Tag: Kepimas ant grilio

  • Sultingesniems mėsainiams vietoj sviesto ar pieno siūloma naudoti konservuotą grybų sriubą

    Sultingas mėsainio paplotėlis dažnai priklauso nuo tikslaus riebalų, drėgmės ir baltymų balanso: mėsa neturi būti nei riebi ir šlapia, nei sausa bei trapi. Nors kai kas į faršą pila pieną ar deda sviesto, yra dar paprastesnė alternatyva iš skardinės.

    Kaip rašo „Food Republic“, paplotėlių sultingumą gali padėti užtikrinti kondensuota pievagrybių (grybų) sriuba. Ji dėl savo tekstūros ir skonio dažnai panaudojama kaip „triukas“ įvairiuose receptuose, o mėsainiams gali suteikti drėgmės ir švelnumo.

    Šios sriubos esmė – ji yra kondensuota, t. y. dalis drėgmės pašalinta, todėl produktas būna tirštesnis ir santykinai riebesnis. Tokia sudėtis padeda mėsai išlikti minkštesnei ir apsaugo joje esančią drėgmę, kartu suteikdama ir švelnų grybų umami skonį.

    Kad drėgmė „neišbėgtų“ iš faršo, svarbus ir rišiklis – straipsnyje minima, kad dažnai tam pasitelkiami džiūvėsėliai ar kitas krakmolas. Pateikiamas ir orientacinis santykis: maždaug pusė puodelio krakmolo vienai 10,5 uncijos skardinei sriubos ir vienam svarui baltymo.

    Kaip iškepti, kad sultys „neišeitų“

    Nors toks paplotėlis gali būti atlaidesnis ir jį sunkiau perdžiovinti, vien sumaišyti ingredientų neužtenka. Didelę reikšmę turi tai, kada paplotėlį palikti ramybėje – tiek prieš kepimą, tiek kepant, tiek po jo.

    Teigiama, kad iškart kepant paplotėlį, į kurį įmaišyta kondensuotos sriubos, jo paviršiuje gali būti per daug drėgmės. Dėl to mėsa labiau garuos, prasčiau apskrus, o dalis sulčių, kurias siekta išsaugoti, gali „pasišalinti“.

    Siūloma paplotėlius prieš kepimą atvėsinti šaldytuve – taip jie sutvirtėja ir būna lengviau vartomi ant grilio ar keptuvėje. Be to, per tą laiką džiūvėsėliai sugeria drėgmę, kad vėliau ją palaipsniui „atiduotų“, o skoniai pasiskirsto tolygiau.

    Galiausiai akcentuojamas ir poilsio laikas po kepimo: paplotėliui pailsėjus, sultys ne taip greitai išteka į lėkštę ar virsta garais. Straipsnyje kaip atspirties taškas minimas vadinamasis 5-6-7 principas: penkios minutės vienoje pusėje, šešios – kitoje, ir septynios minutės poilsio.

  • Sultingesniems mėsainiams – svogūnų sriubos mišinio pakelis: kuo jis pakeičia druską ir pipirus

    Mėsainio skonį lemia ne vien bandelė ar padažai – daug ką galima pakeisti dar prieš formuojant paplotėlius. Vienas paprastas būdas išgauti sodresnį, „mėsingesnį“ skonį – į faršą įmaišyti svogūnų sriubos prieskonių mišinį.

    Kaip rašoma „Food Republic“, toks mišinys leidžia išlaikyti klasikinio mėsainio kryptį, tik suteikia daugiau pikantiškumo ir lengvą salstelėjimo natą. Be to, dažnu atveju papildomai berti druskos ar pipirų tiesiog nebereikia.

    Prieskonių mišiniai paprastai turi umami skonį stiprinančių sudedamųjų dalių, todėl faršas tampa sodresnis. Kai kuriuose mišiniuose gali būti natrio glutamato (MSG) – jis neretai vertinamas prieštaringai, tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad MSG yra saugus ir dažnai naudojamas skoniui paryškinti.

    Praktinė nauda paprasta: svogūnų sriubos mišinys paprastai būna ganėtinai sūrus, todėl jis gali „uždengti“ dažną klaidą, kai mėsainiai pamirštami tinkamai pagardinti. Vis dėlto svarbu nepersistengti, kad svogūnų skonis neužgožtų pačios mėsos.

    Kaip dozuoti ir paruošti faršą

    Rekomenduojamas santykis – vienas pakelis maždaug 2 svarams (apie 900 gramų) maltos jautienos. Jei naudojate 1 svarą (apie 450 gramų), užteks pusės pakelio – taip prieskoniai pasiskirstys tolygiai, bet skonis netaps pernelyg intensyvus.

    Kad mišinys „nesugertų“ viso mėsos sultingumo, siūloma prieš minkant įpilti šiek tiek vandens arba jautienos sultinio. Jei naudojate apie 900 gramų mėsos, pakanka 3–4 šaukštų, o ruošiant mažesnį kiekį – atitinkamai mažiau.

    Vanduo ar sultinys sudrėkina sausą prieskonių koncentratą, todėl jis geriau įsimaišo į faršą ir padeda išlaikyti drėgmę. Svarbu masę maišyti tik tiek, kad neliktų sausų miltelių – per ilgai minkant paplotėliai gali tapti birūs ir kepant labiau linkę subyrėti.

    Kodėl druskos ir pipirų gali nebereikėti

    Svogūnų sriubos mišiniai dažniausiai jau turi nemažai natrio, tad papildoma druska gali tapti perteklinė. Pipirų atsisakyti taip pat lengva, jei norisi skonio, artimo klasikiniam, bet turinčio daugiau gylio.

    Dar vienas privalumas – toks mišinys ilgai išsilaiko spintelėje, todėl gali praversti, kai norisi greitai paruošti mėsainius be papildomų prieskonių medžioklės. Straipsnyje taip pat primenama, kad šis būdas tinka ne tik mėsainiams, bet ir, pavyzdžiui, maltiniams ar net maltos mėsos kepalui.

  • Bobby Flay atskleidė, kuo gardina ribeye: prieskonių mišinys ir viena svarbi taisyklė

    Žinomas šefas Bobby Flay sako, kad restorano lygio ribeye kepsniui kartais pakanka ne vien druskos ir pipirų – svarbiausia yra gerai apgalvotas prieskonių mišinys ir saikas.

    Svečiuodamasis laidoje „Today“ jis pademonstravo savo pasirenkamą „rub“ tipo prieskonių derinį: druską, pipirus, kalendrą, papriką, čili miltelius ir kmynus.

    Nors kepsniams dažnai pasirenkami klasikiniai česnako ir žolelių akcentai, šis aromatų rinkinys, anot B. Flay, sukuria platesnį skonio profilį. Kalendra suteikia lengvų, kone gėliškų natų, kurios subalansuoja čili aštrumą, o kmynai prideda žemiško gilumo.

    Vis dėlto šefas pabrėžia, kad mišinys yra gana intensyvus, todėl jis renkasi prieskoniais padengti tik vieną kepsnio pusę – taip išlieka aiškiau juntamas pačios mėsos skonis ir jos niuansai.

    Kaip prieskoniai padeda suformuoti plutelę

    Pasak B. Flay, toks džiovintų prieskonių sluoksnis gali padėti lengviau išgauti gražią apskrudusią plutelę. Tam svarbu prieš gardinant mėsą nusausinti – taip prieskoniai geriau „prilimpa“ ir kepant skatina ryškesnį apskrudimą.

    Ši detalė aktuali ir tiems, kurie neturi laiko ilgesniam mėsos džiovinimui šaldytuve: prieskoniai gali prisidėti prie sodresnės rudos plutelės susidarymo.

    Ribeye ypatumai: atlaidesnis, bet reikalaujantis kontrolės

    Ribeye kepsnys vertinamas dėl marmuringumo ir natūralaus minkštumo, todėl jis laikomas vienu „atlaidesnių“ pasirinkimų. Tačiau, pridėjus džiovintų prieskonių sluoksnį, atsiranda rizika, kad jie perkais ir apdegs.

    Kad to išvengtų, B. Flay pataria naudoti aukštai temperatūrai tinkantį aliejų, pavyzdžiui, rafinuotą avokadų arba rapsų. Toks pasirinkimas padeda prieskoniams gražiai paruduoti, o ne virsti kartumu.

    Dar viena jo minimų krypčių – atidesnė kaitros kontrolė, ypač kai siekiama ryškios plutelės. Šefas taip pat primena, kad ribeye yra vienas tų kepsnių, kuriems dažnai tinka „reverse sear“ metodas.

    Saldumo akcentas ir dūmo skonis

    B. Flay yra minėjęs ir kitą kelią plutelės skoniui paryškinti – į korėjietiško stiliaus prieskonių mišinį jis įmaišo šaukštą medaus. Tai suteikia saldumo ir padeda formuotis karamelizacijos natoms.

    Tokį skonį jis sieja ir su kepimu virš medžio ar anglių: dūmas, saldumas ir prieskonių sodrumas, anot šefo, gerai dera su ryškiu ribeye „jautienos“ skoniu.

  • Šis triukas pakeis bulves ant grilio: iškeps greičiau ir oda bus traški, nebeprilips

    Kur dažniausiai suklystama?

    Kepant bulves ant grilio dažnai atrodo, kad užtenka jas nuplauti ir dėti ant grotelių, tačiau rezultatas neretai nuvilia. Per karšta kaitra greitai apsvilina odelę, o vidus lieka kietas, nes krakmolui reikia laiko suminkštėti.

    Bulvių tekstūra keičiasi tada, kai krakmolas įgeria drėgmę ir „sustingsta“ minkštoje masėje, todėl vien stiprios ugnies neužtenka. Dėl to svarbiausia yra suvaldyti laiką, drėgmę ir riebalų sluoksnį, kuris padeda traškėti paviršiui.

    Kaip sutrumpinti kepimo laiką?

    Patikimiausias būdas paspartinti kepimą yra trumpai apvirti bulves pasūdytame vandenyje, kol jos tik vos suminkštėja. Tada ant grilio jos baigia kepti gerokai greičiau, o tikimybė, kad vidus liks kietas, smarkiai sumažėja.

    Jei apvirti nesinori, padeda pjaustymas: skiltelės, ketvirčiai ar plonesni griežinėliai įkaista greičiau ir tolygiau. Prieš dedant ant grotelių bulves verta gerai nusausinti, nes drėgmė ant paviršiaus labiau garina nei skrudina.

    Plonas aliejaus sluoksnis prieš pat kepimą yra dar vienas svarbus žingsnis: jis gerina šilumos perdavimą ir padeda susiformuoti traškesnei odelei. Be to, riebalai mažina prilipimo riziką, ypač jei grotelės švarios ir pakankamai įkaitintos.

    Traškios odelės ir neprilimpantis paviršius

    Geriausia bulves dėti ant gerai įkaitintų, nuvalytų ir lengvai pateptų grotelių, nes ant šalto metalo jos dažniau prilimpa. Taip pat svarbu jų nevartyti kas minutę: paviršiui reikia kelių minučių, kad „užsitrauktų“ ir atsirastų apskrudusi plutelė.

    Jei bulves kepėte folijoje, traškumą galima susigrąžinti paprastai. Likus maždaug dešimčiai minučių iki pabaigos nuimkite foliją ir perkelkite bulves tiesiai ant grotelių, kad odelė apskrustų, o vidus liktų minkštas.

    Prieskonius verta maišyti su aliejumi, kuriuo tepate bulves, tuomet jie geriau prilimpa prie odelės ir tolygiau skrunda. Klasikinis derinys yra druska, pipirai ir česnakas, o ryškesniam aromatui tinka rozmarinas, čiobrelis ar raudonėlis.