Tag: Kibernetiniai išpuoliai

  • Prancūzijoje hakeriai bandė „išvirti“ kraujo plazmos atsargas – sustabdė signalizacija

    Prancūzijoje įsilaužėliai nusitaikė į kraujo plazmos atsargas: perėmę šaldymo įrangos valdymą, jie bandė pakeisti temperatūros nustatymus taip, kad produktai sušiltų iki kritinio lygio.

    Ataka įvyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį, o apie incidentą pranešė Prancūzijos savaitraštis „Le Canard enchaîné“. Taikiniu tapo bendrovė „Coolworld“, tiekianti šaldymo įrenginius Prancūzijos kraujo tarnybai Établissement français du sang (EFS).

    Skelbiama, kad išpuolis palietė tris EFS sandėlius, tarp jų – objektą Burgundijos–Franš Kontė regione Prancūzijos rytuose. Šaldymo įrangoje laikyti donorų mėginiai ir užšaldyta plazma, naudojama transfuzijoms bei vaistų gamybai.

    Įsilaužėliai pakeitė sistemų parametrus: įrenginiai, turėję palaikyti maždaug minus 30 laipsnių temperatūrą, esą buvo perprogramuoti siekti net 110 laipsnių. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokia temperatūra realiai buvo pasiekta.

    Nuostolių padėjo išvengti naktinė pamaina

    EFS teigimu, rimtesnių pasekmių pavyko išvengti dėl greitos reakcijos: budėjęs technikas pastebėjo kylantį šaldymo įrenginių temperatūros rodiklį, o stebėsenos ir pavojaus signalų sistemos leido operatyviai identifikuoti problemą.

    Rizikuojantys produktai buvo apsaugoti arba perkelti į kitus įrenginius. Prancūzijos sveikatos ministerija papildomai nurodė, kad po incidento buvo užblokuota ir nuotolinė prieiga prie atakuotų įrenginių.

    Institucijos tikina, jog kraujo paėmimas ir platinimas vyksta be trikdžių, o pacientams pavojaus nėra. Tuo metu incidentą tiria Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI ir Sveikatos ministerija, tačiau kas konkrečiai surengė ataką – kol kas neaišku.

    Atakos prieš šaldymo sistemas plinta visoje Europoje

    Šis atvejis sutapo su nauja kibernetinių atakų banga, nukreipta į Europos prekybos tinklų šaldymo įrangą. Ji prasidėjo lapkričio 2 dieną ir, kaip skelbiama, palietė mažiausiai keliolika šalių – nuo Belgijos ir Švedijos iki Vokietijos bei Lenkijos.

    Schema panaši: nusikaltėliai perima nuotolinę kontrolę ir pakelia šaldytuvų bei šaldiklių temperatūrą arba įjungia atitirpinimą. Kai kuriose parduotuvėse tai baigėsi maisto sugadinimu, o Švedijoje dalis įrenginių buvo nustatyti net iki 50 laipsnių.

    Pranešta, kad problemos fiksuotos ir tokiuose tinkluose kaip „Carrefour“, „Delhaize“, „Intermarché“, „ICA“ ir „Coop“. Tai jau antroji panaši banga per pastarąsias savaites: spalio viduryje Prancūzijoje kibernetiniai išpuoliai palietė apie 700 prekybos centrų.

    Incidentai fiksuoti ir Lenkijoje

    Apie šaldymo įrangos valdymo nesklandumus pranešta ir Lenkijoje: „Auchan“ patvirtino sutrikimus trijose parduotuvėse – Olštyne, Čenstakavoje-Počesnoje ir Sosnovce. Tinklas tiesiogiai nepatvirtino, kad tai buvo kibernetinė ataka.

    Tačiau Lenkijos CERT vadovas Marcin Dudek patvirtino bent vieną sėkmingą ataką prieš šaldymo įrenginį šalyje – nuostolių pavyko išvengti operatoriui atjungus įrangą nuo interneto ir perkėlus maistą į kitą šaldytuvą.

    CERT ekspertai taip pat nustatė 140 šaldymo įrenginių, kurie buvo pasiekiami internetu ir dėl to galėjo būti pažeidžiami. Jų savininkai gavo įspėjimus, o po intervencijos maždaug 70 įmonių įrangą atjungė nuo tinklo.

    Didžiausia rizika – pasenę ir internetu pasiekiami valdikliai

    Problema dažniausiai siejama su senesnėmis pramoninėmis valdymo sistemomis, kurios negauna saugumo atnaujinimų, bet vis tiek lieka prieinamos internetu. Perėmus vieno valdymo pulto kontrolę, gali būti pakeisti nustatymai iš karto daugelyje šaldytuvų ar šaldiklių.

    Rizika aktuali ne tik parduotuvėms: panašūs sprendimai naudojami sandėliuose, logistikos centruose ir gamybos įmonėse, todėl sutrikimai gali reikšti ne tik sugadintą produkciją, bet ir tiekimo grandinių trikdžius.

    Check Point duomenimis, Europos vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonės šiuo metu vidutiniškai susiduria su maždaug 2 200 kibernetinių atakų per savaitę – tai yra 43 proc. daugiau nei prieš metus.

  • Įsilaužėliai Europoje nuotoliniu būdu įjungė prekybos centrų šaldiklių atitirpinimą – maistą teko išmesti

    Įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu pakeitė prekybos centrų šaldymo įrangos nustatymus taip, kad šaldikliai pradėjo ne šaldyti, o atitirpinti. Dėl to dalį šviežių ir šaldytų produktų kai kuriose parduotuvėse teko skubiai išimti iš prekybos ar net išmesti.

    Vienas tokių atvejų fiksuotas Belgijos Overeizėje: lapkričio 2-osios naktį, apie 3 valandą, suveikė parduotuvės signalizacija, o atvykęs vadovas rado įjungtą atitirpinimo režimą ir į šaldymo kameras pučiamą šiltą orą. Apie incidentus Europoje plačiau pranešė „Reuters“.

    Panašių sutrikimų registruota ne vienoje šalyje: Belgijoje apie problemas pranešė dešimtys „Delhaize“ parduotuvių, „Carrefour“ nurodė, kad paveikta 15 jos parduotuvių. Sutrikimus taip pat fiksavo Švedijos tinklai ICA ir Coop, o Airijoje 13 „SuperValu“ parduotuvių iš atsargumo pašalino iš prekybos atšaldytus ir šaldytus produktus.

    Apie panašius atvejus pranešta ir Liuksemburge, Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, o Belgijoje paveikta net viena IKEA parduotuvė. Kol kas niekas viešai neprisiėmė atsakomybės, o tyrėjai dar nepatvirtino, ar skirtingose šalyse fiksuoti incidentai yra vienos koordinuotos kampanijos dalis.

    Kas įvyko Prancūzijoje spalį

    Ši banga primena spalio 11–12 naktį Prancūzijoje įvykusį plataus masto kibernetinį incidentą, kai buvo nuotoliniu būdu manipuliuojama šimtų prekybos centrų šaldymo sistemomis. Tąkart temperatūros šoktelėjo, įranga ėmė veikti netinkamai, o dideli maisto kiekiai sugedo; dalis parduotuvių pranešė ir apie gaisrus.

    Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI patvirtino, kad buvo kompromituoti šaldymo valdikliai, naudojami su „Danfoss“, „Copeland“ ir „Dixell“ įranga. Skelbta, kad išpuoliai kartojosi ir kitą naktį.

    Kaip galima „nulaužti“ šaldymo sistemas

    Dideliuose prekybos centruose šaldymo ūkį dažnai prižiūri centralizuoti kompiuteriniai valdikliai: jie stebi temperatūras, registruoja aliarmus, koordinuoja įrangos darbą ir paleidžia techninės priežiūros ciklus, įskaitant atitirpinimą. Atitirpinimas reikalingas ledui pašalinti, todėl trumpam įjungiami šildymo elementai.

    Jei užpuolikas gauna prieigą prie tokios valdymo sistemos, teoriškai jis gali pakeisti temperatūros nustatymus, prailginti atitirpinimo ciklą ar sutrikdyti perspėjimus. Paprastai tariant, problema kyla tuomet, kai nuotolinė prieiga nepakankamai apsaugota.

    ANSSI: galėjo pakakti „bazinių“ saugumo spragų

    Prancūzijos Senato klausymuose spalio 21 dieną ANSSI vadovas Vincentas Strubelis aiškino, kad tyrėjai linkę manyti, jog užpuolikai galėjo pasinaudoti ne sudėtingu programiniu pažeidžiamumu, o elementariais saugumo trūkumais. Tarp minimų problemų – valdikliai, prijungti tiesiai prie viešojo interneto, silpni slaptažodžiai ar nepakankamai apsaugotos nuotolinio administravimo sąsajos.

    Dar rugpjūtį kibernetinio saugumo tyrėjai buvo paskelbę analizę apie „Danfoss“ AK-SM 800A valdiklių pažeidžiamumus ir nurodę, kad internete galima rasti tūkstančius viešai pasiekiamų šaldymo valdymo sąsajų. Vis dėlto Prancūzijos atakų atveju pabrėžta, kad konkrečiai šie pažeidžiamumai, panašu, nebuvo pagrindinė priežastis.

    Tyrimai Europoje tęsiami, o aiškaus motyvo kol kas nėra. Viena iš pamokų akivaizdi: šaldymo sistemų kontrolė – tai ne tik patogumas, bet ir kritinė infrastruktūra, kurios pažeidimai gali greitai virsti realiais nuostoliais, nes sugedusio maisto „atkurti iš atsarginės kopijos“ neįmanoma.

  • Kibernetinis smūgis „Wakacje.pl“: nutekėjo pasų duomenys, ekspertai įspėja dėl sukčių

    Kibernetinis smūgis „Wakacje.pl“: nutekėjo pasų duomenys, ekspertai įspėja dėl sukčių

    Populiarus Lenkijos kelionių rezervacijų portalas „Wakacje.pl“ pranešė tapęs kibernetinio išpuolio auka. Įsilaužėliai gavo prieigą prie klientų aptarnavimo sistemos ir dalies tarnybinių el. pašto dėžučių, todėl galėjo būti pavogti jautrūs asmens duomenys, įskaitant pasų informaciją.

    Įmonės teigimu, incidentas fiksuotas rugsėjo 29 dieną, o klientai įspėti dėl galimų sukčiavimo bandymų. Kol kas neskelbiama, kiek vartotojų galėjo būti paveikta ir ar nutekėjo vien pasų numeriai, ar ir dokumentų kopijos.

    Skelbiama, kad nusikaltėlių rankose galėjo atsidurti vardai, pavardės, el. pašto adresai, telefono numeriai, gyvenamosios vietos adresai, gimimo datos ir pasų duomenys. Toks duomenų derinys ypač pavojingas, nes leidžia tiksliai atkurti žmogaus tapatybę ir jo kelionės aplinkybes.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika po tokių incidentų dažnai tampa ne paskyrų perėmimas, o apgaulė, kai apsimetama kelionių agentūra ar jos darbuotoju. Turėdami realius kontaktus ir užsakymo detales, sukčiai gali įtikinti atlikti pavedimą, patvirtinti tariamus mokesčius ar pateikti papildomą informaciją.

    „Wakacje.pl“ nurodė, kad ataka nepalietė mokėjimų sistemų ir neturėjo įtakos vykdomoms rezervacijoms. Taip pat teigiama, kad nutekinti duomenys savaime nesuteikia galimybės prisijungti prie Kliento paskyros ar programėlės.

    Vis dėlto gyventojams patariama ypač kritiškai vertinti bet kokias netikėtas žinutes apie kelionę, ypač jei raginama skubiai atlikti pavedimą ar spausti nuorodą. Saugiausia tokias užklausas patikrinti kitu kanalu, pavyzdžiui, paskambinant oficialiu įmonės numeriu arba prisijungus prie paskyros įvedant adresą naršyklėje ranka.

    Įmonė rekomendavo pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, įskaitant galimybę apriboti neteisėtą tapatybės naudojimą, pavyzdžiui, įjungti PESEL numerio apsaugą per mObywatel ar per valdžios elektronines paslaugas. Taip pat siūloma įvertinti pasų duomenų apsaugos veiksmus, jei yra pagrindo manyti, kad galėjo nutekėti dokumento informacija.

    Apie incidentą pranešta NASK ir Asmens duomenų apsaugos institucijai, taip pat planuojama kreiptis į teisėsaugą. Praktikoje tokiais atvejais svarbu ne tik techninis tyrimas, bet ir tai, ar buvo laikomasi pareigos informuoti nukentėjusius asmenis bei įvertinti riziką jų teisėms ir laisvėms.

    Pastaraisiais metais kelionių, logistikos ir elektroninės prekybos sektoriai vis dažniau tampa taikiniais, nes jų sistemose sukaupta daug kontaktinių ir identifikacinių duomenų. Nutekėjus pasų ar kitų dokumentų informacijai, pasekmės gali būti ilgalaikės, todėl rekomenduojama sustiprinti budrumą, keisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir stebėti įtartinus bandymus susisiekti.

  • Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Daugiau nei 2 000 žurnalistų paviešintų dokumentų atskleidė, kaip Maskvoje, „Baumano“ valstybiniame technikos universitete, veikia slaptas padalinys, siejamas su sisteminiu Rusijos karinės žvalgybos kadrų rengimu. Tarptautinio tyrimo autoriai skelbia, kad čia esą ruošiami būsimi GRU pareigūnai, tarp jų kibernetinių atakų vykdytojai ir informacinių operacijų specialistai.

    Pasak tyrime minimų redakcijų, mokymo schema esą sudėliota taip, kad studentai dar studijų metu būtų priskiriami konkrečioms žvalgybos struktūroms. Baigę mokslus jie neva nukreipiami tiesiai į padalinius, siejamus su įsilaužimais, sabotažu ir politinio poveikio operacijomis užsienyje.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys yra GRU padalinys 26165, Vakarų žvalgybos ir kibernetinio saugumo bendruomenėje siejamas su grupe „Fancy Bear“ ir pavadinimu APT28. Šiai grupei įvairios valstybės ir institucijos yra priskyrusios atakas prieš valdžios įstaigas, kritinę infrastruktūrą ir politines organizacijas.

    Ko esą mokomi būsimi specialistai

    Nutekinti dokumentai rodo, kad programa, apie kurią kalbama tyrime, apimtų ne vien įprastus informatikos kursus. Joje minimi įgūdžiai, susiję su įsilaužimais į sistemas, kenkėjiškų programų kūrimu, paskirstytosiomis paslaugos trikdymo atakomis ir tinklų saugumo spragų analize.

    Žurnalistai teigia, kad studentai dirbtų su praktiniais scenarijais ir simuliuotomis atakomis, o mokomojoje medžiagoje minimi tokie įrankiai kaip „Metasploit“. Dokumentuose taip pat esą aptariama, kaip analizuoti užsienio karinių tinklų architektūrą ir saugumo modelius, įvardijant ir JAV.

    Kartu pabrėžiama, kad kibernetinė dalis neatsiejama nuo informacinio poveikio. Programoje, kaip skelbiama, yra temos apie manipuliacinio turinio kūrimą socialiniuose tinkluose, kampanijų planavimą ir informacinio karo strategijų analizę.

    Propaganda ir atranka

    Tyrimo autoriai nurodo, kad dalis mokomosios medžiagos pateikiama per Kremliaus naratyvų prizmę, todėl, ekspertų vertinimu, siekiama ne tik techninio pasirengimo, bet ir ideologinio lojalumo. Tai atitinka platesnę Rusijos valstybės praktiką, kai kibernetinės operacijos derinamos su propaganda ir dezinformacija.

    Dokumentuose minimas ir su akademine veikla siejamas asmuo, kuris, kaip teigiama, derina darbą universitete su tarnyba žvalgybos sistemoje. Taip pat rašoma apie aukšto rango karininkų įsitraukimą į programą, tarp jų ir asmenis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

    Dar vienas jautrus aspektas yra minima praktika keisti kai kurių studentų tapatybes dar iki studijų pabaigos. Tyrime keliama versija, kad tokia priemonė galėtų būti susijusi su pasirengimu veikti po priedanga už Rusijos ribų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nutekintų dokumentų istorija įsilieja į platesnį Europos saugumo foną, kuriame fiksuojamas kibernetinių incidentų ir hibridinių operacijų augimas. Europos Sąjungos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad valstybės remiamos grupuotės vis dažniau taikosi į viešąjį sektorių, energetiką, transportą ir ryšių infrastruktūrą.

    Ekspertai pažymi, kad didžiausias pavojus kyla tada, kai kibernetiniai pajėgumai auginami sistemiškai, o švietimo institucijos tampa valstybės saugumo aparato dalimi. Tokiu atveju formuojamas ilgalaikis specialistų rezervas, galintis vykdyti tiek technines atakas, tiek koordinuotą informacinį spaudimą.

    Šalys, siekiančios sumažinti riziką, pastaraisiais metais didina investicijas į incidentų prevenciją, stebėseną ir kritinių sistemų atsparumą. Tuo pat metu daugėja raginimų griežtinti tiekėjų patikrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp žvalgybos institucijų ir sparčiau diegti modernias kibernetinės gynybos priemones, įskaitant DI taikymą grėsmių aptikimui.