CP v2

Tag: Kęstutis Mažeika

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.