Tag: KGHM

  • KGHM plečia programą „Kompetentni w branży“: 2 300 mokinių rengia darbui pramonėje jau nuo suolo

    Lenkijos vario ir sidabro gavybos bendrovė „KGHM Polska Miedź S.A.“ pradeda naują, jau devintą, švietimo programos „Kompetentni w branży“ etapą, skirtą profesinių ir techninių mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja daugiau nei 2 300 mokinių iš 10 mokyklų Vario baseino regione, o tikslas išlieka aiškus – glaudžiau sujungti profesinį mokymą su realiais pramonės poreikiais.

    Programą „KGHM“ įgyvendina kartu su Lenkijos Nacionaline švietimo ministerija, o dalyviai mokosi vadinamosiose patronuojamose klasėse. Tokia partnerystė tampa vis aktualesnė visoje Europoje, nes pramonė, energetika ir infrastruktūros sektoriai susiduria su kvalifikuotų techninių darbuotojų trūkumu, ypač automatikos, elektros, mechatronikos ir gamybos priežiūros srityse.

    Ko mokosi ir kodėl to reikia?

    2026–2027 mokslo metais „KGHM“ patronuoja 10 ugdymo įstaigų Liubine, Polkovicuose, Legnicoje, Glogove, Chocianove, Boleslave ir Wschowoje. Mokiniai rengiami 15 profesijų, tiesiogiai susijusių su įmonės veikla: kasyba, metalurgija, rūdos paruošimu, elektra, automatika ir mechatronika.

    Įmonė pabrėžia, kad šios specialybės yra tarp tų, kurias Nacionalinė švietimo ministerija įvardija kaip ypač paklausias darbo rinkoje. Pramonėje tai reiškia ne tik stabilų įsidarbinimą, bet ir būtinybę nuolat atnaujinti kompetencijas, nes gamyklose sparčiai daugėja skaitmenizuotų procesų, jutiklių, pramoninių valdymo sistemų ir DI sprendimų.

    Praktika, stažuotės ir stipendijos

    Programos dalyviai gali atlikti praktiką „KGHM“ padaliniuose su patyrusiais mentoriais, dalyvauti apmokamų stažuočių programoje ir pretenduoti į stipendijas. Taip pat modernizuojamos mokyklų laboratorijos ir dirbtuvės, kad įranga atitiktų šiuolaikinės pramonės standartus.

    Į programą įtraukiamos ir papildomos veiklos: konferencijos, vizitai į įmonės padalinius, praktiniai užsiėmimai bei sporto renginiai. Tokios iniciatyvos padeda lavinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir karjeros planavimui svarbias kompetencijas, kurios darbdaviams vis dažniau tampa lemiamu atrankos kriterijumi.

    „Per edukacines, tobulėjimo ir sporto iniciatyvas norime parodyti jauniems žmonėms, kad „Kompetentni w branży“ yra daugiau nei vienpusis mokyklos ir verslo ryšys. Tai erdvė kalbėtis apie poreikius, vertybes ir iššūkius, taip pat galimybė praktiškai pažinti regiono ateičiai svarbias profesijas“, – sakė „KGHM Polska Miedź S.A.“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorė Magdalena Lipińska.

    Nauji renginiai ir aiškus rezultatas

    2026–2027 mokslo metais planuojama tęsti mokiniams jau pažįstamas iniciatyvas, tokias kaip žinių olimpiada apie „KGHM“ „Kompetentny Gilbert“ ir programos ambasadorių susitikimas. Kartu atsiras ir naujų veiklų, tarp jų jėgos varžybos „Kompetentny Kozak“, bendras žygis į Sněžką bei „Dni z KGHM“ kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje.

    „Kompetentni w branży“ veikia nuo 2018 metų ir yra orientuota į tai, kad mokiniai į darbo rinką ateitų ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir su realia darbo aplinkos patirtimi. „KGHM“ nurodo, kad šiuo metu daugiau nei 600 įmonės darbuotojų yra šios programos absolventai, o tai leidžia programą vertinti kaip ilgalaikį talentų rengimo kanalą regiono pramonei.

    Daugiau informacijos apie „KGHM“ edukacinę iniciatyvą skelbiama bendrovės puslapyje, skirtame programai „Kompetentni w branży“.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.

  • Lenkija mažina vario ir sidabro gavybos mokestį: 2027 metais biudžetas neteks apie 320 mln. eurų

    Lenkijos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už kai kurių naudingųjų iškasenų gavybą 2027 metais, kaip numatoma, sumažės iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tai reikštų ryškų kritimą, palyginti su šių metų prognozuojamu maždaug 1,8 mlrd. eurų lygiu.

    Skirtumas sudaro apie 320 mln. eurų, todėl Finansų ministerijai teks ieškoti, kaip kompensuoti mažesnes įplaukas. Toks pokytis įrašytas į 2027 metų biudžeto projekto aiškinamuosius dokumentus.

    Minėto mokesčio surinkimas tiesiogiai priklauso nuo gavybos apimčių šalyje ir pagrindinių žaliavų kainų. Didžiausią reikšmę turi vario ir sidabro kotiruotės tarptautinėse rinkose, taip pat valiutų kursų svyravimai ir energijos išteklių kainos, kurios veikia gavybos savikainą bei įmonių investicinius planus.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad prognozėse jau įvertinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję pakeitimai, kurie 2026–2028 metais koreguoja formulę, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už vario ir sidabro gavybą. Praktikoje šie pakeitimai pirmiausia palankūs didžiausiam šalies vario sektoriaus žaidėjui KGHM.

    Lenkijos sprendimas mažinti vadinamąjį vario mokestį vertinamas kaip bandymas sustiprinti bendrovės galimybes finansuoti investicijas ir išlaikyti konkurencingumą žaliavų rinkose. Ankstesniais metais šis mokestis smarkiai ribojo įmonės investicinius pajėgumus, o valstybė per daugiau kaip dešimtmetį iš šios rinkliavos buvo surinkusi virš 6,9 mlrd. eurų.

    Naujovė numato ir papildomą paskatą ilgesniam laikotarpiui. Nuo 2029 metų įmonėms turėtų atsirasti galimybė dalį su gavyba susijusių investicinių išlaidų atskaityti iš mokėtino mokesčio, jei jos atitiks įstatyme nustatytus kriterijus.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos tendenciją derinti biudžeto interesus su strateginių žaliavų politika. Vario ir sidabro svarba auga dėl energetikos transformacijos, elektros tinklų plėtros ir pramonės elektrifikacijos, todėl valstybės vis dažniau ieško modelio, kuris vienu metu užtikrintų pajamas ir nepristabdytų investicijų.

  • Varšuvos birža ties 4 000 punktų riba: kas sulaiko proveržį ir kodėl silpnesnis zlotas svarbus

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje pastarąją rugpjūčio savaitę didesnių emocijų nebuvo: pagrindiniai indeksai judėjo skirtingomis kryptimis, o bendras vaizdas išliko artimas konsolidacijai. Plataus rinkos indekso WIG pokytis buvo nežymus, o vidutinių įmonių mWIG40 fiksavo nuosaikų augimą, kai didžiųjų įmonių WIG20 ir mažųjų sWIG80 šiek tiek smuko.

    Rinkos dalyviai iš esmės laukia aiškaus impulso, kuris padėtų išsiveržti iš kelių savaičių kainų intervalo. Šį laukimą sustiprino ir valiutų rinkos fonas: zlotui silpnėjant euro atžvilgiu, dalis investuotojų atsargiau vertina riziką, o užsienio kapitalui brangiau kainuoja apsidraudimas.

    Kas vyksta su indeksais

    Savaitės pabaigoje WIG20 išliko netoli 4 000 punktų ribos ir užsidarė ties 3 993 punktų lygiu. Nuo rugpjūčio viduryje pasiekto istorinio maksimumo, kuris siekė 4 084 punktus, indekso skyrė kiek daugiau nei 2 proc., todėl rinkoje vis garsiau kalbama apie kritinę „pramušimo“ zoną.

    Investuotojai šią situaciją dažnai vadina konsolidacija, kai kaina juda siauresniame intervale, o kryptis paaiškėja tik atsiradus naujienoms ar makroekonominiam signalui. Rinkos komentatoriai kaip simbolines artimiausių ribų zonas įvardija maždaug 4 100 punktų pasipriešinimą ir apie 3 900 punktų palaikymą.

    Valiuta ir geopolitinis fonas

    Svarbiu veiksniu šią savaitę tapo silpnesnis zlotas, kuris kelias dienas iš eilės prarado vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu. Toks judėjimas paprastai didina jautrumą neapibrėžtumui, ypač kai rinkose pasirodo spekuliacijos apie galimą geopolitinės įtampos augimą NATO ir Rusijos pasienio regione.

    „Prieš pirkėjus žaidė silpnėjantis zlotas, o investuotojų nuotaikas slėgė geopolitinės įtampos rizika“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Valiutos kursas akcijų rinkai svarbus ne tik psichologiškai. Silpnesnė vietos valiuta didina importo sąnaudas daliai bendrovių, gali paveikti infliacijos lūkesčius ir palūkanų normų trajektoriją, o užsienio investuotojams keičia grąžą eurais, todėl sprendimai dažnai tampa atsargesni.

    Kurie sektoriai traukė dėmesį

    Tarp didžiausių bendrovių ryškesnius teigiamus pokyčius demonstravo žaliavų ir energetikos segmentas: KGHM akcijos per savaitę pabrango apie 5 proc., o PGE augo maždaug 6,7 proc. Tokie judėjimai parodė, kad net ir „ramioje“ rinkoje kapitalas ieško aiškesnių istorijų bei sektorių, kurie jautriau reaguoja į žaliavų, energetikos ir reguliavimo naujienas.

    Tuo metu silpniau pasirodė žaidimų kūrėja CD Projekt, kurios akcijos smuko beveik 9 proc. Po pranešimų apie didelio projekto pristatymo nukėlimą investuotojai perskaičiavo augimo lūkesčius, o tai ypač svarbu bendrovėms, kurių vertinimas remiasi ilgalaikiais pajamų scenarijais.

    Atskirai išsiskyrė ir bankų segmentas: WIG bankų indeksas per savaitę smuktelėjo daugiau nei 1 proc. Tai buvo pirmas neigiamas savaitinis pokytis nuo liepos pabaigos, rodantis, kad po ilgesnio kilimo rinkoje daugėja pelnų fiksavimo ir atsargumo.

    Vidutinės kapitalizacijos įmonių segmente dėmesį išlaikė XTB ir Asbis, kurie metų eigoje buvo vieni ryškiausių augimo lyderių ir fiksavo naujus istorinius maksimumus. Kita vertus, medicinos technologijų platintoja Synektik per savaitę prarado apie 6 proc., o investuotojų sentimentą neigiamai paveikė informacija apie reikšmingą įmonės vadovo akcijų pardavimą, kurio vertė siekė 215 000 000 eurų.

    Naujienų netrūko ir alternatyvioje NewConnect rinkoje, kur debiutavo kosmoso technologijų bendrovė Thorium Space. Pirmą prekybos dieną akcijos pabrango apie 25 proc., tačiau vėliau dalį kilimo atidavė, o tai būdinga naujiems listinguojamiems emitentams, kai po pirminės euforijos formuojasi realesnė paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

    Artėjant rugsėjo pradžiai, Varšuvos biržos kryptis ir toliau gali priklausyti nuo išorinių veiksnių: valiutų svyravimų, tarptautinių indeksų nuotaikų, geopolitinių signalų ir centrinių bankų komunikacijos. Kol WIG20 išlieka netoli 4 000 punktų, rinkoje dominuoja laukimas, ar proveržis pagaliau įvyks, ar konsolidacija užsitęs.

  • KGHM svarsto antrą kasyklą Čilėje: prie Sierra Gorda gali prisidėti nauja atodanga

    Lenkijos vario gamintoja KGHM, jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Čilėje, svarsto galimybes išplėsti projektą šalia Sierra Gorda kasyklos. Vis garsiau kalbama apie gretimų vario telkinių įsisavinimą, kuris praktiškai galėtų reikšti naujos atviros kasybos aikštelės atsiradimą.

    Sierra Gorda yra vienas svarbiausių KGHM užsienio aktyvų, todėl bendrovė ieško būdų maksimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą ir perdirbimo pajėgumus. Kasyklos eksploatavimo laikotarpis šiuo metu siejamas maždaug su 2045 metais, tad sprendimų langas platus, tačiau pasirengimas dažnai pradedamas gerokai anksčiau.

    Gręžiniai rodo tęstinumą

    Projektas grindžiamas keliais geologinės žvalgybos darbų paketais, kurie vertina, ar mineralizacija tęsiasi po dabartine planuojama atodanga ir už jos ribų. Tokie tyrimai kasybos pramonėje yra įprasti: patvirtinus tęstinumą, galima pailginti kasyklos gyvavimo laiką arba suformuoti naują gavybos etapą.

    Bendrovė nurodo, kad giliųjų gręžinių rezultatai rodo stabilų vario ir molibdeno kiekį, o tai atveria galimybes vidutiniu laikotarpiu papildyti išteklių bazę. Kartu vertinamos ir teritorijos už dabartinio karjero ribų, kur žvalgoma, ar verta planuoti atskirą naują atodangą.

    „Iki šiol giliųjų gręžinių rezultatai rodo nuoseklius vario ir molibdeno kiekius, todėl atsiranda galimybė vidutiniu laikotarpiu įtraukti naujus išteklius“, – teigia KGHM.

    Galimas bendradarbiavimas su BHP

    Situaciją dar labiau įdomina tai, kad netoli Sierra Gorda veikia ir kita didelė vario kasykla Spence, priklausanti Australijos grupei BHP. Atstumas tarp objektų yra mažesnis nei 10 kilometrų, todėl pramonėje natūraliai kyla klausimų dėl galimos operacinės partnerystės, ypač perdirbimo grandyje.

    KGHM patvirtina, kad kalbasi su BHP apie galimą bendradarbiavimą būtent dėl Spence kasyklos ir rūdos perdirbimo sprendimų. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje ryškėja tendencija dalintis infrastruktūra ar derinti procesus, kad būtų mažinamos sąnaudos ir gerinamas efektyvumas, ypač tuomet, kai naujų projektų plėtra brangsta.

    „Norime labiau koncentruotis į vario gamybinių pajėgumų kūrimą, o ne jų pirkimą“, – yra viešai signalavusi BHP vadovybė.

    Kodėl dabar tai tampa aktualu

    Vario rinka pastaraisiais metais išlieka jautri pasiūlos rizikoms: naujų telkinių įvedimas užtrunka, o investicijų kaštai kyla dėl energijos, logistikos ir aplinkosauginių reikalavimų. Dėl to dalis bendrovių dažniau renkasi esamų kasyklų plėtrą, o ne brangius įsigijimus ar visiškai naujų projektų vystymą nuo nulio.

    KGHM atveju papildoma logika slypi jau veikiančio komplekso masto ekonomijoje: jei šalia esami telkiniai pasitvirtintų, būtų siekiama kuo daugiau pasinaudoti esamais perdirbimo pajėgumais ir logistika. Pirmieji aiškesni sprendimai dėl tolesnės plėtros krypčių gali paaiškėti dar šiais metais, kai bus apibendrinti naujausių žvalgybos darbų rezultatai.

    Kartu bendrovė vertina ir kitas tarptautines galimybes, todėl Čilė nėra vienintelė kryptis, tačiau Sierra Gorda plėtra išlieka vienu realiausių ir greičiausiai įgyvendinamų scenarijų, jei geologiniai duomenys patvirtins ekonominį potencialą.

  • Lenkijos KGHM taikosi į Maroką: vertina naują kasybos projektą ir galimą žingsnį dėl žvalgybos licencijos

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM analizuoja galimybę įsitraukti į žaliavų gavybos projektą Maroke. Bendrovės specialistai jau lankėsi vietoje ir atliko pirminį geologinį vertinimą, tačiau galutiniams sprendimams, pasak įmonės vadovo, dar trūksta duomenų.

    KGHM šis žingsnis siejamas su platesne strategija stiprinti užsienio žaliavų bazę ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ar vienos žaliavos šaltinio. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje vis labiau akcentuojamas tiekimo grandinių saugumas, o metalų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Kas planuojama Maroke?

    KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius nurodė, kad Marokas šiuo metu laikomas viena įdomiausių krypčių, o pokalbiai su vietos partneriais apima daugiau nei iki šiol buvusią prekybinę partnerystę. Pasak jo, svarstoma ir galimybė KGHM dalyvauti telkinio eksploatacijoje.

    „Mūsų specialistai jau buvo vietoje, turime pirminį geologinį įvertinimą ir daug kas atrodo perspektyviai. Vis dėlto mums reikia papildomų duomenų“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Jo teigimu, kitas logiškas žingsnis, jei papildoma informacija patvirtintų projekto patrauklumą, galėtų būti paraiška dėl žvalgybos koncesijos. Tokia koncesija paprastai suteikia teisę atlikti detalesnius tyrimus ir tikslinti telkinio ekonominį potencialą.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos pramonei?

    Marokas KGHM domina ne vien dėl paties telkinio: reikšmę turi ir geografinė padėtis bei logistika, kuri gali palengvinti koncentrato tiekimą į Lenkijos metalurgijos grandį. Įmonės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad marokietiško sukoncentruoto žaliavos sudėtis galėtų būti suderinama su Hutos Miedzi Głogów technologiniais pajėgumais.

    Toks suderinamumas reikštų, kad dalis žaliavos galėtų būti integruojama į esamus perdirbimo procesus be brangių technologinių pertvarkų. Kasybos bendrovėms tai svarbu, nes metalo perdirbimo grandyje didelę sąnaudų dalį sudaro ne tik gavyba, bet ir rūdos paruošimas, transportavimas bei pritaikymas konkrečių gamyklų technologijoms.

    Projektas Maroke įsilieja į KGHM kryptį aktyviau ieškoti naujų telkinių ir projektų už Lenkijos ribų, kad ateityje būtų užtikrintas stabilesnis žaliavų srautas ir didesnis atsparumas rinkų svyravimams. Kasybos sektoriuje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių, ypač augant pasaulinei vario paklausai.

  • KGHM chilietiška „Sierra Gorda“ atneša rekordines įplaukas: planuojama nauja plėtra iki 2030 metų

    KGHM paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, kuriuose ryškiai matoma užsienio aktyvų įtaka. Nors didžioji dalis grupės kasybos veiklos sutelkta Lenkijoje, pastarąjį dešimtmetį vis svarbesnę dalį sudaro projektai kituose žemynuose.

    Didžiausias užsienio portfelio turtas – Chileje veikianti atviro tipo vario kasykla Sierra Gorda. Bendrovės duomenimis, būtent šis aktyvas tapo vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių ir leido pasiekti rekordinius pervedimus į grupę.

    Rekordiniai pinigų srautai

    KGHM skelbia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Sierra Gordos į grupę įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių. Pagal nustatytą reikalavimą sumas konvertuojant į eurus, tai sudaro apie 250 milijonų eurų.

    Bendra užsienio aktyvų išmoka per tą patį laikotarpį viršijo 290 milijonų JAV dolerių, arba maždaug 270 milijonų eurų. KGHM taip pat nurodo, kad užsienio aktyvų indėlis į pakoreguotą grupės EBITDA siekė 25 proc.

    „Užfiksavome rekordinę pinigų srautų sumą iš Sierra Gordos. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į KGHM iš šio projekto įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių, daugiau nei dukart daugiau nei prieš metus“, – sakė KGHM viceprezidentė Anna Sobieraj-Kozakiewicz.

    Kodėl Sierra Gorda tampa vis svarbesnė

    Sierra Gorda rezultatus KGHM sieja su palyginti žemais gamybos kaštais, būdingais atviro tipo kasykloms. Nors tokiose kasyklose rūdos metalo koncentracija dažnai būna mažesnė nei giliųjų šachtų atveju, kaštų struktūra gali suteikti reikšmingą pranašumą svyruojant žaliavų kainoms.

    KGHM pripažįsta, kad pirmąsias veiklos užsienyje fazes dalis investuotojų vertino skeptiškai, tačiau projektų grąža dažnai atsiskleidžia tik po kelių metų. Dabartiniai rodikliai rodo, kad bent daliai užsienio portfelio šis lūžis jau įvyko.

    Plėtra už maždaug 670 mln. eurų

    Geri rezultatai paskatino sprendimą plėsti Sierra Gordos pajėgumus – numatoma įrengti ketvirtąją gamybos liniją. Projekto vertė siekia 725 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 670 milijonų eurų.

    Plėtros plane numatoma papildoma įranga: žiauninis trupintuvas, HPGR malūnas, rutulinis malūnas, flotacijos linija ir pagalbinė infrastruktūra, įskaitant konvejerius, vamzdynus ir valdymo sistemas. KGHM pabrėžia, kad investicijos turėtų būti dengiamos Sierra Gordos skolintais instrumentais ir operaciniais pinigų srautais, todėl nereikėtų tiesioginio finansavimo iš motininės bendrovės.

    Bendrovės vertinimu, projektas turėtų dar labiau sumažinti vienetinius kaštus ir padidinti metinę metalo gamybą maždaug 20 proc. Kita vertus, nurodoma ir galima neigiama pusė – dabartinio eksploatuojamo telkinio kasybos laikotarpis gali sutrumpėti apie 3 metais.

    Vis dėlto KGHM užsimena, kad koncesijos teritorijoje gali būti papildomų išteklių, kurie ateityje leistų pratęsti veiklą ir išplėsti gavybą naujomis zonomis. Pilnos naujos linijos galios pasiekimas planuojamas 2030 metų antrąjį pusmetį.

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.

  • Varšuvos birža vėl taikosi į rekordą: WIG20 priartėjo prie 4 000, investuotojai nepraranda optimizmo

    Varšuvos vertybinių popierių birža ketvirtadienį prekybą pradėjo nedideliais pagrindinių indeksų prieaugiais, o investuotojų dėmesio centre vėl atsidūrė WIG20 bandymas sugrįžti prie istorinių aukštumų. Sesijos pradžioje indeksas siekė apie 3 992 punktus ir per pirmąsias minutes pamažu artėjo prie psichologiškai svarbios 4 000 punktų ribos.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat fiksavo augimą ir laikėsi apie 151 086 punktų. Tokia dinamika signalizuoja, kad rinkoje išlieka tikėjimas vasaros ralio tęstinumu, nors pastarosiomis dienomis matėsi ir ryškesnių pelnų realizavimo epizodų.

    Kas labiausiai judina WIG20?

    Ankstyvoje prekybos fazėje WIG20 sudėtyje matėsi apylygė jėgų pusiausvyra: dalis bendrovių brango, dalis pigo. Tarp labiau stebimų pozicijų išliko žaliavų ir energetikos sektoriaus atstovai, kurie dėl savo svorio gali reikšmingai paveikti viso indekso kryptį.

    Rinkoje išsiskyrė KGHM ir Orlen, kurių kainų pokyčiai dažnai tampa barometru platesnėms nuotaikoms. Ankstesnėje sesijoje WIG20 trumpam buvo perkopęs 4 000 punktų ribą, tačiau dienos eigoje, aktyviau parduodant instituciniams investuotojams, dalis augimo buvo ištrinta.

    Žaliavos ir lūkesčiai dėl rezultatų

    KGHM akcijoms papildomo impulso suteikia žaliavų rinkos: investuotojai vertina vario ir aukso kainų kryptį, kuri dažnai persiduoda kasybos bendrovių vertinimams. Esant brangesnėms žaliavoms, rinkoje auga lūkestis dėl geresnių pajamų ir pelningumo perspektyvos, nors kartu didėja ir jautrumas kainų svyravimams.

    Orlen atveju svarbus veiksnys – įmonės finansinių rezultatų laukimas. Tokiais periodais prekyboje dažnai matomas didesnis aktyvumas, nes dalis investuotojų bando „užbėgti už akių“ ataskaitoms, o dalis, priešingai, mažina riziką iki paskelbimo.

    Ką stebėti artimiausiomis dienomis?

    WIG20 artėjimas prie 4 000 punktų ribos rinkoje veikia kaip nuotaikų testas: sėkmingas įsitvirtinimas aukščiau dažnai pritraukia papildomą kapitalą, tačiau nesėkmė gali paskatinti greitesnę korekciją. Investuotojams tenka vertinti ne tik pavienių bendrovių pelnus, bet ir platesnį foną, įskaitant žaliavų kainų pokyčius bei pinigų srautų kryptį regione.

    Trumpuoju laikotarpiu didžiausią įtaką gali turėti stambiųjų WIG20 bendrovių rezultatų sezonas ir rinkos reakcija į naujus skaičius. Jei lūkesčiai bus pateisinti, optimizmas gali išlikti, tačiau bet koks nusivylimas dažnai suveikia kaip katalizatorius pelnų realizavimui.

  • Varšuvos birža po rekordinio WIG20 šuolio smuktelėjo: investuotojai stebi „Orlen“ ir dividendus

    Po kelių iš eilės kilusių sesijų Varšuvos vertybinių popierių biržoje trečiadienį įsivyravo atsargus pelnų fiksavimas. Pagrindinis indeksas WIG20 anksti ryte trumpam pakilo iki istorinės viršūnės ir pasiekė 4 006,34 punkto, tačiau vėliau nuosekliai traukėsi žemyn.

    Dienos pabaigoje WIG20 užsidarė 0,29 proc. žemiau nei antradienį, o platesnis rinkos indeksas WIG taip pat krito nežymiai. Tai rodo, kad dalis investuotojų po pastarojo meto ralio pasirinko pauzę, o ne staigų rizikos mažinimą.

    Pelno realizavimas po kilimo

    Rinkos nuotaiką lėmė natūralus pelnų realizavimo etapas po kelių dienų augimo, kai dalis akcijų brango dviženkliu tempu. Tokiose situacijose investuotojai dažniau užrakina uždirbtą grąžą, ypač prieš artėjančius finansinių rezultatų skelbimus ir dividendų mokėjimus.

    Per sesiją WIG20 vienu metu buvo nusileidęs daugiau nei 50 punktų nuo ryto piko, tačiau vėliau svyravimai sumažėjo. Galutinis pokytis liko nedidelis, o indekso kritimą amortizavo kelios stipresnės pozicijos.

    Bankų akcijos spaudė indeksą

    Silpniau atrodė bankų sektorius, kuris WIG20 struktūroje užima reikšmingą dalį. Daugumos didžiųjų bankų akcijos dieną baigė minuse, o nuosmukio mastai skyrėsi nuo nedidelių korekcijų iki ryškesnių kritimų.

    Vienu iš dėmesio taškų tapo PKO BP, nes trečiadienis buvo diena, kai investuotojai įgijo teisę į dividendą. Dividendą numatyta išmokėti rugpjūčio 13 dieną, o jo dydis siekia apie 1,4 euro bruto už akciją.

    „Orlen“ ir KGHM prieš srovę

    Tarp ryškesnių augusių bendrovių išsiskyrė „Orlen“ ir KGHM, kurių akcijos kilo atitinkamai apie 2,18 proc. ir 2,08 proc. Dėl didelio šių emitentų svorio indekse jų brangimas prisidėjo prie to, kad WIG20 kritimas išliko tik kosmetinis.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia artėjančių naujienų iš „Orlen“, kuris ketina skelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus ketvirtadienį po prekybos sesijos pabaigos. Būtent rezultatų sezonas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris artimiausiomis dienomis parodys, ar tai tik trumpas atokvėpis po ralio, ar platesnės vasaros korekcijos pradžia.