CP v2

Tag: Kineziterapija

  • Jonavos ligoninėje startavo moderni hidroterapijos vonia: kaip ji paspartins pacientų reabilitaciją

    Jonavos ligoninėje startavo moderni hidroterapijos vonia: kaip ji paspartins pacientų reabilitaciją

    Jonavos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pradėta naudoti nauja moderni hidroterapijos vonia, skirta pacientų sveikatinimui ir reabilitacijai po traumų, operacijų bei įvairių susirgimų. Įstaiga tikisi, kad nauja įranga padės tiksliau pritaikyti procedūras ir didinti jų efektyvumą kasdienėje praktikoje.

    Hidroterapija reabilitacijoje dažnai pasirenkama dėl vandens fizinių savybių: šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenis, o vandens srovės naudojamos audinių stimuliacijai. Tokios procedūros paprastai taikomos siekiant mažinti įtampą, gerinti judesių amplitudę ir padėti pacientui saugiau grįžti prie fizinio aktyvumo.

    Kokias procedūras leidžia atlikti

    Naujoji sistema leidžia atlikti įvairias vandens terapijos procedūras, įskaitant sūkurinį masažą, perlines vonias ir povandeninį masažą. Ligoninė nurodo, kad procedūros parenkamos individualiai, įvertinus paciento būklę ir reabilitacijos tikslus.

    Įrangoje galima rinktis iš 28 skirtingų masažo programų, reguliuoti vandens temperatūrą ir taikyti limfodrenažinį ar sinusoidinį masažą. Tokie nustatymai leidžia kineziterapeutams ir kitiems specialistams tiksliau dozuoti procedūrų intensyvumą, o tai ypač svarbu pooperaciniu laikotarpiu ar atsigaunant po traumų.

    Ozono terapija ir automatinė higiena

    Vonioje integruota ozono terapija, kuri siejama su dezinfekuojamuoju poveikiu ir gali būti pasitelkiama procedūrų aplinkos higienai užtikrinti. Ligoninė taip pat nurodo, kad procedūrų metu gali būti naudojami natūralūs žolelių mišiniai su levandų, pušų ar eukalipto aromatais, orientuojantis į paciento savijautą ir atsipalaidavimą.

    Sistema veikia automatiškai: po kiekvieno paciento procedūros vonia išsivalo ir paruošiama kitam naudojimui. Toks sprendimas svarbus reabilitacijos skyriuose, kur pacientų srautai gali būti dideli, o procedūrų grafikai intensyvūs.

    Kiek trunka procedūros ir kas sprendžia

    Viena procedūra trunka apie 15–20 minučių, o jų skaičių ir dažnį individualiai nustato gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir bendrą reabilitacijos planą. Praktikoje tai reiškia, kad procedūros derinamos su kineziterapija, fizioterapija ir kitomis priemonėmis, kad būtų išlaikyta nuosekli paciento pažanga.

    „Didžiuojamės, kad šiuolaikiškos reabilitacijos paslaugos yra prieinamos čia, Jonavoje, nes pažangi medicina neturi būti tik didžiųjų miestų privilegija“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Ligoninė praneša, kad Reabilitacijos skyriuje papildomai pradėtos naudoti dar dvi hidroterapijos vonios, skirtos rankų ir kojų zonų procedūroms. Tikimasi, kad atnaujinta įranga padės užtikrinti nuoseklesnį paslaugų prieinamumą, trumpesnį laukimą ir platesnes procedūrų pritaikymo galimybes skirtingų poreikių pacientams.

  • Vos kelios minutės per dieną: šie pratimai gali pagerinti krūtinės ir dekoltė išvaizdą

    Vos kelios minutės per dieną: šie pratimai gali pagerinti krūtinės ir dekoltė išvaizdą

    Krūtinės ir dekoltė zona daugeliui asocijuojasi su odos stangrumu, laikysena ir bendra viršutinės kūno dalies forma. Specialistai pabrėžia, kad nors krūtų dydį daugiausia lemia genetika ir riebalinis audinys, reguliariai stiprinami krūtinės raumenys gali suteikti tvirtesnės atramos ir vizualiai „pakelti“ siluetą.

    Vienas paprasčiausių pratimų, kurį galima atlikti bet kur, yra delnų spaudimas. Atsistokite tiesiai, įtraukite pilvą ir suglauskite delnus krūtinės aukštyje, alkūnes nukreipkite į šalis. Stipriai spauskite delnus vieną į kitą 10–15 sekundžių, trumpai atpalaiduokite ir pakartokite 5 kartus.

    Gera bazė krūtinės raumenims yra atsispaudimai, nes jie įtraukia ir pečių juostą, ir liemenį. Jei klasikinė versija per sunki, atlikite atsispaudimus nuo kelių, išlaikydami tiesią liniją nuo kelių iki galvos. Pabandykite atlikti 3 serijas po 10–12 pakartojimų, judesį darykite kontroliuotai.

    Krūtinės „skleidimams“ namuose nebūtini hanteliai, gali pakakti vandens butelių. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, rankas su svoriais laikykite virš krūtinės, alkūnes šiek tiek sulenkite. Lėtai leiskite rankas į šalis iki malonaus tempimo ir grįžkite, atlikite 3 serijas po 15 pakartojimų.

    Iš tos pačios padėties galima pereiti prie spaudimo gulint, kuris padeda auginti raumeninę masę po krūties audiniu. Alkūnes nuleiskite taip, kad jos sudarytų maždaug 90 laipsnių kampą, o tuomet stumkite svorius į viršų, iškeldami rankas ir lengvai suvesdami jas virš krūtinės. Atlikite 3 serijas po 15 pakartojimų, dėmesį sutelkite į krūtinės raumenų darbą.

    Vizualiam dekoltė vaizdui didelę įtaką daro laikysena, nes įkritę pečiai ir suapvalinta viršutinė nugaros dalis optiškai „nuleidžia“ krūtinę. Tam tinka jogos poza kobra: atsigulkite ant pilvo, delnus padėkite ties pečiais, sutraukite mentes ir kelkite krūtinę aukštyn, labiau remdamiesi nugaros, o ne rankų jėga. Išlaikykite kelias sekundes ir pakartokite apie 10 kartų.

    Treniruotes efektyviausia vertinti pagal nuoseklumą, o ne greitą rezultatą: matomi pokyčiai dažniausiai ateina per kelias savaites, kai pratimai atliekami reguliariai ir progresuojant krūviui. Jei jaučiate peties, kaklo ar nugaros skausmą, verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kad judesiai būtų atliekami techniškai taisyklingai ir saugiai.

  • Atrodo nekaltai, bet pilvas dega: šis pratimas „pies gończy“ stiprina branduolį ir laikyseną

    Atrodo nekaltai, bet pilvas dega: šis pratimas „pies gończy“ stiprina branduolį ir laikyseną

    Pratimas „pies gończy“, sporto trenerių dažnai vadinamas „bird-dog“, iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, tačiau jis stipriai apkrauna giliuosius liemens raumenis. Jo tikslas nėra greitai sudeginti riebalus nuo pilvo, nes riebalų mažinimas nevyksta lokaliai vienoje zonoje. Vis dėlto pratimas padeda gerinti kūno kontrolę ir laikyseną, o tai svarbu tiek treniruotėse, tiek kasdien.

    „Pies gończy“ atliekamas atsistojus į keturpestį: delnai po pečiais, keliai po klubais, nugara neutrali. Vienu metu tiesiama viena ranka į priekį ir priešinga koja atgal, stengiantis išlaikyti klubus stabiliai ir neįsirieti juosmens srityje. Judesys reikalauja dėmesio, nes net nedidelės kompensacijos sumažina pratimų naudą.

    Šis pratimas labiau primena stabilizacijos ir koordinacijos užduotį nei įprastą pilvo treniruotę. Dirba gilieji pilvo raumenys, nugaros tiesiamieji, sėdmenys ir klubų sritis, o liemuo mokosi „nesisukti“ ir neišsikraipyti. Tokia kontrolė praverčia vaikštant, keliant daiktus, ilgai sėdint prie kompiuterio ar sportuojant intensyviau.

    Dažniausia klaida yra skubėjimas: kūnas pradeda svyruoti į šonus, koja keliama per aukštai, o juosmuo „įkrenta“ žemyn. Efektyviau daryti mažiau pakartojimų, bet lėčiau ir tiksliau, išlaikant ramų kvėpavimą ir įtemptą liemenį. Pradžiai dažnai pakanka 8–10 pakartojimų kiekvienai pusei, atliekant 2 serijas.

    Pažangai didinti galima ilgiau išlaikyti galutinę padėtį arba naudoti pasipriešinimo gumą, tačiau svarbiausia išlieka technika. Jei judesys sukelia aštrų skausmą, tirpimą ar paaštrina nugaros problemas, pratimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su kineziterapeutu ar treneriu. Taisyklingai atliekamas „pies gończy“ dažnai tampa saugiu ir efektyviu pagrindu stipresniam liemeniui bei geresnei laikysenai.

  • 5 minutės šio tempimo prie kompiuterio: įtemptas kaklas ir pečiai atslūgsta greičiau nei manėte

    5 minutės šio tempimo prie kompiuterio: įtemptas kaklas ir pečiai atslūgsta greičiau nei manėte

    Įtemptas kaklas, sustingę pečiai ir sprando skausmas po dienos prie kompiuterio tampa vis dažnesne kasdienybe. Specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų būklę gali palengvinti kelių minučių švelnus tempimas ir dėmesys kvėpavimui.

    Didžiausią įtampą dažnai sukelia ilgalaikis sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, galvos lenkimas prie ekrano ir nuolatinis stresas. Ilgainiui gali mažėti kaklo judesių amplitudė, atsirasti galvos skausmai, o skausmas ar tirpimas gali plisti į ranką.

    Vienas paprastas pratimas dažnai padeda greitai sumažinti raumenų įtampą sprando ir pečių juostoje, ypač kai trumpai atsitraukiate nuo darbo stalo. Jam nereikia jokios įrangos, specialios vietos ar kilimėlio, svarbiausia judėti lėtai ir be skausmo.

    Atsistokite tiesiai, nuleiskite pečius ir kelis kartus ramiai įkvėpkite bei iškvėpkite. Tuomet lėtai palenkite galvą į vieną pusę, tarsi ausimi norėtumėte priartėti prie peties, o kita ranka švelniai nusileiskite žemyn ir atpalaiduokite ją, kad tempimas jaustųsi sprando šone.

    Padėtyje pabūkite 20–30 sekundžių, kvėpuokite tolygiai, nekelkite pečių ir netempkite per stipriai. Grįžkite į neutralią padėtį ir pakartokite į kitą pusę, o visą seką atlikite 2–3 kartus, jei jaučiate, kad įtampa mažėja.

    Jei turite diagnozuotų ar įtariamų kaklinės stuburo dalies sutrikimų, neseniai patyrėte traumą ar jaučiate aštrų skausmą, pratimo neatlikite be gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijos. Atsiradus skausmui, galvos svaigimui ar plintančiam tirpimui, pratimą nutraukite ir pasikonsultuokite su specialistu.

  • Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Didžiąją žmogaus evoliucijos dalį pėdos dirbo basomis, o paprasta avalynė labiau saugojo nuo šalčio ir sužeidimų, nei keitė judesį. Šiandien situacija pasikeitė: storas padas, ryški amortizacija, pakelta kulno dalis ir siaura priekinė batų zona gali riboti natūralų pėdos darbą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėda nėra standi atrama. Ją sudaro 26 kaulai, daugiau nei 30 sąnarių, daugybė raumenų ir receptorių, kurie nuolat perduoda informaciją nervų sistemai. Kai pėda ilgai „uždaroma“ į standesnę avalynę, mažėja pirštų judrumas ir silpnėja smulkieji raumenys.

    Dėl to kūnas neretai pradeda kompensuoti aukščiau: keliuose, klubuose ar juosmeninėje nugaros dalyje. Būtent todėl kineziterapeutai ir kiti judesio specialistai vis dažniau primena apie paprastą įprotį namuose dažniau būti be batų, jei aplinka saugi ir švari.

    „Pėdos darbas daro įtaką visai laikysenai, o jutiminiai signalai iš pado padeda geriau valdyti pusiausvyrą ir koordinaciją“, – sako judesio specialistai.

    Vaikščiojimas basomis suteikia daugiau skirtingų pojūčių, ypač kai keičiasi paviršiai: medis, kilimas, smėlis ar žolė. Tokia įvairovė lavina propriocepciją, tai yra gebėjimą jausti kūno padėtį erdvėje, todėl judesiai gali tapti tikslesni, o žingsnis stabilesnis.

    Ypač daug dėmesio basoms pėdoms skiriama vaikų raidos kontekste, nes pėda dar formuojasi. Praktikoje tai reiškia, kad saugioje aplinkoje dažnesnis vaikščiojimas basomis gali padėti geriau lavinti pusiausvyrą, koordinaciją ir natūralų ėjimo modelį. Tačiau vaikams, kaip ir suaugusiesiems, svarbiausia yra saugumas ir tinkamos sąlygos.

    Pastaraisiais metais populiarėja minimalistinė avalynė, dažnai vadinama barefoot, kurios tikslas – apsaugoti pėdą, bet kuo mažiau riboti jos judesį. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad prie tokios avalynės būtina pratintis palaipsniui, ypač jei ilgą laiką buvo avimi batai su stora amortizacija ar pakeltu kulnu.

    Visiems basas vaikščiojimas tinka ne vienodai: sergant diabetu, turint sutrikusį pėdų jutimą, žaizdų, ryškių deformacijų ar nuolatinių skausmų, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tačiau daugeliui žmonių saugus, saikingas vaikščiojimas basomis namuose gali tapti paprastu būdu aktyvinti pėdas ir grąžinti daugiau natūralaus judesio kasdienybėje.

  • Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolėje plečiamos vaikų reabilitacijos galimybės – VšĮ Marijampolės ligoninę pasiekė modernus medicininis bėgimo takelis, skirtas vaikams, turintiems raidos ir judėjimo sutrikimų. Projektą inicijavo Marijampolės Rotary klubas, prisidėjo Marijampolės savivaldybė ir kiti partneriai.

    Naujoji įranga leis kineziterapeutams tiksliau dozuoti fizinį krūvį ir pritaikyti pratimų programą pagal vaiko būklę, amžių bei tikslus. Tokie sprendimai reabilitacijoje svarbūs siekiant nuosekliai gerinti eiseną, pusiausvyrą ir raumenų ištvermę, o kartu mažinti kritimų bei netaisyklingų judesių riziką.

    Kam skirtas medicininis bėgimo takelis?

    Medicininis bėgimo takelis skiriasi nuo įprasto sporto įrenginio tuo, kad yra pritaikytas terapijai ir darbui su jautresniais pacientais. Jis gali būti naudojamas vaikams po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, raidos atsilikimui, taip pat kai reikalingas saugus, kontroliuojamas vaikščiojimo ar bėgimo treniravimas.

    Specialistams tai suteikia galimybę nuosekliai stebėti progresą ir koreguoti programą pagal pasiektus rezultatus. Praktikoje tai dažnai reiškia trumpesnį kelią iki savarankiškesnio judėjimo, geresnio pasirengimo kasdienėms veikloms ir lengvesnės integracijos darželyje ar mokykloje.

    Kuo tai svarbu šeimoms ir regionui?

    Regionuose viena didžiausių problemų – ribota modernios reabilitacijos infrastruktūra ir ilgesnis kelias iki specializuotų paslaugų. Papildoma įranga Marijampolės ligoninėje gali sumažinti poreikį vykti į didžiuosius miestus, ypač tais atvejais, kai reikalingos reguliarios procedūros kelis kartus per savaitę.

    Marijampolės savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tęstinis bendruomenės ir organizacijų įsitraukimas leidžia greičiau atliepti realius pacientų poreikius. Ligoninės vadovybė akcentuoja, kad tokios investicijos padeda stiprinti paslaugų kokybę ir suteikia reabilitacijos komandai daugiau priemonių taikyti šiuolaikiškus metodus.

    Kas prisidėjo prie projekto?

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant keliems partneriams – Marijampolės savivaldybei, VšĮ Marijampolės ligoninei, Marijampolės Rotary klubui ir „Rotary Club of Chicagoland Lithuanians“. Toks modelis, kai bendruomeninės organizacijos telkia paramą konkrečiai įrangai, Lietuvoje tampa vis dažnesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų srityse.

    Planuojama, kad medicininis bėgimo takelis bus integruotas į kasdienį vaikų reabilitacijos procesą, o procedūros bus skiriamos pagal gydytojų reabilitologų ir kineziterapeutų sudarytus individualius planus. Ligoninė ragina tėvus dėl reabilitacijos galimybių kreiptis į savo gydytoją arba registratūrą, kad būtų įvertinti vaiko poreikiai ir parinkta tinkamiausia programa.

  • Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Senjorams, turintiems sąnarių problemų, dažniausiai labiausiai padeda ne intensyvūs treniruočių planai, o reguliarus, ramus judėjimas. Specialistai pabrėžia, kad sergant osteoartritu ar jaučiant kelių, klubų, plaštakų skausmą, tinkamai parinktas krūvis gali mažinti sustingimą ir gerinti kasdienę savijautą.

    Viena dažniausių klaidų prasidėjus skausmams yra smarkiai sumažintas judėjimas, nes žmogus bijo, kad simptomai sustiprės. Ilgainiui tai dažnai atsisuka priešingai: silpnėja raumenys, prastėja sąnario stabilumas, mažėja judesių amplitudė, o sustingimas rytais ar po ilgesnio sėdėjimo tampa ryškesnis.

    Svarbu suprasti, kad tikslas nėra sportuoti per skausmą ar siekti greito progreso. Daugumai senjorų geriau veikia 10–20 minučių paprastų pratimų beveik kasdien, nei viena ilga ir varginanti treniruotė kartą per savaitę. Krūvis turi būti mažas, judesiai lėti ir kontroliuojami.

    Kas namuose veikia saugiausiai?

    Namų aplinkoje saugiausia rinktis pratimus, kurie gerina sąnarių judrumą, stiprina raumenis aplink sąnarį ir nereikalauja staigių apkrovų. Patogus pasirinkimas yra pratimai sėdint ant stabilios kėdės, atsirėmus į sieną arba laikantis už virtuvės stalviršio, kad būtų mažesnė griuvimo rizika.

    Judrumui dažniausiai tinka švelnūs kelių tiesimo ir lenkimo judesiai sėdint, lėtas čiurnų sukimas, pėdų kilnojimas, taip pat lengvi klubų judesiai atsistojus ir laikantis atramos. Rankoms gali būti naudingi lėti riešų judesiai, pirštų suspaudimas ir atleidimas, delnų atvėrimas, ypač jei vargina sustingimas.

    Raumenų stiprinimui dažnai pasirenkami pratimai su savo kūno svoriu, kai sąnariai neapkraunami staigiai. Pavyzdžiui, sėdimoji–stovimoji judesio dalis nuo kėdės, lengvas pritūpimo imitavimas iki patogaus gylio laikantis atramos, švelnus blauzdų kėlimas atsistojus ar lėtas kojos tiesimas sėdint.

    Kiek kartų ir kaip nepersistengti?

    Pradžiai paprastai užtenka 5–8 pakartojimų kiekvienam pratimui ir kelių minučių ramiam apšilimui. Jei organizmas reaguoja gerai, pakartojimų skaičių galima pamažu didinti iki 10–12, tačiau svarbiausia išlaikyti taisyklingą atlikimą ir neforsuoti tempo.

    Normalu, kad judant gali atsirasti nedidelis diskomfortas ar raumenų darbo pojūtis, ypač pradėjus mankštintis po ilgesnės pertraukos. Tačiau jei skausmas ryškiai didėja, atsiranda patinimas, paraudimas, juntamas aštrus skausmas ramybėje ar nemalonūs pojūčiai ilgai nepraeina po treniruotės, krūvį reikėtų mažinti ir pratimus nutraukti.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis po šviežios traumos, esant dideliam sąnario tinimui, karščiavimui, staiga atsiradusiam paraudimui ar po nesenos operacijos. Tokiais atvejais saugiausia pratimus derinti su gydytoju arba kineziterapeutu, kad krūvis būtų pritaikytas konkrečiai situacijai.

    Praktikoje daugiausia naudos duoda ne sudėtinga programa, o pastovus ritmas: mažai, bet reguliariai. Kai judesiai parenkami protingai ir atliekami be skubos, sąnariai dažnai geriau toleruoja kasdienį aktyvumą, o senjorui lengviau išlaikyti savarankiškumą ir pasitikėjimą judant.

  • Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Pasaulyje su osteoartritu, viena dažniausių lėtinio skausmo ir negalios priežasčių, gyvena apie 595 milijonai žmonių. Tai degeneracinė sąnarių liga, kai laikui bėgant ima irti sąnario audiniai, o simptomai dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakose ir stubure.

    Osteoartrito poveikis dažnai neapsiriboja vien pačiu sąnariu. Ilgainiui dėl skausmo ir sustingimo mažėja judrumas, žmonėms sunkiau išlikti darbo rinkoje, o kartu didėja gretutinių problemų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ar prastesnė emocinė savijauta, rizika.

    Kodėl judėjimas toks svarbus?

    Tarptautinės gairės osteoartrito valdyme nuosekliai akcentuoja fizinį aktyvumą, ypač aerobinius ir raumenis stiprinančius pratimus. Jie padeda mažinti skausmą, gerina funkciją, o kontroluojant kūno masę sumažėja ir mechaninė apkrova sąnariams.

    Raumenų stiprinimas ypač aktualus kelių ir klubų osteoartrito atveju, nes stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį. Tai gali sumažinti sąnariui tenkantį stresą ir padėti nutraukti užburtą ratą, kai skausmas skatina nejudrumą, o nejudrumas dar labiau didina skausmą ir silpnumą.

    Vis dėlto daliai žmonių pradėti sportuoti ar laikytis programos trukdo ryškus skausmas, patinimas, ribota judesių amplitudė ar ankstesnės neigiamos patirtys. Tyrimai rodo, kad turintys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų dažniau būna fiziškai neaktyvūs, o tai ilgainiui lemia raumenų masės ir jėgos mažėjimą.

    Alternatyva, kai mankšta per skausminga

    Tokiais atvejais vis dažniau aptariama elektrinė raumenų stimuliacija, kai ant odos uždedami elektrodai perduoda silpnus impulsus ir sukelia raumenų susitraukimus. Principas panašus į nervų sistemos siunčiamus signalus, tik raumuo aktyvinamas be būtinybės intensyviai judinti skausmingą sąnarį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kelių ar klubų osteoartritu sergantiems žmonėms kelių savaičių kursas, kai stimuliuojami, pavyzdžiui, šlaunies keturgalviai raumenys kelis kartus per savaitę, gali didinti raumenų jėgą ir gerinti funkciją. Kai kuriais atvejais ši priemonė taikoma ir kartu su pratimais, siekiant įjungti daugiau raumenų skaidulų.

    Elektrinė raumenų stimuliacija tiriama ir kaip pagalbinė priemonė ruošiantis sąnario keitimo operacijai, ypač tada, kai įprasta priešoperacinė mankšta žmogui sunkiai toleruojama. Dalis tyrimų rodo, kad prieš operaciją taikant reguliarias trumpas stimuliacijos sesijas galima pasiekti geresnių raumenų jėgos ir funkcijos rodiklių po operacijos, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi.

    Kodėl tai nėra stebuklingas sprendimas?

    Specialistai pabrėžia, kad elektrinė raumenų stimuliacija neturėtų būti laikoma judėjimo pakaitalu visiems. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai ji taikoma kaip pagalbinė priemonė greta reabilitacijos, o ne vietoje aktyvaus darbo su fiziniu krūviu, kai tai įmanoma.

    Įrodymų bazė osteoartrito srityje dar auga: dalis tyrimų yra nedidelės apimties, skiriasi protokolai, todėl išvados ne visada sutampa. Be to, kai kuriems žmonėms pati stimuliacijos pojūčio patirtis būna nemaloni, o daliai pacientų ši priemonė netinka dėl medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, turint tam tikrus implantuotus širdies ritmo prietaisus.

    Praktikoje svarbiausia individualus sprendimas: simptomų stiprumas, gretutinės ligos, tikslai ir tolerancija. Dėl osteoartrito valdymo, tinkamiausių pratimų ir pagalbinių priemonių verta tartis su šeimos gydytoju, kineziterapeutu ar reabilitacijos specialistu, nes ankstyvas ir nuoseklus planas dažnai lemia geresnę kasdienę savijautą.

  • Šiaulių Pietiniame rajone judėjimo šventė: kaip „Pietinis rajonas juda 2026!“ sutelkė bendruomenę

    Šiaulių Pietiniame rajone judėjimo šventė: kaip „Pietinis rajonas juda 2026!“ sutelkė bendruomenę

    Šiaulių Pietiniame rajone surengta judėjimo šventė „Pietinis rajonas juda 2026!“, kurios tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir mėgėjų sportą. Renginyje akcentuota, kad reguliari kasdienė veikla svarbi įvairaus amžiaus žmonėms ir prisideda prie geresnės savijautos.

    Viešą mankštą vedė Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Violeta Garbštė, jai talkino viso skyriaus komanda. Organizatoriai pabrėžė edukacinę renginio dalį – dalyviai buvo skatinami rinktis judėjimą kaip paprastą ir prieinamą sveikatos stiprinimo būdą.

    Dėmesys sveikatai ir bendrystei

    Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aurika Koncienė sveikindama susirinkusiuosius pabrėžė bendruomenės svarbą ir ragino išlaikyti aktyvumo įpročius kasdienybėje.

    „Džiugu matyti jus visus taip gausiai susirinkusius Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro aplinkoje. Tegul ši judėjimo šventė primena, kad Pietinis rajonas yra ryški miesto dalis, kurioje daug judėjimo ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių“, – sakė Aurika Koncienė.

    Renginyje dalyvavo ir moksleivių grupės iš įvairių Šiaulių ugdymo įstaigų, kurias lydėjusios karjeros specialistės atkreipė dėmesį į praktinę tokio formato naudą. Pasak jų, neformali aplinka padeda mokiniams geriau suprasti sveikatos priežiūros specialistų darbą, o tuo pačiu stiprina socialinius įgūdžius ir įsitraukimą.

    Kasdienio judėjimo rekomendacijos

    Renginio organizatoriai priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija aktyvų gyvenimo būdą sieja su mažesne lėtinių ligų rizika, geresne emocine savijauta ir didesniu darbingumu. Nors universalus „vienas skaičius visiems“ ne visuomet tinka, praktikoje dažnai akcentuojamas tikslas kasdien sukaupti apie 10 tūkstančių žingsnių.

    Taip pat pabrėžta, kad mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama per savaitę fiziniam aktyvumui skirti apie 7 valandas, o suaugusiesiems svarbiausia yra reguliarumas ir įpročių tvarumas. Specialistai primena, kad naudos duoda ne tik sportas, bet ir greitesnis ėjimas, lipimas laiptais ar aktyvesnės pertraukos dienos metu.

    Renginys sugrįžo trečius metus

    Šventė vyko jau trečius metus iš eilės, o po maždaug 30 minučių trukusios mankštos dalyviai įsitraukė į nuotaikingas veiklas ir estafetes. Renginyje netrūko padėkų, aplodismentų ir bendruomeniškumo akcentų, kurie, organizatorių teigimu, yra ne mažiau svarbūs už fizinį krūvį.

    Po aktyvių veiklų dalyviai vaišinosi Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo arbata, o atminimui gavo simbolinių dovanų. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras kvietė ir toliau sekti iniciatyvas bei prisijungti prie prasmingų veiklų, stiprinančių judėjimo kultūrą mieste.

  • Alytaus rajono PSPC po atnaujinimo plečia paslaugas: naujos patalpos, įranga ir trumpesnės eilės

    Alytaus rajono PSPC po atnaujinimo plečia paslaugas: naujos patalpos, įranga ir trumpesnės eilės

    Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įgyvendinti pokyčiai, kuriais siekiama vieno tikslo – kad pacientai daugiau paslaugų gautų arčiau namų ir greičiau. Įstaigoje atnaujinamos patalpos, modernizuojama įranga ir nuosekliai plečiamas specialistų teikiamų paslaugų spektras.

    Įgyvendintus darbus apžiūrėjo Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė ir administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pirminę sveikatos priežiūrą yra viena priemonių mažinti eiles ir stiprinti paslaugų prieinamumą regione.

    „Mums svarbu, kad Alytaus rajono žmonės reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gautų kuo greičiau ir kokybiškiau. Nuosekliai plečiame paslaugų spektrą, stipriname specialistų komandą, modernizuojame erdves ir įrangą, kad kiekvienas pacientas jaustųsi matomas ir išgirstas“, – sakė R. Vitkauskienė.

    Vizito metu taip pat pasveikinta šeimos gydytoja Indrė Vitkienė, kuriai įteiktas „Nusipelniusio Lietuvos gydytojo“ apdovanojimas. Savivaldybės teigimu, tokie įvertinimai svarbūs ir pacientams, ir pačiai įstaigai, siekiančiai pritraukti bei išlaikyti specialistus.

    Psichikos sveikatos paslaugoms – naujos erdvės

    Vienas ryškiausių pokyčių – Psichikos sveikatos centro perkėlimas į naujas, šiai veiklai pritaikytas patalpas. PSPC nurodo, kad centre prisirašę daugiau nei 30 000 pacientų, o psichikos sveikatos paslaugų poreikis pastaraisiais metais auga.

    Anksčiau kabinetai buvo išsidėstę tarp kitų specialistų, todėl pacientams būdavo sudėtingiau orientuotis, o patalpų planavimas ne visuomet užtikrindavo privatumą. Naujoje erdvėje įrengta atskira registratūra, patogesnė laukiamoji zona ir sprendimai, padedantys geriau užtikrinti konfidencialumą.

    PSPC praneša, kad artimiausiu metu planuojama pradėti teikti ir psichoterapeuto paslaugas. Taip pat įrengta vaikams pritaikyta konsultacijų erdvė, kurioje naudojamos priemonės, atliepiančios skirtingą amžių ir poreikius.

    Naujos priemonės ir gydymas depresijai

    Psichikos sveikatos centre įdiegta kompiuterinė kognityvinių funkcijų terapijos programa „RehaCom“, skirta pacientams, patiriantiems pažintinių funkcijų silpnėjimą ar emocinius sutrikimus. Įstaiga akcentuoja, kad tokios priemonės aktualios ne vien vyresnio amžiaus žmonėms, nes kognityviniai sunkumai gali lydėti ir depresiją, ilgalaikį stresą ar kitas būkles.

    „Programos tikslas – sulėtinti kognityvinį smukimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Matome pavyzdžių, kai po insulto žmonės, lankę terapiją, vėl pradeda kalbėti“, – sakė PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

    Centre taip pat įrengta audiovizualinės relaksacijos įranga, skirta stresui ir nerimui mažinti bei miego kokybei gerinti. Be to, PSPC nurodo taikantys purškiamą vaistą depresijai gydyti, kurį, kaip teigiama, Alytaus regione šiuo metu naudoja tik ši įstaiga.

    Remontas, odontologija ir planuojamos chirurgijos paslaugos

    Pasikeitimų sulaukė ir kitos erdvės: atnaujintas trečiasis aukštas, kuriame įrengti šeimos gydytojų, odontologų bei akušerių ginekologų kabinetai ir pacientų laukimo zona. Įstaiga pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti ir į patogesnį judėjimą vyresnio amžiaus žmonėms bei pacientams su negalia.

    Odontologijos srityje įdiegta nauja galimybė – dantų rentgeno aparatas su viziografu, tad pacientams nebereikės vykti į kitas gydymo įstaigas vien dėl diagnostikos. PSPC teigimu, tai turėtų sutrumpinti paslaugos suteikimo laiką ir palengvinti gydymo planavimą.

    Įstaiga taip pat ruošiasi pradėti teikti ambulatorinės chirurgijos paslaugas – pranešama, kad gavus licenciją ir įsigijus reikalingą įrangą paslaugos bus perkeltos arčiau pacientų. Tokie sprendimai, anot PSPC, padeda mažinti logistikos naštą pacientams ir sutrumpinti kelią nuo konsultacijos iki procedūros.

    Tarp naujesnių paslaugų įvardijama ir kineziterapija, kuri, pasak įstaigos, sulaukia didelio pacientų susidomėjimo dėl kitur susidarančių laukimo eilių. Taip pat įrengtas specialus kabinetas pėdų priežiūrai cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kad reikalinga slauga būtų suteikiama operatyviau.

    PSPC vadovė pabrėžia, kad modernizacija ir paslaugų plėtra tampa įmanoma bendradarbiaujant įstaigai ir savivaldybei. „Labai svarbu žinoti, kad visuomet gali ateiti, atvirai kalbėtis ir būti išgirstas“, – sakė G. Ilgūnaitė.

    Įstaigos teigimu, pokyčiai turėtų reikšti daugiau privatumo, modernesnę diagnostiką ir platesnį paslaugų spektrą vienoje vietoje. Tai aktualu ne tik pacientams, bet ir specialistams, kuriems atnaujintos darbo vietos padeda efektyviau organizuoti darbą.

    Komunikacijos skyriaus informacija