Tag: Kepenų vėžys

  • Gydytojai įvardijo geriausią gėrimą po vakarienės kepenų sveikatai – be kofeino

    Ką geriate po vakarienės, gali turėti reikšmės kepenų sveikatai – gydytojai geriausiu pasirinkimu įvardija nesaldintą kavą be kofeino.

    Kaip rašo „EatingWell“, kava siejama su geresniais kepenų rodikliais, o vakare renkantis variantą be kofeino galima išvengti nepageidaujamo poveikio miegui.

    Kepenys dirba nuolat: jos dalyvauja gliukozės apykaitoje ir jos kaupime, padeda tvarkyti riebalus ir cholesterolį, prisideda prie baltymų sintezės, detoksikacijos procesų bei vaistų skaidymo.

    Todėl ne tik tai, ką valgome, bet ir ką geriame, gali prisidėti prie kepenims palankesnės kasdienės rutinos – ypač vakarais, kai dažnas ieško „užbaigiančio“ gėrimo.

    Kodėl siūloma rinktis kavą be kofeino

    Gydytojų teigimu, kava yra vienas iš nedaugelio gėrimų, kuris gana nuosekliai siejamas su geresne kepenų būkle. O pasirinkus kavą be kofeino vakare, galima tikėtis tų pačių galimų privalumų neaukojant miego kokybės.

    Minima, kad kavą geriantys žmonės dažniau turi mažiau riebalinės kepenų ligos požymių, rečiau fiksuojama pažengusi fibrozė, taip pat mažesni kepenų cirozės ir kepenų vėžio rodikliai. Cirozė – tai kepenų randėjimas, paprastai susiformuojantis dėl ilgalaikio pažeidimo ar ligos.

    Vienoje didelėje analizėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 350 000 žmonių, nenustatyta skirtumų tarp įprastos ir be kofeino kavos poveikio kepenų sveikatai. Tyrėjai nurodė, kad 1–2 puodeliai kavos per dieną buvo siejami su 20 proc. mažesne cirozės ir 24 proc. mažesne kepenų vėžio rizika, nepriklausomai nuo kofeino.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naudos gali duoti ir didesnis kavos kiekis – minimos rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog teigiamas poveikis pastebimas geriant tris ar daugiau puodelių per dieną.

    Kavos sudėtyje – augaliniai junginiai

    Kava be kofeino vis tiek turi biologiškai aktyvių augalinių junginių, tarp jų – chlorogeninių rūgščių (polifenolių grupės medžiagų). Tyrimai šiuos junginius sieja su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Teigiama, kad tokios medžiagos gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, palaikyti organizmo antioksidacines sistemas ir daryti įtaką uždegiminiams procesams. Visa tai potencialiai svarbu mažinant ląstelių pažeidimus, kurie ilgainiui gali prisidėti prie kepenų ligų.

    Be to, minimi mechanizmai, kuriais kavos junginiai gali padėti kepenims tvarkytis su riebalų apykaita ir veikti randėjimo procesus, taip prisidėdami prie mažesnio riebalų kaupimosi kepenyse.

    Kiti vakaro įpročiai, kurie gali padėti kepenims

    Specialistai pabrėžia, kad kava nėra „stebuklinga“ priemonė – ji gali būti tik viena bendro sveikesnio gyvenimo būdo dalis.

    Kaip vienas svarbiausių patarimų minimas alkoholio vengimas, nes alkoholis žaloja kepenis ir gali pabloginti jau pažeistos kepenų būklę.

    Taip pat siūloma riboti saldintus gėrimus. Cukrumi saldinti gėrimai laikomi vienu pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių, o didesnis jo kiekis siejamas su metabolinės kilmės riebalinės kepenų ligos (MASLD) vystymusi.

    Dar vienas įprotis – pasivaikščiojimas po vakarienės. Judėjimas gali padėti mažinti kepenų riebalų kiekį, o aktyvumas po valgio siejamas ir su mažesniu gliukozės šuoliu bei trigliceridų rodikliais, kurie glaudžiai susiję su MASLD.

    Galiausiai patariama vengti vėlyvo užkandžiavimo: valgymas po vakarienės, bet prieš miegą, siejamas su didesne cirozės ir MASLD rizika. Naktį organizmui sunkiau „sunaudoti“ energijos perteklių, todėl didėja atsparumo insulinui ir svorio augimo tikimybė.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Ką parodė didelis tyrimas

    Kava gali būti siejama su mažesne sunkių kepenų ligų rizika, rodo didelės apimties analizė, atlikta pasitelkus britų UK Biobank duomenis. Tyrėjai vertino daugiau kaip 354 000 suaugusiųjų, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo nei kepenų ciroze, nei kepenų vėžiu.

    Dalyvių sveikatos rodikliai ir įpročiai buvo sekami apie 13 metų. Analizėje daug dėmesio skirta kavos vartojimo dažniui ir vėliau nustatytiems kepenų sutrikimams, įskaitant cirozę, kepenų ląstelių karcinomą ir su kepenų ligomis susijusį mirtingumą.

    Kiek puodelių siejama su didžiausia nauda

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms sunkios kepenų ligos fiksuotos rečiau nei tiems, kurie kavos nevartojo. Ryškiausias ryšys stebėtas tarp asmenų, per dieną išgeriančių penkis ar daugiau puodelių.

    Šioje grupėje cirozės rizika buvo mažesnė apie 32 proc., kepenų ląstelių karcinomos rizika sumažėjo apie 47 proc., o mirties nuo kepenų ligų rizika buvo mažesnė apie 42 proc. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad teigiamos sąsajos buvo matomos ir gerokai mažesniais kiekiais.

    Naudingas ryšys fiksuotas jau vartojant vieną ar du puodelius per dieną, o didžiausia nauda, pagal dalį skaičiavimų, dažniausiai siejosi su maždaug trimis ar keturiais puodeliais. Tai svarbu, nes didesni kofeino kiekiai tinka ne visiems.

    Kofeinas ne vienintelis atsakymas

    Vienas įdomiausių rezultatų buvo tai, kad panašios naudos tendencijos stebėtos ir geriant kavą su kofeinu, ir renkantis bekofeinę. Tai leidžia manyti, kad apsauginis poveikis gali būti siejamas ne tik su kofeinu, bet ir su kitomis kavos pupelėse esančiomis medžiagomis.

    Kavoje yra šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius ir chlorogenines rūgštis. Šie antioksidantai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso, silpnesnio lėtinio uždegimo ir palankesnių ląstelių atsikūrimo procesų kepenyse.

    Ką verta žinoti apie priedus

    Tyrėjai taip pat vertino, ar kavos saldinimas keičia ryšį su kepenų sveikata. Dalis rezultatų rodė, kad net ir saldinant kavą ryšys su mažesne cirozės ar kepenų vėžio rizika išliko panašus, tačiau kai kuriose analizėse dirbtiniai saldikliai siejosi su nepalankesniais uždegimo ir kepenų fibrozės rodikliais.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama rinktis juodą kavą arba gėrimą su minimaliais priedais. Kaloringi sirupai, dideli cukraus kiekiai ir riebios grietinėlės gali didinti bendrą energijos suvartojimą, skatinti antsvorį ir metabolinius sutrikimus, kurie patys didina kepenų suriebėjimo riziką.

    Kodėl tai dar nėra priežastis gerti daugiau

    Šio tipo darbai paprastai yra stebimieji, todėl nustato ryšius, bet neįrodo, kad kava tiesiogiai apsaugo nuo kepenų ligų. Nors analizėse dažnai bandoma atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, kūno masė, rūkymas, alkoholio vartojimas ar metabolinės ligos, dalis skirtumų gali būti susiję ir su kitais gyvenimo būdo ypatumais.

    Medikai pabrėžia, kad kava nepakeičia sveikos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių kontrolės. Kepenų sveikatai svarbiausia išlieka normalus kūno svoris, saikingas alkoholio vartojimas, cukrinio diabeto ir dislipidemijos kontrolė, taip pat laiku atliekami tyrimai, jei yra padidėjusi rizika.

    Taip pat svarbu įvertinti individualų jautrumą kofeinui: daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti nemigą, širdies plakimą, nerimą ar kraujospūdžio didėjimą. Jei kavos nevartojate, vien dėl galimos naudos kepenims pradėti gerti jos dideliais kiekiais nepatariama.

  • Kepenų vėžį dažnai sukelia šie veiksniai: gydytojai įspėja, kas tyliai žaloja organą

    Kepenų vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažnai išsivystanti ilgą laiką nepastebimai. Dalis atvejų siejama su lėtinėmis kepenų ligomis, kurias lemia infekcijos, žalingi įpročiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai kepenys nuolat patiria uždegimą ir randėjimą. Tokia būklė ilgainiui gali pereiti į cirozę, o vėliau padidinti tikimybę susirgti hepatoceliuline karcinoma, dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lėtinės virusinės infekcijos, ypač hepatitas B ir hepatitas C. Šie virusai ilgainiui pažeidžia kepenų ląsteles, skatina uždegimą ir audinio randėjimą, todėl rizika didėja net ir tuomet, kai žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

    Ne mažiau reikšminga rizikos grandis yra kepenų cirozė, kai sveikas audinys pakeičiamas randiniu. Cirozę gali sukelti ilgalaikis alkoholio vartojimas, virusiniai hepatitai arba nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kuri vis dažniau siejama su antsvoriu, cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.

    Alkoholis išlieka vienu dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių, nes nuolatinis perteklius skatina uždegimą ir randėjimą. Rizika ypač išauga, kai alkoholis derinamas su jau esama lėtine kepenų liga, pavyzdžiui, virusiniu hepatitu ar pažengusia suriebėjusių kepenų liga.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, kuri gali progresuoti į uždegiminę formą ir sukelti cirozę. Ši būklė neretai nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus ar echoskopiją, todėl gydytojai ragina neatidėlioti profilaktinių patikrų, ypač turint antsvorį ar sutrikus gliukozės kontrolei.

    Dar vienas svarbus, nors rečiau aptariamas veiksnys yra aflatoksinai, grybelinės kilmės toksinai, galintys atsirasti netinkamai laikomuose produktuose, pavyzdžiui, riešutuose ar kukurūzuose. Ilgalaikis užterštų produktų vartojimas didina kepenų vėžio riziką, o pavojus ypač išauga žmonėms, sergantiems hepatitu B.

    Riziką didina ir rūkymas, nes tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos veikia ne tik plaučius, bet ir kepenis, kurios dalyvauja šių medžiagų apykaitoje. Kuo ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė tikimybė, kad kepenų ląstelėse kaupsis žalingi pakitimai.

    Rečiau, tačiau reikšmingai prisideda ir paveldimos ar retos medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip hemochromatozė, Wilsono liga ar alfa-1 antitripsino stoka. Jos gali sukelti ilgalaikį kepenų pažeidimą, todėl žmonėms, kurių šeimoje buvo tokių ligų atvejų, svarbu dėl ištyrimo pasitarti su gydytoju.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizika didėja su amžiumi ir dažniau išryškėja vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Laiku diagnozuoti kepenų pažeidimus padeda reguliarios sveikatos patikros, vakcinacija nuo hepatito B, atsakingas alkoholio vartojimas, svorio kontrolė ir ankstyvas lėtinių ligų gydymas.

  • Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Naujas Švedijos mokslininkų darbas primena seniai žinomą faktą: antsvoris ir nutukimas siejami su didesne daugelio vėžio rūšių rizika. Tačiau šįkart akcentuojama kita detalė – svarbi ne vien kūno masė, bet ir amžius, kada svoris pradeda augti.

    Tyrėjai analizavo daugiau nei 630 000 žmonių sveikatos duomenis, kuriuose buvo keli svorio matavimai nuo 17 iki 60 metų. Šie rodikliai buvo sugretinti su vėžio atvejais, kad būtų galima įvertinti skirtingas svorio kitimo trajektorijas per gyvenimą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daug ankstesnių darbų rėmėsi vienu matavimu, dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus. Šį kartą pasirinktas požiūris leidžia matyti, ar rizika susijusi su pradiniu svoriu jauname amžiuje, ar su vėlesniu priaugimu, ir ar svarbus pokyčių greitis.

    Kada priaugtas svoris siejamas su didesne rizika

    Duomenys parodė, kad spartus svorio augimas bet kuriuo gyvenimo etapu buvo susijęs su didesne kelių vėžio formų rizika. Vyrams ryškiausiai išsiskyrė kepenų vėžio ir stemplės adenokarcinomos sąsajos, moterims – endometriumo vėžio, o abiem lytims – inkstų ląstelių karcinomos ir hipofizės navikų.

    Vyrams stipresnės sąsajos nustatytos tuomet, kai svoris augo iki 45 metų. Tyrėjai svarsto, kad reikšmės gali turėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui ir gastroezofaginio refliukso liga, kuri siejama su stemplės pažeidimais.

    Moterims didesnė rizika labiau siejosi su svorio augimu po 30 metų. Kaip galimą paaiškinimą autoriai mini hormoninių pokyčių laikotarpį, kuris daliai moterų sutampa su kūno masės didėjimu ir metaboliniais pokyčiais.

    Jauno amžiaus svoris ir ilgalaikės pasekmės

    Kai kurių vėžio rūšių, įskaitant kasos vėžį, rizika labiausiai siejosi su svoriu 17 metų amžiuje, o ne su vėlesniais pokyčiais. Tai rodo, kad ankstyvos su kūno mase susijusios būklės gali turėti ilgalaikį biologinį pėdsaką.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo bendrą tendenciją: kuo anksčiau žmogui išsivysto nutukimas, tuo didesnė vėžio rizika vėlesniame amžiuje. Toks ryšys dera su platesniu moksliniu kontekstu, siejančiu ilgalaikį perteklinį riebalinį audinį su hormonų pusiausvyros pokyčiais, uždegiminiais procesais ir metaboliniais sutrikimais.

    Ką svarbu žinoti interpretuojant rezultatus

    Šis darbas yra stebimasis, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tyrėjai neturėjo visų detalių, kurios galėtų daryti įtaką rezultatams, pavyzdžiui, išsamios informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo būdo veiksnius.

    Vis dėlto tyrimas papildo vis gausėjančius duomenis, kad vėžio prevencijoje svarbus gyvenimo eigos požiūris: ne tik siekti sveikesnio svorio, bet ir kuo anksčiau sustabdyti spartų svorio augimą. Autoriai teigia, kad ateityje prevencinės priemonės gali būti tikslinamos pagal amžių ir lytį, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kreives.

    Tyrimo rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o pats darbas paskelbtas kaip išankstinė publikacija ir dar nėra recenzuotas. Tai reiškia, kad išvados gali kisti po vertinimo, tačiau pateikta analizė jau dabar kelia svarbių klausimų sveikatos politikai ir asmeninei prevencijai.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.