CP v2

Tag: KGHM

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.

  • Varšuvos birža vėl taikosi į rekordą: WIG20 priartėjo prie 4 000, investuotojai nepraranda optimizmo

    Varšuvos vertybinių popierių birža ketvirtadienį prekybą pradėjo nedideliais pagrindinių indeksų prieaugiais, o investuotojų dėmesio centre vėl atsidūrė WIG20 bandymas sugrįžti prie istorinių aukštumų. Sesijos pradžioje indeksas siekė apie 3 992 punktus ir per pirmąsias minutes pamažu artėjo prie psichologiškai svarbios 4 000 punktų ribos.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat fiksavo augimą ir laikėsi apie 151 086 punktų. Tokia dinamika signalizuoja, kad rinkoje išlieka tikėjimas vasaros ralio tęstinumu, nors pastarosiomis dienomis matėsi ir ryškesnių pelnų realizavimo epizodų.

    Kas labiausiai judina WIG20?

    Ankstyvoje prekybos fazėje WIG20 sudėtyje matėsi apylygė jėgų pusiausvyra: dalis bendrovių brango, dalis pigo. Tarp labiau stebimų pozicijų išliko žaliavų ir energetikos sektoriaus atstovai, kurie dėl savo svorio gali reikšmingai paveikti viso indekso kryptį.

    Rinkoje išsiskyrė KGHM ir Orlen, kurių kainų pokyčiai dažnai tampa barometru platesnėms nuotaikoms. Ankstesnėje sesijoje WIG20 trumpam buvo perkopęs 4 000 punktų ribą, tačiau dienos eigoje, aktyviau parduodant instituciniams investuotojams, dalis augimo buvo ištrinta.

    Žaliavos ir lūkesčiai dėl rezultatų

    KGHM akcijoms papildomo impulso suteikia žaliavų rinkos: investuotojai vertina vario ir aukso kainų kryptį, kuri dažnai persiduoda kasybos bendrovių vertinimams. Esant brangesnėms žaliavoms, rinkoje auga lūkestis dėl geresnių pajamų ir pelningumo perspektyvos, nors kartu didėja ir jautrumas kainų svyravimams.

    Orlen atveju svarbus veiksnys – įmonės finansinių rezultatų laukimas. Tokiais periodais prekyboje dažnai matomas didesnis aktyvumas, nes dalis investuotojų bando „užbėgti už akių“ ataskaitoms, o dalis, priešingai, mažina riziką iki paskelbimo.

    Ką stebėti artimiausiomis dienomis?

    WIG20 artėjimas prie 4 000 punktų ribos rinkoje veikia kaip nuotaikų testas: sėkmingas įsitvirtinimas aukščiau dažnai pritraukia papildomą kapitalą, tačiau nesėkmė gali paskatinti greitesnę korekciją. Investuotojams tenka vertinti ne tik pavienių bendrovių pelnus, bet ir platesnį foną, įskaitant žaliavų kainų pokyčius bei pinigų srautų kryptį regione.

    Trumpuoju laikotarpiu didžiausią įtaką gali turėti stambiųjų WIG20 bendrovių rezultatų sezonas ir rinkos reakcija į naujus skaičius. Jei lūkesčiai bus pateisinti, optimizmas gali išlikti, tačiau bet koks nusivylimas dažnai suveikia kaip katalizatorius pelnų realizavimui.

  • Varšuvos birža po rekordinio WIG20 šuolio smuktelėjo: investuotojai stebi „Orlen“ ir dividendus

    Po kelių iš eilės kilusių sesijų Varšuvos vertybinių popierių biržoje trečiadienį įsivyravo atsargus pelnų fiksavimas. Pagrindinis indeksas WIG20 anksti ryte trumpam pakilo iki istorinės viršūnės ir pasiekė 4 006,34 punkto, tačiau vėliau nuosekliai traukėsi žemyn.

    Dienos pabaigoje WIG20 užsidarė 0,29 proc. žemiau nei antradienį, o platesnis rinkos indeksas WIG taip pat krito nežymiai. Tai rodo, kad dalis investuotojų po pastarojo meto ralio pasirinko pauzę, o ne staigų rizikos mažinimą.

    Pelno realizavimas po kilimo

    Rinkos nuotaiką lėmė natūralus pelnų realizavimo etapas po kelių dienų augimo, kai dalis akcijų brango dviženkliu tempu. Tokiose situacijose investuotojai dažniau užrakina uždirbtą grąžą, ypač prieš artėjančius finansinių rezultatų skelbimus ir dividendų mokėjimus.

    Per sesiją WIG20 vienu metu buvo nusileidęs daugiau nei 50 punktų nuo ryto piko, tačiau vėliau svyravimai sumažėjo. Galutinis pokytis liko nedidelis, o indekso kritimą amortizavo kelios stipresnės pozicijos.

    Bankų akcijos spaudė indeksą

    Silpniau atrodė bankų sektorius, kuris WIG20 struktūroje užima reikšmingą dalį. Daugumos didžiųjų bankų akcijos dieną baigė minuse, o nuosmukio mastai skyrėsi nuo nedidelių korekcijų iki ryškesnių kritimų.

    Vienu iš dėmesio taškų tapo PKO BP, nes trečiadienis buvo diena, kai investuotojai įgijo teisę į dividendą. Dividendą numatyta išmokėti rugpjūčio 13 dieną, o jo dydis siekia apie 1,4 euro bruto už akciją.

    „Orlen“ ir KGHM prieš srovę

    Tarp ryškesnių augusių bendrovių išsiskyrė „Orlen“ ir KGHM, kurių akcijos kilo atitinkamai apie 2,18 proc. ir 2,08 proc. Dėl didelio šių emitentų svorio indekse jų brangimas prisidėjo prie to, kad WIG20 kritimas išliko tik kosmetinis.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia artėjančių naujienų iš „Orlen“, kuris ketina skelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus ketvirtadienį po prekybos sesijos pabaigos. Būtent rezultatų sezonas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris artimiausiomis dienomis parodys, ar tai tik trumpas atokvėpis po ralio, ar platesnės vasaros korekcijos pradžia.

  • Varšuvos birža vėl žalia: WIG20 priartėjo prie 4 000 punktų, dėmesys krypsta į „Orlen“ rezultatus

    Varšuvos vertybinių popierių birža tęsia kilimą antrą dieną iš eilės, o pagrindiniai indeksai užfiksavo vienus aukščiausių lygių istorijoje. Investuotojų nuotaikas palaikė aktyvi paklausa didžiausių įmonių akcijoms, ypač toms, kurios įtrauktos į WIG20.

    Antradienio prekybos sesijos pabaigoje WIG20 pakilo iki 3 996,45 punkto, tai yra 1,35 proc. daugiau nei prieš tai buvusią dieną. Psichologiškai svarbi 4 000 punktų riba liko neperžengta, tačiau rinka išliko arti šio lygio iki pat uždarymo.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat pasiekė rekordinius aukštumas ir sesiją baigė ties 151 485,19 punkto riba. Dienos pokytis siekė 2,06 proc., o tai rodo, kad kilimas apėmė ne vien kelias stambiausias bendroves, bet ir platesnį akcijų spektrą.

    Kas labiausiai kilstelėjo indeksus

    Iš 20 WIG20 sudarančių bendrovių 16 prekybos dieną užbaigė augimu, o 4 smuko. Rinkos dalyviai tokį pasiskirstymą dažniausiai vertina kaip plačios apimties paklausos signalą, kai investuotojai perka ne tik pavienes „žvaigždes“.

    Vienu ryškiausių sesijos lyderių tapo KGHM, kurio akcijos pabrango 8,37 proc. Augimą rėmė brangusių žaliavų fonas, ypač vario, taip pat tauriųjų metalų kainų dinamika, kuri dažnai didina susidomėjimą žaliavų sektoriaus įmonėmis.

    Stipriau judėjo ir energetikos sektorius. PGE kilo 6,13 proc., „Tauron“ akcijos brango 3,05 proc., „Energa“ ūgtelėjo 1,04 proc., o „Polenergia“ fiksavo minimalų 0,15 proc. nuosmukį, išsiskirdama bendrame sektoriaus fone.

    Teigiamas buvo ir bankų segmentas: augo mBank, „Pekao“, „Alior Bank“ bei PKO BP. Draudimo bendrovė PZU taip pat baigė sesiją pliuse, o tai prisidėjo prie bendro finansų sektoriaus indėlio į indekso kilimą.

    Rinkos dėmesys krypsta į „Orlen“

    Neigiamoje pusėje liko tik kelios įmonės, tarp jų „Orlen“, kurio akcijos smuko 1,34 proc. Taip pat krito „Dino Polska“, LPP ir Zabka Holding, tačiau bendra sesijos kryptis išliko aiškiai teigiama.

    Artimiausiu metu investuotojų lūkesčius gali stipriai paveikti „Orlen“ skelbiami ketvirčio rezultatai. Rinkoje aptariamos prognozės, kad grynasis pelnas gali būti labai aukštas, todėl bet koks nukrypimas nuo lūkesčių gali didinti svyravimus tiek pačioje bendrovėje, tiek platesniame indekse.

    Didėjant indekso lygiams, kartu auga ir įtampa dėl to, ar rinka turi pakankamai „kuro“ tęsti ralį. Esant itin sparčiai dinamikai, rinkos dalyviams sudėtinga tiksliai įvertinti, kada gali prasidėti korekcija ir kiek ji būtų gili, todėl artimiausios bendrovių ataskaitos gali tapti svarbiausiu trumpalaikiu katalizatoriumi.

  • Silezijos gynybos pramonė įgauna pagreitį: „Nitroerg“ už apie 70 mln. eurų plės sprogmenų gamybą

    Silezija toliau stiprina savo pozicijas Lenkijos gynybos pramonės žemėlapyje. „Nitroerg“, priklausanti KGHM grupei, paskelbė apie maždaug 70 mln. eurų investiciją į gamyklą Krupskio Mlyne, kur bus plečiama didelės energijos sprogstamųjų medžiagų gamyba.

    Įmonė planuoja statyti modernią įrangą ir infrastruktūrą pentryto ir heksogeno gamybai, taip pat plėsti azoto rūgšties koncentravimo pajėgumus. Šios medžiagos priskiriamos prie ypač galingų brizantinių sprogmenų, plačiai naudojamų tiek civilinėje, tiek karinėje pramonėje.

    Kam reikalingas pentrytas ir heksogenas?

    Pentrytas dažniausiai naudojamas detonacinėms virvėms ir sprogdiklių komponentams, o heksogenas yra svarbi žaliava didelio kalibro amunicijai ir kitiems užtaisams. Dėl savo savybių jos gali būti pritaikomos ir civiliniams darbams, pavyzdžiui, kasyboje ar infrastruktūros projektuose, tačiau gynybos sektoriui tokie pajėgumai turi ir strateginę reikšmę.

    Lenkijoje bei visoje Europoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija trumpinti kritinių tiekimo grandinių atstumą ir didinti vietinę gamybą. Tai apima ir sprogstamąsias medžiagas bei jų komponentus, kurių paklausa, augant gynybos užsakymams, didėja.

    Mokesčių lengvatos ir naujos taisyklės

    „Nitroerg“ su Katovicų specialiąja ekonomine zona pasirašė paramos sutartį pagal Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Tai įmonei suteikia galimybę iki dešimties metų nuo gamybos starto taikyti pelno mokesčio lengvatą naujos gamyklos pelnui, o maksimali pagalbos vertė gali siekti apie 30 mln. eurų.

    Ši galimybė atsirado po teisės aktų pakeitimų 2025 metais, kai sprogstamųjų medžiagų sektoriui buvo leista naudotis šiuo instrumentu. Praktikoje tai sumažina projekto finansinę naštą ir leidžia greičiau pereiti nuo planavimo prie realių statybos darbų.

    „Tai aukštos energijos sprogstamosios medžiagos. Pentrytą naudojame detonacinei virvei ir sprogdikliams, o heksogenas yra svarbus komponentas didelio kalibro amunicijai. Mums tai svarbus momentas stiprinant šalies gynybos pramonę“, – sakė „Nitroerg“ vadovas Marekas Mrovčynskis.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Įmonė praneša jau vykdanti technologijų ir įrenginių pirkimo konkursus, kurie apims pentryto, heksogeno ir azoto rūgšties koncentravimo sprendimus. Pasirinkus technologijos tiekėją, planuojama skelbti rangos darbų konkursą, po kurio projektas pereitų į statybų etapą.

    „Nitroerg“ gamyba tradiciškai glaudžiai susijusi su kasybos sektoriumi, tačiau nauja plėtra akcentuoja didesnį dėmesį karinės pramonės poreikiams. Tai atitinka platesnę Lenkijos kryptį didinti vietinius pajėgumus gynybos tiekimo grandinėje.

    „Tai naujas atvėrimas į karinę rinką. Stipriname karinės paskirties gamybą Lenkijoje, ir tai bus stipri „Nitroerg“, bet ir visos KGHM grupės atrama“, – teigė KGHM vadovas Remigiušas Paškievičius.

    „Nitroerg“ veikia Krupskio Mlyne jau daugiau nei pusantro šimtmečio, o 2026 metais įmonė mini 155 metų gamybos istoriją. Per šį laiką bendrovė keitė savininkus ir struktūrą, tačiau išlaikė specializaciją sprogstamųjų medžiagų ir inicijavimo sistemų srityje, o jos produkcija pasiekia klientus daugiau nei 40 šalių.

    Nauja investicija turėtų padidinti įmonės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir kartu sustiprinti vietinę bazę medžiagoms, kurios svarbios tiek pramonei, tiek valstybės saugumui. Augant gynybos išlaidoms Europoje, tokie projektai tampa ne tik verslo plėtros, bet ir strateginio atsparumo klausimu.

  • „KGHM“ birželį padidino vario ir sidabro pardavimus: rinkos reakcija teigiama, akcijos brangsta

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė „KGHM“ paskelbė, kad 2026 metų birželį pardavė 63,6 tūkst. tonų vario ir 140,7 tonos sidabro. Abiejų metalų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo, o investuotojai į naujienas sureagavo optimistiškai.

    Įmonė nurodė, kad vario pardavimai per metus padidėjo 1 proc., o mokėtino vario gamyba ūgtelėjo 3 proc. ir šiek tiek viršijo 59,3 tūkst. tonų. Tokie skaičiai rodo stabilų pagrindinės veiklos tempą, nors bendras sektoriaus fonas išlieka jautrus kainų svyravimams ir paklausos prognozėms.

    Sidabro pardavimai šoktelėjo ryškiau: iki 140,7 tonos, tai yra 21,6 tonos daugiau nei prieš metus, arba 18 proc. Augimą daugiausia lėmė „KGHM Polska Miedź“ ir bendrovės valdoma Sierra Gorda S.C.M. kasykla Čilėje, tuo metu „KGHM International“ segmentas fiksavo silpnesnius rezultatus.

    Kas labiausiai tempė rezultatą

    „KGHM“ komunikate pabrėžiama, kad pardavimų didėjimą varė būtent Lenkijos ir Čilės veikla. Tuo pačiu tai išryškina grupės priklausomybę nuo kelių pagrindinių aktyvų ir regioninių sąlygų, įskaitant rūdos kokybę, gavybos efektyvumą bei logistikos grandines.

    Molibdeno pardavimai siekė 0,4 mln. svarų ir buvo 0,1 mln. svarų didesni nei prieš metus, tai yra 33 proc. Didesnė dalis šio augimo taip pat siejama su Sierra Gorda S.C.M. rezultatais.

    Kita vertus, bendras kitų tauriųjų metalų rodiklis TPM (Total Precious Metals) pardavimų prasme siekė 21,8 tūkst. trojos uncijų ir buvo 36 proc. didesnis. Tai signalizuoja, kad kai kurių šalutinių produktų segmentuose įmonė sugebėjo išnaudoti palankesnes pardavimo apimtis.

    Per pusmetį – varis žemiau plano

    Bendrovė taip pat pateikė platesnį pusmečio vaizdą: po 6 mėnesių 2026 metais vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už biudžete numatytą. Pagrindine priežastimi įvardijami „KGHM International“ nukrypimai, susiję su prastesniais nei planuota perdirbamos rūdos kokybės parametrais.

    „Po 6 mėnesių 2026 metų vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už grupės biudžetą, daugiausia dėl to, kad „KGHM International Ltd.“ neįvykdė plano, perdirbdama žemesnių nei numatyta kokybės parametrų rūdą. Tuo metu sidabro gamybos planas įvykdytas su pertekliumi“, – nurodė bendrovė pranešime.

    Birželį mokėtino sidabro gamyba siekė 125,5 tonos ir buvo 13 proc. didesnė nei prieš metus. Tuo pat metu TPM gamyba sudarė 12,2 tūkst. trojos uncijų, tai yra 9 proc. mažiau, tad skirtingų metalų dinamika išliko nevienoda.

    Kodėl akcijos brango?

    Rinka dažnai jautriai reaguoja į pardavimų ir gamybos duomenis, ypač kai kalbama apie varį, laikomą vienu svarbiausių energetikos ir elektros tinklų modernizavimo metalų. Todėl net ir nuosaikus vario pardavimų augimas, kartu su ryškesniu sidabro šuoliu, gali būti vertinamas kaip teigiamas signalas artimiausio laikotarpio pinigų srautams.

    Pranešimo paskelbimo dieną Varšuvos vertybinių popierių biržoje „KGHM“ akcijų kaina kilo iki 313,00 Lenkijos zlotų, tai yra apie 74 eurus už akciją. Bendrovė taip pat informavo, kad konsoliduotą 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitą planuoja skelbti rugpjūčio 19 dieną.

  • Vokietija ieško miedies Hesijoje: „GreenX Metals“ pradeda gręžinius, o KGHM ruošia atsaką

    Vokietijoje bręsta naujas miedies ir sidabro žaliavų projektas, galintis sustiprinti šalies pozicijas Europos metalų rinkoje. Australijos kapitalo bendrovė „GreenX Metals“ planuoja Hesijoje pradėti gręžinių programą, kurios tikslas – patikrinti, kiek realus Tannenbergo projekto potencialas.

    Įmonė turi žvalgybos licencijas maždaug 1 900 kvadratinių kilometrų teritorijoje, o darbai turėtų startuoti 2026 metais ir trukti apie pusantrų metų. Bendrovė tikisi, kad gręžiniai patvirtins didesnius išteklius, nei manyta įsigyjant projektą prieš dvejus metus.

    Kas žinoma apie Tannenbergą

    „GreenX Metals“ vadovybė teigia, kad svarbią pradinę informaciją surado archyvuose, susijusiuose su buvusios VDR laikotarpiu. Bendrovė nurodo turinti duomenų iš 142 ankstesnių gręžinių, o 47 gręžinių kernai esą buvo pakartotinai ištirti laboratorijoje Švedijoje.

    Pagal viešai minėtus duomenis, mineralizacija šiame projekte gali slūgsoti maždaug 285–533 metrų gylyje. Tokie gyliai, palyginti su dalimi Lenkijos telkinių, reikštų paprastesnę kasybos logistiką, nors rūdos kokybė gali būti kuklesnė.

    „Iš archyvų atkurti duomenys ir pakartotiniai tyrimai parodė, kad potencialas gali būti didesnis, nei tikėjomės prieš dvejus metus“, – sakė „GreenX Metals“ vadovas Benas Stoikovichas.

    Bendrovė taip pat mini nepriklausomo geologo parengtą vertinimą, kuriame kalbama apie kelių milijonų tonų vario potencialą ir reikšmingus sidabro kiekius tik dalyje licencijuotos teritorijos. Vis dėlto tokie skaičiai šiuo metu turėtų būti vertinami kaip žvalgybiniai tikslai, kuriuos dar reikia pagrįsti naujais gręžiniais ir ataskaitomis.

    Regiono konkurencija: projektai Vokietijoje ir Lenkijoje

    Tannenbergas nėra vienintelis ambicingas miedies ir sidabro projektas regione. Lenkijoje kanadiečių „Lumina Metals“ vysto projektą prie Nove Solės, kuriam jau pradėtas parengiamasis ekonominis vertinimas, o įmonė siekia per šį dešimtmetį pasistūmėti iki gavybos licencijų.

    Naujų projektų atsiradimas rodo platesnę tendenciją: Europa, siekdama mažinti priklausomybę nuo importo, vis aktyviau ieško vietinių žaliavų šaltinių. Tai ypač svarbu vario rinkoje, nes metalas būtinas elektros tinklų plėtrai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, elektromobilių gamybai ir pramonei.

    Ką daro KGHM ir kodėl tai svarbu

    Europos vario ir sidabro rinkoje dominuojanti KGHM tuo pat metu planuoja dideles investicijas ir naujus projektus. Bendrovės strateginiuose planuose numatytos dešimčių milijardų eurų apimties investicijos per kelerius metus, didelę dalį jų skiriant plėtrai ir technologiniams sprendimams.

    Vienas ryškiausių signalų – planai statyti naują kasybos kompleksą, neretai įvardijamą kaip KGHM 2.0, kuris turėtų papildyti esamą gavybos bazę ir padėti išlaikyti gamybos apimtis. KGHM taip pat pabrėžia tarptautinių projektų portfelį ir galimų įsigijimų paiešką.

    Vario vaidmuo Europos strategijoje

    2024 metais Europos Sąjunga varį įtraukė į kritinių žaliavų sąrašą, kartu įsigaliojus Kritinių žaliavų aktui. Šis reglamentas numato, kad iki 2030 metų dalis strateginių žaliavų turėtų būti išgaunama, perdirbama ir perdirbama iš antrinių žaliavų pačioje Europoje, mažinant riziką, susijusią su tiekimo grandinėmis.

    Tokie tikslai reiškia, kad kiekvienas didesnis vario projektas – tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje ar kitose ES šalyse – automatiškai patenka į didesnį politinį ir ekonominį kontekstą. Tačiau galutinį atsakymą, ar Vokietija iš tiesų taps ryškesne miedies galia, duos ne pareiškimai, o gręžinių rezultatai, investicijų sprendimai ir leidimų procedūrų greitis.

  • „KGHM“ mažina druskingų vandenų išleidimą į Oderą, bet druskos gamyklos planus stabdo kaita

    Lenkijos vario ir sidabro koncernas „KGHM Polska Miedź“ pranešė sumažinęs druskų kiekį, kuris su kasyklų vandenimis patenka į Oderą. Bendrovė teigia tęsianti vandentvarkos darbus, tačiau didesnės apimties sprendimus, susijusius su vandenų gėlinimo įrenginiais, komplikuoja besikeičiantis kasyklų vandens mineralizacijos lygis.

    Apie planus ieškoti sisteminio sprendimo „KGHM“ kalbėjo po 2022 metais įvykusios ekologinės nelaimės Odrėje, kai dėl padidėjusio druskingumo ir kitų veiksnių buvo fiksuotas masinis žuvų kritimas. 2023 metais koncernas paskelbė rengsiantis galimybių studiją druskos gamybos įmonei, kuri galėtų panaudoti iš šachtų išsiurbiamus sūrius vandenis.

    Tuomet skelbta, kad projekto kaina galėtų siekti apie 225 000 000 eurų, o idėja – mažinti neigiamą kasybos poveikį upės ekosistemai. Vis dėlto 2025 metų vasarą bendrovė jau nurodė, kad darbai tebėra koncepcinėje stadijoje, o sprendimų priėmimą stabdo techninis neapibrėžtumas.

    Kas apsunkina gėlinimo projektą?

    „KGHM“ atstovas spaudai Arturas Neweckis aiškino, kad bendrovė vykdo vandentvarkos priemones: sandarina uolienų masyvą injekcijomis, plečia nusausinimo sistemas ir gerina kasyklų vandenų surinkimo bei perdavimo infrastruktūrą. Pasak bendrovės, tai leido stabilizuoti į šachtas pritekančio vandens srautus ir sumažinti į Oderą išnešamų druskų kiekį.

    Tačiau, koncerno teigimu, projektuojant gėlinimo įrenginius išryškėjo papildoma problema: kasyklų vandenų mineralizacija per laiką pakito ir, lyginant su pradine projekto prielaida, sumažėjo. Dėl tokių svyravimų sudėtingiau parengti tikslius techninius planus, įvertinti pajėgumus ir patikimai suskaičiuoti ekonominę grąžą.

    „Esant tokiai kintančiai aplinkai, parengti tinkamus planus, projektus ir finansines analizes gėlinimo įrenginiams yra sunkiau“, – sakė A. Neweckis.

    Ką bendrovė žada toliau?

    „KGHM“ pabrėžia, kad investuodama į nusausinimo ir perdavimo sistemas bei sukaupdama vandenį požeminėse ertmėse ir paviršiuje, gali lanksčiau pasirinkti išleidimo laiką. Bendrovė teigia siekianti užtikrinti, kad esant žemiems Oderos vandens lygiams būtų išvengta leistinų kokybės parametrų viršijimo.

    Ši tema Lenkijoje išlieka jautri, nes Odrės baseinas apima didelę šalies dalį, o upės ekologinė būklė pastaraisiais metais tapo nuolatinių diskusijų objektu. Didesnis druskingumas laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nes jis gali skatinti nepageidaujamus biologinius procesus ir didinti ekosistemos pažeidžiamumą karščio bangų bei sausros laikotarpiais.

    „KGHM“ yra viena strategiškai svarbiausių Europos žaliavų sektoriaus įmonių: varis laikomas kritine žaliava, būtina elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektrifikacijai. Bendrovė pabrėžia, kad yra didžiausia vario gamintoja Europoje, todėl aplinkosauginiai sprendimai jos veikloje turi reikšmę ne tik regioniniu, bet ir platesniu mastu.

  • Baigta gelbėjimo operacija KGHM Lubino kasykloje po stipraus požeminio smūgio: visi šachtininkai saugūs

    Kasybos bendrovė „KGHM Polska Miedź“ pranešė, kad Lubino kasybos komplekse užbaigta gelbėjimo ir darbuotojų išvedimo iš pavojingos zonos operacija. Pasak įmonės, visi šachtininkai, kurie buvo rizikos zonoje po požeminio smūgio, yra saugūs.

    Incidentas įvyko ryte Lenkijos Žemutinės Silezijos regione, vadinamajame Vario baseine. Po stipresnių nei įprasta požeminių virpesių iš grėsmės zonos buvo evakuojami darbuotojai, o į vietą pasiųstos gelbėtojų pajėgos.

    „KGHM Polska Miedź“ nurodė, kad pagal pirminius duomenis vienas asmuo patyrė lengvus sužalojimus. Įmonė pridūrė, kad įvykio priežastis ir aplinkybes vertins speciali komisija.

    Komunikacijos departamento vadovas Mirosławas Kukas anksčiau aiškino, kad tokio pobūdžio smūgiai šiame regione fiksuojami reguliariai, tačiau šis buvo išskirtinai stiprus. Jo teigimu, smūgis buvo vertinamas kaip viršijęs 4 balų ribą pagal Richterio skalę.

    Seismologijoje tokio stiprumo įvykiai dažniausiai laikomi vidutiniais ir paprastai nesukelia didelių infrastruktūros pažeidimų, tačiau yra aiškiai juntami žmonėms. Kasyklose, kur darbuotojai dirba po žeme, net ir vidutiniai virpesiai gali reikšti padidėjusią riziką, todėl taikomi griežti saugos protokolai ir atliekamos skubios patikros.

    Kas žinoma apie Lubino telkinį?

    Lubino kasykla yra viena seniausių Lenkijos Vario baseine. Joje kasama polimetalinė rūda, kurioje daugiausia aptinkama vario ir sidabro, o šios žaliavos laikomos strategiškai svarbiomis pramonei ir energetikos transformacijai.

    Pagal „KGHM Polska Miedź“ pateiktus duomenis, pramoniniai Lubin-Małomice telkinio ištekliai 2024 metų gruodžio 31 dieną viršijo 319 mln. tonų vario rūdos. Vidutinė vario koncentracija pramoniniuose ištekliuose siekė 1,23 proc., sidabro – 53 gramus vienai megagramai.

    Kodėl tokie įvykiai svarbūs sektoriui?

    Požeminiai smūgiai kasyklose yra viena dažniausių rizikų giliuose telkiniuose, ypač regionuose, kur kasyba vykdoma dešimtmečius. Tokie įvykiai dažniausiai suaktyvina saugos procedūras: ribojamas darbas tam tikrose zonose, tikrinama ventiliacija, uolienų stabilumas ir komunikacijos sistemos.

    Šįkart, įmonės teigimu, situacija suvaldyta, o visi pavojingoje zonoje buvę darbuotojai pasiekė saugią vietą. Komisijos išvadų laukiama siekiant įvertinti, ar reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir kaip koreguoti darbų organizavimą po įvykio.

  • KGHM akcijos po rekordo atvėso iki 300 zlotų: ar strategija ir vario kainos išlaikys augimą?

    Per pastaruosius 12 mėnesių KGHM akcijos nuėjo įspūdingą kelią: nuo maždaug 120 zlotų iki apie 300 zlotų, o pikas buvo pasiektas netoli 395 zlotų. Po rekordo sekė korekcija, ir rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar sparčiausias WIG20 augimas dar turi erdvės tęstis.

    KGHM investuotojai iš esmės perka ekspoziciją į varį ir sidabrą, kurių paklausą kelia atsinaujinanti energetika, gynybos pramonės plėtra ir duomenų centrų bumas. Tačiau trumpuoju laikotarpiu kainą lemia ne tik įmonės rezultatai, bet ir žaliavų ciklai bei lūkesčiai dėl dividendų.

    Strategija 2055+: ambicijos ir kaina

    Neseniai KGHM pristatė strategiją 2055+, kurioje numatė apie 32 mlrd. zlotų investicijų programą, didžiąją dalį lėšų planuojant skirti projektams Lenkijoje. Taip pat numatyta iki 2028 metų parengti išsamų dekarbonizacijos planą ir grįžti prie dividendinės krypties.

    Pagal strategiją vario gamyba ilgainiui turėtų ūgtelėti iki maždaug 730 tūkst. tonų per metus, o sidabro apimtys iš esmės išliktų panašiame lygyje, apie 1 300 tonų per metus. Rinkai tai atrodo kaip konservatyvus, bet tikėtinas planas, vis dėlto jis neatsako į visus klausimus apie akcininkų grąžą.

    Dideli investiciniai poreikiai reiškia, kad dividendų tvarumas taps dar labiau priklausomas nuo metalų kainų ir projektų įgyvendinimo tempo. „Vario paklausa yra struktūrinė, o jos trūkumas – chroniškas, tačiau kelias iki ilgalaikės lyderystės bus ilgas ir nelygus“, – sakė XTB analitikas Kamilis Szczepańskis.

    Metalų kainos ir dividendai: kas svarbiausia rinkai

    KGHM vertinime lemiamą vaidmenį ir toliau atlieka vario ir sidabro kainos. Sidabro rinka šiemet patyrė ryškius svyravimus: po šuolio metų pradžioje kaina vėliau smuko daugiau nei perpus, o tokie judesiai paprastai greitai persiduoda su šiuo metalu siejamoms bendrovėms.

    Vario kainų dinamika buvo nuosaikesnė, tačiau pakankama, kad stipriai pagerintų finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinės vario kainos kilo, o tai atsispindėjo KGHM ataskaitose: pajamos šoktelėjo, EBITDA padidėjo kelis kartus, o grynasis pelnas išaugo iki kelių milijardų zlotų.

    Dividendų tema taip pat vėl sugrįžo į darbotvarkę. 2026 metais KGHM išmokėjo 300 mln. zlotų dividendų, arba 1,5 zlotų vienai akcijai, tačiau dalis analitikų pasigenda aiškesnės ir labiau nuspėjamos dividendų politikos, ypač turint omenyje planuojamą investicijų mastą.

    Rekomendacijos atvėso: iš „pirkti“ į „laikyti“

    Nuo istorinio piko birželio 17 dieną, kai kaina pasiekė 394,7 zlotų, akcijos atpigo daugiau nei 30 proc. Esant maždaug 300 zlotų lygiui, KGHM kapitalizacija sumažėjo nuo apie 79 mlrd. zlotų pike iki maždaug 62 mlrd. zlotų dabar.

    Vienas iš signalų rinkai buvo „Morgan Stanley“ sprendimas sumažinti rekomendaciją iki neutralios ir apkarpyti tikslinę kainą iki 340 zlotų nuo ankstesnių 416 zlotų. Bankas akcentavo rizikas, susijusias su strategijos kryptimi, įskaitant galimus įsigijimus ir didesnį neapibrėžtumą dėl akcininkų grąžos.

    Panašiai atsargiai nusiteikę ir kiti vertintojai: „Trigon DM“ taip pat linksta prie laikymo rekomendacijos, nors jų tikslinė kaina išlieka aukščiau dabartinio lygio. Tai reiškia, kad rinka KGHM istoriją vis dar mato patrauklią, bet po rekordinio ralio reikalauja daugiau aiškumo dėl investicijų grąžos ir dividendų.

    Artimiausiu metu KGHM akcijų kryptį greičiausiai lems du veiksniai: žaliavų ciklas ir tai, kaip greitai strategijos pažadai virs konkrečiais projektais, skaičiais bei prognozuojama grąža. Investuotojams tai reiškia daugiau turbulencijų, net jei ilgalaikė vario paklausos istorija išlieka palanki.