Turkija ir JAE į Centrinę Aziją investuoja milijonus, o Lenkijai kelią užtveria draudimai ir logistika

Written by

in

Lenkijos eksportuotojai siekia tvirčiau įsitvirtinti Centrinės Azijos rinkose, tačiau susiduria su vis rimtesnėmis kliūtimis – nuo importo ribojimų iki brangios ir lėtos logistikos. Tuo pat metu konkurentai iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) regione aktyviai investuoja ir greičiau išnaudoja atsiveriančias galimybes.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – obuolių rinka Kirgizijoje, kur Lenkija sudaro daugiau nei 55 proc. viso importo. Nepaisant tokios pozicijos, Kirgizijos valdžia laikinai sustabdė obuolių importą, aiškindama sprendimą parama vietos augintojams ir siekiu stiprinti vietinį perdirbimą.

Apribojimai taikomi ne tik Kirgizijoje. Kazachstanas taip pat antrą kartą įvedė laikinas obuolių importo ribojimo priemones – šis sprendimas aktualus ir dėl to, kad lenkiškų žemės ūkio bei maisto produktų eksportas į Kazachstaną pernai siekė 120 mln. JAV dolerių.

Verslui tai reiškia ne tik prarandamas pajamas, bet ir sudėtingą planavimą: net jei paklausa rinkoje išlieka, administraciniai draudimai gali staiga užverti vieną iš svarbių eksporto krypčių.

Kirgizijos ir Kazachstano ribojimai smogia eksportuotojams

Kirgizijoje obuolių importo draudimas galioja iki 2027 metų vasario 1 dienos. Vietos Žemės ūkio ministerija teigia, kad taip siekiama sudaryti sąlygas realizuoti vietinį derlių ir skatinti perdirbimo sektorių.

Europos Sąjunga tokiems ribojimams nepritarė, argumentuodama, kad panašaus pobūdžio draudimai turėtų būti taikomi tik krizinėmis aplinkybėmis, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Taip pat keliama abejonė, ar ribojimai neprieštarauja ES ir Kirgizijos partnerystės susitarimams, numatantiems palankesnes prekybos sąlygas.

Vis dėlto vien diplomatinės reakcijos gali nepakakti, nes ginčų sprendimo procedūros tarptautiniuose formatuose užtrunka. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kuriems reikia greitų sprendimų, trumpuoju laikotarpiu reali nauda gali būti ribota.

Prekių kelias į regioną: brangu ir lėta be maršruto per Rusiją

Dar viena didelė problema – logistika. Prekių gabenimas į Centrinę Aziją aplenkiant Rusiją yra sudėtingas, brangus ir ilgas, o transporto kaštai tiesiogiai didina galutinę produktų kainą vietos rinkose.

Ypač problematiška grandis – persikėlimas per Kaspijos jūrą. Krovinių judėjimą tarp Azerbaidžano ir Kazachstano uostų užtikrina nedideli laivai, o laukimas eilėje gali užtrukti iki penkių savaičių.

Situaciją dar labiau apsunkina žiema, kai Kaspijos jūra dalinai užšąla ir keltai gali laikinai neplaukti. Alternatyvus kelias per Baltarusiją ir Rusiją praktikoje tampa įmanomas daugiausia naudojantis Kazachstano vilkikais.

Centrinė Azija laviruoja tarp ES, Rusijos ir savo interesų

Nors kai kurios regiono valstybės vis aktyviau ieško bendradarbiavimo su Europa, jų sprendimai dažnai pirmiausia grindžiami vidaus ekonominiais interesais. Kirgizijos atvejis rodo, kad importo draudimas gali būti motyvuotas vietos gamintojų rėmimu ir perdirbimo plėtra, o ne politine priešprieša.

Kirgizijoje, Džalalabado regione, atidaryta obuolių sulčių gamykla, kurios vertė – 11,5 mln. JAV dolerių. Skelbiama, kad ji gali pagaminti iki 500 tonų sulčių per dieną, o pasiekus pilną pajėgumą sukurti iki 100 darbo vietų – tai paaiškina, kodėl valdžiai svarbu užtikrinti vietinės žaliavos realizavimą.

Tuo pat metu verslui reikia įvertinti ir regiono tarptautinius įsipareigojimus bei ekonominius ryšius su Rusija. Kai kurios šalys, įskaitant Kazachstaną ir Kirgiziją, dalyvauja Eurazijos ekonominėje sąjungoje, todėl prekybos sąlygas gali veikti platesni susitarimai.

Lenkijos pavyzdys rodo, kad vien noro plėsti eksportą Centrinėje Azijoje neužtenka: būtini patikimi transporto koridoriai, aktyvesnė ekonominė diplomatija ir didesnės investicijos. Priešingu atveju rinkoje, kuri turi potencialo, pranašumą įgyja tie, kurie atvyksta su kapitalu ir greitesniais sprendimais.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *