CP v2

Tag: Kelių rinkliavos

  • Lenkija plečia e-TOLL: mokamų kelių tinklas gali pailgėti dar apie 880 km nuo 2027 metų

    Lenkijoje ruošiami pokyčiai, kurie gali reikšmingai išplėsti mokamų kelių geografiją. Infrastruktūros ministerijos parengtame projekto apraše numatyta, kad elektroninių rinkliavų sistema e-TOLL būtų papildyta maždaug 880 kilometrų automagistralių, greitkelių ir valstybinės reikšmės kelių atkarpų.

    Šiuo metu e-TOLL mokestis taikomas maždaug 5 870 kilometrų kelių. Po planuojamo plėtros etapo bendras apmokestintų ruožų ilgis galėtų siekti apie 6 750 kilometrų, todėl vežėjams maršrutų planavimas Lenkijoje taptų dar jautresnis kaštams.

    Pagal pateikiamą tvarkaraštį naujos nuostatos galėtų įsigalioti 2027 metų kovo 16 dieną. Numatoma, kad sprendimas būtų tvirtinamas Vyriausybėje, o projektą planuojama priimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ministerija aiškina, kad plėtra siejama su valstybės transporto politikos kryptimis ir papildomomis pajamomis kelių infrastruktūrai. Pabrėžiama, jog surinktos lėšos turėtų papildyti Kelių fondą, iš kurio finansuojama kelių plėtra ir priežiūra, taip pat tikimasi geresnio krovinių srautų paskirstymo tarp kelių ir geležinkelių.

    Pastarasis sistemos išplėtimas įvyko 2026 metų vasario 1 dieną, kai e-TOLL aprėptis padidėjo dar apie 645 kilometrais. Tuo pačiu buvo padidinti tarifai transporto priemonėms, kurių leistina bendra masė viršija 3,5 tonos, bei autobusams, o tarifų augimas priklausė nuo transporto kategorijos.

    Vertinant planuojamas biudžeto pajamas, nurodoma, kad e-TOLL įplaukos 2026 metais turėtų siekti apie 1,5 milijardo eurų. Tai rodo, kad kelių apmokestinimas Lenkijoje išlieka viena svarbiausių priemonių, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį kelių finansavimą.

    Praktinė šių pokyčių reikšmė aktuali ne tik Lenkijos vežėjams. Lietuvos transporto įmonėms ir tarptautinius maršrutus planuojantiems vairuotojams tai gali reikšti didesnes kelionės sąnaudas ir poreikį iš anksto tiksliau vertinti, kuriomis trasomis važiuoti apsimokės labiausiai.

  • A4 Katovicai–Krokuvai netrukus taps nemokama: likviduojama rinkliavas rinkusi bendrovė

    Kas keičiasi A4 ruože?

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ pranešė, kad jos dukterinė įmonė VIA4, atsakinga už rinkliavų surinkimą A4 ruože tarp Krokuvos ir Katovicų, pradėta likviduoti. Šis sprendimas tiesiogiai siejamas su koncesijos pabaiga, po kurios kelias turėtų tapti nemokamas lengviesiems vairuotojams.

    Kaip nurodoma, VIA4 buvo įkurta tam, kad parengtų A4 Krokuva–Katovicai atkarpą mokamos magistralės reikalavimams ir organizuotų jos eksploatavimą. Paslaugų modelis keisis pasibaigus koncesinei sutarčiai, todėl ir pati rinkliavų surinkimo struktūra tampa nebereikalinga.

    Kada baigsis koncesija?

    Skelbiama, kad 30 metų koncesija A4 atkarpai Katovicai–Krokuva baigs galioti 2027 metų kovo 15 dieną. Pasibaigus šiam terminui, kelią turėtų perimti valstybės kelių administracija GDDKiA, kuri ir bus atsakinga už tolimesnę infrastruktūros priežiūrą bei valdymą.

    Vairuotojams tai reiškia aiškią kryptį: pasibaigus koncesijai, rinkliavos šiame ruože turėtų nebelikti. Pastaraisiais metais kainos čia nuosekliai augo, todėl sprendimas dėl perėjimo į valstybės rankas yra vertinamas ir kaip finansinė lengvata kasdien važiuojantiems.

    Kainos augo, srautai išliko dideli

    Rinkliavos A4 Katovicai–Krokuva ruože pastaruoju metu buvo indeksuojamos kasmet pavasarį. Nuo 2026 metų balandžio 1 dienos lengviesiems automobiliams mokestis kiekviename iš dviejų mokėjimo punktų siekė apie 4 eurus, todėl kelionė per abu punktus kainavo apie 8 eurus.

    Dideli srautai išliko nepaisant brangimo: vidutinis eismo intensyvumas šiame koridoriuje, kaip skelbiama, viršija 50 000 transporto priemonių per parą. Dėl to A4 ruožas tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos laikomas vienu labiausiai apkrautų magistralinių kelių šalyje.

    Numatoma plėtra iki 2030 metų

    Lygiagrečiai su valdymo pokyčiais planuojama ir infrastruktūros plėtra. Pagal valstybinę kelių plėtros programą iki 2030 metų numatyta A4 atkarpą Krokuva–Katovicai išplėsti įrengiant trečią eismo juostą.

    Tokie projektai dažniausiai reiškia ilgesnį pasiruošimo laikotarpį ir laikinus eismo ribojimus, tačiau tikslas aiškus: padidinti pralaidumą ir sumažinti spūstis, kurios šiame ruože ypač juntamos piko metu ir savaitgaliais.

  • A4 Katovicai–Krokuvos ruože startuoja „O!AUTO“: važiavimas per vartus be sustojimo ir automatinis apmokėjimas

    Lenkijoje koncesiniame A4 greitkelio ruože tarp Katovicų ir Krokuvos pristatyta nauja programėlė „O!AUTO“, skirta pagreitinti atsiskaitymą rinkliavos varteliuose. Sprendimas paremtas automatizuotu elektroniniu mokesčio surinkimu, kad vairuotojams nereikėtų stabdyti ir atlikti veiksmų vietoje.

    Veikimo principas remiasi vadinamuoju videotolingu: vairuotojas vieną kartą įveda automobilio valstybinį numerį ir pasirenka apmokėjimo būdą. Pravažiuojant pro rinkliavos punktą, kameros identifikuoja transporto priemonę, užtvaras atsidaro, o mokestis nurašomas automatiškai.

    Programėlės operatorius pasirinko migracijos modelį, kad pereiti prie naujos sistemos būtų paprasčiau. Esami A4Go naudotojai, anksčiau atsiskaitydavę su borto įrenginiu, gali aktyvuoti turimas paskyras ir tęsti naudojimąsi paslauga naujoje platformoje.

    Verslo klientams akcentuojama galimybė vienoje paskyroje valdyti autoparką ir vidinę naudotojų struktūrą. Tokiu būdu atsakingas asmuo gali matyti važiavimus, užsakymus, mokėjimus ir sąskaitas, o tai aktualu įmonėms, kurioms svarbi kelionių kontrolė ir atskaitomybė.

    Didelis dėmesys skiriamas mokėjimų saugumui: nurodoma, kad programėlė nesaugo pilnų kortelių duomenų, o naudoja tokenizaciją, kai jautrūs duomenys pakeičiami unikaliu simbolių rinkiniu. Taip pat taikoma integracija su sertifikuotais mokėjimų operatoriais, atitinkančiais PCI-DSS standartą.

    „Sistemą kūrėme taip, kad vairuotojui pakaktų vieną kartą įvesti numerį ir pasirinkti apmokėjimą, o prie vartelių procesas vyktų automatiškai“, – sakė Tomasz Stępniowski.

    „Duomenų saugumui taikome tokenizaciją ir dirbame su PCI-DSS reikalavimus atitinkančiais mokėjimų operatoriais, todėl klientų lėšos yra apsaugotos“, – sakė Marcin Piechula.

    Be automatinio nuskaitymo ir nurašymo, „O!AUTO“ siūlo ir išankstinio apmokėjimo (prepaid) galimybę. Ji skirta tiems, kurie nori griežčiau kontroliuoti kelionių biudžetą arba nenori nuolat susieti kortelės su paslauga.

  • e-TOLL baudos ir toliau be nuolaidų: ministerija žada korekcijas, bet lankstumo neįves

    Lenkijoje veikianti kelių rinkliavos sistema e-TOLL vairuotojams kol kas nesiūlo švelnesnio vertinimo net ir tada, kai pažeidimai yra nedideli ar padaryti dėl techninių nesklandumų. Infrastruktūros ministerija skelbia rengianti pakeitimus, tačiau pabrėžia, kad viena esminė nuostata nesikeis: baudos ir toliau liks iš esmės fiksuotos.

    Diskusija dėl sankcijų e-TOLL sistemoje įsibėgėjo po kreipimųsi į ombudsmeno instituciją, kuri kėlė klausimą, ar dabartinis modelis atitinka proporcingumo principą. Kritikos esmė paprasta: kai baudos dydis praktiškai nepriklauso nuo pažeidimo masto ar aplinkybių, nukenčia teisingumo ir prevencijos balansas.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Ombudsmeno pozicija remiasi nuostata, kad sankcijos turėtų būti proporcingos ir leisti įvertinti konkrečią situaciją. Praktikoje e-TOLL atvejais tai reikštų galimybę atskirti piktybinį vengimą mokėti nuo, pavyzdžiui, vienkartinės klaidos, neteisingai suvestų duomenų ar laikino ryšio sutrikimo.

    Ministerija, atsakydama į pastabas, sutinka, kad sistema turi būti aiškesnė ir tiksliau apibrėžti pažeidimų tipus. Vis dėlto ji nemato pagrindo įteisinti individualaus baudų mažinimo, nes tai, anot institucijų, reikštų sudėtingesnes procedūras ir ilgesnį administracinį nagrinėjimą.

    Kokius pakeitimus žada ministerija?

    Rengiamuose pakeitimuose numatoma atnaujinti pažeidimų katalogą ir patikslinti sankcijų skyrimo mechanizmą, kad jis labiau sietųsi su pažeidimo pobūdžiu. Kitaip tariant, sistema turėtų tapti nuoseklesnė: aiškiau aprašyti atvejai, už ką ir kada skiriamos sankcijos.

    Tačiau kertinis lūkestis, kurį kėlė kritikai, greičiausiai nebus patenkintas. Ministerija laikosi pozicijos, kad individualus baudų „miarkavimas“ pagal aplinkybes nebūtų efektyvus, nes didintų administracinę naštą ir apsunkintų vienodą teisės taikymą.

    Kodėl tai aktualu vairuotojams?

    Vairuotojams ir vežėjams e-TOLL yra kasdienis įrankis, todėl bet koks neapibrėžtumas ar pernelyg griežtas sankcijų modelis tiesiogiai didina riziką. Net ir smulki klaida gali virsti brangiai kainuojančia procedūra, o ginčai dėl baudų dažnai pareikalauja laiko ir papildomų kaštų.

    Ministerija nurodo, kad naujas atsakomybės modelis rengiamas kartu su transporto priežiūros institucijomis ir finansų sektoriumi. Kol kas signalas aiškus: korekcijų bus, bet vieno dalyko valdžia neketina atsisakyti, todėl vairuotojams teks ir toliau ypatingai atidžiai laikytis e-TOLL taisyklių.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • „Stalexport Autostrady“ rezultatai: pajamos ir pelnas auga, sunkvežimių srautas išlieka stabilus

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus: konsoliduotos veiklos pajamos didėjo, o grynasis pelnas augo nežymiai. Įmonė valdo ir eksploatuoja mokamą A4 autostrados ruožą tarp Katovicų ir Krokuvos, kurio eismas yra pagrindinis pajamų šaltinis.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės veiklos pajamos siekė apie 33,6 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 32,2 mln. eurų. EBITDA sudarė apie 23,3 mln. eurų ir buvo šiek tiek mažesnė nei prieš metus, o grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, pasiekė apie 15,0 mln. eurų.

    Eismas mažėjo, bet rinkliavos augo

    Bendrovės duomenimis, vidutinis paros eismo intensyvumas A4 Katovicai–Krokuva ruože siekė 45 400 transporto priemonių. Tai buvo 1,7 proc. mažiau nei 2025 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau rinkliavų pajamos vis tiek augo dėl didesnių įplaukų tiek iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkiojo transporto.

    Pajamos iš rinkliavų per metus didėjo 4,7 proc. ir sudarė apie 33,0 mln. eurų. Tokia dinamika paprastai siejama su tarifų pokyčiais ir eismo struktūra, nes net ir nedidelis sunkiojo transporto srauto svyravimas turi neproporcingai didelę įtaką bendroms įplaukoms.

    Kodėl svarbiausi sunkvežimiai?

    „Stalexport Autostrady“ pabrėžia, kad analitiškai reikšmingiausias rodiklis yra sunkvežimių eismo stabilumas: šiame segmente fiksuotas tik 0,6 proc. sumažėjimas. Nors sunkiojo transporto dalis bendrame eisme yra mažesnė, jis generuoja daugiau nei 36 proc. rinkliavų pajamų, todėl tampa svarbiu EBITDA stabilumo veiksniu.

    Tokį santykį lemia skirtingi tarifai ir tai, kad sunkvežimiai už mokamus kelius paprastai moka daugiau. Dėl šios priežasties net ir esant bendrai eismo stagnacijai ar menkam nuosmukiui, pajamos gali augti, jei išlaikomas komerciškai svarbiausio segmento srautas.

    Balansas ir pinigų srautai

    2026 metų kovo 31 dieną grupės turto suma siekė apie 263,6 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė apie 175,1 mln. eurų. Bendrovė taip pat pranešė, kad grynieji pinigų srautai per ketvirtį sudarė apie 17,9 mln. eurų, o tai rodo aukštą gebėjimą generuoti pinigus iš operacinės veiklos.

    Bendrovės vadovas Andrzejus Kaczmarekas akcentavo, kad rezultatai patvirtina tęsiamą tendenciją po to, kai prieš kelerius metus buvo visiškai grąžinta paskola, skirta A4 modernizavimui. Pasak jo, tai laikotarpis, kai įmonė, pasibaigus intensyvių investicijų etapui, gali nuosekliau dalytis investicinio projekto grąža su akcininkais ir valstybe.

    „Mūsų rezultatai patvirtina prieš kelerius metus įtvirtintą tendenciją po visiško paskolos, skirtos A4 modernizavimui, grąžinimo“, – sakė Andrzejus Kaczmarekas.

    Jis taip pat teigė, kad grupė išlieka stabiliu partneriu viešajam sektoriui strateginiuose projektuose ir turi investicinį potencialą tolesnėms infrastruktūros investicijoms. Bendrovė nurodė, jog per 2016–2025 metus valstybė iš mokėjimų ir koncesinių įmokų esą gavo apie 229,3 mln. eurų.