CP v2

Tag: Keramika

  • Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Archeologai, kasinėję vieną svarbiausių Rusijos stačiatikių centrų – Trejybės Sergijaus laurą, aptiko keraminio indo fragmentą su senąja kirilica išraižytu įrašu. Radinys datuojamas maždaug XVII amžiumi, o tyrėjai sako, kad keli žodžiai gali slėpti tai, ko tokio laikotarpio buityje beveik niekada nebūna – konkretaus žmogaus vardą.

    Pasak mokslininkų, įrašas yra apgadintas, tačiau jame įžiūrimos raidės leidžia spėti, kad galėjo būti paminėtas Ivanas arba su konkrečia dirbtuve susijęs užrašas. Tokia detalė archeologams ypač vertinga, nes dauguma kasinėjimuose randamų kasdienių objektų lieka anoniminiai, net jei jų pagaminimo vieta aiški.

    Retas šansas prakalbinti amatą

    XVII amžiuje kasdieniai indai dažniausiai nebuvo pasirašinėjami, todėl net trumpa žymė gali tapti raktu į amatininkų pasaulį. Įrašas galėjo būti išraižytas paties puodžiaus, indo savininko arba žmogaus, atsakingo už keramikos gamybą vienuolynui, todėl dabar svarbiausia nustatyti, kokiai funkcijai jis buvo skirtas.

    Tokie radiniai leidžia ne tik priskirti daiktą konkrečiam asmeniui, bet ir tiksliau suprasti, kaip veikė vienuolynų ūkis bei dirbtuvės. Trejybės Sergijaus laura šimtmečius buvo ne vien religinis, bet ir kultūrinis bei ekonominis centras, kuriame dirbo įvairių amatų meistrai, tiek vienuoliai, tiek pasauliečiai.

    Ką parodys tyrimai?

    Artimiausias etapas – rašmens analizė ir keramikos sudėties tyrimai, kurie gali padėti tiksliau datuoti fragmentą ir nustatyti jo kilmę. Lyginant molio sudėtį, degimo technologiją ir ornamentiką su kitais radiniais, archeologai gali atsekti, ar indas buvo pagamintas vietoje, ar atkeliavo iš kito regiono.

    Ne mažiau svarbi ir pati inskripcija: specialistai paprastai vertina raidžių formas, braižymo gylį, žodžių trumpinimus ir to meto raštvedybos ypatybes. Jei pavyktų nustatyti, kad tai buvo vardas ar dirbtuvės žyma, atsirastų galimybė ieškoti paralelių kituose sluoksniuose ir tikėtis rasti daugiau panašiai pažymėtų fragmentų.

    Laurą kasinėjimai stebina ne pirmą kartą

    Šios vietovės archeologiniai tyrimai jau anksčiau pateikė retų radinių, susijusių su viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Rusijos istorija. Skelbiama, kad per pastaruosius metus čia aptikta ir neįprastų religinių ženklų spaudų, ir ankstyvųjų antkapių su išlikusiais įrašais, todėl naujasis fragmentas įsirašo į reikšmingų atradimų grandinę.

    Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausia šio atradimo vertė – galimybė priartėti prie konkretaus žmogaus, kuris paprastai istorijos šaltiniuose lieka nematomas. Jei hipotezė pasitvirtins, keli įbrėžti žodžiai ant indo gali tapti reta proga „prakalbinti“ XVII amžiaus amatininką ir jo darbą vienuolyno kasdienybėje.

  • Rudiliuose ikimokyklinukai atrado keramiką: iš lietuviško molio gimė kiškučiai ir nuotykiai

    Rudiliuose ikimokyklinukai atrado keramiką: iš lietuviško molio gimė kiškučiai ir nuotykiai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajone, Rudilių Jono Laužiko universaliame daugiafunkciame centre, viešėjo Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ „Zuikučių“ grupės ugdytiniai. Susitikimas tapo dar vienu bendradarbiavimo su rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigomis žingsniu, sujungusiu kūrybą ir pažinimą.

    Vaikus centro bendruomenė pakvietė į keramikos užsiėmimą, kuriame mažieji ne tik lipdė, bet ir sužinojo, koks molis randamas Lietuvoje bei kaip natūrali medžiaga virsta dirbiniu. Praktinėje dalyje vaikai minkė, kočiojo ir formavo molį, o jų rankose netrukus atsirado maži, saviti kūriniai – moliniai kiškučiai.

    Po kūrybinės veiklos centre prasidėjo judrios užduotys: vaikai leidosi ieškoti koridoriuose pasislėpusių spalvingų zuikučių. Ši žaidybinė užduočių grandinė skatino smalsumą, dėmesingumą ir komandinį susitelkimą, o kartu suteikė progą aktyviai pajudėti.

    Vėliau visi susirinko salėje, kur vaikų laukė bibliotekininkės Giedrės sekama pasaka. Ramus klausymosi etapas natūraliai papildė dienos programą ir padėjo vaikams pereiti nuo fizinio aktyvumo prie ramesnės, vaizduotę lavinančios veiklos.

    Susitikimą užbaigė muzikinė programa su dainomis ir šokiais, o taip pat pristatytos centre organizuojamos vaikų stovyklos. Centro darbuotojai akcentavo, kad stovyklų metu vaikai įgyja naujų patirčių, keliauja, dalyvauja edukacijose ir stiprina draugystes.

    Centro bendruomenė džiaugėsi augančia draugyste su ikimokyklinukais ir padėkojo „Zuikučių“ grupei už kūrybingą pusdienį. Tokie susitikimai rodo, kad edukacija už darželio ribų vaikams tampa įsimintina patirtimi, kurioje dera pažinimas, meninė raiška ir bendruomeniškumas.

  • Virtuvės retro hitas grįžta: keramikinis pyrago gaubtas kuria jaukumą ir medžiojamas blusturgiuose

    Keramikiniai pyrago gaubtai, primenantys tikro vaisių pyrago viršų, vėl tampa geidžiamu virtuvės akcentu. Socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi radiniais iš sendaikčių parduotuvių, o pirkėjus traukia ir praktiškumas, ir išraiškinga, jauki estetika.

    Šie indai su dangčiu buvo skirti ne kepimui, o jau iškeptam pyragui apsaugoti nuo išdžiūvimo ir aplinkos kvapų. Dažniausiai jie atrodo tarsi vyšnių, obuolių ar braškių pyragas su grotelėmis, o pats gaubtas neretai tampa virtuvės dekoru net tada, kai nenaudojamas.

    Kas tai ir kodėl vėl madinga?

    Nors dizainas asocijuojasi su 1930–1940 metų stilistika, didžioji bumo dalis siejama su 1980–1990 metais, kai tokie daiktai išpopuliarėjo kaip namų jaukumo detalė. Dabartinis sugrįžimas siejamas su vintage, cottagecore ir tvarumo tendencijomis, kai žmonės renkasi ilgaamžius, išraiškingus radinius vietoj masinės gamybos plastiko.

    Ieškantys autentiškos išvaizdos dažnai dairosi į sunkesnę keramiką, ryškesnį glazūros reljefą ir rankų darbo įspūdį. Tokie gaubtai neretai tampa ir dovanos idėja, nes sukuria namų šilumos simbolį, ypač jei šeimoje yra kepimo tradicija.

    Portugalijos keramika ir mažai žinomi gamintojai

    Dalis internete aptinkamų pyrago gaubtų siejami su Europos keramika, ypač Portugalija, garsėjančia ilgamete keramikos meistrystės tradicija. Šalies regionai, tarp jų ir Caldas da Rainha apylinkės, yra žinomi dėl dekoratyvios, augalų motyvais puoštos indų kultūros.

    Kolekcininkų diskusijose minimi ir mažiau dokumentuoti gamintojai, kurių darbai cirkuliuoja antrinėje rinkoje, tačiau apie pačias įmones informacijos išlikę nedaug. Dėl to konkretus gaubtas gali būti ne tik praktiškas virtuvės indas, bet ir nedidelė mįslė su kolekcionavimo prieskoniu.

    Kaip atskirti pyrago gaubtą nuo kitų retro indų?

    Pyrago gaubtas dažniausiai turi aiškiai pritaikytą dangtį ir yra skirtas uždengti jau paruoštą kepinį. Jį lengva supainioti su dekoratyvinėmis lėkštėmis ar komplektais, kurie buvo populiarūs kaip sienų puošmena, tačiau gaubto paskirtis pirmiausia yra saugojimas ir patiekimas.

    Perkant verta įvertinti dangčio prigludimą, įskilimus, glazūros pažeidimus ir svorį, nes tokie indai dažnai būna sunkūs. Jei planuojama kabinti ant sienos, būtina rinktis patikimus tvirtinimo sprendimus, kad dekoras būtų saugus kasdienėje buityje.

  • Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Tarptautinis vaikų kūrybinių darbų konkursas Wave on Wave-2026 šiemet surengtas jau dvyliktą kartą. Juo siekiama skatinti mokinius mąstyti apie technologijų įtaką kultūrai ir menui, kartu ugdant jų kūrybinius gebėjimus.

    2026 metais konkurso tema buvo XX amžiaus technologijos, pasirinkta minint Lietuvos radijo 100-metį. Organizatoriai akcentavo, kad technologijų raida keitė ne tik kasdienybę, bet ir meno formas, nuo fotografijos iki garso įrašų ir transliacijų.

    Konkurse dalyvavo keturios šalys: Latvija, Honkongas, Estija ir Lietuva. Iš viso pateikti 377 darbai iš 64 ugdymo įstaigų, todėl konkurencija buvo itin didelė.

    Vertinimo komisija darbus lygino pagal atlikimo techniką ir amžiaus grupes, o šiais metais įtraukė ir naują kategoriją – mišri technika. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją ugdyme derinti tradicines priemones su šiuolaikiniais sprendimais ir įvairiomis medžiagomis.

    Ryškiai pasirodė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos ir Dailės studijų mokiniai. Pirmąsias vietas skulptūros kategorijoje pelnė Rimgailė Maskoliūnaitė 6–10 metų amžiaus grupėje ir Agnė Cicėnaitė 16–19 metų grupėje.

    Antroji vieta 16–19 metų amžiaus skulptūros grupėje atiteko Jogai lei Maskoliūnaitei. Moksleivius konkursui ruošė meninio ugdymo mokytoja metodininkė Jolita Bužinskienė.

    Organizatorių teigimu, tokie konkursai padeda jauniesiems kūrėjams ne tik pristatyti savo darbus tarptautinei auditorijai, bet ir mokytis reflektuoti technologijų istoriją bei jos poveikį meninei raiškai. Ignalinos mokinių pasiekimai dar kartą parodė, kad regionuose ugdomi talentai sėkmingai konkuruoja plačiame tarptautiniame kontekste.

  • Baltasis vabalas įkvėpė keramiką, kuri atspindi 99,6 proc. saulės ir gali mažinti pastatų vėsinimo sąnaudas

    Baltasis vabalas įkvėpė keramiką, kuri atspindi 99,6 proc. saulės ir gali mažinti pastatų vėsinimo sąnaudas

    Pastatų vėsinimas sudaro reikšmingą pasaulinio elektros suvartojimo dalį, o karščio bangoms dažnėjant didėja ir poreikis efektyviai mažinti patalpų temperatūrą. Honkongo politechnikos universiteto (PolyU) tyrėjai pristatė pasyviai vėsinančią keramiką, kuri, jų teigimu, atspindi 99,6 proc. į ją krintančios saulės šviesos.

    Sprendimas gimė įkvėpus vieno ryškiausių gamtos „baltumo“ pavyzdžių – Cyphochilus genties vabalo, laikomo vienu balčiausių vabzdžių pasaulyje. Mokslininkų tikslas buvo gamtoje aptinkamą šviesos sklaidą perkelti į pramonėje pagaminamą, lauko sąlygoms tinkamą medžiagą.

    Kaip vabalas tapo technologija

    Cyphochilus vabalo žvyneliai yra balti ne dėl dažų ar pigmentų, o dėl labai tankios, hierarchiškai porėtos vidinės struktūros. Ji išsklaido šviesą skirtingais masteliais, todėl paviršius atrodo ypač ryškus ir tolygiai baltas.

    PolyU komanda, vadovaujama profesoriaus Wang Zuankai, šią architektūrą išanalizavo ir atkūrė keramikoje. Sukurta medžiaga turi panašią hierarchiškai porėtą sandarą, kuri leidžia efektyviai sklaidyti šviesą per visą saulės spektro diapazoną.

    Didelis atspindėjimas praktiškai reiškia, kad paviršius sugeria labai mažai saulės energijos, taigi ir mažiau įkaista. Tokios dangos ar fasadinės medžiagos teorijoje gali mažinti pastatų perkaitimą ir atitinkamai poreikį naudoti kondicionavimą.

    Ką duoda 99,6 proc. atspindėjimas

    Saulės atspindėjimo rodiklis parodo, kiek spinduliuotės paviršius grąžina atgal, o ne paverčia šiluma. Esant 99,6 proc. atspindėjimui, šiluminė apkrova nuo tiesioginių saulės spindulių tampa minimali, palyginti su daugeliu įprastų statybinių paviršių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad medžiaga veikia pasyviai, be elektros: ji mažina įkaitimą atspindėdama saulę, o šilumą gali išspinduliuoti infraraudonųjų bangų ruože. Tokie radiacinio vėsinimo principai pastaraisiais metais vis dažniau minimi kaip priemonė mažinti miestų šilumos salos efektą ir elektros pikus karščiausiomis valandomis.

    Vis dėlto reali energijos sąnaudų nauda priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato vietos, stogo ir fasadų geometrijos, šiluminės izoliacijos, langų ploto, vėdinimo bei to, ar kondicionavimas yra pagrindinis komforto užtikrinimo būdas. Kitaip tariant, pati medžiaga yra svarbi grandis, bet ne vienintelis sprendimas.

    Kitas iššūkis – Leidenfrost efektas

    Be atspindėjimo, komanda akcentuoja ir dar vieną savybę, susijusią su vadinamuoju Leidenfrost efektu. Tai reiškinys, kai ant labai įkaitusio paviršiaus skystis sudaro garų „pagalvę“, kuri apsunkina šilumos perdavimą ir mažina aušinimo efektyvumą.

    Tyrėjų teigimu, jų keramikos porėta struktūra ir itin hidrofilinės savybės leidžia vandeniui greitai pasiskirstyti ir įsigerti į poras, slopinant garų sluoksnio susidarymą. Skelbiama, kad taip galima išlaikyti efektyvesnį aušinimą net esant labai aukštoms temperatūroms, viršijančioms 800 laipsnių Celsijaus.

    Ši dalis svarbi ne tik pastatams: tokio tipo struktūriniai sprendimai gali būti aktualūs ir pramoniniams procesams, kur paviršių perkaitimas bei šilumos nuvedimas yra kritiškai svarbūs. Vis dėlto praktinės taikymo sritys priklausys nuo to, kaip medžiaga bus integruojama į konkrečias sistemas ir kokia bus jos kaina masinėje gamyboje.

    Tyrimas publikuotas žurnale Science, o darbe dalyvavo ir Honkongo miesto universiteto mokslininkai. PolyU tyrėjai teigia, kad medžiaga sukurta orientuojantis į realias lauko sąlygas: ji turėtų būti mechaniškai tvirta, atspari aplinkos poveikiui, o taip pat lengviau prižiūrima dėl savaiminio nusivalymo savybių.

    Jei tokios keramikos gamyba pasiteisins pramoniniu mastu, tai galėtų tapti dar vienu įrankiu miestams ir pastatų savininkams, ieškantiems būdų mažinti vėsinimo apkrovas ne didinant elektros vartojimą, o mažinant šilumos patekimą į pastato apvalkalą.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.