Įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu pakeitė prekybos centrų šaldymo įrangos nustatymus taip, kad šaldikliai pradėjo ne šaldyti, o atitirpinti. Dėl to dalį šviežių ir šaldytų produktų kai kuriose parduotuvėse teko skubiai išimti iš prekybos ar net išmesti.
Vienas tokių atvejų fiksuotas Belgijos Overeizėje: lapkričio 2-osios naktį, apie 3 valandą, suveikė parduotuvės signalizacija, o atvykęs vadovas rado įjungtą atitirpinimo režimą ir į šaldymo kameras pučiamą šiltą orą. Apie incidentus Europoje plačiau pranešė „Reuters“.
Panašių sutrikimų registruota ne vienoje šalyje: Belgijoje apie problemas pranešė dešimtys „Delhaize“ parduotuvių, „Carrefour“ nurodė, kad paveikta 15 jos parduotuvių. Sutrikimus taip pat fiksavo Švedijos tinklai ICA ir Coop, o Airijoje 13 „SuperValu“ parduotuvių iš atsargumo pašalino iš prekybos atšaldytus ir šaldytus produktus.
Apie panašius atvejus pranešta ir Liuksemburge, Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, o Belgijoje paveikta net viena IKEA parduotuvė. Kol kas niekas viešai neprisiėmė atsakomybės, o tyrėjai dar nepatvirtino, ar skirtingose šalyse fiksuoti incidentai yra vienos koordinuotos kampanijos dalis.
Kas įvyko Prancūzijoje spalį
Ši banga primena spalio 11–12 naktį Prancūzijoje įvykusį plataus masto kibernetinį incidentą, kai buvo nuotoliniu būdu manipuliuojama šimtų prekybos centrų šaldymo sistemomis. Tąkart temperatūros šoktelėjo, įranga ėmė veikti netinkamai, o dideli maisto kiekiai sugedo; dalis parduotuvių pranešė ir apie gaisrus.
Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI patvirtino, kad buvo kompromituoti šaldymo valdikliai, naudojami su „Danfoss“, „Copeland“ ir „Dixell“ įranga. Skelbta, kad išpuoliai kartojosi ir kitą naktį.
Kaip galima „nulaužti“ šaldymo sistemas
Dideliuose prekybos centruose šaldymo ūkį dažnai prižiūri centralizuoti kompiuteriniai valdikliai: jie stebi temperatūras, registruoja aliarmus, koordinuoja įrangos darbą ir paleidžia techninės priežiūros ciklus, įskaitant atitirpinimą. Atitirpinimas reikalingas ledui pašalinti, todėl trumpam įjungiami šildymo elementai.
Jei užpuolikas gauna prieigą prie tokios valdymo sistemos, teoriškai jis gali pakeisti temperatūros nustatymus, prailginti atitirpinimo ciklą ar sutrikdyti perspėjimus. Paprastai tariant, problema kyla tuomet, kai nuotolinė prieiga nepakankamai apsaugota.
ANSSI: galėjo pakakti „bazinių“ saugumo spragų
Prancūzijos Senato klausymuose spalio 21 dieną ANSSI vadovas Vincentas Strubelis aiškino, kad tyrėjai linkę manyti, jog užpuolikai galėjo pasinaudoti ne sudėtingu programiniu pažeidžiamumu, o elementariais saugumo trūkumais. Tarp minimų problemų – valdikliai, prijungti tiesiai prie viešojo interneto, silpni slaptažodžiai ar nepakankamai apsaugotos nuotolinio administravimo sąsajos.
Dar rugpjūtį kibernetinio saugumo tyrėjai buvo paskelbę analizę apie „Danfoss“ AK-SM 800A valdiklių pažeidžiamumus ir nurodę, kad internete galima rasti tūkstančius viešai pasiekiamų šaldymo valdymo sąsajų. Vis dėlto Prancūzijos atakų atveju pabrėžta, kad konkrečiai šie pažeidžiamumai, panašu, nebuvo pagrindinė priežastis.
Tyrimai Europoje tęsiami, o aiškaus motyvo kol kas nėra. Viena iš pamokų akivaizdi: šaldymo sistemų kontrolė – tai ne tik patogumas, bet ir kritinė infrastruktūra, kurios pažeidimai gali greitai virsti realiais nuostoliais, nes sugedusio maisto „atkurti iš atsarginės kopijos“ neįmanoma.
Leave a Reply