Tag: Kibernetinis saugumas

  • Trumpas pasirašė DI kibernetinio saugumo įsaką: tik 30 dienų savanoriškai peržiūrai prieš modelių paleidimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama mažinti kibernetinio saugumo rizikas, susijusias su pažangiais dirbtinio intelekto modeliais. Dokumentas numato, kad dalis DI bendrovių būtų raginamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios institucijų peržiūrai likus 30 dienų iki jų viešo paleidimo.

    Šis terminas trumpesnis nei ankstesnėse diskusijose svarstytas ilgesnis laikotarpis, todėl įsaką galima vertinti kaip kompromisą tarp saugumo ir inovacijų greičio. Toks sprendimas taip pat rodo, kad Baltuosiuose rūmuose dominuoja atsargesnis požiūris į griežtą išankstinį reguliavimą, bet kartu paliekama vietos didesnei koordinacijai su privačiu sektoriumi.

    Kas konkrečiai numatyta įsake

    Vykdomajame įsake akcentuojama, kad DI gali stiprinti šalies konkurencingumą, tačiau kartu kuria naujų nacionalinio saugumo rizikų. Numatyta, kad per 30 dienų iždo institucijos, bendradarbiaudamos su pramone, turėtų pradėti kurti kibernetinio saugumo informacijos mainų mechanizmą, skirtą greičiau identifikuoti ir šalinti pažeidžiamumus.

    Taip pat numatomas įslaptintas pažangių DI modelių vertinimo ir lyginamosios analizės procesas, orientuotas į nacionalinio saugumo poveikį. Prie šio proceso koordinavimo įtraukiamos saugumo ir kibernetinės gynybos institucijos, kad būtų aiškiau nustatyta, kurie modeliai patenka į didesnės rizikos kategoriją.

    Kodėl pasirinktas 30 dienų langas

    30 dienų savanoriškos peržiūros langas pristatomas kaip laikas, per kurį federalinės agentūros galėtų įvertinti galimą grėsmę jautrioms sistemoms, įskaitant finansų sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tai reikšminga DI taikymui kibernetinėse atakose, kur automatizuotas pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo pagreitis gali lenkti tradicinių gynybos priemonių diegimo tempą.

    Vis dėlto įsake aiškiai pabrėžiama, kad dokumentas neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas kurti privalomą licencijavimo, privalomos išankstinės patikros ar leidimų režimą DI modelių kūrimui ir platinimui. Tai signalas rinkai, kad administracija siekia riboti reguliacinę naštą, bet kartu nori gauti bent minimalų ankstyvą įspėjimą apie didžiausios rizikos technologijas.

    Ką tai gali reikšti pramonei ir valstybės institucijoms

    DI kūrėjams toks režimas praktiškai gali tapti nauju reputaciniu standartu: savanoriškas dalyvavimas peržiūroje gali būti vertinamas kaip atsakingo vystymo ženklas, o atsisakymas bendradarbiauti gali kelti papildomų klausimų investuotojams ir partneriams. Kita vertus, savanoriškas modelis reiškia, kad valdžios įtaka priklausys nuo bendrovių noro dalintis informacija ir nuo to, kokias realias rekomendacijas agentūros pajėgs pateikti per ribotą laiką.

    Valstybės institucijoms įsakas didina spaudimą greitai stiprinti savo pačių tinklų apsaugą ir gerinti koordinaciją su kritinės infrastruktūros operatoriais. Dokumente numatyti trumpi terminai atspindi politinį siekį reaguoti į spartėjančias grėsmes, kai pažangūs DI modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek ir įsilaužimams automatizuoti.

    „Pažangūs dirbtinio intelekto pajėgumai stiprina mūsų šalį, tačiau sukuria naujų nacionalinio saugumo aspektų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ekspertų bendruomenėje tokie sprendimai dažnai vertinami per pusiausvyros prizmę: kaip užtikrinti, kad inovacijos nevirstų sistemine rizika, kai pažeidžiamumų paieška, socialinė inžinerija ir kenkėjiško kodo adaptavimas gali būti atliekami greičiau ir didesniu mastu. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar „savanoriška peržiūra“ taps realiai veikiančiu mechanizmu, ar liks tik rekomendacinė nuostata be apčiuopiamo poveikio.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Kaip dažnai verta perkrauti telefoną: paprasta taisyklė, kurią ekspertai pataria prisiminti

    Telefoną daug kas perkrauna tik tada, kai jis pradeda lėtėti, kaisti ar „pakimba“. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, padedanti palaikyti sklandesnį darbą ir sumažinti kai kurių gedimų riziką.

    Saugumo ekspertai, tarp jų ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra, savo mobiliojo saugumo rekomendacijose yra nurodę, kad telefoną pravartu perkrauti maždaug kartą per savaitę. Tokia rutina aktuali tiek „iPhone“, tiek „Android“ įrenginiams.

    Perkrovimas uždaro fone veikiančius procesus, kurie ilgainiui gali apkrauti sistemą, „privalgyti“ darbinės atminties ir prisidėti prie lėtesnio programėlių veikimo. Po perkrovimo sistema dažnai grįžta į stabilesnę būseną, o telefonas kurį laiką veikia sklandžiau.

    Saugumo požiūriu reguliari perkrova gali padėti „nutraukti“ tam tikrus kenkėjiškus procesus, kurie būna įsitvirtinę veikiančioje sesijoje. Nors tai nėra antivirusinės apsaugos ar atnaujinimų pakaitalas, paprastas veiksmas kartais sumažina riziką, susijusią su nepastebimai veikiančiais foniniais scenarijais.

    Kasdienis perkrovimas dažniausiai nėra būtinas, tačiau jis gali praversti senesniems įrenginiams arba telefonams su nedidele darbine atmintimi. Tokie modeliai jautriau reaguoja į ilgai veikiančias programėles, dažnai liekančias aktyvias fone.

    Dažnesnė perkrova taip pat gali padėti tiems, kurie retai uždaro nenaudojamas programėles, ilgai neatnaujina operacinės sistemos arba naudoja daug resursų reikalaujančias programėles. Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti ne perkrovimui, o saugumo pataisoms ir programėlių atnaujinimams.

    Jei telefonas staiga greičiau išsikrauna, ima kaisti, stringa ryšys, nustoja korektiškai veikti „Bluetooth“ ar mobilieji duomenys, perkrovimas dažnai yra pirmasis ir greičiausias diagnostinis žingsnis. Jis gali išspręsti laikinus ryšio ar programėlių veikimo sutrikimus be sudėtingesnių nustatymų keitimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad perkrovimas nėra stebuklinga priemonė: jei įrenginys nuolat lėtėja, verta peržiūrėti atminties užimtumą, pašalinti nenaudojamas programėles ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Tačiau kaip paprasta taisyklė, perkrauti kartą per savaitę daugeliui vartotojų yra praktiškas ir saugus įprotis.

    „Reguliarus perkrovimas yra paprasta profilaktika: jis padeda uždaryti foninius procesus ir gali sumažinti kai kurių saugumo grėsmių poveikį“, – teigiama mobiliojo saugumo rekomendacijose.

  • „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ ruošia pokytį „One UI 9“ aplinkoje, kuris gali padaryti vadinamąjį „Lockdown Mode“ gerokai lengviau pasiekiamą. Šis režimas skirtas situacijoms, kai kyla rizika, kad kas nors bandys atrakinti telefoną be savininko sutikimo.

    Įjungus režimą, laikinai išjungiami biometriniai atrakinimo būdai, tokie kaip veido atpažinimas ar piršto atspaudas. Taip pat apribojama, kokia informacija matoma užrakintame ekrane, o atrakinti įrenginį galima tik su PIN kodu ar piešiniu.

    Iki šiol daugelyje „Samsung“ įrenginių „Lockdown Mode“ būdavo įjungiamas per maitinimo meniu, tačiau tai nėra plačiai žinoma funkcija. Dalis vartotojų apskritai neatkreipia dėmesio į papildomas parinktis, dažniausiai naudodami tik išjungimą ar perkrovimą.

    Remiantis vartotojų pastebėjimais, „One UI 9“ gali veikti kitaip: vien įėjus į maitinimo meniu ir iš jo išėjus, telefonas nukreipiamas į užrakintą ekraną. Tokiu atveju biometrinis atrakinimas nebeveikia ir prašoma įvesti PIN kodą arba naudoti piešinį.

    Toks sprendimas reikštų, kad sustiprinti apsaugą būtų galima akimirksniu, be papildomų mygtukų paieškos ar nustatymų naršymo. Praktikoje tai ypač aktualu kelionėse, viešajame transporte ar dideliuose renginiuose, kur vagysčių ir neteisėto priėjimo prie įrenginių rizika padidėja.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad biometriniai metodai yra patogūs, tačiau ne visada tinkamiausi, kai kyla prievartos ar apgaulės grėsmė. Todėl galimybė greitai pereiti prie PIN kodo laikoma svarbiu papildomu barjeru, ypač jei telefone saugomi bankų prisijungimai, slaptažodžių tvarkyklės ar darbo duomenys.

    Kol kas „Samsung“ viešai nėra patvirtinusi galutinio „Lockdown Mode“ veikimo scenarijaus „One UI 9“ versijoje. Tačiau pati kryptis atitinka bendrą tendenciją, kai gamintojai diegia greitus, kritinėms situacijoms skirtus saugumo jungiklius ir mažina laiką, kurio reikia apsaugai sustiprinti.

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.

  • „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    Kas keičiasi po susitikimo

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pakvietė Europos Komisiją sudaryti sąlygas, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie jos sukurto DI įsilaužimų įrankio „Mythos“. Apie procesą informavo Europos Komisijos pareigūnas, susipažinęs su derybomis.

    Formalus kvietimas, anot pareigūno, pateiktas po praėjusį ketvirtadienį San Franciske įvykusio „Anthropic“ ir Europos Komisijos atstovų susitikimo. Tolimesnis žingsnis dabar tenka ES institucijoms, kurios turi sukurti prieigos mechanizmą ir įdiegti tinkamas saugumo priemones.

    Kodėl „Mythos“ kelia įtampą

    „Anthropic“ „Mythos“ pristatė balandžio pradžioje, pabrėždama, kad modelis gali būti ypač pajėgus aptikti ir išnaudoti kibernetinio saugumo spragas. Tokia galimybė sustiprino nuogąstavimus, jog įrankis, patekęs į priešiškų veikėjų rankas, galėtų tapti masinių atakų prieš kritines ir jautrias sistemas katalizatoriumi.

    Pastarosiomis savaitėmis Europos institucijos viešai signalizavo apie ribotą priėjimą prie pažangių kibernetinio saugumo DI sprendimų. Dalis politikų ir pareigūnų ragino užtikrinti skaidrias sąlygas, kad ES galėtų realiai įvertinti tokių modelių rizikas ir pasirengti jų poveikiui.

    Europos Komisijos pozicija ir tolesni planai

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškime nurodė, kad Komisija turėjo „keletą produktyvių susitikimų su „Anthropic“ ir palankiai įvertino naujausius pokyčius dėl galimos prieigos ateityje. Pasak jo, galimybė susipažinti su įrankiu yra svarbi, siekiant geriau suprasti galimas rizikas.

    „Ši naujausia raida yra itin svarbi, kad aiškiai suprastume galimą riziką. Nepamirškime, kad „Mythos“ nėra vienintelis atvejis, į rinką ateina nauja galingų modelių banga“, – sakė Thomas Regnier.

    ENISA atstovas nurodė, kad agentūra šiuo metu dar neturi aktyvios prieigos, tačiau dirba, kad ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad praktinė prieiga priklausys nuo techninių ir procedūrinių apsaugos sluoksnių, kurie turėtų sumažinti neteisėto naudojimo riziką.

    Tuo pat metu Europos Komisija rengia formalesnį veiksmų planą, skirtą reaguoti į itin galingus DI įsilaužimų įrankius. Pramonės atstovų teigimu, Komisija signalizuoja norą šį planą paskelbti iki vasaros pertraukos.

    Diskusijos Briuselyje vyksta platesniame kontekste, kuriame vis dažniau akcentuojama priklausomybė nuo užsienio technologijų ir būtinybė stiprinti ES kibernetinį atsparumą. Kartu teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad generatyviniai įrankiai jau dabar mažina įėjimo barjerą nusikaltimams internete, o tai didina spaudimą kuo greičiau įtvirtinti veikiančias taisykles ir praktinius saugiklius.

  • Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių bandymų juos verbuoti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, suteikti aiškius veiksmų žingsnius ir sustiprinti pagalbą tiems, kurie pažeidžiamiausi.

    Plane numatomas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, prevencija ir mokymai, taip pat kryptinga komunikacija su vaikais, tėvais ir su jaunimu dirbančiais specialistais. Akcentuojama, kad ši sritis sparčiai kinta, todėl priemonės bus nuolat atnaujinamos pagal saugumo situaciją ir praktikoje matomus verbavimo modelius.

    Kaip atpažinti verbavimo požymius?

    Vienas svarbiausių žingsnių – parengtos rekomendacijos, padedančios vaikams ir paaugliams atpažinti bandymus užmegzti kontaktą ir pamažu įtraukti į rizikingą bendravimą. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekalto dėmesio, pažadų ar prašymų atlikti „smulkią paslaugą“, o vėliau gali pereiti prie spaudimo, gąsdinimo ar šantažo.

    Rekomendacijose ir mokymuose daug dėmesio skiriama saugiam reagavimui: kaip nenusiųsti papildomos informacijos, kaip fiksuoti įrodymus, kam pranešti ir kada būtina įtraukti suaugusiuosius ar atsakingas institucijas. Siekiama, kad vaikai turėtų aiškų supratimą, jog net ir „anoniminis draugas“ internete gali siekti konkrečių tikslų.

    Aiškūs algoritmai mokykloms ir specialistams

    Kartu parengti veikimo algoritmai ugdymo įstaigoms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Tai praktinės gairės, padedančios vienodai reaguoti į signalus: kaip įvertinti situacijos rimtumą, kaip užtikrinti vaiko saugumą, kaip informuoti tėvus ir kaip organizuoti pagalbą, kad vaikas neliktų vienas su problema.

    Numatyta, kad kompetentingi specialistai vyks į ugdymo įstaigas ir savivaldybes, kur ves prevencinius susitikimus ir mokymus. Tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir sustiprinti kasdienį budrumą, kad rizikingi kontaktai būtų pastebėti anksčiau, nei situacija tampa pavojinga.

    Daugiau pagalbos pažeidžiamiems vaikams

    Atskira plano dalis skirta socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl aplinkybių gali būti lengviau paveikiami manipuliacijų, pažadų ar spaudimo. Pagalba bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas, kad rizikos atvejais reakcija būtų greita ir koordinuota.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis: jis bus plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir įžvalgas, kurios išryškėja tiesiogiai dirbant su vaikais, tėvais bei specialistais. Tai reiškia, kad prevencija bus pritaikoma prie naujų platformų, bendravimo formų ir verbavimo taktikų.

  • Juosta po „iPhone“ baterijos piktograma: ką ji reiškia ir kaip išjungti Valdymo centrą ekrane

    Jei „iPhone“ užrakintame ekrane pastebėjote ploną horizontalią juostą tiesiai po baterijos indikatoriumi, tai nėra sistemos klaida ar gedimas. Ši detalė yra iOS sąsajos užuomina, skirta priminti apie greitą gestą, kurį galima atlikti net neišėjus iš užrakinto ekrano.

    Juosta signalizuoja, kad nuo viršutinės ekrano dalies galima perbraukti žemyn ir atsidaryti Valdymo centrą. Būtent ten pateikiami greitieji nustatymai, pavyzdžiui, „Wi‑Fi“, „Bluetooth“, lėktuvo režimas, ryškumo valdymas ar žibintuvėlis.

    Kam skirta ši juosta?

    iOS tokias vizualines užuominas naudoja tam, kad gestais valdomos funkcijos būtų suprantamos ir naujesniems vartotojams. Praktikoje tai reiškia, kad sistema „parodo“, jog iš viršaus galima „patraukti“ nustatymų skydelį, net jei telefonas dar užrakintas.

    Kasdienybėje tai patogu, nes leidžia greitai pakeisti kai kuriuos nustatymus neieškant jų „Nustatymuose“. Tačiau daliai žmonių juosta gadina estetiką arba kelia klausimų, ar telefone viskas veikia tinkamai.

    Kaip ją paslėpti užrakintame ekrane?

    Juostą galima pašalinti tik išjungus Valdymo centro prieigą užrakintame ekrane. Tam atverkite Nustatymus, pasirinkite Face ID ir kodas (arba Touch ID ir kodas) ir suraskite skiltį, kurioje valdomos funkcijos, pasiekiamos užrakinus įrenginį.

    Tada išjunkite Valdymo centro jungiklį prie prieigos užrakintame ekrane. Svarbu suprasti, kad tai reiškia ne „juostos išjungimą“, o būtent funkcijos apribojimą, todėl dalis greitųjų nustatymų bus pasiekiami tik atrakintame telefone.

    Saugumo nauda ir ribojimai

    Šis pakeitimas gali būti naudingas saugumui: jei telefonas būtų pamestas ar pavogtas, pašalinis asmuo negalėtų taip lengvai pasiekti Valdymo centro ir pakeisti ryšio nustatymų iš užrakinto ekrano. Tokie ribojimai ypač aktualūs tiems, kurie nori sumažinti riziką, kad prietaisas bus greitai atjungtas nuo mobiliojo ryšio ar kitų paslaugų.

    Vis dėlto verta žinoti, kad kai kuriuose scenarijuose juosta gali trumpam pasirodyti ekrano būsenoje, kai įrenginys pradeda atrakinimo procesą. Skirtumas gali būti labiau pastebimas senesniuose modeliuose su Touch ID, nes atrakinti reikia aiškaus veiksmo, o ne automatinio veido atpažinimo.

  • Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Skaitmeninių grėsmių aplinka sparčiai keičiasi: sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinis intelektas paremtus įrankius, kad apeitų įprastas apsaugas ir atrodytų patikimi. Kibernetinio saugumo bendrovės pastaruoju metu fiksuoja atvejus, kai piktnaudžiaujama populiarių pokalbių robotų turinio dalijimosi funkcijomis.

    Push Security tyrėjai šį metodą apibūdina kaip LLMShare: nusikaltėliai išnaudoja tai, kad tokios sritys kaip „chatgpt.com“ daugelyje organizacijų laikomos patikimomis. Dėl to nuorodos iš žinomų domenų neretai praslysta pro filtrus, kurie remiasi reputacijos vertinimu.

    Ankstesniuose scenarijuose aukai būdavo pateikiama vieša nuoroda į tariamai oficialią instrukciją, o tuomet siūloma nukopijuoti ir komandinėje eilutėje įklijuoti komandą. Tokie veiksmai gali nepastebimai atsisiųsti ir paleisti duomenis vagiančias programas, ypač taikantis į slaptažodžius, naršyklių saugyklas ir kriptovaliutų pinigines.

    Naujesnė atakos versija tampa dar pavojingesnė, nes mažina poreikį aukai ranka vykdyti komandas. Pasitelkiant programinio kodo generavimą, to paties patikimo domeno aplinkoje gali būti pademonstruojamas suklastotas puslapis, imituojantis sistemos sutrikimą ir raginantis atsisiųsti programą darbui tęsti.

    Paspaudus atsisiuntimo mygtuką vartotojas paprastai nukreipiamas į išorinę svetainę, kuri vizualiai kopijuoja „OpenAI“ atsisiuntimo puslapį ir siūlo diegimo failus „Windows“ ar „macOS“ sistemoms. Diegikliai gali bandyti aptikti saugos programas, tikrinti, ar neveikia virtualioje aplinkoje, o galiausiai įdiegti vadinamąjį infostealer tipo kenkėją, skirtą duomenų vagystei.

    Kad apgaulę būtų sunkiau nustatyti, naudojamas sąlyginis atvaizdavimas: saugumo skeneriams ar automatiniams tikrintuvams rodinys gali būti visai nepavojingas. Tuo tarpu realiam vartotojui pateikiamas kenkėjiškas turinys, todėl incidentą sunkiau atkartoti ir greitai užblokuoti.

    Tokios nuorodos dažnai išplatinamos per paieškos sistemų reklamą ir SEO, kai sukčiai taikosi į populiarias užklausas bei dažnas rašybos klaidas. Dėl to paieškos rezultatuose matomas adresas gali atrodyti visiškai normalus, nors veda į kruopščiai suklastotą puslapį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: nusikaltėliai vis dažniau naudojasi teisėtomis platformomis ir globalių technologijų prekės ženklų infrastruktūra, kad jų veiksmai atrodytų patikimi. Tai apima ir el. pašto siuntimo paslaugų, ir teisėtų talpinimo sprendimų išnaudojimą, kai tradiciniai filtrai automatiškai suteikia pasitikėjimo kreditą.

    Praktinė apsauga prasideda nuo elgsenos higienos: nepasitikėti instrukcijomis, raginančiomis vykdyti komandas terminale, net jei jos pateikiamos kaip pagalbos centro patarimai. Taip pat verta tikrinti tikrąjį atsisiuntimo adresą, diegti atnaujinimus, naudoti daugiafaktorį prisijungimą ir organizacijose taikyti saugumo priemones, kurios vertina ne tik domeno reputaciją, bet ir turinio bei elgsenos požymius.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.