CP v2

Tag: Kepenų vėžys

  • Kepenų vėžį dažnai sukelia šie veiksniai: gydytojai įspėja, kas tyliai žaloja organą

    Kepenų vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažnai išsivystanti ilgą laiką nepastebimai. Dalis atvejų siejama su lėtinėmis kepenų ligomis, kurias lemia infekcijos, žalingi įpročiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai kepenys nuolat patiria uždegimą ir randėjimą. Tokia būklė ilgainiui gali pereiti į cirozę, o vėliau padidinti tikimybę susirgti hepatoceliuline karcinoma, dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lėtinės virusinės infekcijos, ypač hepatitas B ir hepatitas C. Šie virusai ilgainiui pažeidžia kepenų ląsteles, skatina uždegimą ir audinio randėjimą, todėl rizika didėja net ir tuomet, kai žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

    Ne mažiau reikšminga rizikos grandis yra kepenų cirozė, kai sveikas audinys pakeičiamas randiniu. Cirozę gali sukelti ilgalaikis alkoholio vartojimas, virusiniai hepatitai arba nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kuri vis dažniau siejama su antsvoriu, cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.

    Alkoholis išlieka vienu dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių, nes nuolatinis perteklius skatina uždegimą ir randėjimą. Rizika ypač išauga, kai alkoholis derinamas su jau esama lėtine kepenų liga, pavyzdžiui, virusiniu hepatitu ar pažengusia suriebėjusių kepenų liga.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, kuri gali progresuoti į uždegiminę formą ir sukelti cirozę. Ši būklė neretai nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus ar echoskopiją, todėl gydytojai ragina neatidėlioti profilaktinių patikrų, ypač turint antsvorį ar sutrikus gliukozės kontrolei.

    Dar vienas svarbus, nors rečiau aptariamas veiksnys yra aflatoksinai, grybelinės kilmės toksinai, galintys atsirasti netinkamai laikomuose produktuose, pavyzdžiui, riešutuose ar kukurūzuose. Ilgalaikis užterštų produktų vartojimas didina kepenų vėžio riziką, o pavojus ypač išauga žmonėms, sergantiems hepatitu B.

    Riziką didina ir rūkymas, nes tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos veikia ne tik plaučius, bet ir kepenis, kurios dalyvauja šių medžiagų apykaitoje. Kuo ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė tikimybė, kad kepenų ląstelėse kaupsis žalingi pakitimai.

    Rečiau, tačiau reikšmingai prisideda ir paveldimos ar retos medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip hemochromatozė, Wilsono liga ar alfa-1 antitripsino stoka. Jos gali sukelti ilgalaikį kepenų pažeidimą, todėl žmonėms, kurių šeimoje buvo tokių ligų atvejų, svarbu dėl ištyrimo pasitarti su gydytoju.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizika didėja su amžiumi ir dažniau išryškėja vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Laiku diagnozuoti kepenų pažeidimus padeda reguliarios sveikatos patikros, vakcinacija nuo hepatito B, atsakingas alkoholio vartojimas, svorio kontrolė ir ankstyvas lėtinių ligų gydymas.

  • Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Naujas Švedijos mokslininkų darbas primena seniai žinomą faktą: antsvoris ir nutukimas siejami su didesne daugelio vėžio rūšių rizika. Tačiau šįkart akcentuojama kita detalė – svarbi ne vien kūno masė, bet ir amžius, kada svoris pradeda augti.

    Tyrėjai analizavo daugiau nei 630 000 žmonių sveikatos duomenis, kuriuose buvo keli svorio matavimai nuo 17 iki 60 metų. Šie rodikliai buvo sugretinti su vėžio atvejais, kad būtų galima įvertinti skirtingas svorio kitimo trajektorijas per gyvenimą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daug ankstesnių darbų rėmėsi vienu matavimu, dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus. Šį kartą pasirinktas požiūris leidžia matyti, ar rizika susijusi su pradiniu svoriu jauname amžiuje, ar su vėlesniu priaugimu, ir ar svarbus pokyčių greitis.

    Kada priaugtas svoris siejamas su didesne rizika

    Duomenys parodė, kad spartus svorio augimas bet kuriuo gyvenimo etapu buvo susijęs su didesne kelių vėžio formų rizika. Vyrams ryškiausiai išsiskyrė kepenų vėžio ir stemplės adenokarcinomos sąsajos, moterims – endometriumo vėžio, o abiem lytims – inkstų ląstelių karcinomos ir hipofizės navikų.

    Vyrams stipresnės sąsajos nustatytos tuomet, kai svoris augo iki 45 metų. Tyrėjai svarsto, kad reikšmės gali turėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui ir gastroezofaginio refliukso liga, kuri siejama su stemplės pažeidimais.

    Moterims didesnė rizika labiau siejosi su svorio augimu po 30 metų. Kaip galimą paaiškinimą autoriai mini hormoninių pokyčių laikotarpį, kuris daliai moterų sutampa su kūno masės didėjimu ir metaboliniais pokyčiais.

    Jauno amžiaus svoris ir ilgalaikės pasekmės

    Kai kurių vėžio rūšių, įskaitant kasos vėžį, rizika labiausiai siejosi su svoriu 17 metų amžiuje, o ne su vėlesniais pokyčiais. Tai rodo, kad ankstyvos su kūno mase susijusios būklės gali turėti ilgalaikį biologinį pėdsaką.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo bendrą tendenciją: kuo anksčiau žmogui išsivysto nutukimas, tuo didesnė vėžio rizika vėlesniame amžiuje. Toks ryšys dera su platesniu moksliniu kontekstu, siejančiu ilgalaikį perteklinį riebalinį audinį su hormonų pusiausvyros pokyčiais, uždegiminiais procesais ir metaboliniais sutrikimais.

    Ką svarbu žinoti interpretuojant rezultatus

    Šis darbas yra stebimasis, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tyrėjai neturėjo visų detalių, kurios galėtų daryti įtaką rezultatams, pavyzdžiui, išsamios informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo būdo veiksnius.

    Vis dėlto tyrimas papildo vis gausėjančius duomenis, kad vėžio prevencijoje svarbus gyvenimo eigos požiūris: ne tik siekti sveikesnio svorio, bet ir kuo anksčiau sustabdyti spartų svorio augimą. Autoriai teigia, kad ateityje prevencinės priemonės gali būti tikslinamos pagal amžių ir lytį, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kreives.

    Tyrimo rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o pats darbas paskelbtas kaip išankstinė publikacija ir dar nėra recenzuotas. Tai reiškia, kad išvados gali kisti po vertinimo, tačiau pateikta analizė jau dabar kelia svarbių klausimų sveikatos politikai ir asmeninei prevencijai.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.