padeda išvengti paprastas principas: mieste stebėti stoteles iš anksto ir palikti daugiau erdvės, o užmiestyje nepasikliauti prielaida, kad autobusas visada turi pirmenybę.

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.