Tag: Kibernetinis saugumas

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurte įsikūrusi grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7,3 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į rinką, produkto vystymui ir komandos augimui.

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, kuri yra „Raiffeisen Bank International“ rizikos kapitalo padalinys, o kartu vadovavo Heseno žemės investuotoja „BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen“ (BMH). Prie etapo prisidėjo ir anksčiau investavusi „eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS“ bei „Mercurius Private Equity“.

    Kas yra Unified Risk Intelligence?

    „QuoIntelligence“ pozicionuoja savo pasiūlą kaip Unified Risk Intelligence, kai sujungiami kibernetinių grėsmių, fizinių rizikų ir geopolitinių signalų vertinimai. Įmonės tikslas yra ne vien siųsti perspėjimus, o pateikti kontekstualizuotas įžvalgas, kurias organizacijos gali paversti sprendimais.

    Pasak bendrovės, jos modelis orientuotas į klientus, kurie neturi vidinių grėsmių žvalgybos komandų, tačiau jiems vis dažniau tenka įrodyti rizikų valdymo brandą. Įmonė akcentuoja, kad parengta žvalgyba gali būti panaudojama iškart, nereikalaujant ilgo vidinių procesų kūrimo.

    NIS2 ir DORA spaudimas didina paklausą

    „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad ES reguliavimas, ypač NIS2 direktyva ir DORA reglamentas, rizikos valdymą daugeliui organizacijų paverčia nebe konkurenciniu pranašumu, o privalomu minimumu. Tai ypač aktualu finansų sektoriui ir tiekimo grandinėms, kuriose reikalaujama aktyvesnės priežiūros.

    Įmonė teigia, kad NIS2 ir DORA kartu reikšmingai išplečia organizacijų ratą, kurioms tenka diegti nuolatinį, į ateitį orientuotą kibernetinių rizikų valdymą. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie padeda greitai įsivertinti rizikas ir dokumentuoti priimtus sprendimus.

    Europos duomenų jurisdikcija kaip konkurencinis veiksnys

    Dar vienas akcentuojamas veiksnys yra augantys reikalavimai, kad jautrūs duomenys būtų tvarkomi ES jurisdikcijoje. „QuoIntelligence“ teigia, kad tai kai kuriais atvejais riboja ne ES tiekėjų paslaugų naudojimą ir atveria galimybes Europoje kuriamiems sprendimams.

    Bendrovė nurodo, kad yra įsteigta pagal Vokietijos teisę, taip pat veikia per subjektus Ispanijoje ir Italijoje, o duomenis laiko ES jurisdikcijoje. Tai, įmonės vertinimu, svarbu klientams, kuriems tenka derinti saugumo, tiekimo grandinės ir atitikties reikalavimus.

    „Aukščiausio lygio grėsmių žvalgyba dažnai apibūdinama kaip tai, ką gali sukurti tik didelės komandos. „QuoIntelligence“ sukūrėme tam, kad įrodytume priešingai: mūsų vizija yra Unified Risk Intelligence, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai susilieja į sprendimus, o ne tik perspėjimus, ir tai pasiekiama per kelias valandas nuo įdiegimo, laikantis Europos teisės“, – sakė „QuoIntelligence“ vadovas ir įkūrėjas Marco Riccardi.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos platforma „Mercury“ naudoja DI, tačiau rezultatus peržiūri ir kontekstualizuoja analitikų komanda Europoje. Be to, pristatomas pokalbinis analitiko asistentas KARLA, skirtas supaprastinti prieigą prie įžvalgų skirtingiems organizacijos lygiams.

    Strategine prasme „QuoIntelligence“ išskiria finansų sektorių kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, ypač dėl DORA reikalavimų. Bendrovė tvirtina, kad „Elevator Ventures“ ryšiai DACH ir Vidurio bei Rytų Europoje gali padėti spartinti pardavimų plėtrą.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais Frankfurte. Bendrovė nurodo, kad 2023 metais buvo pritraukusi 5 mln. eurų pradinio etapo investiciją, o dabar planuoja stiprinti platinimo partnerių kanalą, dirbant su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir paslaugų teikėjais.

  • Kaip dažnai verta perkrauti kompiuterį: specialistai įvardijo dažnį, kuris padeda išvengti strigimų

    Daugelis žmonių kompiuterį mėnesiais ne išjungia, o palieka miego ar hibernacijos režimu, kad sistema greičiau „atsibustų“. Tačiau toks įprotis ne visada padeda išlaikyti stabilų darbą, ypač kai kompiuteris naudojamas intensyviai.

    Skirtingai nei pilnas perkrovimas, miego režimas iš esmės yra pauzė: dalis būsenų išsaugoma, o atmintis ir foniniai procesai ne visuomet „apsivalo“. Dėl to laikui bėgant gali kauptis laikini duomenys, užstrigę procesai, pradėti, bet iki galo neužbaigti sistemos veiksmai.

    Praktikoje tai dažnai pasireiškia sulėtėjimu, atsitiktiniais programų „pakibimais“, tinklo ryšio trikdžiais ar keistais periferijos nesklandumais. Perkrovimas tokiomis situacijomis veikia kaip greitas būdas iš naujo paleisti paslaugas ir grąžinti sistemai „švarią“ būseną.

    Perkrovimas išvalo dalį operatyviosios atminties, sustabdo nereikalingus foninius procesus ir iš naujo inicializuoja sistemos komponentus. Tai ypač aktualu, kai kompiuteris ilgai dirba su naršykle, komunikacijos programomis ar „sunkiomis“ kūrybinėmis ir žaidimų užduotimis.

    Ne mažiau svarbu ir atnaujinimai: „Windows“ bei daugelis tvarkyklių ar saugumo pataisų pilnai įsidiegia tik po perkrovimo. Jei atnaujinimai atidedami, įrenginys ilgiau lieka su neištaisytais saugumo trūkumais ir gali veikti ne taip stabiliai, kaip numatyta.

    Kai kuriais atvejais ilgai neperkraunant kompiuterio atsiranda ir sunkiau pastebimų problemų, pavyzdžiui, lėčiau atlaisvinami resursai ar prasčiau veikia energijos valdymas. Perkrovimas padeda „sulyginti“ šiuos procesus, ypač jei sistema buvo intensyviai apkrauta.

    Bendras specialistų ir patyrusių naudotojų sutarimas paprastas: kompiuterį verta perkrauti bent kartą per savaitę. Toks ritmas dažniausiai pakankamas, kad sistema išliktų stabili, o smulkūs trikdžiai nesikauptų.

    Jei kompiuteris naudojamas kasdien ir intensyviai, pavyzdžiui, žaidimams, vaizdo montavimui, 3D programoms ar darbui su daug atvertų naršyklės kortelių, perkrovimas gali būti naudingas dažniau. Kai kuriems vartotojams pasiteisina kasdienis perkrovimas, ypač jei pastebimas sulėtėjimas vakare po ilgos darbo dienos.

    Taip pat verta perkrauti kompiuterį kaskart, kai įdiegiami svarbūs sistemos atnaujinimai, atsinaujina vaizdo plokštės tvarkyklės ar pradeda strigti tinklas. Tokiose situacijose tai dažnai yra greičiausias ir paprasčiausias sprendimas be papildomos diagnostikos.

    Jeigu kompiuteriu neplanuojate naudotis kelias dienas, dažniausiai racionaliau jį visiškai išjungti, o ne palikti miego režimu. Nešiojamiems kompiuteriams tai ypač aktualu, nes net miego būsenoje jie toliau naudoja bateriją.

    Visgi kasdieniam naudojimui svarbiausia ne režimo pasirinkimas, o nuoseklus įprotis bent periodiškai perkrauti sistemą. Tai padeda palaikyti spartą, sklandesnį programų veikimą ir sumažina netikėtų strigimų tikimybę.

  • Milijardai išgaravo per akimirką: didžiausi kriptovaliutų griūčių scenarijai ir pamokos

    Milijardai išgaravo per akimirką: didžiausi kriptovaliutų griūčių scenarijai ir pamokos

    Kai kriptovaliutos buvo pristatomos kaip skaitmeninė revoliucija, daliai investuotojų tai virto skausminga pamoka. Per pastarąjį dešimtmetį rinkoje griuvo biržos, projektai ir ištisos ekosistemos, o kartu dingo ir milžiniškos sumos. Priežastys dažniausiai kartojosi: silpna rizikų kontrolė, programinio kodo spragos, kibernetinės atakos ir kartais elementarus valdymo chaosas.

    Ryškiausi nuosmukiai sutelkė dėmesį į tai, kad kripto rinka gali judėti greičiau nei tradicinės finansų sistemos apsaugos mechanizmai. Kai pasitikėjimas subliūkšta, prasideda grandininė reakcija: vartotojai skuba išsiimti lėšas, krenta kainos, o likvidumo trūkumas per kelias dienas paverčia problemą bankrotu. Šis modelis matytas ne kartą, tik skiriasi mastas ir detalės.

    Terra ir FTX: pasitikėjimo krachas

    2022 metais didžiausią šoką sukėlė Terra ekosistemos griūtis, kai stabilumą turėjęs užtikrinti mechanizmas neatlaikė rinkos spaudimo. Toks atvejis parodė, kad algoritminiai stabilumo modeliai gali veikti tik tol, kol išlieka tikėjimas jų logika ir pakankamas likvidumas. Kai vienas svertas išslysta, kritimas tampa savotiška lavina.

    Neilgai trukus sekė kriptovaliutų biržos FTX bankrotas, virtęs vienu garsiausių finansinių skandalų industrijoje. Tyrimai ir teisiniai procesai išryškino rizikingą klientų lėšų naudojimą bei valdymo spragas, o staigus vartotojų bandymas atsiimti pinigus atidengė realų trūkumą. Šis atvejis ypač sustiprino reikalavimus dėl turto atskyrimo, audito ir skaidrumo.

    Mt. Gox ir įsilaužimai: senos klaidos kartojasi

    Spektaklingų griūčių istorija prasidėjo dar anksčiau, kai 2014 metais bankrutavo Mt. Gox. Tuo metu ši platforma buvo viena svarbiausių bitkoino prekybos vietų, todėl jos žlugimas paveikė ne tik klientus, bet ir visą rinkos nuotaiką. Vėliau paaiškėjo, kad lėšos dingo ne vienu momentu, o palaipsniui, ilgą laiką nepastebint problemos masto.

    Biržos tapo patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams, o dideli incidentai parodė, kad saugumo spragos kainuoja brangiau nei bet kokia rinkodara. Dažnai bėdos prasidėdavo nuo pernelyg didelės dalies turto laikymo prie interneto prijungtose piniginėse arba nuo nepakankamai griežtų vidaus kontrolės procedūrų. Kitaip tariant, technologinė rizika čia tiesiogiai virsta finansine.

    Kai žlunga ne birža, o pats projektas

    Didelė dalis nuostolių siejama ne tik su biržomis, bet ir su pačiais kripto projektais, kurių atsiranda milžiniški kiekiai. Dalis jų kuriami be aiškaus pritaikymo, dalis neišlaiko konkurencijos, o kai kurie nuo pradžių būna orientuoti į greitą pelną kūrėjams. Tokiose situacijose investuotojai lieka su žetonais, kurių vertė praktiškai išnyksta.

    Rinkoje pasitaikė ir atvejų, kai problemą sukeldavo vidinės sistemos klaidos, pavyzdžiui, neteisingai skaičiuojami atlygiai ar mokesčiai. Buvo ir situacijų, kai prieiga prie vartotojų lėšų tapdavo neįmanoma dėl valdymo sprendimų ar raktų kontrolės, kai kritiškai svarbi informacija būdavo sutelkta pas vieną asmenį. Tai priminė seną finansų taisyklę: jei nėra aiškios atsakomybės ir kontrolės, rizika tik didėja.

    Pastaraisiais metais vis labiau juntamas reguliavimo poveikis, ypač Europoje, kur kripto turto taisyklės griežtinamos, siekiant daugiau skaidrumo ir vartotojų apsaugos. Kartu matomas ir institucinių dalyvių atsargus įsitraukimas, o stabilios vertės kripto priemonės vis dažniau vertinamos kaip atsiskaitymų infrastruktūros dalis, o ne vien spekuliacija. Vis dėlto pagrindinė pamoka išlieka paprasta: kripto rinkoje technologija, likvidumas ir pasitikėjimas yra neatskiriami, o vienam sutrikus, pasekmės gali būti staigios.

  • JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos Information Commissioner’s Office vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas su juo susijęs darbo aplinkos ir personalo klausimų tyrimas. Apie tai institucija pranešė patvirtindama, kad sprendimas priimtas paties vadovo iniciatyva.

    Information Commissioner’s Office nurodė, kad Johnas Edwardsas nuo vasario 26 dienos pasitraukė tam, jog būtų sudarytos sąlygos nepriklausomai ištirti aplinkybes. Tyrimo ataskaitą su rekomendacijomis numatyta pateikti Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentui, kuris spręs dėl tolesnių veiksmų.

    „Pastarąsias kelias savaites savo noru laikinai pasitraukiau iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas tyrimas dėl personalo klausimų“, – sakė Johnas Edwardsas.

    Institucija teigia negalinti atskleisti daugiau detalių, siekdama apsaugoti visas puses ir užtikrinti proceso vientisumą. Tuo metu valdyba, generalinis direktorius Paulas Arnoldas ir vykdomoji komanda tęsia darbą pagal deleguotų įgaliojimų tvarką, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir reguliavimo funkcijos.

    Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentas pabrėžė, kad nepriklausomas tyrimas yra tinkamas kelias, o vadovo pasitraukimas leidžia laikytis procedūrų. Departamentas taip pat nurodė palaikantis glaudų ryšį su Information Commissioner’s Office.

    Johnas Edwardsas Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos reguliuotojui vadovauja nuo 2021 metais. Jo pasitraukimas vyksta platesniame institucijos pertvarkos kontekste, susijusiame su nauju teisiniu reguliavimu, pagal kurį numatomi duomenų naudojimo ir prieigos sistemos pokyčiai.

    Duomenų priežiūros institucijos vadovo laikinas pasitraukimas atkreipia dėmesį į tai, kokią reputacinę reikšmę turi nepriklausomumas ir skaidrumas organizacijose, kurios prižiūri jautrias sritis, tokias kaip asmens duomenų apsauga. Pastaraisiais metais didėjant duomenų tvarkymo mastui ir DI sprendimų diegimui, reguliuotojų autoritetas ir patikimumas tampa ypač svarbūs tiek visuomenei, tiek verslui.

    Šaltiniai:

    https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7453709974826020864/

    https://www.politico.eu/article/uk-data-watchdog-chief-john-edwards-steps-aside-hr-probe/

    https://bills.parliament.uk/bills/3825

  • Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Įtampa dėl ES skaitmeninių taisyklių

    Europos Parlamento nariai sukritikavo Europos Komisiją po žinios, kad Briuselis svarsto naują ES ir JAV dialogą dėl skaitmeninių technologijų ir rinkų. Kritikai įspėja, kad toks formatas gali tapti netiesioginiu kanalu JAV spaudimui ES skaitmeninių taisyklių vykdymo klausimais.

    Diskusijos kyla dėl dviejų kertinių teisės aktų: Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) ir Skaitmeninių rinkų akto (DMA). Šie dokumentai numato griežtesnes pareigas didelėms platformoms dėl neteisėto turinio valdymo, reklamos skaidrumo ir konkurencijos ribojimo praktikos.

    Ką siūlo Komisija ir ko bijo kritikai

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad su JAV aptariamas dialogas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų ir rinkų srityje. Komisija pabrėžia, kad ES taisyklių rinkinys nėra derybų objektas.

    Vis dėlto dalis parlamentarų mano, kad vien pats dialogo formatas gali susilpninti šią poziciją praktikoje. Jų teigimu, jei JAV pareigūnams būtų suteikta galimybė dalyvauti diskusijose apie DSA ir DMA įgyvendinimą, tai sukurtų precedentą, kai suinteresuotos pusės įgytų įtaką vykdymo politikai.

    „Tai būtų mirtinas sprendimas mūsų įmonėms ir mūsų demokratijai“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Alexandra Geese.

    Liberalų europarlamentaras Sandro Gozi taip pat perspėjo, kad Komisija turėtų ne aptarinėti DSA ir DMA su JAV, o užtikrinti jų įgyvendinimą. Jo vertinimu, tokios derybos galėtų tapti bandymu lėtinti praktinį teisės aktų taikymą ir susilpninti vykdymo priemones.

    Rizika: skaitmeninės taisyklės kaip derybų moneta

    Kritikai sieja šį dialogą su platesniu prekybinių santykių kontekstu, kuriame skaitmeninis reguliavimas gali būti panaudotas kaip kompromiso priemonė. Europarlamentaras Sergey Lagodinsky pareiškė, kad Europos Komisija turi aiškiai paaiškinti, ar JAV iš tiesų būtų įtraukiamos į vykdymo aptarimus, ir ragino imtis griežtesnio atsako, jei tai pasitvirtintų.

    Nerimo signalai girdimi ir nacionaliniu lygmeniu. Vokietijos Bundestago nariai perspėjo, kad bet koks mainų principas, kai skaitmeninės taisyklės siejamos su kitais derybų paketais, galėtų pakirsti pasitikėjimą ES institucijų nuoseklumu ir nepriklausomumu.

    Ši situacija ypač jautri todėl, kad DSA ir DMA iš esmės nukreipti į didžiausias skaitmenines platformas, kurių reikšminga dalis yra JAV bendrovės. Todėl bet koks signalas apie galimą „minkštesnį“ taikymą gali būti suprastas kaip politinis nusileidimas ir susilpninti ES pastangas riboti dominuojančių rinkos dalyvių galią.

    Šaltiniai:
    https://www.politico.eu/article/eu-slammed-caving-us-pressure-digital-rules-dsa-dma/
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-services-act-package
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-markets-act

  • GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    Briuselyje stringa Europos Komisijos planas supaprastinti duomenų ir privatumo taisykles, kad Europoje greičiau plėtotųsi dirbtinis intelektas. Ursula von der Leyen komanda siūlo vadinamąjį skaitmeninį omnibusą, tačiau Europos Parlamentas ir nemaža dalis ES valstybių tam priešinasi.

    Kritikai teigia, kad siūlomi pakeitimai rizikuoja susilpninti GDPR, kuris nuo 2016 metais tapo vienu svarbiausių ES technologijų reguliavimo ramsčių. Ši reforma pristatoma kaip administracinės naštos mažinimas ir konkurencingumo didinimas, bet derybose vis dažniau skamba argumentas, jog privatumo apsaugos negalima aukoti dėl greitesnio DI proveržio.

    Kur kyla didžiausi ginčai

    Didžiausias nesutarimų taškas susijęs su tuo, kaip būtų aiškinama, kas laikoma asmens duomenimis, ir kaip vertinti pseudonimizuotus duomenis. Komisija tikisi, kad aiškesnės taisyklės atvertų platesnes galimybes naudoti duomenų rinkinius moksliniams tyrimams ir DI modelių mokymui.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad pseudonimizavimas sumažina riziką asmens tapatybei, nes identifikatoriai pašalinami arba pakeičiami. Tačiau dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių įspėja, kad pernelyg platus tokių duomenų traktavimas gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir praktikoje susilpninti bazinius privatumo principus.

    Europos Parlamentas ir šalys brėžia ribas

    Europos Parlamente formuojasi nuostata, kad omnibusas neturėtų tapti priemone perrašyti pagrindines GDPR sąvokas. Derybose pabrėžiama, jog net ir siekiant supaprastinimo būtina išlaikyti aiškią ribą tarp administracinių palengvinimų ir esminių teisių siaurinimo.

    Prie atsargios stovyklos prisideda ir daugelis ES valstybių Taryboje, tarp jų didelį politinį svorį turinčios sostinės. Parengtuose kompromisiniuose tekstuose matyti tendencija išbraukti labiausiai ginčijamus apibrėžimų keitimus, taip signalizuojant, kad Komisijos ambicijos šiuo klausimu laikomos per plačiomis.

    DI konkurencingumas prieš privatumo standartą

    Diskusija vyksta platesniame ES kontekste: Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją DI srityje, tačiau tuo pačiu nori išlaikyti pasaulinį privatumo standartą. Dalis pramonės atstovų ir kai kurie politikai GDPR jau seniai vadina kliūtimi, kuri brangina inovacijas ir apsunkina duomenų panaudojimą.

    Vis dėlto derybų dinamika rodo, kad teisėkūroje greitų sprendimų nebus. Vertinant institucijų pozicijų skirtumus, skaitmeninis omnibusas gali būti priimtas tik po reikšmingų pataisų, o procesas, kaip prognozuoja derybų dalyviai, gali nusikelti iki 2027 metų ar dar vėliau.

    Šis tempas kontrastuoja su kitu supaprastinimo paketu, orientuotu į DI aktą, kuris juda greičiau ir jau pasiekė trišalių derybų etapą. Tai rodo, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai ES išlieka politiškai jautresni nei kitos skaitmeninės reguliacijos sritys.

    „Neturėtume per omnibusą keisti pagrindinių GDPR principų“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Marina Kaljurand.

    „Mes nekeičiam asmens duomenų apibrėžimo, o įtvirtiname teismo pateiktą paaiškinimą“, – sakė Europos Komisijos duomenų apsaugos padalinio vadovo pavaduotoja Karolina Mojzesowicz.

    Artimiausiu metu sprendžiama bus ne tik dėl konkrečių formuluočių, bet ir dėl politinės krypties: ar ES laikysis griežto privatumo standarto kaip konkurencinio pranašumo, ar bandys agresyviau atlaisvinti duomenų naudojimą DI plėtrai. Kol kas signalai iš Parlamento ir valstybių sostinių rodo aiškią ribą: supaprastinimas galimas, bet ne bet kokia kaina.

    Šaltiniai:

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

    https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en

    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents_en

  • Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Sąjunga dėl kovo mėnesį įvykusio incidento Europos Komisijos debesijos infrastruktūroje kaltina kibernetinių nusikaltėlių grupuotę ShinyHunters. Apie tai ketvirtadienį paskelbė ES institucijų kibernetinio saugumo komanda CERT-EU, pateikusi techninę įvykio analizę.

    Pasak CERT-EU, užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį. Tai reiškia, kad daliai vartotojų galėjo būti atskleista ne tik kontaktinė informacija, bet ir susirašinėjimo fragmentai, kurie neretai turi papildomų jautrių detalių.

    Kas žinoma apie nutekinimą

    Techninėje analizėje nurodoma, kad kovo 28 dieną ShinyHunters pavogtus duomenis paviešino savo nutekinimų svetainėje tamsiajame internete. CERT-EU skaičiuoja, jog publikuotas rinkinys siekė apie 91,7 gigabaito suspaustos apimties, o išskleidus duomenis jų apimtis galėjo išaugti iki maždaug 340 gigabaitų.

    CERT-EU taip pat patvirtino, kad incidentas susijęs su Europos Komisijos viešosios interneto svetainės platforma europa.eu, veikusia „Amazon Web Services“ infrastruktūroje. Kibernetinio saugumo komanda įspėja, kad poveikis galėjo paliesti ir daugiau subjektų, nes vertinama, jog galimai aktualu bent 29 kitoms ES institucijoms ar organizacijoms.

    Komisija: dalis informacijos galėjo būti vieša

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier žurnalistams sakė, kad nutekinti duomenys „galimai jau buvo viešojoje erdvėje“. Vis dėlto CERT-EU nurodomi duomenų tipai, ypač el. laiškų turinys, praktikoje dažnai tampa priemone tikslinėms sukčiavimo atakoms ir bandymams apgauti konkrečius darbuotojus ar partnerius.

    Pačios grupuotės teigimu, parduodamoje ir vėliau paviešintoje medžiagoje esą buvo el. pašto serverių duomenų išklotinės, konfidencialūs dokumentai, sutartys ir kita jautri informacija. CERT-EU išvada pabrėžia, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami atsargiai, tačiau skatina institucijas ir vartotojus imtis papildomų apsaugos veiksmų.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Incidentas išryškina nuolatinę riziką, su kuria susiduria viešojo sektoriaus organizacijos, priklausomos nuo didelio masto debesijos paslaugų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Net ir tais atvejais, kai pažeidžiami viešieji komponentai, nutekinti kontaktai bei susirašinėjimo fragmentai gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, apsimetinėjimui ir tolesniems bandymams pasiekti vidines sistemas.

    ShinyHunters vardas jau anksčiau sietas su didelio masto duomenų vagystėmis, o viešinimo taktika, kai duomenys parduodami ir kartu skelbiami nutekinimų svetainėse, išlieka viena dažniausių duomenų prievartavimo schemų. CERT-EU techninis pranešimas rodo, kad institucijos vis dažniau viešina detales ne tik apie patį faktą, bet ir apie atakos eigą, siekdamos greičiau sumažinti žalą.

    Gyventojams ir organizacijoms, kurių kontaktai galėjo būti paveikti, ekspertai paprastai rekomenduoja išlikti budriems dėl laiškų su netikėtais priedais ar nuorodomis, atidžiai tikrinti siuntėjo tapatybę ir įjungti kelių veiksnių autentifikavimą. Tokios priemonės padeda sumažinti riziką, kai nutekinti duomenys virsta praktinėmis sukčiavimo atakomis.

    Šaltiniai:

    https://cert.europa.eu/blog/european-commission-cloud-breach-trivy-supply-chain

    https://www.reuters.com/business/media-telecom/hacking-group-begins-leaking-customer-data-dutch-telecom-odido-hack-2026-02-26/

  • ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais mėnesiais susidūrė su virtine kibernetinių incidentų, palietusių tiek skaitmenines sistemas, tiek pareigūnų komunikaciją. Europos Komisijos pareigūnai peržiūri vidaus saugumo priemones, o ekspertai aiškinasi, ar atskiri įvykiai susiję tarpusavyje.

    Nors oficialios informacijos pateikiama nedaug, pati Komisija šiemet patvirtino mažiausiai du įsilaužimo atvejus. Tuo pat metu Europos valstybių saugumo tarnybos viešai perspėja apie naujas socialinės inžinerijos taktikas, kuriomis taikomasi į populiarias susirašinėjimo programėles.

    Du patvirtinti incidentai

    Kovo pabaigoje buvo kompromituotos Komisijos debesijos paslaugos, susijusios su europa.eu svetainės infrastruktūra. CERT-EU nurodė, kad užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį.

    Komisijos atstovai viešai akcentavo, kad vidinė infrastruktūra nebuvo paveikta, ir kad dėl incidento bendraujama su paslaugų teikėjais bei ES privatumo priežiūros institucijomis. Vis dėlto pats faktas, kad nutekėjo komunikacijos turinys, kelia papildomą riziką tolesnėms atakoms, pavyzdžiui, tikslinėms apgaulėms.

    Ankstesnis incidentas užfiksuotas sausio pabaigoje, kai Komisija centriniame mobiliųjų įrenginių valdymo sprendime aptiko kibernetinės atakos pėdsakų. Tuomet buvo įspėta, kad galėjo būti pasiekta dalies darbuotojų vardų ir mobiliųjų numerių informacija, tačiau nurodyta, jog pačių mobiliųjų įrenginių kompromitavimo požymių nenustatyta.

    Signal tampa taikiniu, o institucijos ieško kontrolės

    Šio konteksto fone Komisija kai kuriems aukšto rango pareigūnams nurodė išjungti grupę susirašinėjimo programėlėje „Signal“, nes ji galėjo tapti įsilaužėlių taikiniu. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su pačios programėlės šifravimo silpnumu, o su vartotojų apgaulėmis ir paskyrų perėmimu.

    Europos kibernetinio saugumo ir žvalgybos institucijos pastarosiomis savaitėmis perspėjo apie plataus masto kampaniją, kai apsimetama tariamu „Signal“ pagalbos kanalu ir bandoma išvilioti naudotojų PIN kodus. Panašius įspėjimus skelbė Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės atsakingos tarnybos.

    Didėjant rizikoms, dalis Europos vyriausybių ragina pareigūnus atsitraukti nuo plačiai naudojamų komercinių susirašinėjimo platformų ir pereiti prie sprendimų, kuriuos galima geriau administruoti, audituoti bei centralizuotai valdyti. Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, NATO ir Belgija jau yra perėję arba diegia institucijoms pritaikytas vidines alternatyvas, o ES taip pat planuoja suderinamą saugių ryšio sprendimų rinkinį.

    „Mes nekomentuojame vidinių saugumo praktikų. Kibernetinio saugumo rizikas vertiname labai rimtai ir turime aiškias vidines gaires darbuotojams“, – teigė Europos Komisijos atstovas.

    Kas laikomas atsakingu ir kodėl tai svarbu

    Kalbant apie debesijos infrastruktūros kompromitavimą, CERT-EU nurodė, kad už ataką atsakinga grupuotė „ShinyHunters“. Pasak CERT-EU, į tamsųjį internetą buvo iškelta apie 340 gigabaitų Komisijos duomenų, o tokio masto nutekinimai paprastai reiškia ilgalaikes pasekmes: didėja šantažo, sukčiavimo ir pakartotinių įsilaužimų tikimybė.

    Kituose epizoduose dėmesį atkreipė ir tai, kad viešai buvo paskelbta perimta privataus telefono pokalbio ištrauka tarp žurnalisto ir ES pareigūno. Institucijos plačiau neatskleidė, kaip įvyko nutekėjimas, tačiau toks atvejis pabrėžia, kad rizikos apima ne tik serverius, bet ir kasdienę pareigūnų komunikaciją.

    Nors dalis nacionalinių tarnybų pastarąsias kampanijas, nukreiptas į pareigūnus, sieja su Kremliumi, įsilaužimų priskyrimas konkrečiam veikėjui dažnai užtrunka ir reikalauja ne tik techninių įrodymų, bet ir politinio bei diplomatinio sprendimo. Šiuo metu taip pat lieka neaišku, ar skirtingi incidentai ES institucijose yra vienos kampanijos dalis, ar tai keli atskiri išpuoliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka institucijoms dažnai būna ne konkreti platforma, o procesai: greitas pažeidžiamumų taisymas, darbuotojų apsauga nuo apgaulių, griežtesnė prieiga prie paskyrų, ir sprendimai, kurie leidžia stebėti incidentus bei reaguoti centralizuotai. Tai ypač aktualu, kai nutekinta informacija gali būti panaudota tolimesnėms, labiau personalizuotoms atakoms.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.eu/article/top-eu-officials-signal-group-chat-hacking-fears/

    https://www.politico.eu/article/european-commission-website-cyber-attack-investigation/

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_342

    https://hub.ivanti.com/s/article/Security-Advisory-Ivanti-Endpoint-Manager-Mobile-EPMM-CVE-2026-1281-CVE-2026-1340

    https://www.cert.ssi.gouv.fr/alerte/CERTFR-2026-ALE-003/

    https://www.bsi.bund.de/SharedDocs/Cybersicherheitswarnungen/DE/2026/202602_BfV_BSI.html

    https://www.ncsc.gov.uk/news/ncsc-warns-of-messaging-app-targeting

    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

  • Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos patvirtino, kad 2026 metais tapo kibernetinės atakos taikiniu. Pasak muziejaus, buvo mėginta paveikti vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, tačiau meno kūriniai nenukentėjo, o kritinė informacija neprarasta.

    Muziejus pabrėžė, kad incidentas neturėjo nieko bendra su pastaruoju metu plačiai aptartu Luvro atveju, kai po didelio masto apiplėšimo buvo sutrikdyta dalis veiklos. Uffizi teigimu, jų sistemos yra uždaro tipo ir iš išorės neprieinamos, todėl įsilaužimo pasekmės buvo ribotos.

    Ką teigia muziejus ir kas buvo padaryta

    Uffizi nurodė, kad nebuvo pavogti slaptažodžiai ar saugumo schemos. Tai reikštų, jog įsilaužėliai, net ir pasiekę dalį stebėjimo infrastruktūros, negavo duomenų, kurie leistų planuoti fizinį nusikaltimą, pavyzdžiui, apiplėšimą.

    Italijos žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad po incidento dalis kolekcijos galėjo būti perkelta į saugyklas. Vis dėlto Uffizi aiškino, kad vertybių perkėlimas, įskaitant Medičių epochos lobius, buvo susijęs su vykdomais renovacijos darbais, o ne su kibernetine ataka.

    Politinis atgarsis ir platesnis kontekstas

    Incidentas greitai įgijo politinį atspalvį. Buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kritikavo Giorgios Meloni vyriausybę ir kultūros ministrą Alessandro Giuli, keldamas klausimus, ar valstybė pakankamai saugo vieną svarbiausių šalies kultūros institucijų.

    „Įsilaužėliai atakuoja Uffizi ir kelia grėsmę mūsų kultūros paveldui. Ką daro ministras Giuli?“ – sakė Matteo Renzi.

    Renzi taip pat suabejojo, ar Italijos kibernetinio saugumo institucijos tinkamai įvertino rizikas, ir pareiškė sieksiantis atsakymų. Šis ginčas atkreipė dėmesį į dažnėjantį reiškinį, kai kultūros įstaigos tampa kibernetinių incidentų taikiniais, nes jų infrastruktūra apima ne tik bilietų sistemas ar svetaines, bet ir fizinę apsaugą palaikančius sprendimus.

    Kodėl kibernetinės atakos muziejuose kelia riziką

    Nors Uffizi tikina, kad informacija neprarasta, tokio pobūdžio incidentai primena, jog kibernetinis saugumas tiesiogiai susijęs su fiziniu. Net ribotas sutrikdymas stebėjimo ar prieigos kontrolės sistemose gali didinti riziką, ypač jei nusikaltėliai derina skirtingas taktikas.

    Italijoje dėmesį saugumui sustiprino ir nauji vagysčių atvejai. 2026 metais tarptautinė žiniasklaida pranešė apie iš muziejaus netoli Parmos pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus, o tai parodė, kad meno vertybės išlieka patrauklus taikinys ir šiandien.

    Uffizi atvejis rodo ir kitą tendenciją: muziejai vis dažniau priversti viešai aiškinti, kas konkrečiai buvo paliesta ir kokių priemonių imtasi, kad būtų išlaikytas lankytojų ir rėmėjų pasitikėjimas. Institucijoms tai reiškia ne tik technines investicijas, bet ir skaidresnę komunikaciją apie incidentų valdymą.

    Šaltiniai:
    https://www.ansa.it/sito/notizie/cronaca/2026/04/03/attacco-hacker-alle-gallerie-degli-uffizi-opere-nei-caveau-e-porte_55bcc16b-a42c-41cc-ba45-ac5573b49b40.html
    https://www.politico.eu/article/uffizi-galleries-florence-cyberattack-surveillance-infrastructure/
    https://www.nytimes.com/2026/03/30/world/europe/parma-art-heist-renoir-matisse-cezanne-italy.html

  • FBI skelbia didelį kibernetinį incidentą: įtariami Kinijos įsilaužėliai pasiekė stebėjimo duomenis

    JAV federalinis tyrimų biuras (FBI) neseniai Kinija siejamą įsilaužimą į jautrią agentūros stebėjimo sistemą pripažino dideliu kibernetiniu incidentu. Toks statusas reiškia, kad įvykis kelia apčiuopiamą riziką JAV nacionaliniam saugumui, o apie jį privaloma informuoti Kongresą per nustatytą terminą.

    Sprendimas rodo, kad įsilaužėliams galėjo pavykti pasiekti ar perimti reikšmingą kiekį jautrių duomenų, laikomų pačiose FBI sistemose. Pagal federalinį informacijos saugos reguliavimą, dideliu incidentu laikomas toks pažeidimas, kuris gali pakenkti nacionaliniam saugumui, užsienio politikai, visuomenės pasitikėjimui ar pilietinėms laisvėms.

    Kas buvo paveikta

    Apie įtartiną veiklą vidinėje sistemoje FBI Kongresui pranešė kovo pradžioje, nurodydama, kad joje buvo teisėsaugai jautrios informacijos. Viešai tuo metu nebuvo įvardyta, kas galėjo būti atakos vykdytojas, tačiau, su tyrimu susipažinusių pareigūnų teigimu, įtariamas Kinijos pėdsakas.

    Kongresui pateiktame pranešime teigiama, kad įsilaužimas galėjo būti įvykdytas pasinaudojus komercinio interneto paslaugų tiekėjo tiekimo grandinės infrastruktūra. Toks kelias, anot FBI, atspindi pažangias atakuotojų taktikas ir didina riziką, kad pažeidimai gali paveikti ne tik vieną organizaciją, bet ir susijusius tiekėjus.

    Paveiktoje sistemoje, kaip nurodyta pranešime, buvo duomenų iš teisinio proceso, įskaitant vadinamųjų pen register bei trap and trace priemonių grąžą, taip pat asmens duomenų apie asmenis, susijusius su FBI tyrimais. Šios priemonės paprastai nefiksuoja pokalbių turinio, tačiau renka metaduomenis, pavyzdžiui, ryšio faktą, kryptį ar techninę informaciją.

    Tokie duomenys ypač vertingi užsienio žvalgybos tarnyboms ir organizuotoms grupuotėms, nes gali atskleisti, kas yra teisėsaugos dėmesio centre, kokios bylos vykdomos ir kokie ryšiai tiriami. Net ir be turinio, metaduomenys gali padėti atkurti kontaktų tinklus, nustatyti prioritetinius taikinius ar kompromituoti operacijas.

    Kodėl didelio incidento statusas svarbus

    Buvusi FBI kibernetinio padalinio vadovybės atstovė Cynthia Kaiser teigė nežinanti, kad FBI savo sistemų atžvilgiu būtų skelbusi tokį vertinimą bent nuo 2020 metų. Tai pabrėžia ne tik incidento rimtumą, bet ir tai, kad vidinių sistemų pažeidimai JAV institucijose dažnai vertinami itin konservatyviai.

    „Pagal FISMA slenksčiai yra gana aukšti, o tik kelios agentūros kasmet paskelbia didelį kibernetinį incidentą“, – sakė Cynthia Kaiser.

    FBI atstovas viešai plačiau incidento nekomentavo, pakartodamas ankstesnę poziciją, kad agentūra nustatė ir suvaldė įtartiną veiklą tinkluose, pasitelkdama visas technines priemones. Vis dėlto neatskleidžiama, kas konkrečiai lėmė sprendimą priskirti įvykį didelio incidento kategorijai, taip pat ar pažeidimas jau galutinai suvaldytas.

    Pagal JAV praktiką, didelio incidento paskelbimas taip pat turėtų įjungti tarpinstitucinį reagavimo mechanizmą, kuriame dalyvauja kelios nacionalinio saugumo ir kibernetinės gynybos grandys. Žinoma, kad Baltieji rūmai kovo pradžioje buvo sušaukę susitikimą, kuriame dalyvavo ir FBI, NSA bei CISA atstovai, tačiau viešai nepatvirtinama, kokios konkrečios priemonės pritaikytos.

    Kontekstas: Kinija ir atakos per tiekėjus

    Incidentas vertinamas platesniame kontekste, kuriame Kinija siejamos grupės pastaraisiais metais vis dažniau taikosi į JAV nacionalinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sistemas. JAV pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad tokios operacijos dažnai remiasi ilgalaikiu nepastebimu buvimu tinkluose, tiekimo grandinės rizikomis ir pažeidžiamumų išnaudojimu.

    Kinijos įsilaužėliai anksčiau buvo siejami su bandymais pasinaudoti komercinių ryšių ir IT paslaugų tiekėjais kaip tramplynu į valstybines sistemas. Tokia schema leidžia išnaudoti tiekėjų prieigas, techninio aptarnavimo kanalus ar bendras infrastruktūras, kurios įprastai turi aukštą pasitikėjimo lygį organizacijose.

    Senato žvalgybos komiteto vicepirmininkas Markas Warneris viešai pareiškė, kad šis atvejis yra dar vienas priminimas apie augantį pažangių kibernetinių priešininkų aktyvumą. Tuo pat metu pareigūnai pripažįsta ir reputacinę žalą, kai įsilaužimas paliečia pačią instituciją, atsakingą už tokių grėsmių tyrimą.

    Kol kas neatsakytas esminis klausimas, kiek duomenų galėjo būti pasiekta ar išvesta ir ar buvo pažeistos operatyvinės veiklos detalės. Atsakymai į juos lems ir politines diskusijas Kongrese, ir praktinius sprendimus dėl tiekėjų kontrolės, tinklų segmentavimo bei jautrių duomenų apsaugos griežtinimo.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.com/news/2026/03/06/fbi-hack-white-house-nsa-cisa-00817072

    https://www.politico.com/news/2026/03/27/fbi-kash-patel-email-hacks-handala-00848519

    https://www.politico.com/news/2024/08/09/china-hacking-group-cybersecurity-00173454

    https://www.politico.com/news/2024/11/13/china-hackers-wiretap-data-telcos-00189445

    https://obamawhitehouse.archives.gov/the-press-office/2016/07/26/presidential-policy-directive-united-states-cyber-incident