Tag: Kerala

  • Tenesyje prapliupo „kruvinas“ lietus: iš dangaus krito į mėsą panašūs gabalėliai

    Tenesyje prapliupo „kruvinas“ lietus: iš dangaus krito į mėsą panašūs gabalėliai

    Vieną rugpjūčio dieną netoli Tenesio (JAV) vietovės tabako plantacijoje dirbę žmonės išgirdo įprastą lietaus barbenimą į lapus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad krituliai – neįprasti. Lietus esą buvo intensyviai raudonos spalvos, o kartu su lašais ant žemės krito smulkūs gabalėliai, primenantys mėsą ir riebalus.

    Kaip rašo „Popular Science“, liudininkai surinko keistos medžiagos fragmentus nuo tabako lapų ir parodė juos plantacijos savininkui E. M. Chandleriui. Žinia apie neįprastą „kruviną“ lietų greitai pasklido apylinkėse ir sudomino mokslininkus.

    Mėginiai pateko daktarui Gerardui Troostui, kuris iš karto atkreipė dėmesį į stiprų, atstumiantį kvapą, primenantį yrantį gyvūninį audinį. Atlikęs analizę, jis padarė išvadą, kad medžiaga iš tiesų yra gyvūninės kilmės.

    Vis dėlto mokslininkui nepavyko tiksliai nustatyti, kaip tokie likučiai atsidūrė danguje ir iš kur jie atsirado. Viena iš hipotezių – stiprus vėjas galėjo pakelti yrantį gyvūną ar jo dalis ir nunešti prie audros debesies, o ten jie išsisklaidė didesniame plote.

    Kiek teritorijos apėmė keistas opadas

    Į įvykio vietą atvykęs Williamas F. Cooperis vėliau aprašė, kad neįprastas opadas apėmė maždaug 50 metrų pločio ir apie 700 metrų ilgio juostą. Toks mastas dar labiau pakurstė kalbas ir spėliones, ar tai galėjo būti sąmoninga apgaulė.

    Tuo metu JAV visuomenė vis dar prisiminė prieš dešimtmetį Virdžinijoje įvykusį Nato Turnerio vadovautą vergų sukilimą. Turneris buvo pasakojęs apie neįprastus „ženklus“ danguje ir kraujo lašus ant augalų lapų, kuriuos interpretavo kaip religinę pranašystę.

    Dėl šio konteksto Tenesio „kruvinas lietus“ sukėlė audringas reakcijas. Dalis pietinių valstijų gyventojų įžvelgė galimą naujų neramumų pranašą, o kai kurie šiaurėje reiškinį aiškino kaip „dangišką“ vergovės pasmerkimą.

    Ar tai tikrai buvo mistifikacija?

    Ilgainiui pasigirdo ir kaltinimų, kad visa istorija galėjo būti surežisuota pačių pirmųjų liudininkų. Vis dėlto tokia versija vėliau buvo ginčijama medicinos žurnale „The Western Journal of Medicine and Surgery“, kuris 1841 metų gruodį publikavo informaciją, paneigiančią mistifikacijos paaiškinimą.

    Panašūs pasakojimai apie raudonos spalvos lietų skirtingose pasaulio vietose kartojosi ir vėlesniais laikais. Kaip šiuolaikinis pavyzdys minimas Keralos regionas Indijoje, kur 2001 metais per musoną taip pat fiksuotas intensyviai raudonas lietus.

    Tų mėginių analizės parodė, kad spalvą galėjo lemti dumblių sporos, nors buvo svarstoma ir kita galimybė – vėjų atneštos dulkės iš Vakarų Azijos dykumų. Tai rodo, kad pats vandens paraudimas nebūtinai turi vieną priežastį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad raudonas lietus ir į mėsą panašūs fragmentai greičiausiai yra du atskiri reiškiniai. Vanduo gali nusidažyti dėl mikroorganizmų ar dulkių, o organinės kilmės liekanos į orą gali patekti dėl stiprių vėjų, audrų ar net paukščių. Vis dėlto Tenesio atvejis iki šiol lieka paslaptingas.

  • Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Pietinėje Indijos Keralos valstijoje gelbėtojai tęsia paieškas po nuošliaužos, kurią sukėlė smarkios musoninės liūtys. Pareigūnų teigimu, vis dar ieškoma penkių dingusių žmonių, o darbą apsunkina nesiliaujantis lietus ir nuošliaužų rizika.

    Nuošliauža įvyko Vajjanado (Wayanad) rajone, kalvotoje vietovėje, kur šlaitai po ilgalaikių liūčių tampa itin nestabilūs. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, dirbę netoli tunelio statybų aikštelės, dar septyni sužeisti ir gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie nelaimės vietą

    Vietos tarnybos teritoriją suskirstė į zonas, į paiešką įtrauktos specializuotos nelaimių valdymo komandos ir tarnybiniai šunys. Gelbėtojai tikrina purvo ir nuolaužų užverstą plotą, tačiau prognozuojami krituliai verčia dirbti atsargiau.

    Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip nuo šlaito nuslinkusi didžiulė žemių masė rovė medžius ir nušlavė metalines bei medžiagines užtvaras, įrengtas aplink statybų zoną. Tokiose situacijose papildomą pavojų kelia pakartotinės nuošliaužos, kurios neretai įvyksta praėjus kelioms valandoms ar net dienai po pirmojo slinkimo.

    Įtarimai dėl žmogaus veiklos

    Keralos žemės ūkio ministras T. Siddique žiniasklaidai teigė manantis, kad tai galėjo būti ne vien gamtinis reiškinys. Jo vertinimu, nuošliaužą galėjo paskatinti „ne moksliškai“ supiltos žemės ir nepašalintos statybų atliekos, nors dėl tikslios priežasties dar laukiama ekspertų išvadų.

    Statybų bendrovė savo ruožtu neigia atsakomybę ir tvirtina, kad šlaito slinkimas prasidėjo gerokai aukščiau už darbų vietą. Valdžios institucijos pradėjo tyrimą, kuriame bus vertinami tiek kritulių mastai, tiek statybų aikštelės inžineriniai sprendimai ir šlaitų stabilumo užtikrinimas.

    Musonai ir stiprėjantys ekstremalūs reiškiniai

    Kerala ir kitos Indijos dalys musonų sezonu reguliariai susiduria su potvyniais ir nuošliaužomis, ypač kalvotose vietovėse. Specialistai pabrėžia, kad klimato kaitos įtaka Pietų Azijos musonams didina ekstremalių liūčių tikimybę, o krituliai vis dažniau iškrenta trumpais, bet labai intensyviais pliūpsniais.

    Indijos meteorologijos tarnyba yra perspėjusi, kad artimiausiomis dienomis šiaurinėje šalies dalyje gali būti dar gausesnių kritulių. Tokie orų svyravimai atneša ne tik trumpalaikį atokvėpį nuo karščio, bet ir palieka vandens apsemtas teritorijas bei didina infrastruktūros, įskaitant statybų objektus šlaituose, pažeidžiamumą.