CP v2

Tag: Kipras

  • Šis kiprietiškas sūris stebina nauda: kodėl halloumi verta įtraukti į meniu vyresniems?

    Halloumi – tradicinis Kipre gaminamas sūris, daugelį metų išliekantis svarbia vietos virtuvės dalimi ir aktyviai eksportuojamas į kitas šalis. 2021 metais halloumi įrašytas į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos registrą, todėl originalus produktas turi atitikti aiškius gamybos ir kilmės reikalavimus.

    Ieškant tikrojo halloumi, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą: pakuotėje turi būti nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda PDO ir kilmė iš Kipro. Sudėtis taip pat išduoda autentiškumą, nes tradiciškai naudojamas avių pienas arba jo mišinys su ožkų ir karvių pienu, o vien karvių pieno dominavimas dažnai būdingas imitacijoms.

    Halloumi išsiskiria ir elgsena kaitinant: kepamas keptuvėje ar ant grotelių jis paprastai išlaiko formą ir netirpsta taip, kaip daugelis kitų sūrių. Būtent dėl šios savybės jis dažnai pasirenkamas grilinimui, salotoms ar kaip baltymingas priedas vietoje mėsos.

    Mitybos požiūriu halloumi yra koncentruotas baltymų šaltinis, tačiau kartu tai ir kaloringas, riebesnis produktas. Jame randama kalcio, fosforo, magnio ir kitų mineralų, taip pat vitaminų, tarp jų A ir B grupės, tačiau jo sudėtyje dažnai būna nemažai druskos, todėl porcijas verta planuoti saikingai.

    Vyresniame amžiuje aktualus kaulų tankio mažėjimas, todėl kalcio ir baltymų pakankamumas mityboje tampa ypač svarbus. Halloumi gali būti vienas iš pasirinkimų, tačiau geriausią rezultatą duoda visuma: pakankamas vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas ir subalansuotas racionas, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui verta rinktis mažiau sūrius produktus.

    Teiginiai apie reikšmingą poveikį regėjimui ar smegenų veiklai dažnai siejami su vitaminų ir mineralų kiekiu, tačiau tai nėra greitas sprendimas vienu produktu. Specialistai pabrėžia, kad regėjimo ir pažintinių funkcijų apsaugai svarbiausia ilgalaikė mitybos kokybė, širdies ir kraujagyslių rizikos kontrolė bei pakankamas miegas.

    Praktiškai halloumi lengviausia įtraukti kaip nedidelę porciją kelis kartus per savaitę: trumpai apkepus ant sausos keptuvės, derinant su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis ir pilno grūdo produktais. Taip galima išlaikyti sotumą ir gauti baltymų, kartu neperlenkiant lazdos su druska ir sočiaisiais riebalais.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • JAV ir JK sušvelnino kelionių rekomendacijas Kiprui: ką tai reiškia turistams ir rinkai

    JAV ir JK sušvelnino kelionių rekomendacijas Kiprui: ką tai reiškia turistams ir rinkai

    Rekomendacijos grįžta į įprastą lygį

    Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė sušvelnino kelionių rekomendacijas Kiprui po ankstesnio įtampos šuolio regione ir incidentų, susijusių su dronų atakomis prie britų bazės Akrotiryje. Dėl šių rizikų kurį laiką buvo raginama atidžiau vertinti kelionės planus, o tai jautė ir turizmo sektorius.

    JAV savo kelionių patarimus pakoregavo iki įprasto 1 lygio, kai rekomenduojama laikytis standartinių atsargumo priemonių. Tuo metu JK atnaujino gaires taip, kad Kipras ir toliau nebūtų priskiriamas prie krypčių, į kurias patariama nevykti, kartu sumažinant vertinamą rizikos lygį.

    Kas pasikeitė JK gairėse?

    JK Užsienio reikalų tarnyba atsisakė skubių perspėjimų, kurie buvo įtraukti didesnės įtampos Artimuosiuose Rytuose laikotarpiu. Tokie įspėjimai ypač jautriai veikia britų kelionių rinką, nes keliautojai ir organizatoriai dažnai remiasi oficialiomis gairėmis planuodami maršrutus bei draudimą.

    Ankstesnėje versijoje buvo akcentuojama, kad situacijos pablogėjimas galėtų lemti nenumatytus kelionės trikdžius, įskaitant vėlavimus ar logistikos pokyčius. Naujausiose rekomendacijose šių nuorodų nebėra, nors bendros saugumo taisyklės keliaujantiems išlieka aktualios.

    Kuo tai svarbu turizmui?

    Kelionių rekomendacijų tonas tiesiogiai veikia paklausą, ypač vasaros sezono metu, kai sprendimai priimami greitai, o alternatyvų Viduržemio regione netrūksta. Kai oficialiose gairėse mažiau pabrėžiama padidėjusi rizika, kelionių organizatoriai paprastai lengviau formuoja programas, o turistai drąsiau rezervuoja skrydžius ir apgyvendinimą.

    Vis dėlto keliautojams rekomenduojama ir toliau sekti naujausią informaciją prieš išvykstant, įvertinti kelionės draudimo sąlygas ir laikytis vietos institucijų nurodymų. Geopolitinė aplinka gali keistis greitai, todėl patarimai kartais atnaujinami per trumpą laiką.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Naujas maršrutas po dešimtmečių pertraukos

    Libanas planuoja atnaujinti reguliarias tarptautines keleivių keliones jūra: nuo 2026 metų birželio 9 dienos turėtų pradėti veikti keltų linija į Kiprą. Tai būtų pirmasis toks nuolatinis susisiekimas per kelis dešimtmečius ir svarbus postūmis regiono turizmui bei judumui.

    Maršrutą ketina vykdyti Libano laivybos bendrovė Abou Merhi Agency per platformą „Cedar Waves“. Bendrovė jau yra atidariusi internetinę rezervacijų sistemą, per kurią keleiviai gali planuoti keliones ir įsigyti bilietus.

    Iki Larnakos – per 3 val. 59 min.

    Pagrindinė linija jungs Jounieh uostą Libane su Larnakos uostu Kipre. Skelbiama, kad kelionė truks apie 3 valandas 59 minutes, todėl tai būtų greitesnė alternatyva nei anksčiau viešai minėti, ilgesni kelionės laiko vertinimai.

    Išvykimai iš Libano į Kiprą numatyti trečiadieniais ir sekmadieniais 9 valandą, taip pat penktadieniais 10 valandą. Atvykimas į Larnaką planuojamas prieš 13 valandą, nurodant Beirutui taikomą laiką.

    Be Kipro krypties, maršrutų tinkle numatytos ir papildomos stotelės regione. Skelbiama, kad kelionės galėtų apimti Latakiją Sirijoje bei Mersiną Turkijoje, taip plečiant susisiekimą Rytų Viduržemio jūros baseine.

    Kainos mažesnės nei prognozuota

    Kipro krypčiai pateikiamos kelios bilietų kategorijos, o kainos, lyginant su anksčiau skelbtais preliminariais skaičiais, yra mažesnės. Vienos krypties kelionė į Larnaką, priklausomai nuo pasirinktos klasės, kainuotų apie 88 eurus, 144 eurus arba 163 eurus.

    Kelionės į Turkiją, pagal nurodomus intervalus, kainuotų maždaug nuo 153 iki 255 eurų, o į Siriją – apie 125–139 eurus, priklausomai nuo datos. Anksčiau viešai minėtos Kipro krypties kainos siekė apie 230–320 eurų, todėl naujas įkainis gali tapti konkurencingu pasiūlymu vasaros sezonui.

    Palyginimui, skrydžiai tarp Beiruto ir Larnakos piko metu dažnai kainuoja apie 160–235 eurus į vieną pusę. Nors keltu kelionė užtruks gerokai ilgiau nei maždaug pusvalandžio skrydis, ji gali sudominti keliautojus, kurie ieško mažesnės kainos, lankstesnių bagažo galimybių ir kelionės jūra patirties.

    Maršruto startas taip pat vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant Kipro ir Libano verslo bei turizmo ryšius prieš intensyviausią atostogų laikotarpį. Jei tvarkaraščiai ir kainodara pasiteisins, ši linija gali tapti svarbia regioninio susisiekimo dalimi.

  • Nuo Rygos iki Rytų Timoro: 7 kryptys, kurios šią vasarą aktyviai vilioja turistus

    Kai dalis populiarių kurortų Europoje ir kituose regionuose vis atviriau kalba apie perteklinį turizmą, kitos kryptys elgiasi priešingai – investuoja į rinkodarą ir ieško būdų pritraukti daugiau keliautojų šią vasarą. Kelionių portalų apžvalgose vis dažniau minimos vietos, kurios dar nėra perpildytos, bet turi aiškų tikslą auginti turizmo srautus.

    Tokios šalys ir miestai vilioja paprasta formule: mažiau eilių, daugiau autentiškumo ir dažnai – palankesnės kainos. Kartu jos stengiasi išspręsti kliūtis, kurios iki šiol trukdė turistams, pavyzdžiui, prastas susisiekimas, menkas žinomumas ar reputacija dėl saugumo.

    Latvijos sostinė Ryga keliautojams siūlo išskirtinę secesijos architektūrą, senamiestį ir patogų formatą trumpai 2–3 dienų išvykai. Miestas dažnai išlieka Baltijos maršrutų paraštėse, nors logistiškai yra patogus ir kaip startas kelionei po regioną.

    Turizmo sektoriui tai svarbu: augant kelionių kainoms ir trumpėjant atostogoms, vis daugiau europiečių renkasi artimesnes kryptis. Ryga tokioje tendencijoje atrodo natūralus pasirinkimas, ypač ieškantiems miesto atostogų be masinių srautų.

    Kipras, esantis Europos ir Artimųjų Rytų kryžkelėje, šiemet aktyviau komunikuoja saugumo aspektą. Dalis keliautojų, planuodami maršrutus Viduržemio regione, jautriau vertina geopolitines rizikas, todėl kryptys siekia aiškiai paaiškinti situaciją vietoje.

    Saloje papildomas pranašumas – ilgas šiltasis sezonas, todėl kelionės planuojamos ne tik piko mėnesiais. Tai leidžia paskirstyti srautus ir pasiūlyti ramesnę patirtį, kai karščiai ir kainos būna mažiau ekstremalūs.

    Gernsis Lamanšo sąsiauryje dažnai siejamas su Jungtine Karalyste, tačiau tai savivaldi Karūnos valda, turinti savas taisykles. Keliautojus vilioja viduramžiškos pilys, takai palei skardžius, ramūs paplūdimiai ir uostų miesteliai.

    Vis dėlto ši kryptis turi biurokratinių niuansų: kai kuriais atvejais atvykimui gali reikėti papildomų formalumų. Dėl to sala nėra masinė, bet būtent tai ir tampa jos privalumu ieškantiems lėtesnio tempo poilsio.

    JAV Teksaso miestas Dalasas daugeliui pažįstamas dėl vieno aktyviausių oro uostų, todėl neretai laikomas tik tarpine stotele. Vietos turizmo rinkodara siekia pakeisti šį įvaizdį ir paskatinti keliautojus mieste pasilikti ilgiau.

    Dalasas siūlo restoranų sceną, apsipirkimo galimybes, viešbučius ir priemiesčius, kurie tinka ramesniam pažinimui. Tokios kryptys taikosi į keliautojus, kurie nori miesto patirčių, bet vengia per daug turistinių centrų.

    Trinidadas ir Tobagas Karibuose vis dar ieško platesnės auditorijos ir aktyviai reklamuoja mažiau atrastą salų patirtį. Pagrindiniai argumentai – įspūdingi paplūdimiai, kriokliai, ryški kultūra ir mažesni turistų srautai nei garsiausiuose regiono kurortuose.

    Kartu keliautojams svarbu realistiškai įvertinti saugumo situaciją ir planuoti kelionę atsakingai. Tokiose kryptyse dažnai laimi tie, kurie renkasi patikimus apgyvendinimo sprendimus ir laikosi vietos rekomendacijų.

    Paragvajus Pietų Amerikoje ilgą laiką buvo mažiau matomas turistiniuose žemėlapiuose, tačiau pastaruoju metu vis dažniau minimas skaitmeninių klajoklių bendruomenėse. Šalis bando pritraukti ne tik regiono keliautojus, bet ir atvykstančius iš toliau.

    Vietos argumentas – autentiškos, mažai žinomos vietovės, upių pakrančių paplūdimiai ir palyginti ramesnis turizmo ritmas. Be to, Paragvajus stengiasi išnaudoti faktą, kad dalis keliautojų ieško alternatyvų labiau perkrautoms Pietų Amerikos kryptims.

    Rytų Timoras Pietryčių Azijoje siekia tapti pasirinkimu tiems, kurie kadaise į Balį važiavo dėl laukinės gamtos ir atradimo jausmo. Šalis akcentuoja mažiau urbanizuotus paplūdimius, kalnuotus kraštovaizdžius ir vietinę kultūrą.

    Tokios kryptys dažniausiai patinka keliautojams, kurie sąmoningai renkasi mažiau „nušlifuotas“ vietas. Tačiau planuojant kelionę svarbu iš anksto pasidomėti susisiekimu, paslaugų prieinamumu ir sezoniniais orais, nes infrastruktūra gali būti kuklesnė nei populiariuose kurortuose.

  • Kipro parlamento rinkimai: DISY laimėjo, o kraštutinė dešinė ir naujos partijos perrašė jėgų balansą

    Kipro parlamento rinkimai: DISY laimėjo, o kraštutinė dešinė ir naujos partijos perrašė jėgų balansą

    Kipro parlamento rinkimuose pirmą vietą užėmė centro dešinioji Demokratų rikiuotė (DISY), surinkusi 27,2 proc. balsų ir gavusi 17 mandatų. Antra liko kairioji AKEL su 23,9 proc. ir 16 vietų Atstovų Rūmuose.

    Didžiausiu rinkimų lūžiu tapo kraštutinės dešinės ELAM šuolis į trečią vietą: partija gavo 10,9 proc. balsų ir 8 mandatus. Tai istorinis rezultatas, rodantis ryškėjantį protesto balsą ir griežtesnės migracijos bei saugumo politikos šalininkų mobilizaciją.

    Ketvirtoje vietoje liko centristinė Demokratų partija (DIKO), surinkusi lygiai 10 proc. ir taip pat gavusi 8 vietas. Tradicinių partijų dominavimą dar labiau praskiedė naujos politinės jėgos, kurios peržengė patekimo į parlamentą kartelę.

    Antikorupcinė ALMA gavo 5,8 proc. balsų ir 4 mandatus, o europarlamentaro Fidijo Panajotu įkurta Tiesioginė demokratija surinko 5,4 proc. ir taip pat užsitikrino 4 vietas. Šių politinių projektų sėkmė siejama su visuomenės nuovargiu nuo senųjų partijų ir jautrumu skaidrumo, atsakomybės bei viešųjų finansų temoms.

    Kaip formuojamas parlamentas

    Šiuose rinkimuose dalyvavo 752 kandidatai: 743 juos iškėlė daugiau nei 18 partijų, dar 9 kandidatai dalyvavo kaip nepriklausomi. Nors oficialiai Atstovų Rūmai turi 80 vietų, faktiškai renkama 56 narių sudėtis.

    Taip yra todėl, kad nuo 1963 metų 24 vietos, numatytos Kipro turkų bendruomenei, lieka neužimtos. Dėl istorinės ir politinės salos padalijimo situacijos Kipro turkų atstovai pasitraukė iš Respublikos institucijų, o parlamentas jau kelis dešimtmečius veikia su sumažintu mandatų skaičiumi.

    Kodėl šie rinkimai svarbūs?

    Kipras yra prezidentinė respublika, todėl Vyriausybės išlikimas tiesiogiai nepriklauso nuo parlamentinės daugumos. Vis dėlto Atstovų Rūmai yra esminiai priimant įstatymus, tvirtinant valstybės biudžetą ir sprendžiant reformas, kurios lemia kasdienę gyventojų ir verslo aplinką.

    Rinkimų rezultatai taip pat signalizuoja, kokią politinę erdvę turės prezidento Nikoso Christodoulideso komanda, ieškodama paramos ekonomikos, migracijos, socialinės politikos ir energetikos sprendimams. Be to, šis balsavimas laikomas svarbia repeticija prieš 2028 metų prezidento rinkimus, kai dabartinės koalicijos ir nauji judėjimai gali siekti dar didesnės įtakos.