CP v2

Tag: Kevinas Warshas

  • JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    Infliacija nesitraukia

    JAV metinė infliacija rugpjūtį išliko 3,4 proc., tokia pati kaip liepą, ir atitiko ekonomistų prognozes. Vis dėlto mėnesinis kainų augimas pagreitėjo iki 0,4 proc. – tai sparčiausias tempas nuo gegužės.

    JAV darbo statistikos biuro duomenimis, bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. liepą. Šis rodiklis laikomas svarbiu vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje tampa tvaresnis.

    Kodėl mėnesinis šuolis svarbus

    Nors metinis rodiklis nepasikeitė, būtent mėnesinis pagreitėjimas signalizuoja atsinaujinantį kainų spaudimą. Liepą kainos kilo 0,1 proc., tad rugpjūčio šuolis reiškia keturis kartus greitesnį augimą.

    Metinė infliacija liko stabili ir dėl palankesnės palyginamosios bazės, nes skaičiuojama lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis. Tokiais atvejais net ir didesnis mėnesinis brangimas gali „pasimesti“ metiniame vidurkyje.

    Ką tai reiškia FED sprendimui

    Šie duomenys pasirodė likus kelioms dienoms iki Federalinio rezervo sprendimo dėl palūkanų normų. Rinkos dar prieš paskelbimą daugiausia tikėjosi, kad palūkanos bus didinamos ketvirčiu procentinio punkto, o po ataskaitos tokios nuotaikos sustiprėjo.

    FED tikslas yra 2 proc. infliacija, todėl bazinės infliacijos mažėjimas teoriškai rodo judėjimą teisinga kryptimi. Tačiau spartesnis mėnesinis brangimas didina riziką, kad infliacija gali vėl įsitvirtinti aukštesniame lygyje, ypač jei energijos kainos išliks padidėjusios.

    Energijos kainų smūgis

    Didesnį spaudimą kainoms, remiantis naujausiais duomenimis, kuria energetika. JAV degalų kainos vasaros pabaigoje kilo iki rekordinių lygių, o tai tiesiogiai veikia transporto kaštus ir netiesiogiai persiduoda į daugelį prekių bei paslaugų.

    Didžiausias poveikis dažnai juntamas dyzelino segmente, nes nuo jo priklauso logistikos ir žemės ūkio sąnaudos. Dėl to maisto ir kasdienių prekių kainos į energetikos šokus paprastai reaguoja su vėlavimu, todėl rugpjūčio rodikliai gali neatskleisti viso būsimo poveikio.

    „Turime būti tikri, kad bazinė infliacija juda link mūsų tikslo aiškiai ir pakankamai sparčiai, kitaip dar turime ką padaryti“, – sakė FED vadovas Kevinas Warshas.

    FED pagrindinė palūkanų norma pastaruoju metu buvo išlaikoma tame pačiame intervale, tačiau dalis sprendimų priėmėjų jau anksčiau signalizavo norą griežtinti politiką. Esant nepastoviems energijos kainų veiksniams, palūkanų trajektorija gali labiau priklausyti nuo mėnesinių infliacijos pokyčių, o ne nuo stabiliai atrodančio metinio skaičiaus.

  • FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas per savo pirmąją kalbą Jackson Hole simpoziume pareiškė, kad finansinės sąlygos JAV nėra pakankamai ribojančios, o bazinė infliacija kol kas reikšmingai neslūgsta. Tokio tono rinkos įvertino kaip griežtėjantį, didinantį tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos jau artimiausiame posėdyje.

    Warshas pabrėžė, kad ekonomika pastaraisiais mėnesiais veikiau stiprėjo nei silpo, o darbo rinka išlieka artima pilno užimtumo būklei. Jo teigimu, būtent kainų stabilumas šiuo metu turi būti pagrindinis Federalinio rezervo prioritetas, nes infliacija išlieka per aukšta ir per plati pagal prekių bei paslaugų krepšelį.

    „Man didelį įspūdį daro bendra ekonomikos būklė, kuri, panašu, sustiprėjo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Anot jo, vienas aiškiausių stiprybės ženklų yra atsparumas sukrėtimams, kurį demonstravo tiek realioji ekonomika, tiek finansų rinkos. Warshas taip pat akcentavo, kad dabartiniai duomenys neleidžia patikimai teigti, jog bazinės infliacijos tendencijos jau aiškiai juda link 2 proc. tikslo pakankamu tempu.

    Kalbėdamas apie infliacijos dinamiką, Federalinio rezervo vadovas rėmėsi asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) indeksu, kuris yra pagrindinis JAV centrinio banko stebimas rodiklis. Jis nurodė, kad per 12 mėnesių PCE infliacija siekė 3,7 proc., o per šešis mėnesius metiniu tempu buvo apie 4,1 proc., todėl, jo vertinimu, pergalės prieš infliaciją skelbti dar anksti.

    Rinkose po šių komentarų išaugo lūkesčiai dėl palūkanų didinimo: investuotojai ėmė labiau įkainoti 0,25 proc. punkto kėlimo scenarijų artimiausiame Federalinio rezervo posėdyje. Kartu su tuo pastebėtos ir obligacijų rinkos reakcijos, kai ilgalaikių JAV iždo vertybinių popierių pajamingumai kito, o JAV dolerio indeksas stiprėjo.

    DI ir produktyvumo klausimas

    Warshas kalboje atskirai išskyrė dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai, teigdamas, kad technologijų pažanga gali būti naujas svarbus produktyvumo veiksnys. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas per anksti vienareikšmiškai atsakyti, ar DI labiau papildys darbuotojų veiklą, ar pakeis dalį darbo vietų, ir kada šis efektas atsispindės makroekonominiuose rodikliuose.

    Pasak jo, Federaliniame rezerve suformuota darbo grupė analizuoja DI įtaką produktyvumui ir užimtumui, tačiau jos darbas neturės tiesioginės įtakos artimiausiems pinigų politikos sprendimams. Warshas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančias investicijas, susijusias su DI infrastruktūra, ir tai, kad dalis verslo kapitalo išlaidų augimo gali būti siejama būtent su šiuo technologiniu ciklu.

    Kodėl jis atsisako išankstinių užuominų?

    Vienas ryškiausių kalbos akcentų buvo Warsho atsisakymas praktikuoti vadinamąsias išankstines nuorodas apie būsimus sprendimus. Jis argumentavo, kad ši priemonė buvo svarbi per 2008 metų finansų krizę ir po jos, tačiau dabar gali klaidinti, nes rinkos pernelyg pradeda remtis centrinio banko signalais, o ne ekonominiais fundamentaliais duomenimis.

    „Neturėtume kurti režimo, kuriame rinkos dalyviai pirmiausia laukia centrinio banko, kad apsispręstų dėl kito sandorio“, – sakė Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, toks abipusis signalų skaitymas gali tapti veidrodžių sale, kai rinkos bando nuspėti Federalinį rezervą, o Federalinis rezervas pernelyg stebi rinkų reakcijas, prarasdamas jautrumą naujai informacijai. Warshas pabrėžė, kad klaidų kainą dažniausiai sumoka ne didžiausi finansų rinkų dalyviai, o namų ūkiai, susiduriantys su aukštomis kainomis ar didesniu neužtikrintumu dėl darbo.

    Baigdamas jis nurodė, kad yra įsipareigojęs ne iš anksto paskelbtam sprendimui, o disciplinai vertinti naujausius duomenis ir laikytis 2 proc. PCE infliacijos tikslo. Artimiausias Federalinio rezervo sprendimas dėl palūkanų numatytas rugsėjo 16 dieną, o rinkos iki tol itin jautriai reaguos į naujus infliacijos ir darbo rinkos rodiklius.

  • Fed žada mažiau užuominų rinkoms: Kevinas Warshas Jackson Hole aiškiai išdėstė prioritetus

    Naujasis JAV Federalinės rezervų sistemos (Fed) vadovas Kevinas Warshas per ekonomikos politikos simpoziumą Jackson Hole pasiuntė rinkoms aiškią žinią: centrinis bankas grįžta prie griežto mandato, bet mažiau aiškins, ką darys toliau. Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys – 2 proc. infliacijos tikslas ir siekis maksimalizuoti užimtumą.

    Warshas pabrėžė, kad vadinamosios išankstinės gairės dėl būsimų sprendimų bus naudojamos atsargiau. Jo teigimu, skaidrumas nėra savitikslis, o komunikacija turi tarnauti pinigų politikos kokybei, ypač kai ekonomikoje daug neapibrėžtumo.

    Mažiau signalų, daugiau neapibrėžtumo

    Tokia kryptis reiškia, kad iki kiekvieno Fed posėdžio rinkoms gali tekti gyventi su didesne nežinomybe dėl palūkanų normų. Pastaraisiais metais investuotojai buvo įpratę prie detalesnių užuominų apie galimus sprendimus, todėl bet koks tonas „mažiau žadėti iš anksto“ paprastai didina jautrumą naujiems duomenims.

    Warshas taip pat akcentavo, kad Fed nariai turėtų būti santūresni komentuodami politinius įvykius ir jų įtaką pinigų politikai. Praktikoje tai gali reikšti, kad rinkos daugiau informacijos bandys išskaityti ne iš pareiškimų, o iš makroekonominių rodiklių ir posėdžių sprendimų logikos.

    „Nusprendžiau pakeisti vadinamųjų išankstinių gairių formą ir funkciją. Komunikacija turi tarnauti svarbiausiam Fed uždaviniui – vykdyti tinkamą pinigų politiką“, – sakė Kevinas Warshas.

    2 proc. infliacija lieka „kietas“ tikslas

    Kalboje aiškiai pakartota, kad kainų stabilumas yra pamatinė Fed atsakomybė, o 2 proc. tikslas – nekintantis orientyras. Warshas pabrėžė, jog infliacija savaime negrįžta į vidurkį, todėl centrinis bankas privalo veikti ryžtingai, kai kainų augimas tampa per didelis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad aukšta infliacija tiesiogiai kenkia gerovei: ji mažina perkamosios galios stabilumą, didina verslo sąnaudas ir apsunkina ilgalaikius sprendimus tiek namų ūkiams, tiek įmonėms. Dėl to Fed, vertindamas situaciją, remsis duomenimis, kurie turi būti tikslūs, aktualūs ir praktiškai pritaikomi sprendimams priimti.

    „Kainų stabilumo tikslas – 2 proc. – yra tvirtas ir nuolatinis. Kainų stabilumas neatsiranda savaime, o aukšta infliacija pati savaime yra labai žalinga ekonominei gerovei“, – sakė Kevinas Warshas.

    Dėmesys užimtumui ir žaliavų rinkoms

    Kartu buvo pabrėžtas ir antrasis Fed mandato ramstis – maksimalus užimtumas. Warshas teigė, kad infliacijos suvaldymas nėra priešprieša darbo rinkos tikslams, o veikiau sąlyga tvariam augimui, kai atlyginimų ir kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Naujoji vadovybė išskyrė ir papildomą akcentą – pasaulinių žaliavų rinkų tendencijų stebėjimą. Žaliavų kainų svyravimai dažnai greitai persiduoda degalų, energijos ir dalies vartojimo prekių kainoms, todėl gali tapti svarbiu kanalu infliaciniams spaudimams sustiprėti.

    Po Warsho kalbos didelių sukrėtimų rinkose nefiksuota: dolerio kursas reikšmingai nesikeitė, o pagrindiniai JAV akcijų indeksai nežymiai paaugo. Vis dėlto investuotojams svarbiausia bus kitas etapas – artimiausias Fed posėdis, po kurio paaiškės, kaip naujoji komunikacijos strategija derės su sprendimais dėl palūkanų normų.

  • Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas penktadienį Jackson Hole simpoziume pirmą kartą sakys pagrindinę kalbą, kai ilgalaikės skolinimosi kainos išlieka padidėjusios, o infliacija vis dar negrįžta prie 2 proc. tikslo. Investuotojai iš šio pasirodymo tikisi aiškesnio signalo, ar Federalinis rezervų bankas pasirengęs griežtinti politiką.

    Jackson Hole simpoziumą nuo 1978 metais rengia Kanzaso miesto Federalinis rezervų bankas, o nuo 1982 metų jis vyksta Vajominge, Jackson Lake Lodge konferencijų centre. Į renginį susirenka apie 120 centrinių bankų vadovų, ekonomistų ir politikos formuotojų iš daugiau nei 70 valstybių, todėl bet koks tonas ar formuluotė gali paveikti rinkų lūkesčius.

    Šių metų tema skirta finansų inovacijoms, mokėjimams ir jų reikšmei politikai, tačiau kontekstas akivaizdžiai monetarinis. Jackson Hole tradiciškai vyksta tarp Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdžių, todėl pirmininko kalba tampa viena iš retų progų pakoreguoti rinkų „kompasą“ be oficialaus sprendimo dėl palūkanų.

    Warshas viešai pabrėžia, kad tikslas nesikeičia.

    „Nėra jokio minkšto infliacijos tikslo. Yra tikslas, ir jis yra 2 proc.“, – sakė K. Warshas.

    Tačiau rinkoms svarbiausia ne kryptis, o kelias. JAV centrinis bankas šiuo metu peržiūri savo veiklos principus ir komunikaciją, todėl pirmininkas vengia detalių išankstinių gairių, kurios anksčiau padėdavo sumažinti netikėtumus finansų rinkose.

    Naujausi duomenys spaudimą tik didina: asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, kurį Federalinis rezervų bankas laiko pagrindiniu rodikliu, liepą augo sparčiau nei tikėtasi, o metinis tempas išliko gerokai virš 2 proc. ribos. Bazinė infliacija taip pat laikosi aukščiau tikslo, todėl klausimas, ar palūkanos pakankamai riboja ekonomiką, išlieka atviras.

    Liepos mėnesį Federalinis atvirosios rinkos komitetas palūkanas paliko 3,50–3,75 proc. intervale, tačiau dalis regioninių bankų vadovų pasisakė už didinimą. Tuo pat metu išvestinių priemonių rinkoje matyti atsargesni lūkesčiai dėl griežtinimo, o šis skirtumas ir yra viena priežasčių, kodėl Jackson Hole kalba laikoma itin jautria.

    Obligacijų rinka tapo nervų centru

    Didžiausias testas persikėlė į ilgalaikių JAV valstybės obligacijų segmentą. JAV valstybės skola perkopė 40 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 36,8 trilijono eurų, o 10 ir 30 metų obligacijų pajamingumų šuoliai didina skolinimosi kainą visoje ekonomikoje nuo būsto paskolų iki verslo finansavimo.

    Ši dinamika privertė veikti JAV iždą. Iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė ketinantis bent padvigubinti 10–30 metų trukmės obligacijų supirkimus antrinėje rinkoje nuo 1,8 milijardo eurų iki 3,7 milijardo eurų per operaciją, taip mažinant ilgalaikių vertybinių popierių pasiūlą ir siekiant numušti pajamingumus.

    Vis dėlto rinka sureagavo nevienareikšmiškai: pajamingumai vėliau vėl kilo, todėl Bessentas viešai leido suprasti, kad iždas, reikalui esant, galėtų įsikišti didesne apimtimi. Susidaro neįprasta įtampa, kai fiskalinė institucija bando slopinti ilgalaikių palūkanų kilimą, o centrinis bankas gali būti linkęs leisti rinkai „padaryti dalį darbo“ griežtinant finansines sąlygas.

    Aukso ir bitkoino šuolis siunčia signalą

    Kai investuotojai pradeda abejoti, ar skola gali būti valdoma be infliacijos „pagalbos“, rinkoje stiprėja vadinamoji valiutos nuvertėjimo logika, kai ieškoma aktyvų, kurių pasiūla nėra lengvai plečiama. Tokiose fazėse dažnai brangsta auksas, stiprėja kriptovaliutų paklausa, o valiuta patiria spaudimą.

    Rugpjūtį auksas pabrango apie 15 proc. ir fiksavo vieną stipriausių mėnesių per kelis dešimtmečius, o bitkoinas šoktelėjo daugiau nei 25 proc., pasiekdamas naujas aukštumas. Kartu JAV dolerio indeksas, lyginantis dolerį su šešiomis pagrindinėmis valiutomis, judėjo žemyn, o šių signalų kombinacija rinkoms dažnai reiškia tą patį: infliacijos rizika nėra iki galo suvaldyta.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Jackson Hole dėmesingai stebės ir Europa, nes JAV palūkanų kryptis daro įtaką dolerio kursui, kapitalo srautams ir pasaulinėms finansavimo sąlygoms. Europos Centrinio Banko atstovai taip pat dalyvaus diskusijose, nors oficialiai akcentas šiemet nukreiptas į mokėjimų ateitį ir finansų inovacijas.

    Artimiausių sprendimų kalendorius sudėlioja papildomą įtampą: ECB skelbia savo posėdžių protokolus, o kitas sprendimas dėl palūkanų numatytas netrukus po to, kai rinka jau bus „suvirškinusi“ Warsho žinutes. Griežtesnis tonas Jackson Hole gali sustiprinti dolerį ir sugriežtinti globalias finansines sąlygas, o tai Europai reikštų sudėtingesnį balansą tarp augimo ir infliacijos.

    Dėl to penktadienio kalba nebėra vien tradicinis centrinio banko pasisakymas. Tai testas, ar Federalinis rezervų bankas gali įtikinti rinkas, kad 2 proc. infliacijos tikslas išlieka realus, o pasirinktas kelias yra pakankamai patikimas ir nuoseklus.

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV iždas gegužės 14 dieną aukcione pardavė 30 metų trukmės obligacijų už maždaug 21,3 mlrd. eurų, o pajamingumas pirmą kartą nuo 2007 metų peržengė 5 proc. ribą. Aukciono viršutinis pajamingumas siekė 5,058 proc., rodydamas, kad investuotojai už ilgalaikį skolinimą reikalauja vis didesnės grąžos.

    Šis šuolis užfiksuotas vos po kelių valandų, kai JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, jam perimant pareigas iš Jerome’o Powello. Rinkos reakcija sustiprino signalą, kad centriniam bankui gali tekti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Ketvirtadienį rinkoje 30 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,02 proc., o 10 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 4,44 proc. Tokie lygiai paprastai persiduoda į platesnę ekonomiką, nes nuo jų priklauso hipotekos, įmonių skolos ir kito kredito kainodara.

    Infliacija vėl tolsta nuo tikslo

    Naujausi infliacijos duomenys JAV parodė, kad vartotojų kainos per metus iki 2026 metų balandžio pakilo 3,8 proc. Tai gerokai viršija Federalinio rezervo sistemos siekiamą 2 proc. tikslą ir didina riziką, kad palūkanų mažinimas bus atidėtas.

    Prie kainų spaudimo prisideda išaugusios energijos sąnaudos, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai pasaulinėse energijos rinkose. Tuo pat metu gamintojų kainų rodikliai signalizuoja, kad sąnaudų spaudimas ekonomikoje išlieka platesnis, nei vien tik energetika.

    Ką reiškia 5 proc. riba?

    5 proc. riba 30 metų JAV obligacijoms rinkoje laikoma simboline, nes paskutinį kartą tokie lygiai buvo matomi prieš pasaulinę finansų krizę. Nors dabartinės sąlygos skiriasi, pats pajamingumų persikainojimas rodo, kad investuotojai reikalauja didesnės kompensacijos už infliacijos ir fiskalines rizikas.

    Augant ilgalaikiams pajamingumams, didėja ir JAV vyriausybės skolos aptarnavimo kaštai, ypač kai valstybės skola artėja prie maždaug 34,1 trln. eurų. Didesnės palūkanos reiškia didesnes biudžeto išlaidas, o tai gali skatinti dar didesnį skolinimosi poreikį.

    Kevinui Warshui – sudėtingas startas

    Kevinas Warshas Federalinio rezervo sistemos vairą perima itin jautriu momentu: ekonomika išlieka atspari, tačiau infliacija nekrenta taip greitai, kaip tikėtasi, o energijos kainų šuoliai gali ją vėl įžiebti. Dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanos turės išlikti aukštesnės ilgiau, kad būtų atkurta infliacijos kontrolės patikimumo prielaida.

    „Šis aukcionas yra ankstyvas priminimas, kad pasitikėjimą infliacijos suvaldymu teks atkurti ne vien pažadais, bet ir nuosekliais sprendimais“, – sakė rinkos analitikai, vertinę JAV iždo aukciono rezultatus.

    Kita investuotojų dalis įspėja, kad per ilgai išlaikytos griežtos finansavimo sąlygos gali pradėti smarkiau slopinti augimą ir darbo rinką. Aukšti obligacijų pajamingumai patys savaime griežtina finansines sąlygas, tačiau kartu didina rizikas labiau prasiskolinusiems namų ūkiams, verslui ir pačiai valstybei.

  • JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą FED vadovu: ką tai gali reikšti palūkanoms ir kriptoturtui

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą FED vadovu: ką tai gali reikšti palūkanoms ir kriptoturtui

    Kas nuspręsta Vašingtone

    JAV Senatas patvirtino prezidento Donaldo Trumpo pasirinktą kandidatą Keviną Warshą vadovauti Federalinei rezervų sistemai (FED). Už jo kandidatūrą balsavo 54 senatoriai, prieš buvo 45.

    K. Warshas pareigas eis ketverių metų kadenciją, perimdamas vairą iš Jerome’o Powello. J. Powello, kaip FED pirmininko, kadencija baigiasi penktadienį, tačiau viešai nurodoma, kad jis ketina likti FED valdyboje iki 2028 metų.

    Kas yra Kevinas Warshas

    K. Warshas nėra naujokas JAV centrinio banko sistemoje. Jis jau dirbo FED valdyboje 2006–2011 metais, kai JAV ekonomika išgyveno finansų krizę ir buvo priimami precedento neturintys sprendimai dėl finansų sistemos stabilizavimo.

    Prieš ir po darbo FED jis turėjo patirties privačiame sektoriuje, įskaitant veiklą investicinėje bankininkystėje „Morgan Stanley“. Šis derinys dažnai vertinamas kaip signalas, kad naujasis vadovas gali gerai išmanyti tiek finansų rinkų mechaniką, tiek centrinių bankų politikos ribas.

    Palūkanos, politika ir kriptoturtas

    Patvirtinimo procesą lydėjo klausimai apie palūkanų normų kryptį ir FED nepriklausomumą, nes pastaraisiais metais santykiai tarp D. Trumpo ir J. Powello buvo tapę viešai įtempti. Palūkanų tema JAV išlieka viena jautriausių, nes ji tiesiogiai veikia būsto paskolas, vartojimą, įmonių skolinimąsi ir dolerio kursą.

    K. Warshas viešai yra pripažinęs, kad bitkoinas yra svarbus turtas, galintis suteikti įžvalgų politikos formuotojams. Ši pozicija rinkose neretai interpretuojama kaip santūriai palankesnis požiūris į kriptoturtą, nors tai savaime nereiškia liberalesnės reguliavimo linijos.

    Finansinių interesų deklaracijos, viešintos kandidatūros svarstymo metu, rodė, kad K. Warshas turi investicijų, susijusių su keliomis kripto sektoriaus įmonėmis ir projektais, taip pat su kai kuriais žetonais. Tokia informacija paprastai kelia papildomų klausimų dėl interesų konflikto valdymo, todėl tikėtina, kad jo sprendimai bus atidžiai stebimi.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje buvo aptariama ir tai, kad JAV Teisingumo departamentas buvo pradėjęs tyrimą dėl J. Powello, susijusį su teiginiais apie centrinio banko būstinės renovaciją. Vėliau pranešta, kad tyrimo atsisakoma, o klausimai perduodami FED generaliniam inspektoriui, taip atveriant kelią vadovybės kaitai be papildomos teisinės įtampos.

    Rinkoms artimiausiu metu svarbiausia bus tai, kokius signalus K. Warshas siųs dėl infliacijos kontrolės, palūkanų mažinimo tempo ir finansinio stabilumo rizikų. Kriptoturto rinkai papildomą reikšmę gali turėti tai, ar FED komunikacijoje atsiras daugiau dėmesio skaitmeniniam turtui ir jo poveikiui pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

  • Kevino Warscho kandidatūra į FED vadovus: Senato komitetas pritarė, toliau spręs visas Senatas

    Kevino Warscho kandidatūra į FED vadovus: Senato komitetas pritarė, toliau spręs visas Senatas

    JAV Senato Bankininkystės komitetas pritarė Kevino Warscho kandidatūrai vadovauti Federalinei rezervų sistemai (FED) ir perdavė nominaciją galutiniam balsavimui visame Senate. Sprendimas priimtas balsų persvara 13 prieš 11, o balsavimas iš esmės vyko pagal partijų linijas.

    Komiteto pirmininkas Timas Scottas po balsavimo teigė, kad K. Warscho lyderystė šiuo metu FED esanti ypač reikalinga. Jei Senatas patvirtins kandidatūrą, K. Warshas pakeistų dabartinį FED pirmininką Jerome’ą Powellą, kurio kadencijos pabaiga jau arti.

    „Kevino Warscho lyderystė Federalinėje rezervų sistemoje dabar yra būtinesnė nei bet kada anksčiau“, – sakė Senato Bankininkystės komiteto pirmininkas Timas Scottas.

    Kandidatas pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug klausimų dėl palūkanų normų ir FED nepriklausomumo, nes šie klausimai JAV politikoje tapo itin jautrūs. Viešojoje erdvėje taip pat netrūko diskusijų apie ankstesnius Donaldo Trumpo pareiškimus dėl FED vadovybės ir įtampos su J. Powellu.

    Vienas svarbiausių foninių veiksnių buvo JAV Teisingumo departamento tyrimas, susijęs su teiginiais dėl FED būstinės renovacijos aplinkybių. Vėliau, viešai paskelbus, kad tyrimas nutrauktas, dalis dvejojusių senatorių pakeitė poziciją ir parėmė K. Warscho kandidatūrą.

    Tuo metu demokratų stovykloje ryškiausiai išsiskyrė senatorė Elizabeth Warren, kritikavusi riziką, kad politinė įtaka gali silpninti FED savarankiškumą. Ji balsavo prieš ir argumentavo, kad sprendimas gali atverti kelią didesniam politiniam spaudimui centriniam bankui.

    K. Warshas, anksčiau dirbęs FED Valdytojų taryboje 2006–2011 metais ir turintis investicinės bankininkystės patirties, per klausymus taip pat kalbėjo apie skaitmeninį turtą. Jis pabrėžė, kad skaitmeninės finansų priemonės jau yra įsitvirtinusios finansinių paslaugų sektoriuje, o jų reguliavimas turėtų atsižvelgti į rinkos realybę.

    Nominacijos svarstymas dabar persikelia į visą Senatą, kur laukia galutinis balsavimas. Rinkos dalyviai ir ekonomistai atidžiai stebi procesą, nes FED vadovybės pokyčiai gali turėti įtakos pinigų politikos krypčiai, komunikacijai su rinka ir požiūriui į finansų sistemos rizikas, įskaitant skaitmeninį turtą.

  • Senatorius atitraukė blokadą: Trumpo žmogus Kevinas Warshas jau arti Fed vadovo posto

    Senatorius atitraukė blokadą: Trumpo žmogus Kevinas Warshas jau arti Fed vadovo posto

    JAV respublikonų senatorius Thom Tillis iš Šiaurės Karolinos atsiėmė savo prieštaravimą prezidento Donaldo Trumpo pasirinktam kandidatui vadovauti Federalinei rezervų sistemai. Tai atveria kelią, kad buvęs Fed valdytojas ir finansininkas Kevinas Warshas galėtų pakeisti dabartinį pirmininką Jerome’ą Powellį, kurio kadencija šiame poste artėja prie pabaigos.

    T. Tilliso pozicija iki šiol buvo esminė kliūtis, nes respublikonų kontroliuojamame Senato bankininkystės komitete ji leido vilkinti svarstymą. Sprendimas pasikeitė po to, kai Teisingumo departamentas baigė tyrimą dėl Federalinės rezervų sistemos būstinės renovacijos projekto ir nebetęsė baudžiamojo pobūdžio proceso krypties.

    Kas pakeitė senatoriaus sprendimą

    Senatorius viešai nurodė, kad jo abejonės buvo susijusios su rizika, jog teisėsauga galėjo būti naudojama kaip politinis spaudimo instrumentas, galintis paveikti centrinio banko nepriklausomumą. Jo teigimu, gavus patikinimus, kad byla laikoma visiškai užbaigta, jis pasirengęs leisti nominacijai judėti toliau.

    „Esu pasirengęs tęsti pono Warsho tvirtinimo procesą. Manau, kad jis bus puikus Fed vadovas“, – sakė Thom Tillis.

    Didžiausio dėmesio sulaukęs klausimas buvo susijęs su daugiamilijardinės vertės pastato renovacija Vašingtone. Projekto sąmata, remiantis viešai skelbtais skaičiais, išaugo iki maždaug 2,13 milijardo eurų, kai anksčiau buvo kalbama apie maždaug 1,62 milijardo eurų, o tai tapo patogia tema politinei kritikai dėl išlaidų kontrolės.

    Kodėl ši savaitė svarbi rinkoms

    Senato bankininkystės komitetas planuoja balsuoti dėl K. Warsho kandidatūros artimiausiomis dienomis. Tuo pat metu Federalinės rezervų sistemos politikos formuotojai renkasi į posėdį, kuriame, rinkų lūkesčiais, bazinės palūkanų normos turėtų likti nepakeistos jau trečią susitikimą iš eilės.

    D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai spaudė Fed mažinti palūkanas, argumentuodamas, kad tai esą padėtų ekonomikai ir vartotojams. Vis dėlto centrinis bankas paprastai remiasi infliacijos ir darbo rinkos duomenimis, o sprendimų nepriklausomumas nuo politinės valdžios laikomas kertiniu JAV pinigų politikos principu.

    Demokratų stovykloje nominacija sutinkama kritiškai. Senato demokratų lyderė bankininkystės komitete Elizabeth Warren pareiškė, kad, jos vertinimu, K. Warshas per klausymus neįtikino dėl nepriklausomumo, o tai esą keltų grėsmę Fed instituciniam atsparumui politinei įtakai.

    Kas laukia Jerome’o Powello

    Nors J. Powello kadencija kaip Fed pirmininko baigiasi netrukus, jis gali likti Fed valdytojų taryboje, nes jo valdytojo įgaliojimų terminas tęsiasi iki 2028 metų sausio. Toks žingsnis būtų neįprastas, tačiau teoriškai įmanomas ir reikštų, kad Baltieji rūmai iškart negalėtų atlaisvėjusios vietos panaudoti papildomam naujam paskyrimui.

    K. Warshas Senate teigė neįsipareigojęs Baltiesiems rūmams dėl skubaus palūkanų mažinimo ir pabrėžė ketinantis veikti savarankiškai. Tačiau politinis fonas išlieka įtemptas, nes D. Trumpas viešai yra sakęs tikįs greitesnių palūkanų mažinimo sprendimų.