CP v2

Tag: Kinijos archeologija

  • 400 000 metų dantys apvertė žmonijos kilmę: netikėtas Homo erectus ryšys su denisoviečiais

    400 000 metų dantys apvertė žmonijos kilmę: netikėtas Homo erectus ryšys su denisoviečiais

    Maždaug 400 000 metų senumo dantų emalyje aptikti baltymai pateikė netikėtą užuominą apie žmonijos giminės istoriją. Mokslininkai nustatė, kad dalis genetinės informacijos, „įrašyta“ baltymuose, sieja Homo erectus su paslaptingais denisoviečiais ir rodo galimus senovinius ryšius.

    Šis rezultatas stiprina pastaraisiais metais vis labiau įsitvirtinantį vaizdą, kad žmogaus evoliucija nebuvo tiesi ir tvarkinga. Eurazijoje ilgą laiką gyveno kelios žmonių giminės grupės, jos galėjo persidengti, konkuruoti ir kartais keistis genetine medžiaga.

    Kas rasta Kinijoje

    Tyrėjai analizavo šešis Homo erectus dantis iš trijų archeologinių vietovių Kinijoje, tarp jų ir Zhoukoudian apylinkėse netoli Pekino. Dantys datuojami maždaug 400 000 metų, todėl įprastai tikėtis išlikusios DNR būtų per drąsu.

    Tačiau dantų emalis yra itin kietas audinys, galintis labai ilgai išsaugoti baltymus. Šie baltymai kartais turi paveldimų variantų, kurie atspindi genetinius skirtumus, panašiai kaip DNR žymenys, tik išlieka gerokai ilgiau.

    Du baltymų variantai ir jų reikšmė

    Analizėje nustatyti du neįprasti emalio baltymo variantai. Vienas jų, kaip nurodoma tyrime, gali būti būdingas būtent Rytų Azijos Homo erectus linijai, nes kituose iki šiol tirtuose homininuose jis nebuvo aptiktas.

    Kitas variantas mokslininkams jau buvo žinomas iš denisoviečių tyrimų. Tai leidžia svarstyti, kad šių grupių istorijoje galėjo būti kontaktų, o genetinės ypatybės galėjo keliauti tarp skirtingų populiacijų per tarpininkaujančias grupes ar tiesioginius susitikimus.

    „Bendros gyvenamosios teritorijos sudaro galimybes sąveikoms“, – teigiama mokslininkų išvadose, pristatytose publikacijoje.

    Kodėl baltymai keičia evoliucijos tyrimus

    Denisoviečiai išlieka viena mįslingiausių žmonių giminės grupių, nes jų fosilijų rasta labai mažai, o duomenys fragmentiški. Būtent todėl baltymų analizė, dar vadinama paleoproteomika, tampa vis svarbesnė: ji leidžia gauti molekulinės informacijos iš itin senų radinių.

    Šis metodas ypač naudingas ten, kur DNR nebeišsilaiko dėl laiko, temperatūrų svyravimų ar cheminės aplinkos. Dantys tokiuose tyrimuose laikomi vienu patikimiausių šaltinių, nes emalis gali išlaikyti informatyvius baltymus šimtus tūkstančių metų.

    Nauji duomenys taip pat dera su ankstesniais genetiniais tyrimais, kurie parodė, kad šiuolaikinių žmonių genomuose kai kuriose pasaulio populiacijose išliko denisoviečių kilmės įnašas. Tai reiškia, kad senovinės sąveikos galėjo turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus biologinei įvairovei.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien šis atradimas denisoviečių paslapties neišsprendžia, tačiau prideda svarbią detalę prie sudėtingo paveikslo. Tolimesni panašūs tyrimai skirtinguose regionuose ir laikotarpiuose gali padėti tiksliau suprasti, kaip kito Homo erectus populiacijos ir su kuo jos susitiko.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Nature.

  • Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijoje archeologai pranešė aptikę įspūdingą radinį vėlyvojo neolito laikų Houchengzui akmens mieste: po įtvirtinimais driekiasi sudėtinga požeminių tunelių sistema. Tyrėjų vertinimu, dalis šių perėjimų galėjo būti įrengti prieš maždaug 4 300–4 500 metų, o jų mastas leidžia kalbėti apie neįprastai gerai organizuotą bendruomenę.

    Houchengzui jau anksčiau laikytas vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Longshan kultūros laikotarpio centrų. Kompleksas užima daugiau nei 1 300 000 kvadratinių metrų, o jo gynybinę struktūrą sudarė masyvios sienos, grioviai ir kelių elementų fortifikacijų sistema.

    Požemiai, keičiantys vaizdą

    Naujausi kasinėjimai atvėrė tai, kas plika akimi nematoma: tuneliai, kaip manoma, jungė skirtingas miesto dalis ir kai kur kertė gynybinius įtvirtinimus. Tai leistų aiškinti, kad požeminiai koridoriai galėjo turėti ir susisiekimo, ir karinės taktikos paskirtį.

    Archeologai atkreipia dėmesį, kad dalis perėjimų veda už miesto sienų, todėl neatmetama, jog jie galėjo veikti kaip slaptos tiekimo linijos arba evakuacijos keliai apgulties metu. Toks sprendimas primena vėlesnių epochų gynybines praktikas, tačiau šiuo atveju kalbama apie gerokai ankstesnį laikotarpį.

    Technologinis lygis stebina

    Pačių tunelių konstrukcija taip pat kelia klausimų apie to meto inžineriją. Aprašoma, kad koridoriai turi arkines perdangas, primenančias tradicinę urvinių būstų architektūrą, o kai kurios atkarpos išliko neįprastai geros būklės, nors praėjo tūkstantmečiai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio tinklo įrengimas reikalavo didelių darbo resursų, planavimo ir centralizuoto valdymo. Dėl to Houchengzui laikomas svarbiu tašku diskusijose apie ankstyvą Kinijos urbanizaciją, bendruomenių hierarchiją ir gynybos sistemų raidą Rytų Azijoje.

    Kas dar gali slėptis po žeme?

    Kol kas ištirta tik dalis požeminės infrastruktūros, todėl spėjama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau koridorių ir iki šiol nežinomų kamerų. Tolimesni darbai turėtų padėti tiksliau atsakyti, ar tuneliai buvo skirti vien gynybai ir judėjimui, ar taip pat galėjo tarnauti maisto atsargų saugojimui, ritualams ar kitai veiklai.

    Archeologijoje tokie radiniai dažnai keičia supratimą apie visuomenių galimybes ir kasdienybę, nes požeminiai statiniai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir aiškios priežiūros. Houchengzui atvejis rodo, kad vėlyvojo neolito bendruomenės galėjo imtis gerokai ambicingesnių projektų, nei ilgą laiką manyta.