Vieną rugpjūčio dieną netoli Tenesio (JAV) vietovės tabako plantacijoje dirbę žmonės išgirdo įprastą lietaus barbenimą į lapus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad krituliai – neįprasti. Lietus esą buvo intensyviai raudonos spalvos, o kartu su lašais ant žemės krito smulkūs gabalėliai, primenantys mėsą ir riebalus.
Kaip rašo „Popular Science“, liudininkai surinko keistos medžiagos fragmentus nuo tabako lapų ir parodė juos plantacijos savininkui E. M. Chandleriui. Žinia apie neįprastą „kruviną“ lietų greitai pasklido apylinkėse ir sudomino mokslininkus.
Mėginiai pateko daktarui Gerardui Troostui, kuris iš karto atkreipė dėmesį į stiprų, atstumiantį kvapą, primenantį yrantį gyvūninį audinį. Atlikęs analizę, jis padarė išvadą, kad medžiaga iš tiesų yra gyvūninės kilmės.
Vis dėlto mokslininkui nepavyko tiksliai nustatyti, kaip tokie likučiai atsidūrė danguje ir iš kur jie atsirado. Viena iš hipotezių – stiprus vėjas galėjo pakelti yrantį gyvūną ar jo dalis ir nunešti prie audros debesies, o ten jie išsisklaidė didesniame plote.
Kiek teritorijos apėmė keistas opadas
Į įvykio vietą atvykęs Williamas F. Cooperis vėliau aprašė, kad neįprastas opadas apėmė maždaug 50 metrų pločio ir apie 700 metrų ilgio juostą. Toks mastas dar labiau pakurstė kalbas ir spėliones, ar tai galėjo būti sąmoninga apgaulė.
Tuo metu JAV visuomenė vis dar prisiminė prieš dešimtmetį Virdžinijoje įvykusį Nato Turnerio vadovautą vergų sukilimą. Turneris buvo pasakojęs apie neįprastus „ženklus“ danguje ir kraujo lašus ant augalų lapų, kuriuos interpretavo kaip religinę pranašystę.
Dėl šio konteksto Tenesio „kruvinas lietus“ sukėlė audringas reakcijas. Dalis pietinių valstijų gyventojų įžvelgė galimą naujų neramumų pranašą, o kai kurie šiaurėje reiškinį aiškino kaip „dangišką“ vergovės pasmerkimą.
Ar tai tikrai buvo mistifikacija?
Ilgainiui pasigirdo ir kaltinimų, kad visa istorija galėjo būti surežisuota pačių pirmųjų liudininkų. Vis dėlto tokia versija vėliau buvo ginčijama medicinos žurnale „The Western Journal of Medicine and Surgery“, kuris 1841 metų gruodį publikavo informaciją, paneigiančią mistifikacijos paaiškinimą.
Panašūs pasakojimai apie raudonos spalvos lietų skirtingose pasaulio vietose kartojosi ir vėlesniais laikais. Kaip šiuolaikinis pavyzdys minimas Keralos regionas Indijoje, kur 2001 metais per musoną taip pat fiksuotas intensyviai raudonas lietus.
Tų mėginių analizės parodė, kad spalvą galėjo lemti dumblių sporos, nors buvo svarstoma ir kita galimybė – vėjų atneštos dulkės iš Vakarų Azijos dykumų. Tai rodo, kad pats vandens paraudimas nebūtinai turi vieną priežastį.
Mokslininkai pabrėžia, kad raudonas lietus ir į mėsą panašūs fragmentai greičiausiai yra du atskiri reiškiniai. Vanduo gali nusidažyti dėl mikroorganizmų ar dulkių, o organinės kilmės liekanos į orą gali patekti dėl stiprių vėjų, audrų ar net paukščių. Vis dėlto Tenesio atvejis iki šiol lieka paslaptingas.
Leave a Reply