CP v2

Tag: Kipras

  • Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Nauja tarptautinė analizė parodė, kurios valstybės palankiausios žmonėms, persikeliantiems gyventi į užsienį ir siekiantiems teisėtai optimizuoti mokesčius. Tyrime vertintos 48 jurisdikcijos, o Europoje į pasaulio dešimtuką pateko tik Malta ir Kipras.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions, vertinęs 11 rodiklių, sugrupuotų į tris sritis: mokesčių naštą, mokesčių sistemos struktūrą ir investicinę migraciją, tai yra galimybes gauti leidimą gyventi ar pilietybę. Kuo bendras balas didesnis, tuo sistema laikoma palankesnė tarptautiniu mastu judriems gyventojams.

    Malta ir Kipras kyla ne dėl tarifų

    Ataskaita pabrėžia, kad Maltos ir Kipro sėkmė susijusi ne su mažiausiais pajamų mokesčio tarifais, o su preferenciniais režimais atvykstantiems. Ypač svarbu tai, kaip apmokestinamos užsienyje uždirbtos pajamos: kai kuriais atvejais jos apmokestinamos švelniau arba tik tada, kai pervedamos į šalį.

    Pagal tyrimo balus Malta ir Kipras surinko po 82 iš 100 vertinant mokesčių naštą ir po 63 vertinant mokesčių struktūrą. Investicinės migracijos dalyje Malta gavo 83, o Kipras 78, tad bendrame reitinge Malta buvo šešta, o Kipras dešimtas.

    Tarp geriausiai Europoje įvertintų jurisdikcijų taip pat minimi Monakas, Sakartvelas ir Bulgarija. Vis dėlto pažymima, kad po lyderių daugumos Europos šalių balai krenta žemiau 60, o pasauliniame sąraše jos nusileidžia už pirmojo dvidešimtuko ribos.

    Vokietija – paskutinė iš 48

    Didžiausia intriga – Vokietijos rezultatas: ji liko paskutinė tarp visų 48 vertintų jurisdikcijų. Silpniausia vieta – mokesčių sistemos struktūra, kur šalis gavo vos 17 iš 100, nes vertinama, kaip apmokestinamos užsienio pajamos ir kokios taikomos taisyklės išvykstantiems.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad Vokietijos rezultatą blogina rezidentų viso pasaulio pajamų apmokestinimas, paveldėjimo apmokestinimas ir vadinamasis išvykimo mokestis. Prie reitingo apačios Europoje taip pat atsidūrė Danija, Ispanija, Prancūzija ir Norvegija.

    Įdomu tai, kad pagal vien mokesčių naštos rodiklį Vokietija neatrodo tokia bloga ir surenka 40 balų, tačiau bendrą vietą numuša struktūriniai aspektai. Tai reiškia, kad vien nominalūs tarifai ar bendras mokestinis krūvis nepaaiškina, kodėl vienos šalys patrauklesnės relokuojantiems gyventojams nei kitos.

    Maži mokesčiai dar nereiškia geresnio gyvenimo

    Tyrime pabrėžiama dar viena svarbi tendencija: geras mokesčių optimizavimo rezultatas nebūtinai sutampa su aukšta gyvenimo kokybe. Palyginus su Global Passport Index 2026 gyvenimo kokybės vertinimais, dalis šalių, kurios pirmauja pagal socialinius rodiklius, mokesčių reitinge atsiduria žemai.

    Kaip išimtys įvardijamos septynios valstybės, kurios patenka į aukštesnę pusę pagal mokesčių palankumą ir kartu į gyvenimo kokybės penkiasdešimtuką: Malta, Kipras, Portugalija, Šveicarija, Urugvajus, Kosta Rika ir Mauricijus. Ataskaitos logika paprasta: šios šalys dažniau vilioja ne nuliniais tarifais, o aiškiomis taisyklėmis užsienio pajamoms ir specialiais režimais, leidžiančiais finansuoti viešąsias paslaugas.

    Pasauliniame reitinge pirmą vietą užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai, po jų rikiuojasi Antigva ir Barbuda, Paragvajus, Honkongas ir Bahamos. Sąrašo apačioje, be Vokietijos ir Danijos, taip pat atsidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija.

  • Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Kas nutiko prie Kyrenijos

    Prie Šiaurės Kipro krantų apvirto keleivinis laivas, kuriuo, pirminiais duomenimis, plaukė 267 žmonės. Apie nelaimę pranešta sekmadienį, o incidentas įvyko maždaug vidurdienį vietos laiku.

    Turkijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad laive buvo 259 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Skelbiama, kad laivas pradėjo semti vandenį maždaug už 6 kilometrų nuo Kyrenijos pakrantės.

    Žuvusieji, dingusieji ir gelbėjimo darbai

    Šiaurės Kipro turkų administracijos lyderis Tufanas Erhürmanas CNN Turk teigė, kad iki tol buvo pasiekti 244 žmonės. Pasak jo, išgelbėtųjų grupėje buvo ir žuvusių, o dalies keleivių vis dar pasigendama.

    Kyrenijos meras Muratas Şenkulas situaciją socialiniuose tinkluose apibūdino kaip labai rimtą ir informavo, kad vyksta gelbėjimo operacija. Į paiešką paprastai įtraukiamos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgos, taip pat medicinos tarnybos.

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti ant apvirtusio laivo denio gelbėjimosi liemenes dėvintys žmonės, laukiantys pagalbos. Tokie vaizdai rodo, kad dalis keleivių kurį laiką galėjo išlikti ant korpuso, kol buvo pasiekti gelbėtojų.

    Kas žinoma apie maršrutą ir priežastis

    Pranešama, kad laivas plaukė iš Kyrenijos į Turkijos Tašudžu uostą. Tiksli nelaimės priežastis kol kas neaiški, o oficialios institucijos toliau renka informaciją.

    Tokiais atvejais tyrimuose paprastai vertinamos oro ir jūros sąlygos, laivo techninė būklė, stabilumas, krovos ir keleivių išsidėstymo aplinkybės bei tai, ar buvo laikytasi saugos procedūrų. Papildomų detalių tikimasi po pirminės apžiūros ir išklausytų įgulos parodymų.

    „Mūsų pozicija aiški: kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms, prisidedame visomis turimomis priemonėmis“, – sakoma Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso biuro pareiškime.

    Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Kipro Respublika turi resursų ir operacinių pajėgumų skubiai suteikti pagalbą. Tarnybos tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus, o informacija apie aukas ir dingusiuosius gali keistis tikslinant duomenis.

  • „Eni“ meta milijardus į Egipto dujas: 230 naujų gręžinių planas ir žinutė Europai

    „Eni“ meta milijardus į Egipto dujas: 230 naujų gręžinių planas ir žinutė Europai

    Milijardinės investicijos Egipte

    Italijos energetikos grupė „Eni“ plečia veiklą Egipte ir skelbia planus gręžti 30 žvalgybinių bei 200 gavybos gręžinių. Bendrovė akcentuoja, kad spartinama tiek naujų telkinių paieška, tiek jau veikiančių projektų plėtra.

    „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi El Alamene susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattah al-Sisi, taip pat su šalies premjeru Mostafa Madbouly ir naftos bei mineralinių išteklių ministru Karim Badawi. Susitikime aptarta, kaip didinti gavybą ir stiprinti Egipto vaidmenį kaip regioninį dujų centrą.

    „Eni“ nurodo, kad iki šiol į Egiptą investavo apie 7 300 000 000 eurų. Per dukterinę įmonę Ieoc 2025 metais, skaičiuojant pagal nuosavybės dalį, bendrovė vidutiniškai išgaudavo apie 242 000 barelių naftos ekvivalento per parą.

    Kaip bus didinama gavyba

    Pagrindinis „Eni“ planas remiasi vadinamaisiais greito įgyvendinimo sprendimais, kai nauji gręžiniai ir atradimai prijungiami prie jau esančių gamybos bei transportavimo pajėgumų. Tai leidžia sutrumpinti kelią nuo atradimo iki komercinės gavybos.

    Projektai apima kelias Egipto zonas: Viduržemio jūrą, Nilo deltą, Sinajaus pusiasalį ir Vakarų dykumą. Bendrovė teigia, kad nuo 2025 metų jos iniciatyvos prisidėjo prie maždaug 50 proc. gavybos augimo Sinajaus jūrinėse aikštelėse, o kartu fiksuoti nauji radiniai Nilo deltoje ir Vakarų dykumoje.

    Denise West ir Zohr reikšmė

    Vienu svarbiausių naujausių projektų įvardijamas Denise West telkinys, atrastas 2026 metų balandį Temsah koncesijoje vykdant jūrinę gręžimo kampaniją. Skaičiuojama, kad telkinyje gali būti apie 56,6 milijardo kubinių metrų dujų ir apie 130 milijonų barelių kondensato.

    „Eni“ vertinimu, Denise West yra strategiškai patrauklus dėl galimybės greitai jį išvystyti pasitelkiant esamą infrastruktūrą. Bendrovė dirba su partneriais „BP“ ir Egipto valstybine bendrove Egipto generaline naftos korporacija, o galutinis investicinis sprendimas planuojamas artimiausiais mėnesiais.

    „Tikslas yra pradėti dujų gavybą per dvejus metus“, – sakė Claudio Descalzi.

    Egipte „Eni“ portfelyje išlieka ir Zohr telkinys, laikomas didžiausiu kada nors atrastu rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Jo svarba siejama ne vien su gavybos apimtimis, bet ir su aplink telkinį sukurta infrastruktūra, kuri padeda Egiptui konsoliduoti dujų perdirbimo ir eksporto galimybes.

    Kipras, Europa ir dujų srauto logika

    Susitikime aptartas ir Cronos projektas prie Kipro krantų, kuriam jau priimtas galutinis investicinis sprendimas. Numatyta, kad Kipro dujos galėtų būti transportuojamos į Egiptą, ten apdorojamos ir vėliau tiekiamos į rinkas, įskaitant Europą.

    Tokia schema atitinka platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai Europa siekia diversifikuoti tiekimą ir didinti tiekimo saugumą, o rytinė Viduržemio jūros dalis tampa vienu iš alternatyvių šaltinių bei logistikos maršrutų. Egiptui tai reiškia galimybę uždirbti iš infrastruktūros, o tarptautinėms bendrovėms suteikia greitesnį kelią iki galutinių pirkėjų.

    Egipto vadovas Abdel Fattah al-Sisi, pasak „Eni“, patikino, kad valstybė rems bendrovės investicijas, užtikrins infrastruktūros plėtrą ir sieks pašalinti biurokratines kliūtis. „Eni“ taip pat priminė, kad bendradarbiavimas apima ne vien energetiką, bet ir socialines bei sveikatos iniciatyvas, kurios numatytos pagal 2026 metų kovą pasirašytą susitarimo memorandumą.

  • Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipro energetikos ministras Michalis Damianos teigia, kad iš po Kipro pietinės pakrantės esančio „Cronos“ telkinio išgaunamos gamtinės dujos Europos rinką galėtų pasiekti jau 2028 metų pavasarį. Pasak jo, tai būtų naujas šaltinis, galintis prisidėti prie Europos energetinio saugumo ir kainų stabilumo.

    Projektą vysto Prancūzijos „TotalEnergies“ ir Italijos „Eni“, kurios, ministro teigimu, priėmė galutinį investicinį sprendimą pradėti telkinio plėtrą. Kipro valdžia akcentuoja, kad Rytų Viduržemio jūra vis dažniau vertinama kaip alternatyvi tiekimo kryptis, ypač Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių.

    Kaip dujos pasieks Europą?

    Pagal numatomą planą vėliau šiais metais turėtų prasidėti povandeninio vamzdyno statyba, kuri sujungs „Cronos“ su Egipto dujų infrastruktūra maždaug už 105 kilometrų. Statybos, kaip skelbiama, gali trukti iki 18 mėnesių, o dujos būtų nukreipiamos į Egipto šiaurinėje pakrantėje esantį suskystinimo terminalą.

    Tuomet suskystintos gamtinės dujos būtų gabenamos laivais į Europą. Toks kelias laikomas greitesniu ir ekonomiškai palankesniu už naujos, nuo nulio statomos infrastruktūros kūrimą Kipro vandenyse.

    „Tai svarbu Europai dabar, atsižvelgiant į karą Ukrainoje ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, nes Kipras tampa alternatyviu gamtinių dujų šaltiniu“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiek kainuos ir kas gaus dujas?

    Kipro pusė nurodo, kad sprendimas dujas tiekti per Egiptą pasirinktas kaip ekonomiškai pagrįstas: projekto vertė siekia apie 1 730 000 000 eurų. Tai maždaug perpus mažiau, nei galėtų kainuoti kai kurių kitų telkinių vystymas, kai nėra arti esančios infrastruktūros.

    Ministro teigimu, sutarta, kad visa „Cronos“ telkinio produkcija būtų skirta Europos rinkai, tačiau susitarime palikta galimybė dalį apimčių panaudoti Egipto vidaus poreikiams. Tai svarbu Kairo energetiniam balansui, ypač didesnio vartojimo laikotarpiais.

    „Tai gana nedidelis telkinys, todėl mūsų pajamos nebus milžiniškos. Esmė ne piniguose, o tame, kad pradedame būti gamtinių dujų gamintojai“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiti telkiniai ir ambicinga elektros jungtis

    „Cronos“ yra vienas iš kelių Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje atrastų telkinių. Kiti didesni projektai, įskaitant „Glafcos“ ir „Pegasus“, siejami su ilgesniu grafiku, o dujų srautai, kaip skelbiama, galėtų prasidėti apie 2033 metus.

    Atskirai Kipro valdžia akcentuoja ir elektros jungties su Graikija projektą, kuris vėliau turėtų apimti ir Izraelį. Prie finansavimo prisijungus Prancūzijos investicijų bendrovei „Meridiam“, projektas įgauna daugiau pagreičio, tačiau jo biudžetas kelia ginčų dėl išaugusių sąnaudų ir galimos įtakos elektros kainoms Kipro vartotojams.

    Europos Sąjunga jau yra numačiusi 658 000 000 eurų paramą šiai jungčiai. Kipro ministras pabrėžia, kad papildomos privačios investicijos ir galimas didesnis ES prisidėjimas būtų esminiai, kad finansinė našta gyventojams neaugtų iki politiškai jautraus lygio.

  • Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kaltinimai dėl žvalgybos

    Kipre sulaikytas 44 metų vyras, turintis Jungtinės Karalystės ir Azerbaidžano pilietybes. Jis laikomas suimtas, kol vyksta ekstradicijos į Jungtinę Karalystę procedūros.

    Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyrą Kipre liepos 17 dieną sulaikė vietos pareigūnai Jungtinės Karalystės prašymu. Įtariamasis gyvena Islingtone, šiaurinėje Londono dalyje.

    Ką, anot pareigūnų, jis darė?

    Jungtinės Karalystės institucijos tvirtina, kad vyras vykdė priešišką RAF Akrotiri bazės stebėjimą pietinėje Kipro dalyje. Surinktą informaciją jis esą perdavė Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Byla dar nepasiekė teismo nagrinėjimo dėl kaltės, o šiuo metu yra ekstradicijos etape. Tai reiškia, kad teisiškai jis nėra nuteistas, o įtarimai dar tikrinami.

    Pirmasis tyrimas pagal naują įstatymą

    Tyrimą vykdo Londono kovos su terorizmu padaliniai, o įtariami veiksmai siejami su laikotarpiu nuo 2025 metų gegužės 11 dienos iki 2025 metų birželio 22 dienos. Prokuratūra leido pateikti kaltinimus pagal 2023 metais priimtą Jungtinės Karalystės Nacionalinio saugumo įstatymą.

    Šio įstatymo nuostatos apima pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai ir neteisėtą patekimą į draudžiamą teritoriją ar jos apžiūrą siekiant pakenkti Jungtinei Karalystei. Karinės teritorijos suvereniose bazių zonose Akrotiri ir Dekelijoje britų teisėje laikomos draudžiamomis.

    „Ši byla rodo, kad Nacionalinio saugumo įstatymas gali būti taikomas ir užsienyje, kai britų karinės bazės tampa priešiškos valstybės taikiniu“, – sakė Londono kovos su terorizmu policijos vadovė Helen Flanagan.

    Kodėl RAF Akrotiri tokia svarbi?

    RAF Akrotiri yra viena svarbiausių Jungtinės Karalystės karinių bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Ji yra suverenioje Akrotiri bazių zonoje netoli Limasolio ir nepriklauso Kipro Respublikos administracinei kontrolei.

    Akrotiri ir Dekelija – dvi teritorijos, kuriose Jungtinė Karalystė išlaikė suverenitetą Kiprui tapus nepriklausomam nuo britų valdžios 1960 metais. Pastaruoju metu bazės reikšmė dar labiau išryškėjo dėl regioninių įtampų ir grėsmių karinei infrastruktūrai.

    Metropoliteno policija pabrėžė, kad britų ir Kipro institucijos atliko daug bendro darbo, o bendradarbiavimas tęsiamas, kol bus priimtas sprendimas dėl ekstradicijos. Procese dalyvauja ir Jungtinės Karalystės prokuratūra bei Nacionalinė nusikaltimų agentūra.

    Kipro žiniasklaida anksčiau buvo skelbusi apie birželį sulaikytą britų pilietį, įtartą šnipinėjimu ir su terorizmu susijusiais nusikaltimais, tačiau pareigūnai tuomet detalių nepateikė. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar kalbama apie tą patį asmenį.

  • Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Sirenos ir 52 metų šešėlis

    Kipras liepos 20 dieną minėjo 1974 metų Turkijos karinės invazijos metines. Šalyje tradiciškai 5.30 valandą ryto įjungiamos sirenos, žyminčios valandą, kai prasidėjo desantas.

    Po kelias savaites trukusių kovų Turkijos pajėgos užėmė apie 37 proc. salos teritorijos. Konfliktas tapo vienu ilgiausiai Europoje trunkančių neišspręstų teritorinių ginčų.

    Kas įvyko 1974 metais?

    Invazija prasidėjo po Graikijos remto perversmo Kipre, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Makarios III. Ankara savo veiksmus argumentavo būtinybe ginti Kipro turkų bendruomenę, o tarptautinėje arenoje tai iki šiol vertinama kaip neteisėta intervencija.

    Karo ir padalijimo pasekmės buvo masinis gyventojų perkėlimas: iš namų pasitraukė apie 170 000 graikų kilmės kipriečių ir apie 50 000 turkų kilmės kipriečių. Daug šeimų iki šiol gyvena su prarasto turto ir negrįžusių artimųjų istorijomis.

    „Turkija ir toliau neteisėtai okupuoja 37 proc. mūsų tėvynės, tęsdama vieną didžiausių pokario Europos nusikaltimų“, – sakė Kipro prezidentūra.

    „52 metus nėra atsakymų dėl dingusiųjų likimo, plečiamos neteisėtos gyvenvietės, naikinamas religinis ir kultūrinis paveldas“, – pridūrė ji.

    Dingusieji, pripažinimas ir aklavietė

    Per 1974 metų įvykius žuvo daugiau nei 3 000 žmonių, daugiausia civilių, o 1 619 asmenų buvo paskelbti dingusiais. Dingusiųjų tema išlieka viena jautriausių: šeimos reikalauja aiškių atsakymų, o paieškos ir identifikavimo darbai tęsiasi dešimtmečius.

    Šiaurinė salos dalis, kurioje po invazijos susiformavo atskira administracija, tarptautiniu mastu pripažįstama tik Turkijos. Pietinę dalį kontroliuojanti Kipro Respublika yra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė ir Europos Sąjungos narė.

    Europos Sąjungoje Kipras išlieka vienintele valstybe nare, kurios dalis teritorijos yra kontroliuojama užsienio kariuomenės. Tarpininkavimo bandymų per dešimtmečius buvo ne vienas, tačiau politinis susitarimas dėl salos ateities iki šiol nepasiektas.

    Graikija, tradicinė Kipro sąjungininkė, nuosekliai remia sprendimą pagal Jungtinių Tautų rėmuose aptariamą dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacijos modelį. Vis dėlto derybos ne kartą įstrigo dėl saugumo garantijų, kariuomenės buvimo, teritorijų ir nuosavybės klausimų.

  • Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Keturi mokesčiai, lydintys būstą

    Įsigijus būstą Europoje mokesčiai dažniausiai nesibaigia ties pirkimo sandoriu. Daugelyje šalių taikomi keli skirtingi mokesčiai, kurie gali atsirasti perkant, valdant, nuomojant ir parduodant turtą.

    Praktikoje svarbiausi keturi: įsigijimo arba perleidimo mokestis, metinis nekilnojamojo turto mokestis, nuomos pajamų mokestis ir kapitalo prieaugio mokestis pardavus su pelnu. Galutinė našta smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir net savivaldybės.

    Nuomos pajamos: kur valstybė pasiima daugiausia

    Perkant būstą nuomai didžiausią įtaką grąžai paprastai daro nuomos pajamų apmokestinimas. Pagal Global Property Guide modeliuotus scenarijus skirtingose šalyse mokesčių „žirklės“ itin plačios.

    Esant 1 500 eurų mėnesio nuomai, griežčiausiai apmokestinama Danijoje, kur nuo pirmo euro taikomas apie 42,11 proc. tarifas. Toliau rikiuojasi Nyderlandai su 36 proc. ir Suomija su 30 proc., o Kipre pradinis tarifas nurodomas kaip nulinis.

    Didėjant nuomos pajamoms, lyderiai gali keistis: prie 12 000 eurų per mėnesį Belgijoje modeliuojamas apie 47,27 proc. tarifas, Danijoje apie 43,22 proc., o Vokietijoje ir Graikijoje apie 41 proc. Kai kuriose šalyse tarifai išlieka fiksuoti, pavyzdžiui, Italijoje apie 21 proc., Portugalijoje apie 28 proc. ir Nyderlanduose 36 proc.

    „Perkant būstą nuomai, svarbiausia ne vien kaina, o kiek nuomos pajamų realiai lieka po mokesčių“, – pabrėžiama Global Property Guide metodikoje, vertinančioje nerezidentų apmokestinimą.

    Pirkimas ir metiniai mokesčiai: didžiausi kontrastai

    Įsigijimo mokesčiai kai kuriose rinkose gali tapti reikšminga pradinio biudžeto dalimi. Belgijoje pirkėjams gali tekti mokėti iki 12,5 proc. nuo sandorio vertės, o Jungtinėje Karalystėje aukščiausias lygis siekia apie 12 proc., Nyderlanduose apie 10,4 proc., Liuksemburge apie 10 proc.

    Tai reiškia, kad perkant 500 000 eurų vertės būstą, vien įsigijimo mokestis Belgijoje gali siekti apie 62 500 eurų, jei netaikomos lengvatos. Tuo metu Estijoje ir Čekijoje įsigijimo mokesčio apskritai nėra, o Lietuvoje įsigijimo kaštai šiame palyginime įvardijami kaip apie 0,4 proc., arba maždaug 2 000 eurų nuo 500 000 eurų sandorio.

    Metinis nekilnojamojo turto mokestis taip pat nėra lengvai palyginamas, nes vienur jis skaičiuojamas nuo rinkos vertės, kitur nuo kadastro ar įvertintos vertės, kuri gali būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, Ispanijoje maksimali norma kai kur gali siekti iki 4,8 proc., tačiau ji taikoma kadastro vertei, todėl vien procentas dar nepasako realios metinės sąskaitos.

    Kai vertinama, kiek savininkai paprastai sumoka už maždaug 300 000 eurų vertės būstą, Jungtinėje Karalystėje metinis mokestis dažnai minimas apie 2 000–3 200 eurų ribose, o Prancūzijoje ir Ispanijoje dažnesnės apie 700–1 800 eurų sumos. Kipre ir Maltoje metinio nekilnojamojo turto mokesčio nėra.

    Pardavimas su pelnu: kada mokestis „kanda“ labiausiai

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas Europoje ypač priklauso nuo taisyklių, kiek laiko turtas išlaikytas. Danijoje pelnas gali būti apmokestinamas iki maždaug 52,07 proc., kai jis įtraukiamas į bendras pajamas, todėl 250 000 eurų pelno atveju mokesčiai teoriškai gali siekti apie 130 000 eurų.

    Vokietijoje taikoma kitokia logika: jei turtas išlaikytas ilgiau nei 10 metų, pardavimo pelnas gali būti neapmokestinamas, tačiau pardavus anksčiau jis apmokestinamas pagal pajamų mokesčio tarifą. Maltoje kapitalo prieaugis gali nebūti apmokestinamas kaip pelnas, tačiau taikomas mokestis nuo sandorio kainos, kuris įvardijamas kaip 12 proc., o tam tikrais atvejais mažėja iki 5 proc.

    Kur Europoje mokesčių našta didžiausia ir mažiausia

    Vertinant visą grandinę nuo pirkimo iki pardavimo, Belgija dažnai minima tarp daugiausiai apmokestinančių šalių, nes aukšti mokesčiai pasitinka perkant, valdant ir nuomojant. Tuo tarpu Kipras ir Malta išsiskiria kaip vienos lengviausiai apmokestinamų krypčių, ypač dėl metinio nekilnojamojo turto mokesčio nebuvimo ir palankesnių nuomos ar pardavimo apmokestinimo modelių.

    Ekspertai primena, kad tarptautiniams pirkėjams svarbu vertinti ne tik tarifus, bet ir apmokestinamąją bazę, savivaldybių taisykles, lengvatas bei nerezidentų apmokestinimo specifiką. Būtent šie niuansai dažnai lemia, ar investicija į būstą Europoje atsipirks, ar netikėtai taps brangiu įsipareigojimu.

  • Šis kiprietiškas sūris stebina nauda: kodėl halloumi verta įtraukti į meniu vyresniems?

    Halloumi – tradicinis Kipre gaminamas sūris, daugelį metų išliekantis svarbia vietos virtuvės dalimi ir aktyviai eksportuojamas į kitas šalis. 2021 metais halloumi įrašytas į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos registrą, todėl originalus produktas turi atitikti aiškius gamybos ir kilmės reikalavimus.

    Ieškant tikrojo halloumi, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą: pakuotėje turi būti nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda PDO ir kilmė iš Kipro. Sudėtis taip pat išduoda autentiškumą, nes tradiciškai naudojamas avių pienas arba jo mišinys su ožkų ir karvių pienu, o vien karvių pieno dominavimas dažnai būdingas imitacijoms.

    Halloumi išsiskiria ir elgsena kaitinant: kepamas keptuvėje ar ant grotelių jis paprastai išlaiko formą ir netirpsta taip, kaip daugelis kitų sūrių. Būtent dėl šios savybės jis dažnai pasirenkamas grilinimui, salotoms ar kaip baltymingas priedas vietoje mėsos.

    Mitybos požiūriu halloumi yra koncentruotas baltymų šaltinis, tačiau kartu tai ir kaloringas, riebesnis produktas. Jame randama kalcio, fosforo, magnio ir kitų mineralų, taip pat vitaminų, tarp jų A ir B grupės, tačiau jo sudėtyje dažnai būna nemažai druskos, todėl porcijas verta planuoti saikingai.

    Vyresniame amžiuje aktualus kaulų tankio mažėjimas, todėl kalcio ir baltymų pakankamumas mityboje tampa ypač svarbus. Halloumi gali būti vienas iš pasirinkimų, tačiau geriausią rezultatą duoda visuma: pakankamas vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas ir subalansuotas racionas, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui verta rinktis mažiau sūrius produktus.

    Teiginiai apie reikšmingą poveikį regėjimui ar smegenų veiklai dažnai siejami su vitaminų ir mineralų kiekiu, tačiau tai nėra greitas sprendimas vienu produktu. Specialistai pabrėžia, kad regėjimo ir pažintinių funkcijų apsaugai svarbiausia ilgalaikė mitybos kokybė, širdies ir kraujagyslių rizikos kontrolė bei pakankamas miegas.

    Praktiškai halloumi lengviausia įtraukti kaip nedidelę porciją kelis kartus per savaitę: trumpai apkepus ant sausos keptuvės, derinant su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis ir pilno grūdo produktais. Taip galima išlaikyti sotumą ir gauti baltymų, kartu neperlenkiant lazdos su druska ir sočiaisiais riebalais.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.