Tag: Kelių priežiūra

  • Kas yra „Fitzpatricko kupolai“ prie kelių? Juose laikoma druska, be kurios žiemą būtų sunkiau

    Kas yra „Fitzpatricko kupolai“ prie kelių? Juose laikoma druska, be kurios žiemą būtų sunkiau

    Netrukus prasidėsianti žiema vėl primena apie vieną svarbiausių dalykų keliuose – barstomąją druską. O ją dažnai saugo labai atpažįstami, kupolo formos statiniai, kuriuos vairuotojai mato prie greitkelių ir pagrindinių magistralių.

    Šie statiniai vadinami „Fitzpatricko kupolais“ – tai kelių priežiūrai skirtos druskos sandėliai. Lenkijos kelių tarnybos dar prieš astronominės žiemos pradžią skelbia apie pasirengimą užtikrinti kelių pravažumą, o kartu primena ir apie šių sandėlių paskirtį.

    Kupolo forma pasirinkta ne dėl grožio: ant tokio stogo mažiau kaupiasi sniegas, o stiprūs vėjo gūsiai konstrukcijai kelia mažiau problemų. Be to, medinė konstrukcija padeda išlaikyti druską sausesnę – mažesnė drėgmė reiškia, kad druska nesulips ir ją lengviau dozuoti.

    Tokie sandėliai statomi ant betoninių pagrindų – jie laikomi lengvesniais ir pigesniais sprendimais, o viduje patogu manevruoti technikai, įskaitant didesnius krautuvus bei sunkvežimius.

    Kuo išsiskiria šie druskos sandėliai

    Dažniausiai „Fitzpatricko kupolai“ būna apie 30 metrų skersmens ir maždaug 15 metrų aukščio. Tokie matmenys leidžia sukaupti reikšmingas atsargas žiemos sezonui ir efektyviai jas iškrauti į barstomąją techniką.

    Didžiausi tokio tipo sandėliai gali siekti iki 41 metro skersmens ir 18 metrų aukščio. Tokiose patalpose, kaip nurodoma, galima laikyti iki 7 tūkst. tonų druskos.

    Lenkijoje kelių tarnybos iš viso turi 292 druskos sandėlius, nors ne visi jie yra kupolo formos. Bendra jų talpa siekia apie 450 tūkst. tonų druskos.

    Kas buvo Johnas Fitzpatrickas

    Šių kupolų forma buvo užpatentuota kanadiečio Johno Fitzpatricko. Jis buvo ne tik išradėjas ir konstruktorius, bet ir sportininkas.

    J. Fitzpatrickas dalyvavo 1928 metų Amsterdamo olimpinėse žaidynėse ir 200 metrų bėgime užėmė penktą vietą. Pirmasis jo suprojektuotas kupolas buvo pastatytas 1968 metais, o patentą išradėjas gavo 1972 metais.

    Per dešimtmetį nuo 1968 metų Ontarijuje buvo pastatyta apie 200 tokių sandėlių – tai rodo, kad sprendimas greitai prigijo. J. Fitzpatrickas mirė 1989 metais, būdamas 82 metų.

    Ne vienintelis jo išradimas

    Be druskos sandėlių, J. Fitzpatrickas suprojektavo ir sistemą, kuri iki šiol naudojama Šventojo Lauryno upėje. Joje įrengtos perforuotos žarnos, per kurias kyla oro burbuliukai.

    Tokiu būdu žiemą tam tikrose vietose vanduo neužšąla, o laivyba gali vykti sklandžiau. Tai dar vienas pavyzdys, kaip inžineriniai sprendimai pritaikomi labai praktiškiems, kasdieniams tikslams.

  • Varšuvos centre išjungia naujas fontanas: paskelbta tiksli data ir kas laukia žiemą

    Varšuvos centre, Złotej gatvėje, esantys du nauji fontanai netrukus baigs pirmąjį sezoną. Miesto kelių priežiūros tarnyba pranešė tikslią datą, kada vandens įrenginiai bus išjungti, o infrastruktūra ruošiama žiemai. Tai reiškia, kad artimiausios dienos taps paskutine proga šiemet pamatyti vandens atrakcionus veikiančius visu pajėgumu.

    Paskutinės dienos su fontanais

    Skelbiama, kad fontanai bus išjungti lapkričio 2 dieną, pirmadienį. Iki tol savaitgalis išlieka paskutine galimybe gyventojams ir turistams užsukti į atnaujintą Złotej ir Zgody gatvių erdvę ir pasimėgauti vandens bei šviesų efektais.

    Ši viešoji erdvė buvo atidaryta 2026 metų rugpjūtį kaip projekto „Nowe Centrum Warszawy“ dalis. Projekto tikslas – mažinti automobilių dominavimą centrinėse miesto dalyse, daugiau vietos skiriant pėstiesiems, želdynams ir poilsiui.

    Kaip atrodo naujosios vandens erdvės?

    Pertvarkytame kvartale įrengti du skirtingo tipo objektai, kurie greitai tapo traukos taškais. Vienas jų – kraštovaizdinio tipo fontanas, įrengtas ties pastatais Złota 7 ir 8, dažnai pasirenkamas susitikimams ir trumpam poilsiui.

    Kitas sprendimas – vadinamasis šlapias šaligatvis ar vandens purkštukų zona arčiau Marszałkowskos gatvės. Ji išsiskiria apšvietimu, kuris ryškiausiai matomas sutemus, kai vandens srovės ir šviesos sukuria dinamišką efektą.

    Kodėl fontanus reikia išjungti?

    Miesto tarnybos nurodo, kad abu fontanai veikia uždaro ciklo principu: vanduo nuolat filtruojamas, prižiūrimas ir stebimas, kad būtų užtikrinta higiena ir įrangos patikimumas. Išjungimas planuojamas tam, kad būtų atlikti priežiūros darbai ir apsaugota įranga nuo šalčio bei galimų pažeidimų.

    Žiemos laikotarpiu bus rūpinamasi ne tik technika, bet ir aplinkiniais želdiniais. Aplink vieną fontaną planuojama įrengti apsaugines užtvaras nuo druskų, kurios į želdynus gali patekti nuo kitų gatvių, net jei konkrečioje teritorijoje kelio druska tiesiogiai nenaudojama.

    Taip pat numatytas vejų smėliavimas, kuris padeda gerinti dirvožemio aeraciją ir vandens įsigėrimą. Tokie darbai miestų želdynuose dažnai taikomi siekiant sumažinti suslėgto grunto problemas intensyvaus pėsčiųjų srauto zonose.

    Darbai kvartale tęsiasi

    Fontanų sezonui pasibaigus, kvartale darbai nesustos. Skelbiama, kad toliau bus tvarkomos kitos teritorijos, įskaitant erdves prie Nacionalinės filharmonijos ir Sienkiewiczos gatvės.

    Numatoma tęsti mažosios architektūros montavimą, želdinimą ir viešųjų erdvių formavimą. Tarp darbų minimi sprendimai, skirti buvusios automobilių infrastruktūros vietas paversti reprezentacinėmis miesto erdvėmis ir patogesniais pėsčiųjų maršrutais.

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.

  • Vilniaus rajone užveržiami ribojimai sunkiasvoriams: kur ir kada keliai taps nepravažiuojami

    Vilniaus rajone užveržiami ribojimai sunkiasvoriams: kur ir kada keliai taps nepravažiuojami

    Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2026 metų spalio 26 dienos iki 2027 metų sausio 1 dienos planuoja laikinai riboti sunkiasvorio transporto eismą dalyje vietinės reikšmės kelių ir gatvių ruožų. Sprendimas siejamas su padidėjusia drėgme, temperatūrų svyravimais ir šaltuoju sezonu, kai kelio pagrindas susilpnėja ir tampa jautresnis apkrovoms.

    Tokiais laikotarpiais intensyvus sunkiasvorių transporto judėjimas gali greičiau ardyti dangą, formuoti provėžas, išlaužyti kelkraščius bei pagreitinti kelio konstrukcijos irimą. Savivaldybė nurodo, kad ribojimais siekiama sumažinti žalą ir išvengti situacijų, kai kelių remontas tampa neišvengiamas dar nepasibaigus sezonui.

    Kaip bus ribojamas eismas?

    Ribojamuose ruožuose numatoma įrengti kelio ženklus Nr. 315 Ribota ašies apkrova, kurie apibrėš 3,5 tonos didžiausią leidžiamą vienos ašies apkrovą. Vairuotojai raginami vadovautis būtent kelio ženklinimu, nes ribojimai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios atkarpos.

    Lengvųjų automobilių eismas paprastai išliks galimas, jei papildomi ženklai nenustatys kitaip, tačiau sunkiasvorėms transporto priemonėms gali tekti rinktis apylankas. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus taikomi ten, kur dėl meteorologinių sąlygų ir dangos būklės pažeidimų rizika yra didžiausia.

    Kas keisis vežėjams ir rangovams?

    Vežėjams, statybų rangovams, miško ruošos ir medienos išvežimo darbus vykdantiems asmenims rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir logistiką. Praktikoje tokie ribojimai dažniausiai sukelia papildomų kaštų dėl ilgesnių kelių, ilgesnio pristatymo laiko ir didesnio degalų sunaudojimo, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žiemos laikotarpiu ribojimai gali būti peržiūrimi. Esant įšalui ir sutvirtėjus kelio konstrukcijai, dalis apribojimų gali būti koreguojama arba panaikinama, o atšilus ir vėl padidėjus drėgmei, ribojimai gali būti grąžinami.

    Kur bus skelbiama informacija?

    Informacija apie konkrečius kelių ir gatvių ruožus, kuriems taikomi apribojimai, turėtų būti skelbiama Vilniaus rajono savivaldybės kanaluose ir seniūnijų informavimo priemonėse. Gyventojams ir vairuotojams patariama sekti atnaujinimus, nes ribojimų geografija gali kisti atsižvelgiant į faktinę kelių būklę.

    Pastebėjus galimus kelių dangos pažeidimus, gyventojai raginami informaciją perduoti atsakingoms institucijoms, kad problema būtų fiksuojama ir būtų galima operatyviau spręsti dėl eismo organizavimo ar remonto darbų. Savivaldybė akcentuoja, kad prevencija šiuo laikotarpiu dažnai yra pigesnė ir efektyvesnė nei vėliau atliekami avariniai tvarkymo darbai.

  • Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasuose pradėti istorinio akmenų grindinio remonto darbai magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpoje. Zarasų rajono savivaldybė dėl labiausiai pažeistų vietų kreipėsi į AB „VIA Lietuva“, o darbus vykdo AB „Kelių priežiūra“ Rokiškio kelių tarnybos Zarasų meistrija.

    Tvarkomas ne visas grindinio ruožas, o konkrečios vietos, kuriose danga labiausiai deformuota. Planuojama sutvarkyti apie 420 kvadratinių metrų grindinio 180,885–181,126 kilometro ruože, atnaujinant ir dangos pagrindą, ir pačią akmenų dangą.

    Kas buvo pažeista ir kodėl

    Prieš pradedant darbus fiksuotos įdubos, nelygumai, pasislinkę ar susėdę akmenys, todėl paviršius vietomis tapo pavojingai nelygus. Tokie defektai dažniausiai atsiranda dėl transporto apkrovų, vandens poveikio, pagrindo deformacijų ir natūralaus dangos nusidėvėjimo.

    Specialistai pabrėžia, kad akmenų grindinys yra ilgaamžis, tačiau jautrus netinkamam vandens nuvedimui ir pagrindo būklės pokyčiams. Dėl to vien sudėti akmenis iš naujo nepakanka, būtina sutvarkyti ir pagrindą, kad remontas būtų ilgalaikis.

    Kaip tvarkomas istorinis grindinys

    Vienas pagrindinių principų tvarkant istorinę dangą yra autentiškumo išsaugojimas, todėl naudojami tie patys akmenys. Remontuojamose vietose akmenys išardomi rankiniu būdu, išvalomi, surūšiuojami ir paruošiami pakartotiniam klojimui.

    Išardžius pažeistas vietas pirmiausia taisomas skaldos pagrindas, o tik tuomet akmenys klojami atgal ir užpildomos siūlės. Darbų metu taip pat sureguliuojami šulinių angų aukščiai, kad jie atitiktų atnaujintą dangos paviršių, ir atliekami valymo darbai.

    Kada planuojama pabaiga ir ko tikėtis vėliau

    Jei leis oro sąlygos, spalio 1 dieną pradėtus darbus planuojama užbaigti iki lapkričio 1 dienos. Terminai gali kisti, jei paaiškės didesnės apimties pagrindo pažaidos arba darbams sutrukdys orai.

    Užbaigus remontą tikimasi lygesnio ir saugesnio eismo tiek transportui, tiek pėstiesiems, kartu išlaikant istorinį dangos vaizdą. AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad grindinys ir toliau bus nuosekliai stebimas, o atsiradę pažeidimai šalinami periodiškai, kad autentiška danga tarnautų kuo ilgiau.

  • McLaren įvažiavo į duobę Lenkijos savivaldybėje: sąskaita beveik ketvirtis milijono eurų

    McLaren įvažiavo į duobę Lenkijos savivaldybėje: sąskaita beveik ketvirtis milijono eurų

    Lenkijoje viena savivaldybė skaudžiai pajuto, ką reiškia atsakomybė už kelių būklę, kai per jos teritoriją važiavęs „McLaren 570 GT“ įvažiavo į duobę. Iš pirmo žvilgsnio įprastas incidentas baigėsi išmoka, kuri priartėjo prie ketvirčio milijono eurų, o dalį sumos savivaldybei teko dengti iš savo biudžeto.

    Tokiais atvejais vairuotojai paprastai kreipiasi į konkretaus kelio ruožo valdytoją, nes už infrastruktūros priežiūrą atsako savivaldybės ar kitos institucijos. Jei nustatoma, kad pažeidimas atsirado dėl neprižiūrėtos dangos, reikalaujama atlyginti žalą, o praktikoje tai dažnai vyksta per savivaldybės civilinės atsakomybės draudimą.

    Ši istorija išsiskyrė tuo, kad buvo apgadintas itin brangus supersportinis automobilis, kurio remonto kaštai gali būti neproporcingai dideli net ir po, atrodytų, nedidelio smūgio. Prie bendros sumos prisidėjo ne tik pačios techninės dalys ir darbai, bet ir logistika, pavyzdžiui, transportavimas autovežiu bei pakaitinio automobilio suteikimas tos pačios klasės laikotarpiui, kol transporto priemonė remontuojama.

    Viešai nurodoma, kad bendra išmoka siekė apie 450 000 zlotų, tai yra maždaug 105 000 eurų. Savivaldybės atveju problema kilo dėl to, kad jos pasirinktoje savanoriško civilinės atsakomybės draudimo sutartyje maksimali atsakomybės riba buvo per maža, todėl išnaudojus draudimo sumą likusią dalį teko apmokėti pačiai.

    Skirtingai nei privalomasis automobilių civilinės atsakomybės draudimas, savanoriškose sutartyse draudimo sumą dažniausiai pasirenka pats draudėjas, o mažesnė riba paprastai reiškia mažesnę įmoką. Vis dėlto tokia „sutaupyta“ suma gali atsisukti prieš pačią organizaciją, ypač jei žala patiriama netikėtai brangiam turtui arba prie išlaidų prisideda papildomi kaštai, tokie kaip pakaitinis automobilis ar specializuotas remontas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kelių valdytojams svarbu ne tik draudimo apimtys, bet ir prevencija: operatyvus duobių žymėjimas, greitesnis remontas bei aiškios rizikos valdymo procedūros. Priešingu atveju finansinė našta gali gulti ant vietos biudžeto, o tai reiškia ir gyventojų pinigus, net jei eismo įvykis nebuvo rimtas ir niekas nenukentėjo.

  • Vienas „McLaren“ važiavimas per duobę gėdingai brangus: savivaldybei teko mokėti iš biudžeto

    Vienas „McLaren“ važiavimas per duobę gėdingai brangus: savivaldybei teko mokėti iš biudžeto

    Lenkijos savivaldybė susidūrė su nemalonia pamoka, kiek gali kainuoti, atrodytų, kasdienė problema keliuose. Per jos teritoriją važiavęs „McLaren 570GT“ kliudė duobę, o vėliau pateikta žala išaugo iki maždaug 102 000 eurų, nes prie remonto prisidėjo ir kitos su įvykiu susijusios išlaidos.

    Nors eismo įvykis nebuvo rimtas ir niekas nenukentėjo, finansinis smūgis tapo ypač skaudus. Dalį nuostolių teko dengti ne tik draudikui, bet ir pačiai savivaldybei, nes jos civilinės atsakomybės draudimo suma pasirodė per maža tokiam atvejui.

    Kaip veikia savivaldybių atsakomybės draudimas

    Vairuotojai dažniausiai žino privalomą transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą, tačiau atsakomybe draudžiasi ir kiti subjektai, tarp jų kelių valdytojai bei savivaldybės. Tokios sutartys dažniausiai yra savanoriškos, todėl jose numatoma draudimo suma priklauso nuo pasirinkto varianto ir mokamos įmokos.

    Problema išryškėja tada, kai žala viršija sutartyje nustatytą ribą. Tuomet draudiko atsakomybė baigiasi, o likusi suma turi būti padengta iš pačios institucijos lėšų, tai yra, iš savivaldybės biudžeto.

    Kodėl sąskaita taip išaugo?

    Įprastai duobės padaryta žala apsiriboja padanga ar ratlankiu, todėl kompensacijos būna palyginti nedidelės. Tačiau supersportinių automobilių detalės, jų pristatymas į servisą ir darbų kaštai gali būti neproporcingai dideli, o net nedidelis pažeidimas virsta brangiu remonto projektu.

    Šiuo atveju automobilis buvo gabenamas tralu į servisą, o savininkui remonto laikotarpiui turėjo būti suteiktas panašios klasės pakaitinis automobilis. Būtent tokios papildomos paslaugos, kartu su remonto darbais, ir suformavo didžiąją galutinės sumos dalį.

    Ko tai turėtų pasimokyti kiti kelių valdytojai

    Ši istorija parodo, kad civilinės atsakomybės rizika kelių priežiūroje priklauso ne tik nuo eismo intensyvumo, bet ir nuo to, kokios vertės transporto priemonės naudojasi infrastruktūra. Brangus automobilis nebūtinai reiškia avariją, tačiau net menkas defektas gali sukelti didžiulį ieškinį.

    Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybėms svarbu realistiškai įsivertinti pasirenkamas draudimo sumas ir sąlygas, ypač dėl papildomų išlaidų, tokių kaip transportavimas ar pakaitinis automobilis. Taip pat tai priminimas, kad kelių priežiūra ir greitas defektų šalinimas yra ne tik saugumo, bet ir finansinės apsaugos klausimas.

  • Vėjas verčia medžius ant kelių: „Kelių priežiūra“ perspėja vairuotojus ir prašo pranešti apie kliūtis

    Stiprus vėjas keičia situaciją valstybinės reikšmės keliuose: kai kur ant važiuojamosios dalies krenta nulūžusios šakos, o nuvirtę medžiai gali visiškai užblokuoti eismą. Bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos praneša jau dirbančios šalindamos vėjo padarinius ir ragina vairuotojus išlikti ypač budrius.

    Pasak kelininkų, didžiausia rizika kyla miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse, kur gūsiai staigiai pakeičia automobilio stabilumą. Net ir nedidelė šaka gali tapti pavojinga kliūtimi, ypač tamsiuoju paros metu ar esant prastesniam matomumui.

    „Kelių priežiūros“ specialistai nuolat stebi situaciją, o regionų padaliniai reaguoja į pranešimus apie kliūtis, pavojingas pažaidas ar staiga pablogėjusias eismo sąlygas. Kintant orams, operatyvus reagavimas tampa kritiškai svarbus, nes naujų kliūčių gali atsirasti per kelias minutes.

    Vairuotojams patariama pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir atidžiai stebėti kelkraščius, ypač ten, kur šalia auga seni ar pavojingai pasvirę medžiai. Jei kelyje pastebima kliūtis, rekomenduojama nebandyti jos šalinti patiems, jei tai kelia riziką, o apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Apie pavojingas kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali informuoti „Kelių priežiūrą“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Taip pat galima užpildyti pranešimo formą bendrovės interneto svetainėje arba pažymėti kliūtį navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija kuo greičiau pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • Sinoptikai perspėja apie audringą vėją: „Kelių priežiūra“ ruošia pajėgas visoje Lietuvoje

    Sinoptikai prognozuoja, kad spalio 9 dieną Lietuvoje stiprės vėjas, kuris gali apsunkinti eismo sąlygas ir kelti papildomų rizikų vairuotojams. Pasak AB „Kelių priežiūra“, meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos taip pat fiksuoja ženklus, rodančius galimus pavojus valstybinės reikšmės keliuose.

    Bendrovė nurodo, kad situacija stebima nepertraukiamai, o Kelių priežiūros valdymo centras realiu laiku analizuoja orų ir kelių būklės duomenis. Regionų padaliniai yra pasirengę operatyviai reaguoti, jei vėjas pradėtų versti medžius, laužyti šakas ar suformuotų kitų kliūčių važiuojamojoje dalyje.

    Stiprus vėjas eismo saugumui pavojingas tuo, kad staigūs gūsiai gali netikėtai pakeisti automobilio trajektoriją, ypač važiuojant atviromis vietovėmis, ant tiltų ar lenkiant didesnes transporto priemones. Didesnę riziką patiria ir aukštesnės transporto priemonės, taip pat motociklai bei automobiliai su priekabomis.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir nuolat vertinti besikeičiančias oro bei eismo sąlygas. Didžiausią budrumą rekomenduojama išlaikyti miškinguose kelių ruožuose, kur dėl vėjo ant kelio gali atsirasti šakų, nuvirtusių medžių ar kitų netikėtų kliūčių.

    Apie pavojingas kliūtis ar sudėtingas eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. AB „Kelių priežiūra“ taip pat primena, kad kliūtis galima pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pranešimai pasiekia kelininkų informacines sistemas ir padeda greičiau nukreipti pajėgas į problemines vietas.

  • Sodininkų bendrija „Mozaika“ šaukia rinkimus: spalio 24 dieną spręs kelius ir valdybą

    2026 metais spalio 24 dieną, šeštadienį, 11 valandą vyks visuotinis rinkiminis sodininkų bendrijos „Mozaika“ narių susirinkimas. Organizatoriai nurodo, kad susitikimo vieta numatyta prie vaikų žaidimo aikštelės.

    Jei į pirmąjį susirinkimą nesusirinks kvorumas, bus rengiamas pakartotinis balsavimas ir sprendimų priėmimas. Pakartotinis rinkiminis susirinkimas planuojamas 2026 metais lapkričio 7 dieną, šeštadienį, 11 valandą, toje pačioje vietoje.

    Rinkimai ir svarbūs sprendimai

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų yra bendrijos revizoriaus rinkimai. Taip pat numatyta rinkti bendrijos valdybos narį likusiai valdybos kadencijos daliai, todėl nariai raginami iš anksto įvertinti kandidatūras ir pasiūlymus.

    Darbotvarkėje numatyti ir ūkio klausimai, kurie rudenį ir prieš žiemą dažniausiai tampa aktualiausiais bendrijose. Susirinkime bus aptariama kelių priežiūra žiemos metu bei vidinių kelių remonto klausimai, įskaitant prioritetus ir darbų organizavimą.

    Kur susipažinti su dokumentais?

    Su susirinkimo darbotvarke ir susijusiais dokumentais nariai gali susipažinti pas bendrijos valdybos pirmininką, Ivaniškių sodų 1-oji gatvė 10. Susitikimo laiką prašoma suderinti iš anksto telefonu +370 699 06666.

    Organizatoriai primena, kad aktyvus narių dalyvavimas svarbus tiek priimant sprendimus dėl bendrijos valdymo, tiek sprendžiant praktinius klausimus, susijusius su kelių būkle ir jų priežiūros organizavimu šaltuoju sezonu.