Tag: KGHM

  • Varšuvos biržoje – smukimas: WIG20 krito 1,2 proc., „Orlen“ akcijos – beveik 13 proc.

    Praėjusi savaitė Varšuvos biržoje buvo neigiama – pagrindiniai indeksai traukėsi, o ryškiausiai tarp didžiųjų bendrovių išsiskyrė smukęs „Orlen“ kursas. Nors fone vyko panikos nuotaikos JAV technologijų sektoriuje, Lenkijos rinka, vertinant bendrai, reagavo santūriau.

    Per penkias sesijas WIG20 indeksas sumažėjo 1,2 proc., platesnis WIG krito 1 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 neteko 0,8 proc., o smulkiųjų įmonių sWIG80 indeksas smuko 2 proc.

    Savaitės pabaigoje WIG20 užsidarė ties 4 131 punktu. Dar spalio 29 dieną indeksas buvo pasiekęs istorinį rekordą – 4 291 punktą, tad kritimas įvyko nuo neseniai fiksuotų aukštumų.

    Nuo metų pradžios iki lapkričio 6 dienos (imtinai) bendras vaizdas išlieka pozityvus: WIG yra pakilęs 33 proc., WIG20 – 30 proc., mWIG40 – 29,5 proc., tačiau sWIG80 rodiklis yra neigiamas ir siekia -2 proc.

    Drabužių sektorius kilo, o „Orlen“ ir KGHM – spaudžiami

    Tarp WIG20 įmonių geresniais rezultatais išsiskyrė drabužių sektorius, kurį palaikė skelbiami veiklos rezultatai. „Modivo“ akcijos per savaitę pabrango 7 proc., o LPP – 3 proc., be to, lapkričio 5 dieną LPP kaina pasiekė naują istorinę viršūnę – 28 000 zlotų už akciją.

    Tuo metu silpnumą tęsė KGHM: per savaitę bendrovės akcijos atpigo 2 proc., tačiau per pastarąjį mėnesį kritimas siekia jau 20 proc.

    Didžiausiu neigiamu išskirtinumu tapo „Orlen“ – jo akcijų vertė per savaitę smuko beveik 13 proc., o kaina nusileido iki žemiausio lygio nuo šių metų liepos pradžios ir siekė 130 zlotų.

    Skelbiama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Orlen“ uždirbo 5,6 mlrd. zlotų grynojo pelno ir gavo 80,1 mlrd. zlotų pajamų. Bendrovė nurodo, jog užsienio rinkos sudaro 40 proc. visų koncerno pajamų.

    Esant 130 zlotų akcijos kainai, „Orlen“ rinkos vertė vertinama 152 mlrd. zlotų. Palyginimui, dar rugsėjo pradžioje bendrovės kapitalizacija viršijo 180 mlrd. zlotų.

    Dideli svyravimai technologijų akcijose

    Stiprių kainos šuolių netrūko ir tarp technologijų bendrovių. „Asbis“ akcijos ketvirtadienį, atkartodamos nuotaikas JAV rinkose, smuko beveik 10 proc. ir pasiekė daugiametes žemumas.

    Tačiau penktadienį „Asbis“ atsitiesė – sesijos pabaigoje akcijos brango 8 proc. iki 153 zlotų. Vis dėlto savaitės balansas liko neigiamas ir siekė -5 proc.

    Dar viena technologijų sektoriaus bendrovė „DataWalk“ per savaitę atpigo 16 proc., nors penktadienį jos akcijos fiksavo 12 proc. šuolį į viršų. Kritimas siejamas su paskelbtais silpnais rezultatais, kurie paskatino didesnį pardavėjų aktyvumą.

  • KGHM akcijos smunka iki žemiausio lygio nuo balandžio: investuotojus neramina pardavimų duomenys

    Varšuvos biržoje penktadienį vyrauja korekcija po keturių iš eilės kilimo sesijų, o tarp didžiausių indekso WIG20 nuosmukių išsiskiria vario gamintojas KGHM. Bendrovės akcijos vienos prekybos metu smunka daugiau kaip 7 proc., o kaina priartėja prie maždaug 65 eurų už akciją.

    Toks kritimas grąžina KGHM kursą į žemiausius lygius nuo balandžio pradžios. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didesnių naujienų iš įmonės pastarosiomis dienomis nebuvo, todėl judėjimą stiprina bendra neigiama nuotaika biržoje, kai dauguma bendrovių raudonuoja.

    Ką rodo naujausi KGHM skaičiai?

    Paskutiniai bendrovės paskelbti pardavimų duomenys rodo, kad rugsėjį parduota 57,9 tūkst. tonų vario, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu vadinamojo mokėtino vario gamyba siekė 60,4 tūkst. tonų, o pardavimų sumažėjimas sietas su Čilėje veikiančia Sierra Gorda kasykla ir KGHM International veiklomis.

    Rinkose tokie signalai dažnai vertinami jautriai, nes vario sektoriuje investuotojai ypač stebi tiek gavybos stabilumą, tiek rūdos kokybę ir perdirbimo efektyvumą. Jei žaliavos parametrai prastesni nei planuota, tai gali didinti savikainą ir spausti pelningumą, net jei pardavimo apimtys trumpuoju laikotarpiu svyruoja nedaug.

    „Po 2026 metų devynių mėnesių vario gamyba buvo apie 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete, daugiausia dėl plano neįvykdymo KGHM International, susijusio su prastesnės kokybės rūdos perdirbimu. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai įvykdyti su perviršiu“, – skelbė KGHM.

    Silpnesnė sesija ir kitoms bendrovėms

    Neigiama kryptis penktadienį matoma ne tik KGHM atveju, todėl dalis rinkos dalyvių kritimą sieja su platesne korekcija po ankstesnio kilimo. Tokiais momentais likvidžiausios ir daugiausia indekse sveriančios įmonės neretai tampa pagrindiniu pardavimų taikiniu.

    Prie išsipardavimo fono prisideda ir didesni svyravimai kitose didesnėse Varšuvos biržos bendrovėse. Tarp labiausiai krentančių jau antrą dieną minima ir Cyfrowy Polsat, kurio akcijos tęsia staigų smukimą po investuotojų kritiškai įvertintų strateginių planų ir dividendų perspektyvų nukėlimo į vėlesnius metus.

    Artimiausiu metu KGHM investuotojų dėmesys greičiausiai išliks sutelktas į pardavimų ir gamybos dinamiką, užsienio aktyvų rezultatus bei žaliavų rinkos foną. Tokiose situacijose svarbus ir bendras rizikos apetitas biržose, nes net ir be naujų pranešimų akcijų kainą gali stipriai veikti platesnės rinkos nuotaikos.

  • Varšuvos birža po rekordo: WIG20 smuko per savaitę, bankai ir KGHM tempė indeksus žemyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje priminė klasikines rinkų sūpynes: WIG20 indeksas trumpam pasiekė naują istorinį rekordą, tačiau penkių prekybos sesijų rezultatas liko neigiamas. Galutinis balansas rodo, kad investuotojų apetitas rizikai sumažėjo, o spaudimą indeksams didino kelių didžiųjų bendrovių kritimai.

    Per penkias sesijas WIG20 smuko 1,9 proc., o platesnis WIG indeksas krito 1,7 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 nusileido 1,4 proc., o smulkesnes įmones apimantis sWIG80 prarado 2,3 proc., tad korekcija palietė ne vien didžiausias bendroves.

    WIG20 savaitę baigė ties 4 167 punktų riba, nors savaitės viduryje buvo trumpam pakilęs iki maždaug 4 267 punktų. Rinkos dalyviai tokius judesius dažnai vertina kaip ženklą, kad įtampa tarp pirkėjų ir pardavėjų didėja, o kainos jautriau reaguoja į išorinius impulsus.

    „Pakanka nedidelio pagrindinių pasaulio biržų nuotaikų pagerėjimo, kad GPW silpnumas būtų greitai paneigtas ir WIG20 vėl bandytų kilti į naujas aukštumas“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Bankai ir KGHM didino spaudimą

    Vienas ryškiausių silpnumo židinių buvo bankų sektorius, turintis didelį svorį WIG20 struktūroje. Sektoriaus indeksas WIG-Banki per penkias sesijas krito daugiau nei 5 proc., o tai reikšmingai prisidėjo prie bendro WIG20 nuosmukio.

    Dar skaudesnę savaitę fiksavo KGHM: bendrovės akcijos per savaitę atpigo apie 10 proc. Rinką pasiekę prastesni vario gamybos ir pardavimų duomenys pablogino sentimentą, tačiau kritimas tęsėsi ir dėl to, kad didžioji dalis pastarųjų sesijų šiai pozicijai buvo aiškiai nepalankios.

    Tuo metu dalis didžiųjų bendrovių sugebėjo atsilaikyti ir kilti. Tarp ryškesnių brangusių vardų išsiskyrė „Allegro“, „CD Projekt“ ir „Dino Polska“, kurios per savaitę fiksavo keliais procentais siekiančius prieaugius ir švelnino bendrą indekso kritimą.

    Asseco Poland rekordinė kaina, Asbis staigi korekcija

    Antroje biržos linijoje dėmesį traukė Asseco Poland, kurios akcijos pasiekė naują visų laikų aukštumą. Savaitės prieaugis siekė apie 8 proc., o investuotojų susidomėjimą stiprino žinia apie projektus, susijusius su pažangiomis ryšio technologijomis ir dronų aptikimo bei sekimo sprendimais.

    Priešingą paveikslą demonstravo Asbis Enterprises: nors bendrovė paskelbė rekordinę mėnesio apyvartą, akcijos patyrė ryškią korekciją. Tokiose situacijose rinkos dalyviai dažnai aiškina kritimą pelnų fiksavimu po itin spartaus kainos šuolio per metus, kai daliai investuotojų svarbiau tampa užrakinti grąžą, o ne laukti tolimesnio augimo.

    Asbis pranešė, kad 2026 metų rugsėjį konsoliduotos pajamos siekė apie 1 000 000 000 eurų, o tai būtų daugiau nei triskart didesnis rezultatas nei prieš metus. Nepaisant to, per savaitę akcijos atpigo apie 13 proc., nes ankstesnis kilimas buvo itin staigus ir paliko mažiau erdvės nusivylimui rinkos lūkesčiais.

    Bendrai vertinant, savaitė Varšuvos biržoje parodė, kad net ir rekordai ne visada reiškia tvarią kryptį aukštyn. Kol svarbiausiuose sektoriuose tęsiasi spaudimas, o pasaulinės nuotaikos išlieka permainingos, indeksų judesiai gali ir toliau priminti sūpynes.

  • KGHM vario pardavimai smuktelėjo 4 proc.: įvardijo, kas labiausiai tempė žemyn rugsėjo rezultatą

    <p]Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pranešė, kad 2026 metais rugsėjo mėnesį pardavė 57,9 tūkst. tonų vario. Tai buvo 4 proc. mažiau nei prieš metus, kai pardavimai siekė 60,3 tūkst. tonų.

    <p]Tuo pat metu vadinamojo apmokamojo vario gamyba išliko stabili ir sudarė 60,4 tūkst. tonų, palyginti su 60,1 tūkst. tonų prieš metus. Bendrovė akcentuoja, kad pardavimų mažėjimas labiausiai siejamas su veikla už Europos ribų.

    <h2]Kur krito pardavimai?

    <p]KGHM nurodė, kad silpnesni rezultatai fiksuoti Čilėje veikiančioje Sierra Gorda kasykloje. Šiame projekte KGHM konsoliduoja finansinius rezultatus remdamasi 55 proc. turimų akcijų paketu.

    <p]Prastesnę dinamiką rodė ir JAV kasybos aktyvai, sutelkti KGHM International struktūroje. Būtent šių vienetų rezultatai, pasak bendrovės, labiausiai prisidėjo prie bendro pardavimų sumažėjimo.

    <h2]Gamybos planai ir kokybės faktorius

    <p]Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius vario pardavimai sudarė 533,2 tūkst. tonų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau pardavimai siekė 536,4 tūkst. tonų.

    <p]Bendrovė taip pat informavo, kad per devynis 2026 metų mėnesius vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete. Kaip pagrindinė priežastis įvardytas planų neįvykdymas KGHM International padalinyje dėl prastesnių, nei tikėtasi, perdirbamos rūdos kokybinių parametrų.

    <p]„Po devynių 2026 metų mėnesių vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už KGHM grupės biudžetą daugiausia dėl KGHM International planų neįvykdymo, kurį lėmė žemesnių nei numatyta kokybinių parametrų rūdos perdirbimas. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai buvo įvykdyti su perviršiu“, – teigiama bendrovės pranešime.

    <h2]Sidabras, taurieji metalai ir molibdenas

    <p]Rugsėjį KGHM pardavė 103,2 tonos sidabro, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus. Sidabro gamyba per mėnesį siekė 108,9 tonos.

    <p]Kartu pateikti ir molibdeno rodikliai: jo pardavimai sudarė apie 90,7 tonos, o gamyba – taip pat apie 90,7 tonos. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, pardavimai buvo mažesni maždaug 272,2 tonos, o gamyba – maždaug 45,4 tonos.

    <p]Rinkos dalyviai vario sektoriuje pastaraisiais metais ypač akylai vertina rūdos kokybę ir gamybos stabilumą, nes kasybos projektų rezultatus vis dažniau veikia žaliavos sudėties svyravimai, energijos kaštai ir logistikos grandinių jautrumas. KGHM atveju paskelbti duomenys rodo, kad gamyba kol kas išlieka artima praėjusių metų lygiui, tačiau pardavimų dinamika priklauso nuo atskirų užsienio aktyvų darbo.

  • KGHM kasyklos Čilėje remiasi 500 tonų savivarčiais: kaip elektronika ir DI valdo milžinus

    Milžiniški savivarčiai – kasyklos kraujotaka

    Atvirose Čilės kasyklose rūdingoji uoliena juda ne konvejeriais, o milžiniškais savivarčiais, kurie per pamainą atlieka dešimtis ciklų. KGHM valdoma Sierra Gorda kasykla yra vienas pavyzdžių, kur našumas tiesiogiai priklauso nuo vadinamųjų kasybos vagonų ir jų judėjimo organizavimo.

    Tokiose kasyklose vario kiekis uolienoje dažnai nėra didelis, todėl rezultatą lemia pervežamos masės apimtys. Dėl to parkas čia skaičiuojamas dešimtimis vienetų, o kiekvieno sunkvežimio prastova kainuoja brangiai.

    Komatsu 930E: namo dydžio mašina

    Sierra Gorda dirba 76 „Komatsu“ 930E savivarčiai, o dalis jų nuolat būna remonte ar profilaktikoje. Vieno ciklo, apimančio pakrovimą, iškrovimą ir daugiau nei 10 kilometrų maršrutą, trukmė siekia apie valandą, todėl eismo srautai kasykloje turi būti valdomi itin tiksliai.

    Šis modelis išsiskiria gabaritais: apie 15,6 metro ilgio, daugiau nei 9 metrų pločio ir beveik 7,5 metro aukščio. Įspūdį sustiprina 3,6 metro skersmens ratai, o vien matomumas iš kabinos dėl aklųjų zonų išlieka iššūkiu, todėl didelė dalis saugos sprendimų perkelta į elektroniką.

    Hibridinis principas ir milžiniškos apkrovos

    930E veikia dyzelinio-elektrinio pavaros principu: dyzelinis variklis suka generatorių, o ratų trauką užtikrina elektros pavara. Toks sprendimas kasyboje vertinamas dėl patvarumo, traukos kontrolės ir efektyvesnio darbo ciklų valdymo, ypač važiuojant į įkalnes su kroviniu.

    Pilnai pakrautas savivartis gali sverti apie 520 tonų: maždaug 230 tonų sudaro pati mašina, o apie 290 tonų – krovinys. Intensyvaus darbo metu degalų sąnaudos yra didžiulės ir gali siekti apie 700 litrų per valandą, todėl net nedideli maršruto ar eilių sutrumpinimai tiesiogiai mažina kaštus.

    Elektronika seka nuovargį, DI optimizuoja srautus

    Kasykloje taikomos nuovargio atpažinimo sistemos, kurios stebi operatoriaus veidą ir elgsenos signalus, įskaitant mirksėjimo dažnį ir akių vokų užsimerkimo trukmę. Aptikus mikro miego ar dėmesio praradimo riziką, vairuotojas perspėjamas, o tai ypač svarbu dirbant 12 valandų pamainomis.

    Dar svarbesnė grandis – visos flotilės valdymas realiu laiku. Parką koordinuoja dispečeriai ir flotilės valdymo sistema, kuri, naudodama GPS duomenis ir DI paremtą optimizavimą, parenka maršrutus, paskiria savivartį konkrečiai ekskavatoriaus vietai ar išvertimo taškui ir mažina spūstis.

    Toks algoritminis valdymas leidžia atsisakyti „pririšimo“ prie vienos trasos ar vieno ekskavatoriaus: kiekvienas kitas reisas gali turėti naują užduotį pagal eiles, poreikį tam tikram uolienos tipui ir technikos apkrovimą. Praktikoje tai reiškia mažiau tuščių kilometrų, trumpesnį laukimą ir stabilesnį gamybos ritmą.

    Didžiausias priešas – lietus, kurio daugėja

    Net pažangiausia logistika ne visada užtikrina darbą be pertrūkių. Didelės liūtys gali sustabdyti eismą kasykloje, nes ant šlapių rampų atsiranda slydimo rizika, o daugiau nei pusės tūkstančio tonų sąstatas su kroviniu tampa sunkiai suvaldomas.

    Nors Atakamos regionas laikomas vienu sausiausių pasaulyje, pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami intensyvesni krituliai, siejami su klimato kaitos tendencijomis. Kasybos bendrovėms tai reiškia papildomą rizikos valdymą: nuo kelių priežiūros ir dulkių slopinimo iki darbo planavimo pagal orų prognozes.

    Sierra Gorda pavyzdys rodo, kad atviroje kasyboje „geležis“ yra tik pusė istorijos. Kitą pusę sudaro duomenys, elektronika ir DI, kurie leidžia milžiniškiems savivarčiams judėti kaip vienai sistemai, o bet koks sutrikimas, nuo technikos gedimo iki lietaus, akimirksniu atsispindi visoje grandinėje.

  • KGHM baigė istorinį „Głogów“ vario lydyklos remontą anksčiau: ką tai keičia gamybai ir kaštams

    KGHM pranešė anksčiau nei planuota užbaigusi didžiausią istorijoje vario lydyklos Głogów remonto ir modernizavimo sustabdymą. Darbai apėmė visą Głogów II technologinę grandinę, o pagrindinis tikslas – padidinti patikimumą ir stabilumą, kartu pailginant laiką tarp periodinių didžiųjų sustabdymų.

    Įmonė akcentuoja, kad įgyvendinti sprendimai turėtų leisti ilgesnį nepertraukiamos eksploatacijos ciklą tarp pagrindinių remontų. KGHM nurodo, jog planuojama šį intervalą pailginti nuo ketverių iki penkerių metų, o tai pramonėje paprastai reiškia mažiau prastovų ir mažesnę neplanuotų gedimų riziką.

    „Tokio masto remontą ir modernizavimą užbaigti anksčiau termino pavyko dėl geros organizacijos bei KGHM komandos, grupės įmonių ir partnerių kompetencijų. Pailgintas eksploatacijos ciklas tarp pagrindinių sustabdymų turėtų prisidėti prie efektyvumo ir gamybos kaštų optimizavimo“, – sakė KGHM valdybos viceprezidentas gamybai Mirosławas Laskowskis.

    Kas buvo remontuojama?

    Remonto sustabdymas prasidėjo birželio 28 dieną, kai buvo sustabdyta technologinė grandinė su pakabos krosnimi, o kitą dieną pradėtas išjungti elektrinis krosnis. KGHM teigia, kad tai buvo vienas sudėtingiausių projektų tiek techniniu, tiek organizaciniu požiūriu, kuriam reikėjo ilgamečių pasirengimo darbų ir itin tikslaus planavimo.

    „Pirmą kartą per vieną sustabdymą kapitalinis remontas vienu metu apėmė ir pakabos, ir elektrinę krosnį. Tai svarbu siekiant išlaikyti aukštą infrastruktūros patikimumą ir toliau auginti gamybos potencialą“, – sakė Głogów lydyklos vadovas Jarosławas Siedleckis.

    Įmonė nurodo, kad darbų vertė siekė kelis šimtus milijonų zlotų, tai yra maždaug kelias dešimtis milijonų eurų. Investicijų kryptis buvo dvejopa: atkurti įrenginių ir infrastruktūros techninę būklę bei įgyvendinti modernizacijas, kurios ilgainiui prisideda prie efektyvesnės gamybos ir saugesnių darbo sąlygų.

    Kodėl Głogów yra strategiškai svarbi?

    Głogów lydykla yra viena svarbiausių KGHM technologinės grandinės dalių ir vienas didžiausių metalurgijos objektų regione. Čia gaminama aukštos grynumo klasės katodinė vario produkcija, reikalinga energetikos, elektrotechnikos, elektronikos, statybų ir kitoms pramonės šakoms.

    Be pagrindinės produkcijos, tokio tipo vario metalurgijos kompleksai paprastai generuoja ir lydinčius produktus, o KGHM išskiria tauriųjų metalų bei kitų medžiagų atgavimą. Įmonės teigimu, gamykla taip pat turi tarptautinį Copper Mark sertifikatą, siejamą su atsakingos vario gamybos standartais.

    KGHM nurodė, kad po darbų pakabos krosnies ruože įrenginiai buvo paleisti rugsėjo 16 dieną ir atnaujintas vario koncentrato lydymas. Elektrinės krosnies ruožo darbai baigti rugsėjo 30 dieną, taip uždarant visą planuotą sustabdymo programą.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Varis vadinamas XXI amžiaus kuru: paklausa auga, o analitikai perspėja dėl galimo deficito

    Varis vis dažniau vadinamas vienu svarbiausių XXI amžiaus metalų, nes be jo neįmanoma spartinti energetikos transformacijos ir elektrifikacijos. Konferencijoje Future Mining Forum & Expo vykusioje diskusijoje apie pasaulinę vario rinką pabrėžta, kad paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai didina kainų svyravimus.

    Vario poreikį itin didina elektromobiliai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūra ir elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliu varomas lengvasis automobilis turi keliasdešimt kilogramų vario, o elektrinis gali turėti apie 50 kilogramų, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau.

    Keičiasi vario tiekimo žemėlapis

    International Copper Study Group atstovė Kamila Slupek akcentavo, kad per pastaruosius 25 metus vario gavybos lyderių sąrašas pastebimai pasikeitė. Nors Čilė išlieka pirmoje vietoje, į aukščiausias pozicijas pakilo Demokratinė Kongo Respublika, o tai reiškia didesnę geopolitinių veiksnių įtaką žaliavų grandinėms.

    „2000 metais lyderių gretose buvo Čilė, Peru, Kinija, JAV, Rusija ir Indonezija“, – sakė Kamila Slupek.

    Pasak jos, ateityje dominuos valstybės, kurios turi ne tik išteklių, bet ir nuoseklią, stabilią kasybos politiką bei politinę valią juos eksploatuoti. Dalis šalių į varį žiūri kaip į strateginį turtą, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir didinti įtaką tarptautinėse rinkose.

    Kodėl Europai svarbi vietinė gavyba?

    Diskusijoje pabrėžta ir Europos priklausomybė nuo patikimų tiekėjų, ypač kai varis reikalingas ne tik energetikai, bet ir gynybos pramonei bei aukštosioms technologijoms. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas atkreipė dėmesį, kad NATO šalyse įvardijamas kelių milijonų tonų vario gavybos atotrūkis, kurį šiuo metu dengia importas iš Pietų Amerikos ir Afrikos.

    „Matome maždaug 3 milijonų tonų vario gavybos spragą NATO šalyse“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Jis teigė, kad Lietuvai aktuali žinutė yra platesnė: Europai svarbu išlaikyti bei didinti vietinę gamybą, nes žaliavos poreikis augant elektrifikacijai ir infrastruktūros projektams tampa vis labiau prognozuojamas ir sunkiai pakeičiamas alternatyvomis.

    Paklausa augs, kainos gali svyruoti

    Vario vartotojai pramonėje pabrėžia, kad rinkoje juntamas didelis kainų neapibrėžtumas, nes metalas dažnai perkamas pagal išankstinius kontraktus. Tokiais atvejais reikšmę turi ne tik biržos kainų dinamika, bet ir valiutų kursai bei tiekimo grandinių patikimumas.

    Ekonomistai varį neretai vadina ekonomikos termometru, tačiau pastaraisiais metais kainų ir realios paklausos ryšys tampa mažiau tiesioginis dėl geopolitikos, investuotojų lūkesčių ir energetikos politikos pokyčių. Kartu daugėja įspėjimų, kad be naujų kasybos projektų ir pajėgumų plėtros ateityje gali formuotis struktūrinis deficitas, ypač jei elektrifikacijos tempai išliks aukšti.

    KGHM siekia išnaudoti rinkos langą

    Lenkijos vario gamintojas KGHM diskusijoje pristatytas kaip bendrovė, siekianti didinti gamybą ir kartu plėsti lydinčių metalų portfelį. Įmonė pabrėžia, kad varis išlieka pagrindinis produktas, tačiau technologiniai procesai leidžia išgauti ir kitus metalus, o ilgalaikėje perspektyvoje svarstomos ir papildomos žaliavos, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta.

    Konferencijoje akcentuota, kad technologijų pažanga keičia požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis: kai kuriuos šalutinius srautus galima paversti vertingų metalų šaltiniais. Tokios investicijos gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir geriau išnaudoti jau turimą pramoninį potencialą.

  • Varšuvos biržoje – rizikos vengimo banga: smuko indeksai, daugiausia prarado KGHM

    Pirmadienio prekybos sesija Varšuvos vertybinių popierių biržoje vyko investuotojams traukiantis nuo rizikingesnių aktyvų. Visi pagrindiniai indeksai užsidarė minuse, o ryškiausias kritimas fiksuotas mažų įmonių segmente.

    Indeksas sWIG80 smuko 1,5 proc., o tai tapo prasčiausia jo sesija nuo kovo pradžios. Tuo metu WIG20 krito 0,4 proc., platesnis WIG – 0,6 proc., o vidutinių įmonių indeksas mWIG40 – 0,8 proc.

    Bendra nuotaika nebuvo vien vietinė: neigiami pokyčiai matyti ir didžiosiose Vakarų Europos rinkose, tarp jų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Toks sinchroniškas judėjimas dažniausiai rodo platesnį rizikos mažinimą, o ne pavienių bendrovių problemas.

    Įtampa ir žaliavų kainos

    Didžiausias smūgis WIG20 indekse teko KGHM akcijoms, kurios atpigo 5 proc. Rinkos dalyviai tai siejo su silpnesne vario dinamika Londono metalų biržoje, kur kaina per sesiją smuko beveik 2 proc. ir nusileido žemiau maždaug 13 000 eurų už toną.

    Anot rinkos komentatorių, svarbiausias foninis veiksnys – auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri didina neapibrėžtumą. Tokiais laikotarpiais investuotojai dažniau mažina pozicijas cikliškose bendrovėse, o dėmesys persikelia į saugesnius aktyvus.

    Tuo pačiu išlieka jautrumas energijos išteklių kainoms: „Brent“ rūšies nafta artėjo prie maždaug 100 eurų už barelį ribos, o Europoje aukštos išliko ir didmeninės gamtinių dujų kainos. Brangstanti energija gali didinti infliacijos spaudimą ir bloginti pramonės įmonių perspektyvas.

    Skirtingi rezultatai WIG20

    Be KGHM, tarp labiau kritusių didžiųjų bendrovių išsiskyrė Grupa Kęty, kurios akcijos smuko 4,3 proc. Tuo metu daliai rinkos pavyko atsilaikyti: „Pepco“ brango 2,2 proc., o „Allegro“ kilo 2 proc.

    Vis dėlto bendras vaizdas išliko nepalankus: daugiau kaip 63 proc. biržoje kotiruojamų bendrovių per sesiją prarado vertę. Tai rodo platų pardavimų mastą, kai spaudimas apima ne vieną sektorių ar pavienes istorijas.

    Mažos įmonės patyrė didžiausią spaudimą

    mWIG40 indekse augo tik aštuonios iš 40 bendrovių, o vienas ryškesnių teigiamų pavyzdžių buvo Diagnostyka, kurios akcijos kilo 3 proc. Tuo pat metu vienas didesnių kritimų teko Grupa Azoty – akcijos smuko 5 proc.

    sWIG80 segmente vaizdas buvo dar prastesnis: vos 10 bendrovių brango, aštuonių kainos nesikeitė, o net 62 sesiją baigė kritimu. Tarp geriausiai pasirodžiusių minėtos Elektrotim ir Unimot, kurių akcijos kilo daugiau nei 2 proc.

    Silpniausią dinamiką demonstravo Creotech Quantum ir Zremb – jų akcijos smuko 5 proc. Tokia sesija mažų bendrovių indekse dažnai atspindi didesnį likvidumo jautrumą: pasikeitus nuotaikoms, kainos šiame segmente linkusios judėti staigiau nei stambiausių įmonių akcijose.

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.