CP v2

Tag: Kineziterapija

  • 30 sekundžių testas gali išduoti ankstyvos mirties riziką: gydytojai paaiškino, ką reiškia rezultatai

    Vos 30 sekundžių trunkantis atsisėdimo ir atsistojimo testas vis dažniau minimas kaip paprastas būdas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių funkcinę būklę ir bendrą sveikatos riziką. Naujesni tyrimai rodo, kad prastesni šio testo rezultatai siejami su didesne mirtingumo dėl įvairių priežasčių tikimybe stebėjimo laikotarpiu.

    Dažniausiai vertinama, kiek kartų per 30 sekundžių žmogus gali atsistoti nuo kėdės ir vėl atsisėsti, išlaikydamas stabilumą ir nenaudodamas rankų atsispyrimui. Tai vadinamasis 30 sekundžių atsistojimo nuo kėdės testas, plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje ir fizinės būklės vertinime.

    Tyrėjų išvadose akcentuojama, kad mažesnė kojų raumenų ištvermė ir jėga yra susijusi su didesne rizika sveikatai, nes atspindi bendrą fizinį pajėgumą, pusiausvyrą ir judėjimo kontrolę. Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad moterims žemi įverčiai gali būti siejami su maždaug dvigubai didesne rizika, o vyrams stebėtas maždaug 57 proc. didesnis rizikos padidėjimas, lyginant su tais, kurių rezultatai laikomi normaliais.

    Svarbu suprasti, kad tai nėra savidiagnostikos priemonė ir neparodo konkrečios ligos. Prastas rezultatas dažniau signalizuoja, kad gali būti sumažėjęs raumenų pajėgumas, pablogėjusi pusiausvyra, didesnė kritimų rizika ar lėtinės būklės, kurios ilgainiui didina sveikatos komplikacijų tikimybę.

    Jei norite testą atlikti saugiai namuose, pasirinkite stabilią kėdę be ratukų, pastatykite ją prie sienos ir avėkite neslystančią avalynę. Sėdėkite kėdės viduryje, pėdas laikykite ant grindų, o rankas sukryžiuokite ant krūtinės, tuomet 30 sekundžių skaičiuokite, kiek kartų galite pilnai atsistoti ir pilnai atsisėsti.

    Gydytojai pabrėžia, kad rezultatus verta vertinti kartu su amžiumi, bendra savijauta ir kitais rizikos veiksniais, o staigus fizinio pajėgumo kritimas yra rimtas signalas pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu. Ypač svarbu kreiptis, jei testą lydi galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus sąnarių skausmas ar nestabilumas.

    Gera žinia ta, kad raumenų jėga ir ištvermė dažnai gerėja net ir vyresniame amžiuje, jei judėjimas tampa nuoseklus. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos, o raumenų stiprinimo pratimus atlikti bent 2 kartus per savaitę.

    Praktikoje tam tinka pratimai su kūno svoriu, pasipriešinimo gumomis ar lengvais svarmenimis, taip pat lipimas laiptais, važiavimas dviračiu ar šokiai, jei tai saugu konkrečiam žmogui. Lankstumo ir pusiausvyros lavinimas, pavyzdžiui, joga ar specialūs stabilumo pratimai, taip pat prisideda prie mažesnės kritimų rizikos ir geresnės kasdienės savijautos.

    Specialistai primena, kad vienas testas nepasako visos istorijos, tačiau jis gali tapti paprastu startu įvertinti, ar organizmui reikia daugiau judėjimo ir stiprinimo. Jei rezultatai prasti, svarbiausia ne panikuoti, o pradėti nuo saugaus, palaipsnio fizinio krūvio ir, esant poreikiui, suderinti planą su sveikatos priežiūros specialistais.

  • Szamotuły Motinos dienai: dirbtuvės Aktyvi, graži, sveika subūrė moteris ir paramą vienišoms mamoms

    Šamotułų mieste Motinos dienos proga surengtos dirbtuvės Aktyvi, graži, sveika subūrė gausų moterų būrį. Vakaro programa buvo skirta praktiškai savijautai ir įpročiams, o dalyvės kviečiamos ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į diskusijas.

    Renginį organizavo moterų bendruomenė STREFA KOBIET, akcentavusi tris temas: fizinį aktyvumą, išvaizdos ir savijautos dermę bei sveikatą. Tokie susitikimai pastaraisiais metais populiarėja visoje Europoje, nes auga prevencijos ir emocinės gerovės svarba, o moterų sveikatos klausimai vis dažniau aptariami viešai.

    Pirmoje dalyje daug dėmesio skirta kasdienei judėjimo rutinai ir kūno signalams. Uroginekologinės kineziterapijos specialistė Ilona Malinowska dalijosi praktiniais patarimais, kaip stiprinti kūną ir kodėl reguliarumas dažnai svarbesnis už intensyvumą.

    Antroji dalis buvo skirta sąmoningam stiliui ir savivertei. Įvaizdžio stilistė Julita Schwarz iš projekto „Styl Bez Obaw“ kalbėjo apie savęs priėmimą, natūralaus grožio pabrėžimą ir tai, kaip apranga gali tapti ne spaudimu, o įrankiu jaustis tvirčiau kasdienėse situacijose.

    Sveikatos bloke aptarta mityba, papildų vartojimo atsakingumas ir augantis visuomenės susidomėjimas natūraliosios medicinos kryptimis. Diskusiją vedė farmacijos specialistės Diana Polańska-Kubicka ir Ewelina Nowicka, pabrėžusios, kad renkantis sprendimus svarbu atskirti moksliškai pagrįstus patarimus nuo greitų pažadų.

    Renginys turėjo ir labdaros tikslą: jo metu rinkta parama Savarankiško tėvo ar mamos namams Lisówkose, kurie padeda vienišoms mamoms. Surinktos lėšos bus skirtos kasdieniams, praktiniams poreikiams, kurie tokiose įstaigose dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Vakarą užbaigė partnerių parengtos dovanos ir vaišės, o organizatoriai pabrėžė bendruomeniškumo svarbą. Pasak jų, tokio formato susitikimai leidžia vienoje vietoje kalbėti apie sveikatą, savijautą ir realią pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.

  • Pabudote po vakarėlio ir „nukrito“ plaštaka? Šis simptomas gali reikšti nervo pažeidimą

    Pabudote po vakarėlio ir „nukrito“ plaštaka? Šis simptomas gali reikšti nervo pažeidimą

    Kas yra šeštadienio nakties sindromas?

    Vadinamasis šeštadienio nakties sindromas yra stipininio nervo pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo žasto srityje. Dažniausiai tai nutinka po gilaus miego, kai žmogus ilgai išbūna nepatogioje padėtyje ir nervas prispaudžiamas prie kaulo ar kietesnio paviršiaus.

    Klasikinė situacija siejama su alkoholiu ar raminamąjį poveikį turinčiomis medžiagomis, nes jos slopina skausmo signalus ir trukdo prabusti pakeisti padėtį. Vis dėlto toks nervo suspaudimas gali ištikti ir visiškai blaivų žmogų, pavyzdžiui, užmigus ant rankos ar kelionėje ilgai atsirėmus į porankį.

    Kokie požymiai būdingiausi?

    Tipiškiausias simptomas yra vadinamoji nukritusi plaštaka, kai tampa sunku ar neįmanoma ištiesti riešą ir pirštus. Dėl to ranka atrodo tarsi be jėgos, o kasdieniai veiksmai, tokie kaip rašymas, telefono laikymas ar apsirengimas, staiga pasidaro komplikuoti.

    Dažnai kartu pasireiškia dilgčiojimas, tirpimas ar sumažėjęs jutimas plaštakos nugarinėje pusėje, nykščio srityje. Kai kuriems žmonėms atsiranda maudimas ar skausmas žaste, tačiau neretai vyrauja būtent silpnumas, o ne skausmas.

    Kodėl taip nutinka ir kiek tai pavojinga?

    Stipininis nervas eina išilgai žastikaulio ir valdo riešo bei pirštų tiesiamuosius raumenis, taip pat dalį plaštakos jutimų. Ilgai spaudžiant nervą sutrinka jo kraujotaka, o nervinės skaidulos yra labai jautrios deguonies trūkumui, todėl net kelių valandų suspaudimas gali laikinai sutrikdyti impulsų perdavimą.

    Lengvesniais atvejais pažeidimas būna laikinas ir simptomai per kelias dienas ar savaites palaipsniui silpnėja. Jei spaudimas buvo stiprus ar labai ilgai trunkantis, galimas ir didesnis nervo pažeidimas, tuomet atsistatymas užtrunka savaites ar mėnesius, o reabilitacija tampa ypač svarbi.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Į medikus reikėtų kreiptis, jei po miego ar ilgos nepatogios padėties pastebėjote staigų riešo ir pirštų silpnumą, ryškų tirpimą ar sutrikusį jutimą. Svarbu nedelsti ir tada, kai simptomai nepraeina per kelias dienas arba greit progresuoja.

    Ypač svarbi skubi konsultacija, jei kartu buvo trauma, atsirado stiprus skausmas, ryškus tinimas, deformacija ar įtariamas lūžis. Taip pat verta įvertinti kitas galimas priežastis, nes panašūs požymiai kartais pasitaiko ir esant kaklinės stuburo dalies pažeidimams ar kitoms neurologinėms būklėms.

    Diagnozė ir gydymas: ko tikėtis?

    Diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus ir atlikus neurologinį ištyrimą, tikrinant raumenų jėgą, judesius ir jutimus. Jei kyla įtarimų dėl rimtesnio pažeidimo ar kitos priežasties, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, elektroneuromiografija ar vaizdiniai tyrimai.

    Gydymo pagrindas yra pašalinti spaudimo priežastį ir sudaryti sąlygas nervui atsistatyti. Dažnai rekomenduojama įtvaru stabilizuoti riešą taisyklingoje padėtyje, o kineziterapija ir funkciniai pratimai padeda išvengti raumenų silpnėjimo bei sąnarių sustingimo.

    Skausmui mažinti gydytojas gali rekomenduoti priešuždegiminius ar skausmą malšinančius vaistus, o kai kuriais atvejais skiriami nervų funkciją palaikantys B grupės vitaminai. Operacinis gydymas taikomas retai ir paprastai svarstomas tik tuomet, kai nustatomas ilgalaikis struktūrinis nervo pažeidimas arba nuolatinė suspaudimo priežastis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Profilaktika remiasi paprasta taisykle: vengti ilgalaikio spaudimo rankai, ypač žasto ir pažasties srityje. Miegant verta pasirūpinti patogia padėtimi ir stengtis neužmigti prispaudus ranką kūnu ar kietu paviršiumi.

    Rizika didėja ir tada, kai giliai užmiegama po alkoholio ar raminamųjų, nes organizmas prasčiau reaguoja į diskomfortą. Cukriniu diabetu ar kitomis neuropatijas skatinančiomis ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama ypač atidžiai stebėti jutimų pokyčius ir laiku kreiptis į specialistus.

  • Po sanatorijos daugelis senjorų daro šią klaidą: gydymo efektas išnyksta greičiau nei tikisi

    Po sanatorijos daugelis senjorų daro šią klaidą: gydymo efektas išnyksta greičiau nei tikisi

    Kodėl sanatorija ne stebuklas?

    Vien buvimas sanatorijoje negarantuoja ilgalaikio pagerėjimo. Kineziterapija, vandens procedūros ir kasdienis režimas dažnai sumažina skausmą ir sustingimą, tačiau tai yra startas, o ne vienkartinis „sutaisymas“.

    Didžiausia problema prasideda grįžus namo, kai baigiasi turnyro ritmas. Kūnas, kelias savaites gavęs reguliarų judėjimą ir poilsį, staiga grįžta prie sėdėjimo, netaisyklingo miego ir senų įpročių.

    Dvi dažniausios klaidos po turnyro

    Viena kraštutinė klaida yra grįžti į beveik visišką nejudrumą. Sąnariams ir raumenims reguliarus, saikingas judėjimas yra gydymo dalis, todėl sustojus poveikis greitai silpsta, o skausmas gali atsinaujinti.

    Kita klaida yra priešinga: pajutus pagerėjimą staiga imtis didelių krūvių. Ilgas langų plovimas, sunkūs pirkinių krepšiai, intensyvus darbas sode ar per ambicingos treniruotės neretai baigiasi perkrova ir grįžtančiais simptomais.

    Kas padeda išlaikyti efektą?

    Praktiškiausia taisyklė grįžus namo yra negrįžti nei į nejudrumą, nei į perkrovą. Daugeliui tinka minimalus planas: kasdienis pasivaikščiojimas, keli specialisto rekomenduoti pratimai ir pastovus dienos ritmas.

    Vyresniame amžiuje regeneracija paprastai trunka ilgiau, todėl svarbu planuoti pertraukas ir miegą. Organizmas dažnai geriau reaguoja į vidutinį krūvį, išskaidytą per dieną, nei į vieną intensyvų darbą, po kurio kelias dienas skauda.

    Gyvensena ir skysčiai – dažnai nuvertinami

    Sanatorijoje pagerėjęs savijautos fonas neretai išsisklaido, kai grįžtama prie sunkesnio, sūresnio maisto ir mažesnio skysčių vartojimo. Per mažas vandens kiekis gali bloginti savijautą ir mažinti toleranciją fiziniam krūviui.

    Taip pat dažnas scenarijus yra motyvacijos praradimas be aiškaus grafiko. Sanatorijoje padeda režimas ir priežiūra, o namuose planas greitai subyra, nors būtent nuoseklumas dažniausiai lemia, ar pagerėjimas išsilaikys.

    Jei grįžus skausmas greitai atsinaujina, ryškiai krenta judrumas arba atsiranda naujų simptomų, delsti nereikėtų. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu ir koreguoti krūvį, kad pagerėjimas netaptų trumpalaikis.

  • Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.

    Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.

    Kodėl judėjimas veikia?

    Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.

    Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.

    Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?

    Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.

    „Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.

    Kokia mankšta naudingiausia?

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.

    Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.

  • Šis pratimas ant pilvo išryškina nugarą: padeda nuo „našlės kupros“ ir stiprina core

    Šis pratimas ant pilvo išryškina nugarą: padeda nuo „našlės kupros“ ir stiprina core

    Atvirkštiniai „atsilenkimai“ ant pilvo atrodo paprasti, tačiau vienu metu įdarbina kelias svarbias raumenų grupes ir ypač tinka žmonėms, kurie daug sėdi. Skirtingai nei klasikiniai atsilenkimai, šis judesys paprastai mažiau apkrauna kaklą ir juosmeninę dalį, jei atliekamas techniškai taisyklingai.

    Pagrindinis tikslas yra sustiprinti vadinamuosius core raumenis, kurie stabilizuoja stuburą ir dubenį. Į šią sistemą įeina ne tik pilvo raumenys, bet ir gilieji nugaros raumenys, diafragma bei dubens dugno raumenys, todėl jų silpnumas dažnai siejamas su nugaros skausmais ir prastėjančia laikysena.

    Kaip taisyklingai atlikti?

    Atsigulkite ant pilvo ant kilimėlio, ištieskite kojas, kaktą lengvai remkite į pagrindą. Rankas galite laikyti prie šonų, ištiestas virš galvos arba sulenktas, delnus laikant ties ausimis.

    Lėtai pakelkite krūtinę kelis centimetrus nuo žemės, sutraukdami mentes ir tarsi ilgindami kaklą. Pilvas turi išlikti įtemptas, o juosmuo neturi būti staigiai išlenkiamas, judesio amplitudę pritaikykite pagal savijautą.

    Kylant įkvėpkite, o leisdamiesi žemyn iškvėpkite ir judesį stabdykite kontroliuojamai. Svarbiausia nesikelti „šoktelint“, nekelti smakro į viršų ir nepadėti sau rankomis, jei jų padėtis tam neskirta.

    Kiek kartų ir kaip progresuoti?

    Pradžiai dažniausiai pakanka 10–12 pakartojimų, atliekant 2–3 serijas, tačiau svarbiau ne skaičius, o technika ir tolygus tempas. Jei pratimas tampa per lengvas, galima papildomai kelti vieną koją, keisti kojas pakaitomis arba trumpam pakelti abi kojas, išlaikant stabilų liemenį.

    Norint, kad nauda būtų didesnė kasdienei laikysenai, šį pratimą verta derinti su krūtinės tempimu ir krūtininės stuburo dalies mobilizacija. Tai padeda „atverti“ pečius ir mažina tendenciją kūprintis prie kompiuterio ar telefono.

    Kas yra našlės kupra ir kada būtina pasitikrinti?

    Našlės kupra dažniausiai apibūdinamas sustorėjimas ir suapvalėjimas ties kaklo ir viršutinės nugaros sandūra. Jis gali formuotis dėl ilgalaikės galvos stūmimo į priekį laikysenos, įtemptų kaklo raumenų ir nusilpusių viršutinės nugaros raumenų, o tokie įpročiai vis dažnesni ir tarp jaunesnių žmonių.

    Atvirkštiniai „atsilenkimai“ stiprina nugaros tiesiamuosius raumenis ir tarp menčių esančius raumenis, o pilvo sritis dirba izometriškai, stabilizuodama kūną. Dėl to gerėja liemens stabilumas, lengviau išlaikyti taisyklingą pečių padėtį, o viršutinė nugaros dalis ilgainiui gali atrodyti mažiau suapvalėjusi.

    Vis dėlto toks sustorėjimas ne visada yra tik laikysenos klausimas: jis gali būti susijęs su antsvoriu, hormoniniais pokyčiais ar stuburo ligomis. Jei guzelis yra skausmingas, greitai didėja, tirpsta rankos ar atsiranda nuolatinis skausmas, verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

  • Jonavos ligoninėje startavo moderni hidroterapijos vonia: kaip ji paspartins pacientų reabilitaciją

    Jonavos ligoninėje startavo moderni hidroterapijos vonia: kaip ji paspartins pacientų reabilitaciją

    Jonavos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pradėta naudoti nauja moderni hidroterapijos vonia, skirta pacientų sveikatinimui ir reabilitacijai po traumų, operacijų bei įvairių susirgimų. Įstaiga tikisi, kad nauja įranga padės tiksliau pritaikyti procedūras ir didinti jų efektyvumą kasdienėje praktikoje.

    Hidroterapija reabilitacijoje dažnai pasirenkama dėl vandens fizinių savybių: šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenis, o vandens srovės naudojamos audinių stimuliacijai. Tokios procedūros paprastai taikomos siekiant mažinti įtampą, gerinti judesių amplitudę ir padėti pacientui saugiau grįžti prie fizinio aktyvumo.

    Kokias procedūras leidžia atlikti

    Naujoji sistema leidžia atlikti įvairias vandens terapijos procedūras, įskaitant sūkurinį masažą, perlines vonias ir povandeninį masažą. Ligoninė nurodo, kad procedūros parenkamos individualiai, įvertinus paciento būklę ir reabilitacijos tikslus.

    Įrangoje galima rinktis iš 28 skirtingų masažo programų, reguliuoti vandens temperatūrą ir taikyti limfodrenažinį ar sinusoidinį masažą. Tokie nustatymai leidžia kineziterapeutams ir kitiems specialistams tiksliau dozuoti procedūrų intensyvumą, o tai ypač svarbu pooperaciniu laikotarpiu ar atsigaunant po traumų.

    Ozono terapija ir automatinė higiena

    Vonioje integruota ozono terapija, kuri siejama su dezinfekuojamuoju poveikiu ir gali būti pasitelkiama procedūrų aplinkos higienai užtikrinti. Ligoninė taip pat nurodo, kad procedūrų metu gali būti naudojami natūralūs žolelių mišiniai su levandų, pušų ar eukalipto aromatais, orientuojantis į paciento savijautą ir atsipalaidavimą.

    Sistema veikia automatiškai: po kiekvieno paciento procedūros vonia išsivalo ir paruošiama kitam naudojimui. Toks sprendimas svarbus reabilitacijos skyriuose, kur pacientų srautai gali būti dideli, o procedūrų grafikai intensyvūs.

    Kiek trunka procedūros ir kas sprendžia

    Viena procedūra trunka apie 15–20 minučių, o jų skaičių ir dažnį individualiai nustato gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir bendrą reabilitacijos planą. Praktikoje tai reiškia, kad procedūros derinamos su kineziterapija, fizioterapija ir kitomis priemonėmis, kad būtų išlaikyta nuosekli paciento pažanga.

    „Didžiuojamės, kad šiuolaikiškos reabilitacijos paslaugos yra prieinamos čia, Jonavoje, nes pažangi medicina neturi būti tik didžiųjų miestų privilegija“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Ligoninė praneša, kad Reabilitacijos skyriuje papildomai pradėtos naudoti dar dvi hidroterapijos vonios, skirtos rankų ir kojų zonų procedūroms. Tikimasi, kad atnaujinta įranga padės užtikrinti nuoseklesnį paslaugų prieinamumą, trumpesnį laukimą ir platesnes procedūrų pritaikymo galimybes skirtingų poreikių pacientams.

  • Vos kelios minutės per dieną: šie pratimai gali pagerinti krūtinės ir dekoltė išvaizdą

    Vos kelios minutės per dieną: šie pratimai gali pagerinti krūtinės ir dekoltė išvaizdą

    Krūtinės ir dekoltė zona daugeliui asocijuojasi su odos stangrumu, laikysena ir bendra viršutinės kūno dalies forma. Specialistai pabrėžia, kad nors krūtų dydį daugiausia lemia genetika ir riebalinis audinys, reguliariai stiprinami krūtinės raumenys gali suteikti tvirtesnės atramos ir vizualiai „pakelti“ siluetą.

    Vienas paprasčiausių pratimų, kurį galima atlikti bet kur, yra delnų spaudimas. Atsistokite tiesiai, įtraukite pilvą ir suglauskite delnus krūtinės aukštyje, alkūnes nukreipkite į šalis. Stipriai spauskite delnus vieną į kitą 10–15 sekundžių, trumpai atpalaiduokite ir pakartokite 5 kartus.

    Gera bazė krūtinės raumenims yra atsispaudimai, nes jie įtraukia ir pečių juostą, ir liemenį. Jei klasikinė versija per sunki, atlikite atsispaudimus nuo kelių, išlaikydami tiesią liniją nuo kelių iki galvos. Pabandykite atlikti 3 serijas po 10–12 pakartojimų, judesį darykite kontroliuotai.

    Krūtinės „skleidimams“ namuose nebūtini hanteliai, gali pakakti vandens butelių. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, rankas su svoriais laikykite virš krūtinės, alkūnes šiek tiek sulenkite. Lėtai leiskite rankas į šalis iki malonaus tempimo ir grįžkite, atlikite 3 serijas po 15 pakartojimų.

    Iš tos pačios padėties galima pereiti prie spaudimo gulint, kuris padeda auginti raumeninę masę po krūties audiniu. Alkūnes nuleiskite taip, kad jos sudarytų maždaug 90 laipsnių kampą, o tuomet stumkite svorius į viršų, iškeldami rankas ir lengvai suvesdami jas virš krūtinės. Atlikite 3 serijas po 15 pakartojimų, dėmesį sutelkite į krūtinės raumenų darbą.

    Vizualiam dekoltė vaizdui didelę įtaką daro laikysena, nes įkritę pečiai ir suapvalinta viršutinė nugaros dalis optiškai „nuleidžia“ krūtinę. Tam tinka jogos poza kobra: atsigulkite ant pilvo, delnus padėkite ties pečiais, sutraukite mentes ir kelkite krūtinę aukštyn, labiau remdamiesi nugaros, o ne rankų jėga. Išlaikykite kelias sekundes ir pakartokite apie 10 kartų.

    Treniruotes efektyviausia vertinti pagal nuoseklumą, o ne greitą rezultatą: matomi pokyčiai dažniausiai ateina per kelias savaites, kai pratimai atliekami reguliariai ir progresuojant krūviui. Jei jaučiate peties, kaklo ar nugaros skausmą, verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kad judesiai būtų atliekami techniškai taisyklingai ir saugiai.

  • Atrodo nekaltai, bet pilvas dega: šis pratimas „pies gończy“ stiprina branduolį ir laikyseną

    Atrodo nekaltai, bet pilvas dega: šis pratimas „pies gończy“ stiprina branduolį ir laikyseną

    Pratimas „pies gończy“, sporto trenerių dažnai vadinamas „bird-dog“, iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, tačiau jis stipriai apkrauna giliuosius liemens raumenis. Jo tikslas nėra greitai sudeginti riebalus nuo pilvo, nes riebalų mažinimas nevyksta lokaliai vienoje zonoje. Vis dėlto pratimas padeda gerinti kūno kontrolę ir laikyseną, o tai svarbu tiek treniruotėse, tiek kasdien.

    „Pies gończy“ atliekamas atsistojus į keturpestį: delnai po pečiais, keliai po klubais, nugara neutrali. Vienu metu tiesiama viena ranka į priekį ir priešinga koja atgal, stengiantis išlaikyti klubus stabiliai ir neįsirieti juosmens srityje. Judesys reikalauja dėmesio, nes net nedidelės kompensacijos sumažina pratimų naudą.

    Šis pratimas labiau primena stabilizacijos ir koordinacijos užduotį nei įprastą pilvo treniruotę. Dirba gilieji pilvo raumenys, nugaros tiesiamieji, sėdmenys ir klubų sritis, o liemuo mokosi „nesisukti“ ir neišsikraipyti. Tokia kontrolė praverčia vaikštant, keliant daiktus, ilgai sėdint prie kompiuterio ar sportuojant intensyviau.

    Dažniausia klaida yra skubėjimas: kūnas pradeda svyruoti į šonus, koja keliama per aukštai, o juosmuo „įkrenta“ žemyn. Efektyviau daryti mažiau pakartojimų, bet lėčiau ir tiksliau, išlaikant ramų kvėpavimą ir įtemptą liemenį. Pradžiai dažnai pakanka 8–10 pakartojimų kiekvienai pusei, atliekant 2 serijas.

    Pažangai didinti galima ilgiau išlaikyti galutinę padėtį arba naudoti pasipriešinimo gumą, tačiau svarbiausia išlieka technika. Jei judesys sukelia aštrų skausmą, tirpimą ar paaštrina nugaros problemas, pratimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su kineziterapeutu ar treneriu. Taisyklingai atliekamas „pies gończy“ dažnai tampa saugiu ir efektyviu pagrindu stipresniam liemeniui bei geresnei laikysenai.

  • 5 minutės šio tempimo prie kompiuterio: įtemptas kaklas ir pečiai atslūgsta greičiau nei manėte

    5 minutės šio tempimo prie kompiuterio: įtemptas kaklas ir pečiai atslūgsta greičiau nei manėte

    Įtemptas kaklas, sustingę pečiai ir sprando skausmas po dienos prie kompiuterio tampa vis dažnesne kasdienybe. Specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų būklę gali palengvinti kelių minučių švelnus tempimas ir dėmesys kvėpavimui.

    Didžiausią įtampą dažnai sukelia ilgalaikis sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, galvos lenkimas prie ekrano ir nuolatinis stresas. Ilgainiui gali mažėti kaklo judesių amplitudė, atsirasti galvos skausmai, o skausmas ar tirpimas gali plisti į ranką.

    Vienas paprastas pratimas dažnai padeda greitai sumažinti raumenų įtampą sprando ir pečių juostoje, ypač kai trumpai atsitraukiate nuo darbo stalo. Jam nereikia jokios įrangos, specialios vietos ar kilimėlio, svarbiausia judėti lėtai ir be skausmo.

    Atsistokite tiesiai, nuleiskite pečius ir kelis kartus ramiai įkvėpkite bei iškvėpkite. Tuomet lėtai palenkite galvą į vieną pusę, tarsi ausimi norėtumėte priartėti prie peties, o kita ranka švelniai nusileiskite žemyn ir atpalaiduokite ją, kad tempimas jaustųsi sprando šone.

    Padėtyje pabūkite 20–30 sekundžių, kvėpuokite tolygiai, nekelkite pečių ir netempkite per stipriai. Grįžkite į neutralią padėtį ir pakartokite į kitą pusę, o visą seką atlikite 2–3 kartus, jei jaučiate, kad įtampa mažėja.

    Jei turite diagnozuotų ar įtariamų kaklinės stuburo dalies sutrikimų, neseniai patyrėte traumą ar jaučiate aštrų skausmą, pratimo neatlikite be gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijos. Atsiradus skausmui, galvos svaigimui ar plintančiam tirpimui, pratimą nutraukite ir pasikonsultuokite su specialistu.