CP v2

Tag: Kembridžo universitetas

  • „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    Iš Kembridžo universiteto ekosistemos išaugęs startuolis „Flower Labs“ pristatė naują bendros paskirties dirbtinis intelektas (DI) modelį Endeavor 1.0. Bendrovė teigia, kad tai vadinamosios pažangiausios klasės sprendimas, galintis konkuruoti su JAV lyderių kuriamais modeliais.

    Pagrindinis „Flower Labs“ akcentas yra diegimas vietoje, įmonės infrastruktūroje, o ne tik naudojimas per nuotolinę programavimo sąsają. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys gali likti organizacijos valdomose sistemose, mažinant perdavimo ir prieigos rizikas.

    Kodėl vietinis diegimas tampa privalumu

    Įmonėms ir viešajam sektoriui vis dažniau svarbūs duomenų suvereniteto, atitikties ir kibernetinio saugumo klausimai. Todėl modeliai, kuriuos galima valdyti pačios organizacijos aplinkoje, tampa patrauklūs sveikatos apsaugai, finansams ir kritinei infrastruktūrai.

    „Flower Labs“ vysto vadinamąją federuoto mokymo kryptį, kai DI mokomas taip, kad duomenys nebūtų sutelkiami viename centriniame serveryje. Praktikoje tai gali leisti, pavyzdžiui, ligoninėms gerinti modelius neperkeliant pacientų duomenų už vidinių sistemų ribų.

    Kas žinoma apie Endeavor 1.0

    Bendrovė nurodo, kad Endeavor 1.0 sukurtas remiantis atvirojo kodo modeliais, tačiau papildomai pasitelkia nuosavo modelio samprotavimo galimybes ir įmonės kuriamą programinę įrangą. Taip siekiama sujungti atvirojo kodo lankstumą ir uždarų sistemų našumą.

    „Flower Labs“ pozicionuoja Endeavor kaip alternatyvą uždariems JAV modeliams, kurie dažnai pasiekiami tik per nuotolinius sprendimus. Bendrovė tikina, kad kai kuriose užduotyse modelio rezultatai prilygsta rinkos lyderiams, nors realus pritaikomumas priklausys nuo konkrečių naudojimo scenarijų, duomenų ir diegimo aplinkos.

    Europos kontekstas ir DI suverenitetas

    Endeavor pristatymas sutampa su didėjančiu Europos dėmesiu vietinėms DI galimybėms, duomenų kontrolei ir saugumo reikalavimams. Vis daugiau organizacijų ieško modelių, kuriuos galima pritaikyti viduje, integruoti su turimomis sistemomis ir kontroliuoti naudojimo sąnaudas.

    „Europa neturėtų amžinai nuomotis savo intelekto iš kelių JAV bendrovių“, – sakė „Flower Labs“ vienas įkūrėjų ir vyriausiasis mokslininkas Nicholas Lane.

    „Flower Labs“ nurodo, kad Endeavor 1.0 bus siūlomas pagal licenciją, o pradžioje prieiga bus suteikiama ribotam organizacijų ratui. Bendrovė taip pat signalizuoja, kad platesnis diegimas priklausys nuo skaičiavimo išteklių didinimo ir partnerystės plėtros.

  • Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Belgijoje įsikūręs Gento universitetas rugpjūčio 21 dieną nušalino JAV akademiką, kuris viešai kėlė plagijavimo įtarimus buvusiam Kembridžo universiteto profesoriui Jasonui Arday. Universitetas pranešė pradėjęs pirminį drausminį tyrimą, o nušalinimą įvardijo kaip atsargumo priemonę.

    Nors universiteto pranešime tyrėjas nebuvo įvardytas, aplinkybės sutampa su viešai skelbta informacija apie postdoktorantą Nathaną Cofnas. Jis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad buvo nušalintas ir teigė manantis, jog gali būti atleistas.

    Skandalas po profesoriaus mirties

    Jasonas Arday, 2023 metais tapęs jauniausiu juodaodžiu profesoriumi Kembridžo universitete, buvo rastas miręs būdamas 41 metų. Pastarosiomis savaitėmis jo pavardė figūravo akademinės etikos ginče, kuris sulaukė plataus dėmesio Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

    Arday buvo metami kaltinimai, kad dalis jo daktaro disertacijos ir kitų darbų galėjo būti parengta nesilaikant citavimo taisyklių, taip pat viešojoje erdvėje skambėjo teiginiai apie galimai perdėtus asmeninės biografijos faktus. Pats mokslininkas šiuos įtarimus ginčijo.

    Kas paskatino universiteto sprendimą?

    Gento universitetas nurodė vertinantis, ar yra pakankamas pagrindas pradėti pilnas drausmines procedūras. Pasak universiteto, šiuo metu atliekamas pirminis tyrimas, kuris turėtų atsakyti, ar tyrėjo vieši pareiškimai ir veiksmai atitiko akademinės veiklos standartus ir institucijos taisykles.

    Šis sprendimas priimtas po to, kai ginčas dėl Arday darbų įgavo politinį atspalvį: dalis komentatorių siejo skandalą su įvairovės, lygybės ir įtraukties politikomis universitetuose. Tuo pat metu akademinėje bendruomenėje vis garsiau diskutuojama, kaip viešos kampanijos, socialinių tinklų spaudimas ir selektyvus faktų interpretavimas gali paveikti tyrimų reputaciją ir žmonių saugumą.

    Universitetas pabrėžia ribas

    Gento universiteto vadovybė viešai akcentavo, kad gina akademinę laisvę ir atvirą diskusiją, net kai pažiūros kelia prieštaravimų. Tačiau kartu pabrėžė, jog akademinė laisvė nėra absoliuti ir turi būti derinama su atsakomybe bei kitų asmenų teisėmis.

    „Akademinė laisvė nėra neribota: ji reiškia ir atsakomybę, o prireikus gali būti ribojama siekiant apginti kitų teises“, – teigiama Gento universiteto vadovybės pareiškime.

    Plagijavimo tyrimai universitetuose paprastai remiasi keliais lygmenimis: pradedama nuo pirminio faktų patikrinimo, vėliau vertinama metodinė medžiaga, citavimo praktika, šaltinių atsekamumas ir galimas tyčios aspektas. Tokios procedūros dažnai užtrunka, nes institucijos privalo užtikrinti tiek akademinės etikos standartus, tiek sąžiningą procesą visoms pusėms.

    Kol kas neaišku, kokios drausminės priemonės galėtų būti taikomos nušalintam tyrėjui ir ar universitetas pereis prie pilno tyrimo etapo. Taip pat neatsakyta, ar bus imamasi papildomų veiksmų dėl viešojoje erdvėje skelbtų teiginių, susijusių su Arday atveju.

  • Mirus Jasonui Arday: šeima kaltina ilgalaikį priekabiavimą, Kembridžas aiškinasi plagiato įtarimus

    Mirus Jasonui Arday: šeima kaltina ilgalaikį priekabiavimą, Kembridžas aiškinasi plagiato įtarimus

    Netikėta mirtis po skandalo

    Didžiosios Britanijos akademiko Jasono Arday šeima po jo mirties paskelbė pareiškimą, kuriame teigia, kad vyras daugiau nei trejus metus patyrė nuolatinį priekabiavimą ir spaudimą. Arday buvo rastas miręs Pietų Londone, praėjus maždaug savaitei po to, kai pasitraukė iš Kembridžo universiteto profesoriaus pareigų.

    Ši žinia pasiekė visuomenę tuo metu, kai universitetas buvo pradėjęs vidinį aiškinimąsi dėl jam mestų įtarimų. Arday viešai kalbėjo, kad prieš jį galėjo būti vykdoma rasiniais motyvais paremta kampanija, o artimieji dabar akcentuoja ilgai trukusį viešą spaudimą.

    Plagiato ir biografijos klausimai

    Įtarimų centre atsidūrė Arday daktaro disertacija ir ankstyvesni akademiniai darbai, kuriuose, kaip teigta viešojoje erdvėje, galėjo būti pasisavintų teksto fragmentų. Kembridžo universitetas buvo pranešęs apie tyrimą, o netrukus po to Arday atsistatydino.

    Kartu kilo ir klausimų dėl kai kurių jo viešai minėtų gyvenimo pasiekimų. Kritikai abejojo dalimi istorijų apie sportinius iššūkius ir labdaros lėšų rinkimą, o tai dar labiau pakurstė diskusijas apie reputaciją, patikimumą ir faktų tikrinimo ribas viešojoje erdvėje.

    DEI ginčai ir viešojo teismo efektas

    Arday į plačias antraštes pateko 2023 metais, kai buvo pristatytas kaip jauniausias juodaodis profesorius Kembridžo universitete. Vėliau jo istorija tapo platesnių debatų dalimi: vieni ją siejo su įvairovės, lygybės ir įtraukties politikomis, kiti kėlė klausimą, ar kritika buvo proporcinga ir pagrįsta.

    Šeimos pareiškime teigiama, kad viešojoje erdvėje sklidusi informacija ir jos interpretacijos galiausiai tapo per sunkios, o pats Arday, artimųjų žodžiais, buvo jautrus žmogus, linkęs matyti geriausia kituose. Ši situacija išryškino ir vadinamąjį viešojo teismo efektą, kai reputacija gali būti sugriauta dar nepasibaigus oficialiems procesams.

    „Tai momentas apmąstymams, o ne skubotoms išvadoms“, – sakė Jungtinės Karalystės politikas Andy Burnham, komentuodamas tragediją žurnalistams.

    Autizmas, karjera ir spaudimas

    Arday buvo viešai pasakojęs, kad turi autizmo diagnozę, vaikystėje ilgai nekalbėjo, o skaityti ir rašyti išmoko vėliau nei dauguma bendraamžių. Jo karjeros trajektorija buvo dažnai pristatoma kaip įkvepiantis socialinio mobilumo ir atkaklumo pavyzdys.

    Interviu žiniasklaidai jis pripažino daręs akademinių klaidų, tačiau tvirtino, kad viešumoje pateikiamas kaip sąmoningai meluojantis žmogus. Jo kolega, Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro vadovas Simonas Baron-Cohenas, yra sakęs, kad Arday jautėsi persekiojamas nuolatine detalių revizija ir nebeatlaikė reputacinio smūgio.

    „Jis jautė, kad nebesusitvarko su karjeros ir reputacijos praradimu, ir sakė, kad nebegali tęsti“, – sakė Simonas Baron-Cohenas.

    Ką tai reiškia akademijai?

    Šis atvejis atgaivino diskusijas apie akademinę etiką ir plagiato prevenciją, taip pat apie institucijų pareigą užtikrinti sąžiningą procesą. Universitetai pastaraisiais metais vis dažniau remiasi tiek ekspertiniu vertinimu, tiek specializuotomis teksto atitikmenų tikrinimo sistemomis, tačiau galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo konteksto ir komisijų išvadų.

    Kartu tai ir priminimas, kaip greitai socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje susiformuoja vienpusiai naratyvai. Net ir teisėti klausimai dėl akademinio sąžiningumo, deramai neišdiskutuoti, gali virsti ilgalaikiu spaudimu, kurio pasekmės tampa neprognozuojamos.

  • Jasono Arday mirtis po plagiato skandalo: šeima kalba apie trejus metus trukusį persekiojimą

    Jasono Arday mirtis po plagiato skandalo: šeima kalba apie trejus metus trukusį persekiojimą

    Kas žinoma apie mirtį

    Jungtinėje Karalystėje mirė akademikas Jasonas Arday, pastarosiomis savaitėmis atsidūręs viešo dėmesio centre dėl įtarimų plagiatu ir galimai pagražintų biografijos faktų. Policija jo kūną rado Pietų Londone, praėjus maždaug savaitei po to, kai jis pasitraukė iš pareigų Kembridžo universitete.

    Po akademiko mirties šeima išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad jis ilgiau nei trejus metus patyrė nuolatinį spaudimą ir užgauliojimus. Artimieji šią situaciją apibūdino kaip ilgalaikį persekiojimą, kuris, jų vertinimu, tapo nepakeliamas.

    Įtarimai ir universiteto tyrimas

    Jasonas Arday iš pareigų Kembridžo universitete pasitraukė po to, kai institucija pranešė pradedanti vidinį tyrimą dėl jam mestų kaltinimų. Viešojoje erdvėje buvo tvirtinama, kad jo daktaro disertacijoje galėjo būti plagijuotų fragmentų.

    Kartu kilo klausimų ir dėl kai kurių jo viešai minėtų pasiekimų, įskaitant sportinius rekordus ir labdarai esą surinktas lėšas. Šios detalės, eskaluotos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, tapo platesnės diskusijos apie reputaciją, atskaitomybę ir viešą teismą dalimi.

    Rasinės motyvacijos ir spaudimo klausimas

    Pats Arday anksčiau teigė manantis, kad prieš jį vykdyta kampanija turėjo rasinės motyvacijos požymių. Jo istorija buvo plačiai aptarinėjama ir todėl, kad 2023 metais jis buvo pristatytas kaip jauniausias juodaodis profesorius Kembridžo universitete.

    Diskusijose dalis komentatorių teigė, kad jis galėjo nepagrįstai pasinaudoti įvairovės, lygybės ir įtraukties politika, o kiti akcentavo, kad vieša asmens diskreditavimo banga gali peržengti kritikos ribas. Šeima pareiškime pabrėžė, kad, jų manymu, būtent dezinformacija ir nuolatinis spaudimas itin paveikė akademiką.

    „Dezinformacijos kampanija Jasonui tapo per sunki, jis buvo švelnus žmogus ir visada stengėsi kituose matyti tai, kas geriausia“, – sakė šeima.

    Autizmas, karjera ir viešas vertinimas

    Arday buvo viešai kalbėjęs apie autizmo diagnozę ir apie tai, kad iki 11 metų buvo neverbalus, o skaityti ir rašyti išmoko vėliau. Ši asmeninė patirtis tapo svarbia jo viešo pasakojimo dalimi, o jis pats pabrėžė įveiktas kliūtis ir akademinį kelią iki sociologijos profesoriaus pareigų.

    Duodamas interviu vienai Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonei jis pripažino padaręs akademinių klaidų, tačiau neigė, kad yra sąmoningai apgaudinėjęs. Jis teigė, kad dalį netikslumų ankstyvuose darbuose galėjo lemti jo mokymosi ypatumai, susiję su autizmu.

    „Jis patyrė negailestingą patikrą ir pašaipą, buvo menkinama absoliučiai kiekviena jo gyvenimo detalė“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Simonas Baron-Cohenas.

    Šis atvejis Jungtinėje Karalystėje vėl iškėlė klausimą, kur baigiasi teisėta vieša kritika ir prasideda žalingas spaudimas, ypač kai ginčai persikelia į socialinius tinklus. Universitetų bendruomenėse tokios istorijos dažnai tampa diskusija apie akademinę etiką, institucijų atsakomybę ir tai, kaip skaidriai bei jautriai turėtų vykti tyrimai.

  • Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Kas nutiko Kembridže?

    Kembridžo universitetą supurtė skandalas, susijęs su sociologijos ir švietimo srities profesoriumi Jasonu Arday. Universitetas pradėjo tyrimą dėl jo akademinių kvalifikacijų ir garbės paskyrimų, o pats profesorius pasitraukė iš pareigų.

    Kembridžas viešai patvirtino, kad vertina naujai gautą informaciją ir kol procesas nebaigtas, išsamesnių komentarų neteikia. Kartu nurodyta, kad nagrinėjami ir atskiri skundai dėl galimo akademinio nusižengimo pagal universiteto tyrimų etikos taisykles.

    Kaltinimai plagijavimu ir vieša reakcija

    Skandalas įsiplieskė po viešai paskelbtų įtarimų, kad Arday daktaro disertacijoje galėjo būti daug su kitais darbais sutampančių fragmentų. Žiniasklaidoje aptarta, kad plagiato požymių ieškota pasitelkus teksto sutapimų aptikimo programinę įrangą.

    Įtarimai iškart tapo platesnės diskusijos dalimi: vieni akcentavo akademinės etikos standartus ir universitetų pareigą tikrinti darbus, kiti atkreipė dėmesį į tai, kaip tokios istorijos išnaudojamos kultūriniuose karuose apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

    „Kemsbridžo universitetas pradėjo tyrimą gavęs naujos informacijos apie profesoriaus Arday akademines kvalifikacijas ir garbės paskyrimus. Siekdami užtikrinti sąžiningą procesą, daugiau nekomentuosime, kol tyrimas bus baigtas“, – teigiama universiteto pozicijoje.

    Klausimai dėl biografijos ir atsakomybės

    Vėliau viešojoje erdvėje imta kelti klausimus ir dėl kai kurių Arday biografijoje bei viešuose pasisakymuose minėtų teiginių. Dalį jų žurnalistiniai tyrimai bandė tikrinti dokumentais, institucijų atsakymais ir kitais patvirtinimo šaltiniais, o neatitikimai papildomai padidino spaudimą universitetui.

    Pats Arday viešai tvirtino, kad nepadarė nieko neteisėto, o prieš jį nukreipta kritika esą peržengė įprastų akademinių ginčų ribas. Savo pareiškimuose jis pabrėžė patirtą emocinį krūvį ir teigė atsitraukiantis tam, kad apsaugotų save ir artimuosius.

    „Nuolatiniai kaltinimai, spėlionės ir vieši komentarai man ir mano artimiesiems turėjo labai didelį poveikį“, – rašė Arday aiškindamas sprendimą pasitraukti.

    DI šešėlis ir sistemos spragos

    Skandalą papildė diskusija dėl DI naudojimo: žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad vienas iš viešų tekstų galėjo būti parengtas naudojant dirbtinį intelektą. Net jei tokie vertinimai nebūtinai yra galutinis įrodymas, jie tapo dar vienu klausimu, kaip universitetai turėtų vertinti autentiškumą, autorystę ir atsakomybę.

    Ši istorija taip pat išryškino platesnę problemą: aukšto rango akademinių pareigų atrankose reputacinė rizika dažnai valdomа ne vien dokumentais, bet ir komunikacija. Todėl skaidrūs patikros mechanizmai, aiškūs interesų konfliktų filtrai ir nuoseklūs tyrimų etikos procesai tampa kritiškai svarbūs.

    Kembridžas pranešė, kad tyrimo išvados bus panaudotos peržiūrint vyresniųjų akademinių pareigų skyrimo procesą ir atnaujinant galimo mokslinio nusižengimo nagrinėjimo tvarką. Kol tyrimas tęsiasi, klausimas lieka atviras: ar tai pavienė istorija, ar ženklas, kad prestižinėms institucijoms būtina griežtinti patikrą ir atsparumą reputacinėms manipuliacijoms.

  • Viena injekcija nuo visų virusų? Kembridžo mokslininkai su DI kuria universalią vakciną

    Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su biotechnologijų bendrove „DIOSynVax“ pristatė naują požiūrį į vakcinų kūrimą: vietoj reakcijos į jau plintantį patogeną siekiama sukurti vieną vakciną, galinčią apsaugoti nuo visos giminingų virusų grupės. Pagrindinis principas paremtas tuo, kad DI analizuojant tūkstančių virusų atmainų genetinius duomenis identifikuojamos stabilios, mutacijoms mažiau pasiduodančios jų dalys.

    Tyrėjų teigimu, tokie konservatyvūs virusų fragmentai per laiką kinta gerokai lėčiau nei paviršiniai baltymai, kurie dažnai „pabėga“ nuo imuninės sistemos. Būtent į šiuos mažiau kintančius taikinius nukreiptas imunitetas teoriškai galėtų atpažinti ne tik šiandien cirkuliuojančius virusus, bet ir naujas, dar neatsiradusias giminingas atmainas.

    Komandos kuriamas preparatas, įvardijamas kaip Sarbeco krypties vakcina, orientuotas į sarbekovirusų pogrupį, kuriam priklauso SARS tipo koronavirusai. Projekto autoriai aiškina, kad tikslas yra platesnė apsauga nei vien nuo SARS-CoV-2, todėl dizainas kuriamas apjungiant visai šeimai būdingus požymius, o ne vienos konkrečios atmainos „portretą“.

    „Covid pandemija parodė, kaip greitai galime sukurti vakciną, tačiau vis dar remiamės sena paradigma: kuriame po vieną vakciną kiekvienam naujam virusui. Siekiame vienos vakcinos, kuri veiktų prieš visą giminingų virusų grupę“, – sakė profesorius Jonathanas Heeney.

    Pirmojo etapo klinikiniame tyrime dalyvavo 49 sveiki savanoriai nuo 18 iki 50 metų, o bandymai vyko Kembridže ir Sauthemptone. Tyrėjai skelbia, kad pirminiai duomenys parodė gerą toleravimą ir saugumo profilį, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis veiksmingumo įrodymas, nes pirmoji fazė pirmiausia skirta įvertinti saugumą ir imuninį atsaką.

    Pasak projekto komandos, gautas imuninis atsakas buvo nukreiptas ne tik į SARS-CoV-2, bet ir parodė potencialą atpažinti giminingus virusus, aptinkamus gyvūnų rezervuaruose, įskaitant šikšnosparnių koronavirusus. Tokia kryptis laikoma svarbia, nes nemaža dalis naujų infekcijų žmonėms kyla tada, kai virusai persimeta iš gyvūnų į žmogų.

    Numatoma antrojo etapo klinikinė studija, kurioje turėtų dalyvauti daugiau nei 200 žmonių. Šiame etape paprastai siekiama tiksliau įvertinti, kokio stiprumo ir trukmės apsaugą sukuria vakcina, taip pat palyginti skirtingas dozes ar skyrimo režimus.

    Kartu bandomas ir netradicinis vakcinos suleidimo būdas: vietoj adatos naudojamas mikrosrovės principu veikiantis aukšto slėgio skysčio srautas, kuris per labai trumpą laiką įveda preparatą į odos audinius. Tokios technologijos plėtojamos siekiant sumažinti baimę dėl adatų, palengvinti masinę vakcinaciją ir standartizuoti suleidimo gylį, nors jų pritaikomumas plačiam naudojimui dar vertinamas.

    Ekspertai pabrėžia, kad universalių vakcinų idėja pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių imunologijos krypčių: siekiama pereiti nuo nuolatinio „gaudymo“ prie pasirengimo iš anksto. Vis dėlto kelias iki realios, plačiai patvirtintos universalios vakcinos yra ilgas, nes būtina įrodyti ne tik saugumą, bet ir patikimą apsaugą skirtingose populiacijose bei prieš skirtingas virusų atmainas.

    „Dabartinė sistema dažnai yra reaktyvi: kai vakcinos pasiekia žmones, virusas jau būna spėjęs pasikeisti. Jei šį naują vakcinų tipą pavyktų ištobulinti iki protrūkio, tai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių ir padėti išvengti plataus masto ribojimų“, – sakė profesorius Saul Faust.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Kembridžo sukurta dirbtinė „lapo“ technologija: saulė paverčia CO2 į švarų kurą be toksinų

    Kembridžo sukurta dirbtinė „lapo“ technologija: saulė paverčia CO2 į švarų kurą be toksinų

    Pasaulinė chemijos pramonė, gaminanti vaistus, trąšas ir plastiką, vis dar smarkiai priklauso nuo iškastinio kuro. Todėl mokslininkai ieško būdų, kaip gamybai reikalingą energiją ir anglies žaliavas gauti ne iš naftos ar dujų, o iš atsinaujinančių šaltinių.

    Kembridžo universiteto tyrėjai praneša sukūrę mažą, lapo dydžio įrenginį, kuris veikia vien saulės šviesa. Jis paima anglies dioksidą ir paverčia jį chemine žaliava, kuri gali būti naudojama kaip švaraus kuro pagrindas.

    Kaip veikia dirbtinis lapas?

    Įrenginys priskiriamas pusiau dirbtinių lapų technologijoms, kurios mėgina atkartoti fotosintezės logiką, bet naudoja laboratorijoje parinktas medžiagas. Šio sprendimo esmė yra biohibridas: šviesą sugerianti dalis sujungiama su biokatalizatoriais, kurie atlieka tikslines chemines reakcijas.

    Kembridžo komanda pasirinko organinius puslaidininkius, o cheminį darbą patikėjo fermentams, susijusiems su sulfatus redukuojančiomis bakterijomis. Saulės energija įjungiama reakcijų grandinė, o galutinis produktas yra formiatas – skystas junginys, kurį galima panaudoti tolesnei sintezei.

    Pasak tyrėjų, tai svarbu dėl medžiagų saugumo ir praktinio pritaikomumo: ankstesni „dirbtinių lapų“ prototipai dažnai rėmėsi neorganiniais puslaidininkiais ar toksiškais elementais. Organiniai puslaidininkiai, jų teigimu, leidžia išvengti pavojingų komponentų ir gali būti pritaikomi pagal pageidaujamas savybes.

    Didžiausias iššūkis – stabilumas

    Vien efektyvumo nepakanka: jei įrenginys greitai suyra, jis netinka realioms sąlygoms. Dirbtinių lapų srityje dažna problema yra biokatalizatorių „gyvybingumas“, kuriam palaikyti įprastai reikia priedų, o šie laikui bėgant prastina sistemos veikimą.

    Kembridžo mokslininkai stabilumą gerino papildomu fermentu, vadinamu anglies anhidraze, kurį integravo į porėtą titano dioksido struktūrą. Dėl to sistema galėjo veikti paprastame bikarbonato tirpale, o laboratoriniuose bandymuose išlaikė darbą ilgiau nei 24 valandas.

    „Organiniai puslaidininkiai gali būti pritaikomi ir nėra toksiški, o biokatalizatoriai yra labai selektyvūs ir efektyvūs“, – sakė bendraautorė Celine Yeung.

    Nuo CO2 iki chemijos pramonei reikalingų medžiagų

    Vien pagaminti formiatą neužtenka – svarbu parodyti, kad jis gali tapti naudinga žaliava. Tyrėjai pademonstravo, kad jų „lapo“ pagamintas formiatas gali būti įtrauktas į nuoseklią reakcijų grandinę ir panaudotas junginiui, reikalingam farmacijos sintezėje.

    Tokia schema rodo platesnę kryptį: saulės energija ir CO2 gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir cheminių produktų „anglies šaltiniu“. Tai aktualu, nes chemijos pramonė naudoja iškastinį kurą ne vien energijai, bet ir kaip žaliavą molekulėms kurti.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dabartinis įrenginys dar yra platforma, o ne galutinis produktas pramonei. Toliau ketinama ilginti veikimo trukmę, didinti našumą ir pritaikyti sistemą platesniam cheminių produktų spektrui, kad tokie sprendimai galėtų veikti už laboratorijos ribų.

  • Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Mokslininkai iš Kembridžo universiteto pristatė metodą, kuris leidžia plastiko atliekas paversti švariu vandeniliu, pasitelkiant saulės šviesą. Esminė idėja ta, kad kartu panaudojamas ir kitas probleminis atliekų srautas – rūgštis iš naudotų švino-rūgštinių akumuliatorių.

    Technologija sujungia dvi aplinkosaugines bėdas į vieną procesą: rūgštinė terpė padeda ardyti sudėtingus plastikų polimerų ryšius, o fotokatalizatorius, veikiamas šviesos, užbaigia virsmą į vandenilį ir pramonėje naudingas chemines medžiagas. Tokiu būdu net sunkiai perdirbami plastikai, tokie kaip PET, nailonas ar poliuretano putos, teoriškai gali tapti žaliava energijai ir chemijos pramonei.

    Šis metodas vadinamas saulės energija varomu rūgštiniu fotoreformavimu. Tyrėjų teigimu, reakcija vyksta santykinai žemoje temperatūroje ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, nes pagrindinis „variklis“ yra saulės šviesa.

    „Anksčiau manėme, kad rūgštis saulės sistemose tiesiog suardys katalizatorių, tačiau nauja medžiaga to neatlieka ir atvėrė visai naujas galimybes“, – sakė Kembridžo universiteto chemikas Erwinas Reisneris.

    Laboratorinis reaktorius, anot komandos, stabiliai veikė ilgiau nei 260 valandų, reikšmingai nemažinant našumo. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ta pati rūgštis gali būti naudojama pakartotinai, todėl atsiranda prielaidos uždaresniam, žiedinės ekonomikos principus atitinkančiam ciklui.

    Komercializacijos kryptimi jau žengiama praktiškai: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su technologijų perdavimo struktūromis, o diegimui įkurta įmonė „Protonera“. Tai reiškia, kad tikslas yra ne vien laboratorinis demonstravimas, bet ir realūs bandomieji įrenginiai didesniu mastu.

    Ši kryptis nėra vieno universiteto išskirtinumas – fotoreformavimo technologijas tiria ir kitos mokslo grupės, įskaitant Australijos mokslininkus iš Adelaidės universiteto. Ekspertai pabrėžia, kad tokie metodai gali tapti svarbiu papildymu tradiciniam perdirbimui, ypač kai atliekos būna užterštos, mišrios ar ekonomiškai nepatrauklios įprastoms perdirbimo linijoms.

    Vis dėlto iki plačios pramoninės taikymo stadijos dar likę kritiniai klausimai: kaip užtikrinti pastovią išeigą skirtingų sudėčių plastiko srautuose, kaip valdyti rūgštinę aplinką ir koroziją didelio masto įrenginiuose, ir kaip įvertinti viso ciklo poveikį klimatui. Jei šie barjerai bus įveikti, technologija galėtų vienu metu mažinti plastiko taršą ir prisidėti prie mažiau taršios vandenilio gamybos.

  • Cambridge study links menopause to grey matter decline, raising new questions about HRT and brain health

    Cambridge study links menopause to grey matter decline, raising new questions about HRT and brain health

    Menopause may be associated with measurable changes in brain structure, alongside higher rates of anxiety, depression and sleep disruption, according to new research led by the University of Cambridge using UK Biobank data.

    In a large sample of women, researchers reported lower grey matter volume in several brain regions after menopause, patterns that were broadly similar whether or not participants had used hormone replacement therapy, commonly known as HRT.

    What the researchers analyzed

    The team examined questionnaire, health and cognitive testing data from nearly 125 000 women in the UK Biobank, a long-running project that links health records with detailed participant assessments.

    They also reviewed brain MRI scans from around 11 000 women, allowing comparisons between those who were pre-menopause, post-menopause without HRT use, and post-menopause with HRT use.

    Mental health and sleep symptoms

    Across the dataset, women who had gone through menopause were more likely to report seeking medical help for anxiety, nervousness or depression, and they were more likely to report persistent sleep problems such as insomnia and fatigue.

    Women who used HRT showed higher levels of anxiety and depression than non-users, but the analysis suggested these differences often existed before menopause, indicating HRT may have been prescribed to people already experiencing symptoms.

    Brain regions tied to memory and emotion

    Imaging results showed reduced grey matter volume after menopause in areas involved in memory and emotional regulation, including the hippocampus, entorhinal cortex and anterior cingulate cortex.

    Because some of these regions are also affected early in Alzheimer’s disease, the findings add to ongoing research into why women are diagnosed with dementia more often than men, though the study does not prove menopause causes dementia.

    On cognitive testing, memory scores were broadly similar across groups, but reaction time tended to be slower after menopause, with evidence that HRT use was associated with a smaller decline in reaction speed.

    The authors emphasized that menopause can be a major health transition and argued for greater attention to mental health support, sleep and lifestyle measures such as exercise and diet, alongside individualized medical advice about HRT.

    The study was published in Psychological Medicine, and the researchers noted that further work is needed to clarify how hormone changes, symptom severity, HRT timing and other health factors interact with brain ageing.