Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.
Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.
Kam parama nepasiekia?
Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.
Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.
„Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.
Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs
Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.
Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.
ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo
Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.
Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.
Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.
Leave a Reply