CP v2

Tag: Kelių priežiūra

  • Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Susitikime – darbų planai Zarasų rajone

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su AB „Kelių priežiūra“ atstovais, kuriame aptarti šių metų darbai ir svarbiausi kelių būklės klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės merė Nijolė Guobienė, administracijos ir infrastruktūros specialistai bei naujai pristatytas Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti prioritetus: kur pirmiausia tvarkyti dangą, kaip spręsti žvyrkelių dulkėtumą ir kokių sprendimų reikia probleminėse atkarpose. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškus darbų grafikas bei grįžtamasis ryšys.

    Provėžoms – apie 18 000 kv. m remonto

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – vadinamojo dešiniojo rato provėžų ir pažaidų tvarkymas krašto keliuose. Tai dangos vietos, kurios dėl intensyvaus transporto ir apkrovų dažniausiai dyla dešiniojo rato vėžėje, arčiau kelkraščio, todėl didėja akvaplanavimo ir dangos irimo rizika.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad Zarasų rajone pagal šią programą numatyta sutvarkyti apie 18 000 kvadratinių metrų pažaidų ruožuose, siekiančiuose apie 70–80 kilometrų. Prioritetiniai keliai, kuriuose numatomi darbai, yra Zarasai–Bradesiai–Obeliai, Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir Bradesiai–Dusetos–Daugailiai.

    Žvyrkelių dulkėtumas – sprendimai gyvenvietėse

    Kita aptarta tema – žvyrkelių dulkėtumo mažinimas, ypač ten, kur keliai eina greta gyvenamųjų namų. Savivaldybė pažymėjo, kad dulkėtumas vasarą tampa ne tik nepatogumu, bet ir sveikatos, matomumo bei aplinkos kokybės klausimu.

    AB „Kelių priežiūra“ informavo apie planuojamą pilotinį sprendimą, kai dulkėtumui mažinti būtų naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Konkretūs ruožai dar derinami su Via Lietuva, tačiau savivaldybė pateikė prioritetinių vietovių informaciją ir paprašė į ją atsižvelgti tvirtinant galutinį darbų sąrašą.

    Probleminės atkarpos: nuo nusėdimo iki pralaidumo

    Daug dėmesio skirta keliui Dusetos–Užpaliai–Vyžuonos, konkrečiai atkarpai tarp Dusetų ir Užtiltės, kur fiksuotas asfalto dangos nusėdimas. Kelininkai informavo, kad vietoje lokalių taisymų planuojama asfaltuoti visą ruožą, siekiant ilgaamžiškesnio rezultato.

    Taip pat aptarta kelio Lupenka–Turmantas–Tilžė situacija: atlikti vandens nuvedimo darbai, kelias šiuo metu pravažiuojamas lengvuoju ir gelbėjimo tarnybų transportu, tačiau vis dar nėra pritaikytas sunkiasvorių eismui. Pasak susitikimo dalyvių, ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti saugų pralaidumą ir sumažinti rizikas.

    Gyvenviečių kasdienybė: vanduo ant dangos ir didėjantys srautai

    Antazavėje išskirta problema, kai dėl paaukštėjusių kelkraščių vanduo kaupiasi ant asfalto ir spartina dangos irimą. Planuojama profiliuoti kelkraščius, valyti griovius ir vandens nuvedimo sistemas, o po to tvarkyti asfalto išdaužas.

    Susitikime atkreiptas dėmesys ir į Antalieptės centrą, kur kelio Vencavai–Antalieptė būklė prastėja dėl išaugusio sunkiasvorio transporto srauto. AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo stebėti situaciją ir, atsiradus naujoms pažaidoms, reaguoti operatyviai.

    Bendradarbiavimas ir grįžtamasis ryšys

    Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas pabrėžė, kad kelių priežiūros kokybė tiesiogiai priklauso nuo savalaikės informacijos apie realias problemas ir aiškaus savivaldybės įvardytų prioritetų sąrašo. Pasak jo, tik atviras dialogas leidžia greičiau pastebėti rizikas ir priimti praktiškus sprendimus.

    Merė Nijolė Guobienė teigė, kad bendradarbiavimas pastaruoju metu tapo operatyvesnis, o pasikeitimai Zarasų meistrijoje įnešė daugiau konkretumo. Susitikimo pabaigoje sutarta palaikyti nuolatinį ryšį, kad darbai būtų derinami su realiais gyventojų poreikiais ir eismo saugumo situacija.

  • Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Pavasarį vairuotojai ypač dažnai susiduria su duobėmis keliuose: po žiemos asfaltas trūkinėja, o atitirpimai ir druskų mišiniai pagreitina dangos irimą. Nors duobės paprastai lopomos, rizika sugadinti padangą ar ratlankį šiuo laikotarpiu išlieka viena didžiausių.

    Jei įvažiavus į duobę apgadinamas automobilis, žalos atlyginimas teoriškai galimas, tačiau jis nėra automatinis. Esminis klausimas yra atsakomybė: už kelio būklę atsako tas subjektas, kuriam pagal teisės aktus pavesta prižiūrėti konkretų kelio ruožą.

    Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius prižiūri bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra paprastai priskiriama savivaldybėms ar jų įgaliotiems administratoriams. Praktikoje tai reiškia, kad prieš teikiant pretenziją reikia tiksliai nustatyti, kam priklauso kelias, kuriame įvyko incidentas.

    Kelių valdytojo pareiga nėra vien tik taisyti duobes, bet ir organizuoti nuolatinę būklės stebėseną, laiku šalinti pavojus ir, jei būtina, laikinai riboti eismą ar įrengti įspėjamuosius ženklus. Jeigu pavojus buvo žinomas arba turėjo būti pastebėtas, bet realių veiksmų nebuvo imtasi, tai gali būti vertinama kaip aplaidumas.

    Norint prisiteisti žalą, dažniausiai reikia įrodyti tris dalykus: faktinę žalą automobiliui, priežastinį ryšį tarp duobės ir sugadinimo bei tai, kad kelio valdytojas veikė netinkamai arba nesiėmė privalomų priemonių. Ginčuose reikšmę turi ir aplinkybės, ar duobė buvo pažymėta, ar buvo matoma, koks buvo greitis ir oro sąlygos.

    Žalos administravime svarbiausia yra įrodymai, todėl po įvykio verta nedelsiant užfiksuoti duobę ir automobilio pažeidimus nuotraukomis, pažymėti tikslią vietą, laiką, surinkti liudytojų kontaktus. Jei žala didesnė ar kyla ginčas dėl aplinkybių, pravartu kviesti policiją, kad būtų užfiksuotas įvykis.

    Pretenzija paprastai teikiama kelio valdytojui arba jo civilinės atsakomybės draudikui, jei toks draudimas galioja. Galima remtis serviso sąmata ar faktine remonto sąskaita, nes žalos dydis paprastai siejamas su realiomis atstatymo sąnaudomis, o ne vien su tuo, ar remontas jau atliktas.

    Dažnas praktinis niuansas yra padangos keitimas: jei sugadinama viena padanga, vienos pusės remontas ne visada išsprendžia problemą, nes saugiam eismui svarbu, kad ant tos pačios ašies padangos būtų suderintos pagal tipą ir nusidėvėjimą. Dėl to kai kuriais atvejais pagrįstai atsiranda poreikis keisti abi vienos ašies padangas, o tai turi įtakos ir prašomos kompensacijos sumai.

    Jei kelio valdytojas ar draudikas atsisako atlyginti žalą, svarbu įvertinti atsisakymo motyvus ir, esant pagrindui, ginčyti sprendimą. Tokiais atvejais dažniausiai lemia dokumentų kokybė ir tai, ar pavyksta įrodyti, kad duobė buvo pavojinga, o jos nepažymėjimas ar neatliktas remontas buvo netinkamos priežiūros pasekmė.

  • Telšių rajone savivaldybei perduodamas valstybės turtas: ką reiškia vietinės reikšmės kelių perėmimas

    Telšių rajono savivaldybė pranešė perimanti valstybės nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn. Šį kartą kalbama apie vietinės reikšmės kelius, kurie bus perduodami savivaldybės atsakomybei pagal savivaldybės tarybos sprendimą.

    Toks turto perdavimas paprastai reiškia, kad savivaldybė tampa atsakinga už perduotų kelių priežiūrą, remontą ir kasdienį administravimą. Tai apima tiek infrastruktūros būklės vertinimą, tiek sprendimus dėl eismo saugos priemonių, ženklinimo ar dangos atnaujinimo.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Gyventojams svarbiausias pokytis dažniausiai yra aiškesnė atsakomybė už konkrečios kelio atkarpos būklę ir greitesnė komunikacija su kelią valdančia institucija. Kai kelias priklauso savivaldybei, dėl kasdienių klausimų, tokių kaip duobės, greičio ribojimai ar valymas žiemą, kreipiamasi į savivaldybės atsakingus padalinius.

    Kartu tai gali reikšti ir naujų prioritetų nustatymą: savivaldybė vertina, kurios atkarpos turi didžiausius srautus, kur kyla eismo saugos rizikų, kur reikalingas kapitalinis remontas. Tačiau realūs darbų terminai dažnai priklauso nuo suplanuoto finansavimo ir bendrų savivaldybės infrastruktūros programų.

    Kodėl perduodami vietinės reikšmės keliai?

    Vietinės reikšmės kelių valdymas Lietuvoje dažniausiai priskiriamas savivaldybėms, nes jos geriausiai mato vietos poreikius ir gali operatyviau planuoti priežiūrą. Valstybės turto perdavimas savivaldybėms paprastai atliekamas siekiant suvienodinti turto valdymą ir aiškiai atriboti, kuri institucija atsakinga už konkretų objektą.

    Telšių rajono savivaldybės paskelbtame sprendime nurodoma, kad perimamas valstybės nekilnojamasis turtas yra vietinės reikšmės kelių kategorijos. Tokie sprendimai yra administracinis pagrindas tolesnėms registravimo procedūroms ir turto apskaitai.

    Kokie bus tolesni žingsniai?

    Po sprendimo priėmimo įprastai atliekamos turto perdavimo ir priėmimo procedūros, suderinami dokumentai ir atnaujinami duomenys registruose. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė įtraukia perimtą turtą į savo balansą ir suplanuoja, kaip jis bus prižiūrimas bei finansuojamas.

    Gyventojams, kurie nori sužinoti, kurių konkrečiai kelių atkarpų perdavimas numatytas, aktualiausia susipažinti su savivaldybės tarybos sprendimo priedais ir kelio objektų aprašais. Juose paprastai detalizuojama, koks turtas perimamas ir kokia jo identifikacija.

  • Anykščiuose pasirašyta 3 metų sutartis: „Ecoservice“ prižiūrės gatves, kelius ir šaligatvius

    Anykščiuose pasirašyta 3 metų sutartis: „Ecoservice“ prižiūrės gatves, kelius ir šaligatvius

    Anykščių rajono savivaldybė pasirašė trejų metų sutartį dėl Anykščių miesto gatvių, kelių ir jų priklausinių priežiūros. Sutarties įgyvendinimą savivaldybės vadovai aptarė darbiniame susitikime su bendrovės „Ecoservice“ atstovais.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir Statybos skyriaus atstovai, o rangovą pristatė „Ecoservice“ komanda, atsakinga už aplinkos tvarkymo ir teritorijų priežiūros darbus regione. Aptarti numatyti darbų prioritetai bei praktiniai paslaugų teikimo organizavimo klausimai.

    Kas bus prižiūrima mieste

    Sutartis apima kasdienę miesto infrastruktūros priežiūrą: gatves, kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles. Taip pat numatyta rūpintis važiuojamąja dalimi ir kitais su eismu susijusiais objektais, kad viešosios erdvės būtų tvarkomos nuosekliai.

    Į priežiūros apimtį patenka ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūra: šaligatviai, takai ir laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ypač svarbu tiek kasdieniam gyventojų mobilumui, tiek turistų srautams mieste.

    Kodėl svarbi trejų metų trukmė

    Trejų metų trukmės sutartis paprastai leidžia stabiliau planuoti darbus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą skirtingais sezonais. Ilgesnis laikotarpis sudaro prielaidas rangovui efektyviau paskirstyti pajėgumus, o savivaldybei nuosekliau kontroliuoti kokybės standartus.

    Taip pat akcentuota, kad sutartis įpareigoja ne tik palaikyti kasdienę tvarką, bet ir operatyviai reaguoti į gyventojų poreikius bei oro sąlygų keliamus iššūkius. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į situacijas, kai infrastruktūrai reikia neatidėliotinos priežiūros.

    „Trejų metų sutartis suteikia galimybę geriau planuoti darbus ir užtikrinti, kad anykštėnai bei miesto svečiai visais metų laikais galėtų naudotis saugia ir tvarkinga infrastruktūra“, – teigė savivaldybės atstovai.

    Kaip nurodo savivaldybė, artimiausiu metu dėmesys bus skiriamas sutartyje numatytų darbų startui ir suderinimui, kad priežiūra vyktų pagal nustatytą apimtį ir kokybės reikalavimus. Gyventojams aktualūs klausimai dėl darbų organizavimo paprastai sprendžiami per savivaldybės nustatytus pranešimų kanalus.