CP v2

Tag: Kirgizija

  • Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijoje pasibaigus Pasaulio klajoklių žaidynėms, renginio organizatoriai kalba apie poveikį, kuris nesibaigs uždarymo ceremonija. Šalies valdžia ir rengėjai planuoja, kad specialiai žaidynėms sukurta etnografinė erdvė taps nuolat veikiančiu traukos objektu.

    Žaidynės startavo Biškeko arenoje, o vėliau daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 110 valstybių persikėlė į Issyk Kul regioną. Varžybos ir kultūrinė programa vyko prie ežero ir Kirčyno tarpeklyje, kuris jau seniai laikomas vienu svarbiausių turistinių taškų šalyje.

    Kaip žaidynės virsta palikimu

    Renginio metu skirtingi Kirgizijos regionai pastatė savo simbolinius kaimus su tradiciniais būstais, įskaitant jurtas, dekoruotas pagal vietos amatus ir raštus. Tarp jų amatininkai demonstravo siuvinėjimą, kilimų audimą, odos ir metalo dirbinius bei kitas tautodailės formas.

    Per pirmąsias dvi dienas žaidynių erdvėse apsilankė daugiau nei 150 000 lankytojų. Žiūrovams buvo siūlomos tradicinės dainos, folkloro pasirodymai ir nacionaliniai patiekalai, kuriuos kai kuriais atvejais buvo galima paragauti vietoje, stebint gaminimo procesą.

    Vienas ryškiausių akcentų tapo teatrališkas šou ant šlaito, kuriame atkurta kaimo užpuolimo scena ir pademonstruoti sudėtingi jojimo gynybiniai manevrai. Organizatoriai teigia, kad tokie pasirodymai padeda tradicijas pateikti ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip gyvą, patiriamą kultūrą.

    Premjero žinutė turistams

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymalijevas atidarymo metu pabrėžė, kad etnografinis kaimas neturėtų būti laikinas. Jo teigimu, planuojama palikti erdvę veikti ir po žaidynių, kad ji taptų edukacine ir turistine vieta.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo, mes grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymalijevas.

    „Šiandien statome jurtas, audžiame, dirbame metalą, gaminame žirgo pakinktus, o įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Nuo lankininkų iki jėgos rungčių

    Greta kaimo buvo įrengta senovinės tvirtovės rekonstrukcija su turgumi, kur buvo kuriamas senamiesčio šurmulio įspūdis. Netoliese vyko sportinės rungtys, įskaitant lankininkų varžybas ir jėgos išbandymus, tokius kaip virvės traukimas ar rankų lenkimas.

    Didelio dėmesio sulaukė ir neįprasta rungtis, kurioje dalyviai demonstravo jėgą laužydami gyvūnų nugaros kaulus, naudojamus kaip tradicinė išbandymo priemonė folkloro šventėse. Organizatorių teigimu, ši disciplina yra paplitusi Mongolijoje ir dalyje Vidurinės Azijos, o šiemet čempionas per minutę sulaužė 58 kaulus.

    Žaidynės pristatomos kaip sporto ir kultūros sintezė, skirta klajoklių paveldui populiarinti ir parodyti jo įtaką skirtingoms civilizacijoms. Šalia varžybų paprastai vyksta ir mokslo bei kultūros renginiai, o šiemet vienu svarbiausių įvardyta tarptautinė konferencija, nagrinėjusi klajoklių civilizacijų palikimą ir perspektyvas.

    Kirgizijos atstovai akcentuoja, kad tradicijų tyrimai įgauna papildomą prasmę klimato kaitos ir išteklių naudojimo kontekste. Pasak jų, istorinis klajoklių gyvenimo būdas neretai siejamas su prisitaikymu prie gamtos sąlygų, todėl ši patirtis vis dažniau aptariama ir šiuolaikiniuose tvarumo debatuose.

  • Pasaulį nustebinęs rekordas: Biškeke į Pasaulio klajoklių žaidynes suvažiavo 109 rinktinės

    Pasaulį nustebinęs rekordas: Biškeke į Pasaulio klajoklių žaidynes suvažiavo 109 rinktinės

    Biškeke, Kirgizijos sostinėje, surengtos 6-osios Pasaulio klajoklių žaidynės šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių: varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų, atvykusių su 109 nacionalinėmis komandomis iš visų žemynų. Turnyras tapo ir simbolišku šalies pristatymu pasauliui, nes renginys sutapo su Kirgizijos nepriklausomybės jubiliejiniais metais.

    Didysis atidarymas buvo pirmasis naujai pastatytos „Bishkek Arena“ renginys, o į tribūnas susirinko ne tik sporto gerbėjai, bet ir aukšto lygio politiniai svečiai. Žaidynės vyko tuo pat metu, kai mieste rinkosi Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių lyderiai, tad Biškekas kelioms dienoms tapo ir sporto, ir diplomatinio dėmesio centru.

    Per šešias dienas sportininkai varžėsi 42 rungtyse, kuriose susipina tradicinės klajoklių kultūrų praktikos ir plačiai pasaulyje atpažįstamos sporto šakos. Programoje buvo tokios disciplinos kaip kokpar ir kok boru, žirgų imtynės, taip pat šaudymas iš lanko, virvės traukimas ir žirgų lenktynės, leidžiančios renginį suprasti ir tarptautinei auditorijai.

    Renginio dalimi tapo ir etnokaimas, įkurtas Kyrchyn tarpeklyje, kur lankytojams buvo pristatytas istorinis klajoklių gyvenimo būdas, amatai ir kasdienė buitis. Tokia forma žaidynės siekia ne vien sportinio rezultato, bet ir platesnio tikslo: išsaugoti bei aktualizuoti klajoklių tradicijas, pristatant jas šiuolaikinės kultūros ir turizmo kontekste.

    Organizatorių vertinimu, žaidynes gyvai aplankė daugiau nei 200 000 žmonių, o apie renginį pranešė didelės žiniasklaidos pajėgos: dirbo per 2 000 Kirgizijos ir apie 550 užsienio žurnalistų bei turinio kūrėjų. Toks dėmesys rodo augančią tendenciją, kai sporto renginiai vis dažniau tampa ir šalies įvaizdžio, ir kultūrinės diplomatijos priemone.

    Medalių lentelėje ryškiausiai išsiskyrė regiono favoritai, o varžybas vainikavo tradiciškai akcentuojama Kazachstano ir Kirgizijos sportinė konkurencija. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių žaidynių formatas, jungiantis sportą, mokslinius ir kultūrinius renginius, leidžia pasiekti auditorijas, kurios įprastai tradiciniu sportu nesidomi.

  • Netikėtas radinys prie Isyk Kulio: akmens skulptūra pribloškė archeologus – ką slepia?

    Netikėtas radinys prie Isyk Kulio: akmens skulptūra pribloškė archeologus – ką slepia?

    Prie Kirgizijos Isyk Kulio ežero, Džuku upės slėnyje, tarptautinė archeologų ekspedicija aptiko iki šiol nežinomą akmens skulptūrą. Radinys siejamas su ankstyvaisiais viduramžiais ir turkų kilmės klajoklių bendruomenėmis, kadaise gyvenusiomis Centrinėje Azijoje.

    Skulptūra rasta tiriant kompleksą, kuriame užfiksuotos devynios akmeninės aptvaros. Tokios struktūros regione laikomos būdingomis turkiškų paminklų aplinkai ir neretai aptinkamos šalia akmens figūrų, stelų bei kitų memorialinių objektų.

    Sprendimas nejudinti skulptūros

    Mokslininkai nusprendė radinio kol kas neiškasti ir neperkelti, kad būtų išsaugotas pirminis archeologinis kontekstas. Vietoje to skulptūra detaliai dokumentuota jos radimo vietoje, pasitelkiant fotogrametriją.

    Šis metodas leidžia iš daugybės nuotraukų sukurti tikslų trimačio objekto modelį, užfiksuojant paviršiaus faktūrą ir pažeidimus. Tokia praktika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes leidžia tyrinėti ir lyginti radinius jų nepažeidžiant.

    Vis dėlto palikimas atviroje vietovėje reiškia ir rizikas, nes akmenį veikia temperatūrų kaita, krituliai, erozija bei galimi mechaniniai pažeidimai. Altajaus valstybinio universiteto atstovai užsiminė, kad ateityje skulptūra galėtų būti perkelta į Orgočoro muziejų, kur būtų geriau apsaugota ir taptų papildoma traukos vieta lankytojams.

    Didelis projektas: skaitmeninis turkų paveldo archyvas

    Tyrimai Isyk Kulio apylinkėse yra platesnio projekto dalis, skirto turkų paveldo dokumentavimui ir sisteminimui Centrinėje Azijoje. Ekspediciją organizavo Altajaus istorijos ir turkų tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Kirgizijos nacionaliniu universitetu.

    Vienas svarbiausių tikslų yra sukurti kuo išsamesnį skaitmeninį akmeninių paminklų archyvą, kuris vėliau galėtų virsti virtualiu muziejumi. Tokia duomenų bazė padeda tyrėjams lyginti ikonografiją ir atlikimo manierą skirtinguose regionuose, o tai ypač aktualu, kai paminklai yra fragmentiški arba sunkiai pasiekiami.

    Kiti ekspedicijos radiniai ir 3D dokumentavimas

    Šių metų darbai neapsiribojo vien naująja skulptūra. Tyrėjai bendradarbiavo ir su Kirgizijos nacionaliniu istorijos muziejumi, kuris pastaruoju metu į savo rinkinius įtraukė dvi turkų laikotarpio akmenines skulptūras.

    Burana archeologiniame ir architektūriniame komplekse fotogrametrijos būdu užfiksuota daugiau kaip 80 akmens figūrų. Taip pat dokumentuoti eksponatai Orgočoro istorijos ir genealogijos muziejuje, o ypatingo dėmesio sulaukė fragmentiškai išlikusi akmeninė stela su dviejų susipynusių drakonų atvaizdu.

    Specialistai pabrėžia, kad 3D fiksavimas leidžia ne tik kurti ekspozicijas virtualioje erdvėje, bet ir stebėti, kaip laikui bėgant kinta paminklų būklė. Tokie modeliai tampa svarbia tyrimų ir apsaugos priemone, ypač regionuose, kur klimatas ir žmogaus veikla gali greitai pakeisti atviroje aplinkoje esančius objektus.

  • SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    Biškekas dviem dienoms tapo centru

    Kirgizija Biškeke surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) 25 metų sukakties viršūnių susitikimą, kuriuo užbaigė savo pirmininkavimo metus. Į renginį atvyko valstybių narių lyderiai, tarp jų Kinijos, Rusijos, Indijos ir Pakistano atstovai, taip pat pakviesti svečiai.

    Susitikime dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Tai sustiprino renginio politinį svorį ir parodė, kad SCO vis dažniau siekia būti girdima globaliuose forumuose, ypač kalbant apie saugumą, ekonomiką ir regioninį stabilumą.

    28 dokumentai ir reikšmingi pokyčiai

    Lyderiai pasirašė 28 dokumentus, tarp jų Biškeko deklaraciją, kuri nubrėžė bendrą kryptį artimiausiam laikotarpiui. Pasak susitikimo dalyvių, tai tapo vienu didžiausių rezultatų paketu per pastaruosius metus, atspindinčiu bloko ambiciją veikti plačiau nei vien regiono saugumo darbotvarkėje.

    Susitikime taip pat patvirtintos pirmos reikšmingos SCO steigiamojo dokumento pataisos per daugiau nei du dešimtmečius. Tai signalas, kad organizacija bando prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos ir išsiplėtusio narių rato interesų.

    Naujas centras ir banko idėjos sugrįžimas

    Biškeke nuspręsta steigti naują centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tokia institucija SCO struktūroje gali tapti papildomu koordinavimo įrankiu, kai regione aktualios tiek tarpvalstybinės nusikalstamos schemos, tiek finansiniai nusikaltimai ir kibernetinės grėsmės.

    Kartu atgaivinta diskusija dėl SCO plėtros banko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus. Jei iniciatyva pajudėtų į priekį, bankas galėtų sustiprinti finansavimo instrumentus infrastruktūrai ir prekybos ryšiams, tačiau jo reali apimtis priklausytų nuo narių susitarimo dėl įnašų ir valdymo modelio.

    DI, švari energija ir multipoliškumas

    Darbotvarkėje aptartos temos nuo DI ir švarios energijos iki prekybos, logistikos ir junglumo koridorių. Tokios kryptys rodo, kad SCO bando sieti saugumo klausimus su ekonomika ir technologijomis, siekdama didesnio patrauklumo valstybėms, ieškančioms alternatyvių partnerystės formatų.

    „Šis pasaulis turi būti kuriamas ne prieš ką nors, o kartu“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas, akcentuodamas siekį stiprinti daugiašališkumą. Susitikimo retorikoje kartota mintis apie teisingesnę, labiau multipolinę tarptautinę tvarką.

    Kirgizija skelbė per pirmininkavimo metus surengusi beveik 200 su SCO susijusių renginių. Po Biškeko susitikimo pirmininkavimo estafetė perduodama Pakistanui, kuris turėtų rengti kitą Valstybių vadovų tarybos viršūnių susitikimą.

  • Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Klajoklių žaidynės baigėsi, bet planai – ne

    Kirgizijoje šiemet surengtos Pasaulio klajoklių žaidynės oficialiai uždarytos, tačiau jų palikimas, panašu, bus ilgalaikis. Šalies valdžia skelbia ketinanti išsaugoti specialiai renginiui pastatytą tradicinį kaimą ir paversti jį nuolatine traukos vieta.

    Renginys prasidėjo Biškeke, „Bishkek Arena“ arenoje, o vėliau persikėlė į Isyk Kul regioną prie ežero, kuris laikomas vienu populiariausių Kirgizijos turizmo taškų. Čia varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų iš 110 valstybių.

    Jurta, amatai ir karybos tradicijos

    Pagrindinė veiksmų zona tapo Kyrčyno tarpeklys, kur žiūrovai stebėjo tradicines žirgų sporto ir šaudymo iš lanko rungtis. Greta varžybų buvo atkurta senovinio tipo gyvenvietė, leidusi lankytojams pamatyti, kaip atrodė klajoklių kasdienybė ir buitis.

    Skirtingi Kirgizijos regionai įrengė savas erdves su tradiciniais būstais ir jurtomis, dekoruotomis pagal vietos papročius. Tokios konstrukcijos, paremtos mediniu karkasu ir dengiamos veltiniu ar kitomis medžiagomis, yra pritaikytos greitam surinkimui ir išardymui, todėl šimtmečius tiko klajokliškam gyvenimo būdui.

    Šalia jurtų buvo pristatomi liaudies amatai, įskaitant siuvinėjimą ir kilimų audimą, o lankytojams siūlyta paragauti vietos patiekalų, ruoštų čia pat. Organizatoriai skelbė, kad per pirmąsias dvi dienas erdvę aplankė daugiau nei 150 000 žmonių.

    Valdžios pažadas: tai liks turistams

    Atidarymo metu pristatyta erdvė, pavadinta „Klajoklių visata“, buvo papildyta teatralizuotu pasirodymu, kuriame inscenizuotas kaimo užpuolimas. Žiūrovus labiausiai stebino raitelių atliekami gynybiniai manevrai, reikalaujantys didelio meistriškumo ir koordinacijos.

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymaliyevas teigė, kad ši gyvenvietė netaps vienkartine dekoracija. Pasak jo, planuojama ją išlaikyti kaip nuolatinį turistinį objektą ir edukacinę erdvę, kuri padėtų pristatyti šalies istoriją ne muziejiniu, o patyriminiiu būdu.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo – grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymaliyevas.

    „Šiandien statome jurtas, keliame širdakus, lydome metalą, gaminame žirgų aprangą – tai gyvas paveldas, kai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Greta kaimo buvo atkurta ir senovinio forto rekonstrukcija su turgumi, kuri turėjo sukurti senamiesčio šurmulio įspūdį. Netoliese vyko jėgos rungtys, tokios kaip virvės traukimas ir rankų lenkimas, o taip pat pristatytas ir retesnis vietos festivalių elementas – kaulų traiškymo varžybos, kuriose demonstruojama jėga laužant gyvūnų kaulus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žaidynių programa apima ne tik sportą, bet ir mokslo bei kultūros renginius. Šiemet vienu svarbiausių akcentų įvardyta tarptautinė konferencija apie klajoklių civilizacijų paveldą, kurio tyrimai siejami ir su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimas bei kultūros paveldo apsauga.

  • Pasaulio klajoklių žaidynės Biškeke: varžybas stebi 21 lyderis, startuoja daugiau nei 100 šalių

    Pasaulio klajoklių žaidynės Biškeke: varžybas stebi 21 lyderis, startuoja daugiau nei 100 šalių

    Pasaulio klajoklių žaidynės ketvirtadienį oficialiai atidarytos Kirgizijos sostinėje Biškeke. Į renginį atvyko delegacijos iš daugiau nei 100 valstybių, o tribūnose matyti ir 21 valstybės vadovas.

    Šiemet žaidynės sutapo su aukšto lygio tarptautiniu fonu: Biškeke vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Dėl to varžybos sulaukė išskirtinio pasaulio lyderių dėmesio, tarp jų – Kinijos, Indijos ir Rusijos vadovų delegacijų.

    Žaidynės, vadinamos klajoklių olimpiada

    Pasaulio klajoklių žaidynės pirmą kartą surengtos 2014 metais Kirgizijoje ir nuo tada tapo didžiausiu tradicinių klajoklių kultūrų sporto renginiu. Organizatoriai pabrėžia, kad šios varžybos skirtos ne tik sportui, bet ir kultūrų dialogui bei paveldo išsaugojimui.

    Šeštojoje žaidynių laidoje dalyviai rungiasi 43 disciplinose, kurios remiasi Vidurinės Azijos stepės tradicijomis. Dalis rungčių istoriškai buvo siejamos su kariniu pasirengimu, kita dalis – su bendruomeniniais susibūrimais, kur demonstruota jėga, ištvermė ir meistriškumas.

    Raitelių rungtys – programos ašis

    Didžiausią programos dalį sudaro žirgų sporto rungtys, o jose neretai vertinamas ne vien greitis, bet ir ištvermė. Numatyti 6, 10 ir 11 kilometrų bėgimai, atspindintys regiono žirgininkystės tradiciją, kur svarbu įveikti didelius atstumus.

    Raiteliais gali būti ir vaikai nuo 10 metų, nes tai yra nustatyta minimali amžiaus riba. Organizatorių teigimu, finišo pasiekimas tokiose distancijose laikomas pasiekimu savaime, o prizai kai kuriose rungtyse gali būti itin praktiški – nuo gyvulių iki transporto priemonių.

    Be lenktynių, programoje yra ir žirgų eisena tölt, kai kojos vienoje pusėje juda kartu, taip pat imtynės ant žirgų, komandiniai žaidimai ir rungtys, kuriose objektai pakeliami nuo žemės pilnu šuoliu.

    Imtynės, jėgos sportas ir augantis dalyvių ratas

    Žaidynėse pristatomi net šeši nacionalinių imtynių stiliai – nuo kirgizų ir kazachų tradicijų iki turkmėnų bei turkų imtynių atmainų. Greta jų vyksta šaudymas iš lanko, virvės traukimas, rankų lenkimas ir sunkiosios atletikos rungtys, kurios pritraukia dalyvius ir iš šalių už istorinės klajoklių kultūrų zonos ribų.

    Moterų dalyvavimas taip pat plečiamas: jos rungiasi keliose disciplinose, įskaitant šaudymą iš lanko ir kai kurias jėgos rungtis. Organizatoriai primena, kad istorinėse klajoklių visuomenėse moterys neretai buvo patyrusios raitelės ir kariaunos dalis.

    Tradicinį branduolį sudarančias Kirgiziją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Turkmėniją, Mongoliją, Kiniją ir Rusiją šiemet papildo ryškiai išaugęs naujokų sąrašas. Pirmą kartą dalyvauja tokios šalys kaip Australija, Naujoji Zelandija, Egiptas, Jordanija, Uganda ar Šiaurės Makedonija, o Jungtinė Karalystė atsiuntė daugiau nei 50 sportininkų.

    Be varžybų, Biškeke numatyti pristatymai, diskusijos ir akademiniai susitikimai apie stepės istoriją bei kultūrą. Lankytojams taip pat rengiamos etnografinės šventės ir atkurtos klajoklių gyvenvietės, kur pristatomas folkloras, dainos, šokiai ir amatai.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.