CP v2

Tag: Keptos daržovės

  • Šitaip keptų burokėlių dar neragavote: paprasta gudrybė pavers juos saldžiu gardėsiu

    Šitaip keptų burokėlių dar neragavote: paprasta gudrybė pavers juos saldžiu gardėsiu

    Burokėliai nuo vaikystės daug kam kelia prieštaringus jausmus: vieni juos dievina, kiti vengia. Vis dėlto lėtai kepami orkaitėje jie atsiskleidžia visai kitaip nei įprastuose salotose ar sriubose.

    Kepant uždengtame inde burokėliai karamelizuojasi, tampa ypač minkšti ir natūraliai saldesni. Česnakai, svogūnai ir žolelės suteikia sodrų aromatą, todėl šis patiekalas dažnai patinka net tiems, kurie burokėlių paprastai nemėgsta.

    Kodėl verta rinktis keptus?

    Burokėliai vertinami dėl skaidulų, folio rūgšties ir kalio, o ryški spalva rodo betalainų gausą. Terminis apdorojimas keičia skonį, bet išlaiko dalį naudingų medžiagų, o patiekalą lengva pritaikyti tiek pietums, tiek vakarienei.

    Pastaraisiais metais burokėliai vis dažniau naudojami ne tik barščiams ar mišrainėms: populiarėja burokėlių užtepėlės, traškučiai, humusas, net desertai. Kepti burokėliai tinka kaip garnyras, šiltų salotų pagrindas ar ingredientas sumuštiniams.

    Ingredientai ir proporcijos

    Receptui prireiks apie 1 kilogramo žalių burokėlių, 2–3 svogūnų ir 4–5 česnako skiltelių. Taip pat naudokite druską, džiovintus žolelių mišinius, juoduosius pipirus ir apie 5–6 šaukštus augalinio aliejaus.

    Jei mėgstate ryškesnį prieskonį, tinka ir kaukazietiško tipo prieskonių mišiniai. Svarbiausia nepadauginti, kad prieskoniai neužgožtų natūralaus burokėlių saldumo.

    Kaip iškepti, kad tirptų burnoje

    Nulupkite burokėlius ir supjaustykite stambiomis skiltimis, o svogūnus bei česnaką supjaustykite riekelėmis. Viską sumaišykite su aliejumi, druska ir prieskoniais, tuomet sudėkite į karščiui atsparų indą.

    Indą sandariai uždenkite folija ir kepkite apie 1 valandą 180 laipsnių temperatūroje. Tuomet foliją nuimkite, permaišykite ir kepkite dar apie 30 minučių, kad paviršius lengvai apskrustų ir atsirastų daugiau karamelizuotų natų.

    Patiekite karštus kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies, o atvėsusius naudokite salotoms su sūriu ir riešutais. Jei liko kitai dienai, skonis dažnai būna dar sodresnis.

  • Virtuvės triukas, kuris gelbsti: kaip per 15 minučių lengvai nulupsite papriką

    Jei paprikos odelė erzina ir gadina patiekalo tekstūrą, jos nulupti nereikia nei specialių įrankių, nei ilgo vargo. Svarbiausia papriką trumpai stipriai pakaitinti ir iškart palikti po dangčiu, kad susidarytų garai. Tuomet odelė atsiskiria gerokai lengviau, o minkštimas lieka sultingas.

    Papriką nuplaukite, gerai nusausinkite ir perpjaukite pusiau. Pašalinkite kotelį, sėklas ir šviesias pertvaras, tada dėkite gabalėlius ant skardos odele į viršų. Kepkite po labai įkaitintu griliu arba su viršutine kaitra 220–240 laipsnių temperatūroje, kol odelė vietomis patamsės, sutrūkinės ir pradės „pūslėtis“.

    Iškepusią papriką nedelsdami perkelkite į dubenį ir sandariai uždenkite lėkšte ar dangčiu. Palikite 10–15 minučių, kad garai patektų tarp odelės ir minkštimo. Po to odelę dažniausiai pakanka suimti pirštais ir švelniai nuplėšti, o likučius galima nugramdyti buke peilio puse.

    Šis būdas veikia dėl dviejų dalykų: kaitra atskiria odelę nuo suminkštėjusio minkštimo, o po dangčiu susikaupusi drėgmė dar labiau „atkelia“ sluoksnius. Jei papriką paliksite atvirą, ji pradės džiūti, todėl odelė gali vėl tvirčiau prilipti ir lupti bus sunkiau.

    Nulupta, kepta paprika ypač tinka trintoms sriuboms, padažams, užtepėlėms, įdarams ar daržovių troškiniams, nes sutrynus nelieka kietų odelės gabalėlių. Be to, apkepimas sustiprina saldumą ir aromatą, todėl skonis tampa ryškesnis nei naudojant žalią papriką.

    Dažniausios klaidos yra bandymas lupti žalią papriką, per žema kepimo temperatūra ir per ilgas kepimas, kol visa odelė pajuoduoja. Jei kaitra per silpna, paprika tiesiog suminkštėja ir išskiria sultis, bet odelė vis tiek laikosi. Geriausia orientuotis į tai, kad odelė būtų vietomis aiškiai patamsėjusi ir sutrūkinėjusi, o tada papriką iškart uždengti.