CP v2

Tag: Klaipėda

  • Klaipėda ruošiasi liūčių bangai: „Klaipėdos vanduo“ Baltijos prospekte kasa už 1,28 mln. eurų

    Klaipėdoje, ties Taikos ir Baltijos prospektų žiedine sankryža, įsibėgėja vieni svarbiausių šiuo metu miesto lietaus nuotekų infrastruktūros darbų. Projektu siekiama sumažinti užliejimų riziką per intensyvias liūtis, kai apkrovos tenka didžiausiems kolektoriams ir kritinės vietos ima tvinti.

    Įgyvendinant projektą, „Klaipėdos vanduo“ įrengs 258 metrų ilgio ir 1 metro skersmens naują magistralinį vamzdyną bei rekonstruos dar 33 metrus esamų tinklų. Bendra projekto vertė siekia 1,28 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Vienas sudėtingiausių etapų jau atliktas mikrotuneliavimo būdu: po važiuojamąja kelio dalimi nutiesta apie 70 metrų naujų lietaus nuotekų tinklų. Šis sprendimas leido išvengti gatvės dangos ardymo, todėl eismas vienoje intensyviausių miesto vietų nebuvo reikšmingai sutrikdytas.

    „Užliejamos gatvės per liūtis buvo įsisenėjusi problema, kurią reikėjo spręsti ne pavieniais darbais, o kompleksiškai“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

    Anksčiau pietinėje miesto dalyje atliktas hidraulinis modeliavimas parodė, kad intensyvių kritulių metu Taikos prospekto kolektoriui tenka per didelė apkrova. Todėl pasirinktas sprendimas dalį lietaus vandens srauto nukreipti į kitą tinklo dalį, taip didinant sistemos pralaidumą ir mažinant perkrovos tikimybę.

    „Šiuo projektu dalį lietaus vandens nukreipsime kita kryptimi ir taip sumažinsime Taikos prospekto kolektoriaus apkrovą“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Mieste akcentuojama, kad investicijos į lietaus nuotekų tinklus tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių liūčių epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta dideli kritulių kiekiai. Tokiais atvejais problema tampa ne tik vandens surinkimas, bet ir greitas jo nuvedimas, ypač ten, kur susikerta magistralinės gatvės ir dideli srautai.

    Savivaldybė ir bendrovė nurodo, kad teigiamą poveikį labiausiai turėtų pajusti pietinės miesto dalies gyventojai, įskaitant Reikjaviko ir Debreceno gatvių apylinkes. Taip pat pranešama, kad lygiagrečiai rengiamas kitas etapas, kuriame numatomi sprendiniai ruožui nuo Baltijos žiedo iki Kauno gatvės.

    Pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, jog kryptingos rekonstrukcijos gali duoti apčiuopiamą rezultatą net ir per audras. Miestas primena atvejį, kai po anksčiau atliktų darbų viena iš probleminių vietų ties H. Manto viaduku per itin gausius kritulius išliko pravažiuojama, o eismas vyko be didesnių trikdžių.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    Valstybinė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Klaipėdoje, vykdydama dujotiekių remonto ir atnaujinimo darbus, pirmą kartą Lietuvoje pritaikė kontroliuojamo mobiliojo dujų deginimo sprendimą. Įmonė teigia, kad taip sumažinamas klimato poveikis, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu į atmosferą.

    Remonto metu dalį dujų įprastai siekiama maksimaliai panaudoti tinkle, o likutį perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Vis dėlto nedidelė dalis dujų izoliuotame ruože kartais lieka techniškai neišgaunama, todėl anksčiau būdavo taikomas metano išleidimas.

    Kaip veikia kontroliuojamas deginimas

    Pasirinktas būdas leidžia likutinį metaną sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant specialią mobilią įrangą, prijungiamą prie atskirto dujotiekio ruožo. Sistema automatiškai uždega dujas ir palaiko stabilią liepsną, o specialistai nuolat stebi slėgio, srauto ir saugos parametrus.

    „Amber Grid“ nurodo, kad įranga atgabenta iš Vokietijos gamintojo PREMA-SERVICE. Bendrovės vertinimu, kontroliuojamas deginimas leidžia klimato poveikį sumažinti maždaug 10 kartų, nes metano patekimas į atmosferą trumpuoju laikotarpiu šildo gerokai labiau nei deginimo metu susidaręs anglies dioksidas.

    Kodėl tai svarbu reguliavimui

    Šis žingsnis siejamas ir su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais dėl metano emisijų energetikos sektoriuje. Metanas laikomas viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jo nuotėkių mažinimas tampa prioritetu tiek infrastruktūros operatoriams, tiek priežiūros institucijoms.

    „Dujotiekių priežiūros metu pirmiausia siekiame maksimaliai panaudoti dujas sistemoje, o likusius kiekius perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Tačiau nedidelio kiekio techniškai neįmanoma susigrąžinti, todėl anksčiau tekdavo jį išleisti į atmosferą. Nuo šiol šias likutines dujas galime sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis. Nors deginant susidaro anglies dioksidas, šis sprendimas klimato poveikį sumažina maždaug 10 kartų, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu“, – sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

    Kur sprendimas bus taikomas toliau

    Bendrovė planuoja kontroliuojamą deginimą naudoti ir ateityje atliekant priežiūros bei remonto darbus, kai tai bus techniškai įmanoma. „Amber Grid“ valdo 2 288 kilometrų ilgio aukšto slėgio gamtinių dujų perdavimo tinklą Lietuvoje.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai leidžia mažinti emisijas ten, kur visiškai jų išvengti remonto metu neįmanoma. Praktikoje tai reiškia mažesnį metano nuotėkį, aiškesnę emisijų kontrolę ir geresnį atitikimą naujiems sektoriaus standartams.

  • „Klaipėdos vanduo“ atveria nemokamą kelią riebalams: kas gali atvežti ir kodėl svarbu

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos bendrovė „Klaipėdos vanduo“ iš įmonių nemokamai priims skystąsias atliekas, susijusias su riebalais ir aliejumi. Tikslas – sumažinti atvejus, kai tokios atliekos patenka į buitinių nuotekų tinklus ir sukelia užsikimšimus, kvapus bei papildomas sąnaudas.

    Nuotekų tinkluose riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro lipnų sluoksnį, prie kurio lengvai prikimba kitos atliekos. Ilgainiui mažėja pralaidumas, didėja avarijų rizika, o problemų šalinimas tampa brangesnis ir sudėtingesnis nei prevencija.

    Skaičiuojama, kad į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą per mėnesį patenka apie 30 tonų riebalų, kuriuos tenka surinkti riebalų gaudyklėse. Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar pasiekia tinklus, nors tokios atliekos turėtų būti surenkamos ir perduodamos tvarkytojams atskirai.

    „Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar patenka į nuotekų tinklus, nors jie ten neturėtų atsidurti. Tinkamai surinktos ir perduotos tvarkyti skystosios atliekos gali būti panaudojamos kaip žaliava energijai gaminti“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Nemokamai bus priimamos skystosios atliekos, kurių sausųjų medžiagų koncentracija siekia 5 proc. ar daugiau. Tai apima riebalus iš riebalų gaudyklių, panaudotą maistinį aliejų ir nuotekų dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, o koncentracija bus nustatoma laboratorijoje, paėmus mėginį.

    Paslauga skirta klientams, kurie yra sudarę sutartis su „Klaipėdos vanduo“, todėl įmonėms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti priėmimo sąlygas ir logistiką. Bendrovė taip pat primena, kad riebalų šalinimas į buitinių nuotekų tinklus yra draudžiamas, o maitinimo ir maisto gamybos sektoriui aktualu pasirūpinti riebalų gaudyklėmis ir tinkamu surinkimu.

    Gyventojams primenama, kad panaudotą maistinį aliejų saugiausia kaupti sandariuose plastikiniuose buteliukuose ir pristatyti į specialius surinkimo konteinerius arba didžiųjų atliekų aikšteles. Jei aliejaus lieka labai nedaug, keptuvę galima nuvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių buitinių atliekų konteinerį, tačiau aliejaus pilti į kanalizaciją nereikėtų.

  • Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programą. Projektą numatoma įgyvendinti KN Energies infrastruktūroje, o patvirtinta programa atveria kelią išsamesniems vertinimams ir konkretiems projektavimo sprendimams.

    Pagal patvirtintą programą rangovas „Sweco Lietuva“ vertins, kokį poveikį statybos ir vėlesnė terminalo eksploatacija galėtų turėti aplinkai bei visuomenės sveikatai. Į vertinimą bus integruotos ir gyventojų bei institucijų pastabos, surinktos viešinimo metu.

    Kaip veiktų CO2 grandinė

    Terminalas yra CCS Baltic Consortium iniciatyvos dalis, kurios tikslas – sukurti pilną anglies dioksido surinkimo, paruošimo, logistikos ir ilgalaikio saugojimo grandinę Baltijos regione. Tokia grandinė paprastai prasideda pramonės įmonėse, kur CO2 atskiriamas nuo dūmų dujų, o vėliau paruošiamas transportavimui.

    Numatoma, kad surinktas CO2 būtų suskystinamas ir per Klaipėdą perkraunamas tolesniam gabenimui į nuolatinio saugojimo vietas. Projekte minimas sprendinys – CO2 transportas į geologines saugyklas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo saugojimas vystomas jau ne vienerius metus.

    Finansavimas ir terminai

    Lietuvos Vyriausybė 2026 metais gegužę šiam objektui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą. Tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį koordinuojant procesus ir suderinant sprendimus tarp institucijų.

    Projektas iš dalies bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal Connecting Europe Facility (CEF) Energy priemonę. Terminalo veiklos pradžia šiuo metu numatoma 2032 metais, tačiau reali eiga priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo išvadų, leidimų, techninių sprendimų ir pramonės klientų poreikio.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sudarysianti sąlygas spartesnei pramonės dekarbonizacijai Lietuvoje ir visame regione“, – sakė KN Energies naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

    Pasak jos, terminalas turėtų stiprinti regiono konkurencingumą, nes padėtų pramonės įmonėms modernizuotis ir mažinti išmetimus. Taip pat akcentuojama, kad projektas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

  • Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Gegužės 30 dieną Klaipėdoje surengtas tradicinis „Vilties bėgimas 2026“, sutraukęs skirtingo pasirengimo bėgikus į kelias distancijas – nuo 5 kilometrų iki maratono. Renginyje varžytasi maratono, pusmaratonio, 10 kilometrų ir 5 kilometrų trasose.

    Daugiausia dėmesio šiemet sulaukė maratono rungtis, kurioje solidų rezultatą parodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai. Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas finišavo atitinkamai antri ir treti, o jų tarpusavio dvikova dėl aukštesnės pozicijos sprendėsi paskutinėmis sekundėmis.

    Pasak organizatorių pateiktos informacijos, iki maždaug distancijos vidurio abu bėgikai laikėsi lyderių grupėje. Vėliau nuo jos atitrūko sportininkas iš Latvijos, kuris išlaikė pranašumą ir laimėjo maratoną, o kova dėl likusių prizinių vietų persikėlė į persekiojančiųjų grupę.

    Likusią trasos dalį Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas bėgo itin artimu tempu, kartu įveikdami paskutinius maždaug 15 kilometrų. Nors abu bandė didinti greitį ir ieškoti progos atitrūkti, persvara taip ir nebuvo susikurta iki pat finišo tiesiosios.

    Finiše prireikė fotofinišo tikslumo: Modestas Dirsė 42 kilometrus 195 metrus įveikė per 2 valandas 37 minutes 44,9 sekundės ir iškovojo antrąją vietą. Andrejus Jegorovas distanciją baigė per 2 valandas 37 minutes 45,5 sekundės – jam atiteko trečioji vieta, o sportininkus skyrė 0,6 sekundės.

    „Sveikiname mūsų bėgikus ir linkime jiems sėkmės ateities startuose“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

    Tokio lygio finišo skirtumas dažnai tampa ne tik sportine intriga žiūrovams, bet ir signalu atletams apie panašų pasirengimą bei taktinės kovos reikšmę ilgoje distancijoje. Maratone sekundės dažnai nulemia ne vien fizinis pasirengimas, bet ir pasirinktų tempo atkarpų tikslumas, gėrimo punktų strategija bei jėgų paskirstymas paskutinėje trasos dalyje.

  • Alytaus moterų „RKL“ laimėjo turnyrą Klaipėdoje: ką šis triumfas reiškia prieš FIMBA 2026 Atėnuose

    Alytaus moterų krepšinio komanda „RKL“ sėkmingai tęsia pasirengimą 2026 metais Atėnuose vyksiančiam FIMBA Europos meistrų krepšinio čempionatui. Veteranų sporto bendruomenėje tai vienas svarbiausių žemyno renginių, suburiantis skirtingų amžiaus grupių komandas ir suteikiantis progą įvertinti realų pasirengimą.

    Svarbiu etapu tapo gegužės 29–31 dienomis Klaipėdoje vykęs tarptautinis turnyras „Viesulas Cup 2026“. Alytiškės jame iškovojo pirmąją vietą, o turnyras tapo ne tik rezultato, bet ir sudėties bei žaidimo kokybės patikrinimu prieš artėjančius startus.

    Varžybose komanda išsiskyrė disciplinuotu žaidimu ir tarpusavio susižaidimu abiejose aikštės pusėse. Tokie turnyrai dažnai atskleidžia, kaip komanda reaguoja į skirtingą rungtynių tempą, gynybos sistemas ir trumpą atsistatymo laiką tarp susitikimų.

    „Ši pergalė sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir leidžia aiškiau pamatyti, kur dar turime pasitempti iki pagrindinio tikslo“, – sakė komandos vadovė Kristina Grižienė.

    Praktikoje tokie laimėjimai yra reikšmingi ne vien dėl medalių. Jie padeda suformuoti rungtynių rutiną, pasitikrinti rotaciją, įvertinti lyderių vaidmenis ir susitarti dėl žaidimo taisyklių kritinėse situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Alytaus „RKL“ komandos tikslas dabar – išlaikyti įgytą tempą ir kryptingai dirbti iki FIMBA Europos meistrų čempionato, kuris 2026 metais vyks Atėnuose. Kiekvienas tarptautinis turnyras iki tol tampa galimybe sustiprinti komandinį ryšį ir atvykti į čempionatą su kuo mažiau nežinomųjų.

  • Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Klaipėdoje planuojama iš naujo asfaltuoti dalį Liepų gatvės, nes po 2025 metais atlikto remonto nustatyta, kad danga neatitinka kokybės reikalavimų. Sprendimas priimtas įvertinus gatvės būklę ir fiksuotus defektus, dėl kurių rangovui teks darbus perdaryti.

    Kaip skelbia savivaldybė, ištisinės asfalto dangos remonto darbai vyks atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Skulptūrų parko, darbai bus atliekami vienoje gatvės pusėje, arčiau Skulptūrų parko. Pagrindinis tikslas – pašalinti nelygumus ir kitus dangos trūkumus, kad gatvė atitiktų keliamus standartus.

    „Situacija aiški – Liepų gatvėje paklotas naujas asfaltas neatitiko kokybės reikalavimų. Matėme nelygumus, bangas ir tai reiškia, kad darbai atlikti blogai bei turi būti perdaryti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Parengiamuosius darbus numatyta pradėti birželio pradžioje. Nuo birželio 8 dienos frezavimo ir asfaltavimo darbai bus vykdomi atkarpoje tarp Liepų gatvės pastatų 48A ir 38 (važiuojant miesto centro link), taip pat ruože nuo Trilapio gatvės iki Liepų gatvės 49 namo abiem eismo pusėmis.

    Šiuose ruožuose taip pat bus keičiami susidėvėję šulinių dangčiai ir suvienodinamas jų aukštis su nauja asfalto danga. Toks darbas įprastai atliekamas tam, kad po remonto neliktų pavojingų aukščių skirtumų ir sumažėtų smūgiai automobiliams bei triukšmas.

    Darbus vykdys UAB „Kelių priežiūra“. Savivaldybė pabrėžia, kad už nekokybiškai atliktų darbų taisymą papildomai nemokės, o apmokami bus tik papildomi darbai pagal sutartyje numatytus įkainius už kvadratinį metrą.

    Darbų metu eismas bus ribojamas: nuo 8.30 iki 16.00 valandos numatomi ribojimai vienoje eismo juostoje. Vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su laiko atsarga, nes intensyviose miesto gatvėse net ir daliniai ribojimai gali lemti spūstis piko metu.

    Preliminari darbų pabaiga numatyta 2026 metų birželio 30 dieną. Savivaldybė nurodo, kad darbų grafikas gali kisti priklausomai nuo organizacinių sprendimų ir oro sąlygų.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.

  • Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdoje gegužės 29 dieną abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė riba, po kurios baigiasi pamokos ir prasideda brandos egzaminų laikotarpis. Mieste vyko šventinė dvyliktokų eisena ir oficialus pagerbimas, subūręs mokyklų bendruomenes bei artimuosius.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena nuo Lietuvininkų aikštės iki Laikrodžių muziejaus kiemelio. Eisenai iškilmingumo suteikė Juozo Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, lydėjęs jaunuolius miesto centre.

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje surengtoje pagerbimo šventėje abiturientus pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir mokyklų atstovams įteikė vardinius sveikinimus. Renginyje akcentuota, kad paskutinis skambutis žymi ne tik atsisveikinimą su mokykla, bet ir atsakomybės bei savarankiškumo pradžią.

    „Šis rytas jums – kitoks. Jaučiasi ypatinga nuotaika, skambant šūksniams. Ir paskutinis skambutis šiandien – kitoks: jame daug džiaugsmo, šiek tiek virpesio, jaudulio širdyje. Jis visada atneša tą patį klausimą – kas toliau? Nebijokite kurti, ieškoti, eksperimentuoti, kartais – net daryti kvailystes. Būtent drąsūs žingsniai veda į priekį ir padeda pasiekti tikslus. Linkiu jums drąsiai eiti per gyvenimą, nebijoti svajoti ir kurti savo kelią. Geros nuotaikos – ir nesugriaukite Klaipėdos, nes jos jums dar tikrai prireiks“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet Klaipėdoje mokyklas baigia 2 134 abiturientai, iš jų 1 448 mokosi savivaldybės pavaldumo mokyklose. Palyginimui, pernai mieste buvo 2 136 abiturientai, o savivaldybės mokyklose jų mokėsi 1 412.

    Abiturientams ši šventė reiškia ir praktinį startą egzaminų maratonui: pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo kovo 30 dieną ir tęsis iki birželio 19 dienos. Pakartotinė sesija numatyta nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos.

    Šių metų tvarka numato, kad visi valstybiniai brandos egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Abiturientai turi laikyti abi dalis, o net ir nepasisekus pirmajai, antrąją laikyti leidžiama, taip išsaugant galimybę pagerinti galutinį rezultatą.

    Norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paprastai būtina išlaikyti ne mažiau kaip tris egzaminus, įskaitant lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir vieną pasirinktą dalyką, o menų studijoms gali būti taikomos išimtys.