Kepenų vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažnai išsivystanti ilgą laiką nepastebimai. Dalis atvejų siejama su lėtinėmis kepenų ligomis, kurias lemia infekcijos, žalingi įpročiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Medikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai kepenys nuolat patiria uždegimą ir randėjimą. Tokia būklė ilgainiui gali pereiti į cirozę, o vėliau padidinti tikimybę susirgti hepatoceliuline karcinoma, dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.
Vienas svarbiausių veiksnių yra lėtinės virusinės infekcijos, ypač hepatitas B ir hepatitas C. Šie virusai ilgainiui pažeidžia kepenų ląsteles, skatina uždegimą ir audinio randėjimą, todėl rizika didėja net ir tuomet, kai žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.
Ne mažiau reikšminga rizikos grandis yra kepenų cirozė, kai sveikas audinys pakeičiamas randiniu. Cirozę gali sukelti ilgalaikis alkoholio vartojimas, virusiniai hepatitai arba nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kuri vis dažniau siejama su antsvoriu, cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.
Alkoholis išlieka vienu dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių, nes nuolatinis perteklius skatina uždegimą ir randėjimą. Rizika ypač išauga, kai alkoholis derinamas su jau esama lėtine kepenų liga, pavyzdžiui, virusiniu hepatitu ar pažengusia suriebėjusių kepenų liga.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, kuri gali progresuoti į uždegiminę formą ir sukelti cirozę. Ši būklė neretai nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus ar echoskopiją, todėl gydytojai ragina neatidėlioti profilaktinių patikrų, ypač turint antsvorį ar sutrikus gliukozės kontrolei.
Dar vienas svarbus, nors rečiau aptariamas veiksnys yra aflatoksinai, grybelinės kilmės toksinai, galintys atsirasti netinkamai laikomuose produktuose, pavyzdžiui, riešutuose ar kukurūzuose. Ilgalaikis užterštų produktų vartojimas didina kepenų vėžio riziką, o pavojus ypač išauga žmonėms, sergantiems hepatitu B.
Riziką didina ir rūkymas, nes tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos veikia ne tik plaučius, bet ir kepenis, kurios dalyvauja šių medžiagų apykaitoje. Kuo ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė tikimybė, kad kepenų ląstelėse kaupsis žalingi pakitimai.
Rečiau, tačiau reikšmingai prisideda ir paveldimos ar retos medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip hemochromatozė, Wilsono liga ar alfa-1 antitripsino stoka. Jos gali sukelti ilgalaikį kepenų pažeidimą, todėl žmonėms, kurių šeimoje buvo tokių ligų atvejų, svarbu dėl ištyrimo pasitarti su gydytoju.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizika didėja su amžiumi ir dažniau išryškėja vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Laiku diagnozuoti kepenų pažeidimus padeda reguliarios sveikatos patikros, vakcinacija nuo hepatito B, atsakingas alkoholio vartojimas, svorio kontrolė ir ankstyvas lėtinių ligų gydymas.
Leave a Reply