Jei paprikos odelė erzina ir gadina patiekalo tekstūrą, jos nulupti nereikia nei specialių įrankių, nei ilgo vargo. Svarbiausia papriką trumpai stipriai pakaitinti ir iškart palikti po dangčiu, kad susidarytų garai. Tuomet odelė atsiskiria gerokai lengviau, o minkštimas lieka sultingas.
Papriką nuplaukite, gerai nusausinkite ir perpjaukite pusiau. Pašalinkite kotelį, sėklas ir šviesias pertvaras, tada dėkite gabalėlius ant skardos odele į viršų. Kepkite po labai įkaitintu griliu arba su viršutine kaitra 220–240 laipsnių temperatūroje, kol odelė vietomis patamsės, sutrūkinės ir pradės „pūslėtis“.
Iškepusią papriką nedelsdami perkelkite į dubenį ir sandariai uždenkite lėkšte ar dangčiu. Palikite 10–15 minučių, kad garai patektų tarp odelės ir minkštimo. Po to odelę dažniausiai pakanka suimti pirštais ir švelniai nuplėšti, o likučius galima nugramdyti buke peilio puse.
Šis būdas veikia dėl dviejų dalykų: kaitra atskiria odelę nuo suminkštėjusio minkštimo, o po dangčiu susikaupusi drėgmė dar labiau „atkelia“ sluoksnius. Jei papriką paliksite atvirą, ji pradės džiūti, todėl odelė gali vėl tvirčiau prilipti ir lupti bus sunkiau.
Nulupta, kepta paprika ypač tinka trintoms sriuboms, padažams, užtepėlėms, įdarams ar daržovių troškiniams, nes sutrynus nelieka kietų odelės gabalėlių. Be to, apkepimas sustiprina saldumą ir aromatą, todėl skonis tampa ryškesnis nei naudojant žalią papriką.
Dažniausios klaidos yra bandymas lupti žalią papriką, per žema kepimo temperatūra ir per ilgas kepimas, kol visa odelė pajuoduoja. Jei kaitra per silpna, paprika tiesiog suminkštėja ir išskiria sultis, bet odelė vis tiek laikosi. Geriausia orientuotis į tai, kad odelė būtų vietomis aiškiai patamsėjusi ir sutrūkinėjusi, o tada papriką iškart uždengti.