CP v2

Tag: Klaipėda

  • Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Gegužės 30 dieną Klaipėdoje surengtas tradicinis „Vilties bėgimas 2026“, sutraukęs skirtingo pasirengimo bėgikus į kelias distancijas – nuo 5 kilometrų iki maratono. Renginyje varžytasi maratono, pusmaratonio, 10 kilometrų ir 5 kilometrų trasose.

    Daugiausia dėmesio šiemet sulaukė maratono rungtis, kurioje solidų rezultatą parodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai. Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas finišavo atitinkamai antri ir treti, o jų tarpusavio dvikova dėl aukštesnės pozicijos sprendėsi paskutinėmis sekundėmis.

    Pasak organizatorių pateiktos informacijos, iki maždaug distancijos vidurio abu bėgikai laikėsi lyderių grupėje. Vėliau nuo jos atitrūko sportininkas iš Latvijos, kuris išlaikė pranašumą ir laimėjo maratoną, o kova dėl likusių prizinių vietų persikėlė į persekiojančiųjų grupę.

    Likusią trasos dalį Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas bėgo itin artimu tempu, kartu įveikdami paskutinius maždaug 15 kilometrų. Nors abu bandė didinti greitį ir ieškoti progos atitrūkti, persvara taip ir nebuvo susikurta iki pat finišo tiesiosios.

    Finiše prireikė fotofinišo tikslumo: Modestas Dirsė 42 kilometrus 195 metrus įveikė per 2 valandas 37 minutes 44,9 sekundės ir iškovojo antrąją vietą. Andrejus Jegorovas distanciją baigė per 2 valandas 37 minutes 45,5 sekundės – jam atiteko trečioji vieta, o sportininkus skyrė 0,6 sekundės.

    „Sveikiname mūsų bėgikus ir linkime jiems sėkmės ateities startuose“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

    Tokio lygio finišo skirtumas dažnai tampa ne tik sportine intriga žiūrovams, bet ir signalu atletams apie panašų pasirengimą bei taktinės kovos reikšmę ilgoje distancijoje. Maratone sekundės dažnai nulemia ne vien fizinis pasirengimas, bet ir pasirinktų tempo atkarpų tikslumas, gėrimo punktų strategija bei jėgų paskirstymas paskutinėje trasos dalyje.

  • Alytaus moterų „RKL“ laimėjo turnyrą Klaipėdoje: ką šis triumfas reiškia prieš FIMBA 2026 Atėnuose

    Alytaus moterų krepšinio komanda „RKL“ sėkmingai tęsia pasirengimą 2026 metais Atėnuose vyksiančiam FIMBA Europos meistrų krepšinio čempionatui. Veteranų sporto bendruomenėje tai vienas svarbiausių žemyno renginių, suburiantis skirtingų amžiaus grupių komandas ir suteikiantis progą įvertinti realų pasirengimą.

    Svarbiu etapu tapo gegužės 29–31 dienomis Klaipėdoje vykęs tarptautinis turnyras „Viesulas Cup 2026“. Alytiškės jame iškovojo pirmąją vietą, o turnyras tapo ne tik rezultato, bet ir sudėties bei žaidimo kokybės patikrinimu prieš artėjančius startus.

    Varžybose komanda išsiskyrė disciplinuotu žaidimu ir tarpusavio susižaidimu abiejose aikštės pusėse. Tokie turnyrai dažnai atskleidžia, kaip komanda reaguoja į skirtingą rungtynių tempą, gynybos sistemas ir trumpą atsistatymo laiką tarp susitikimų.

    „Ši pergalė sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir leidžia aiškiau pamatyti, kur dar turime pasitempti iki pagrindinio tikslo“, – sakė komandos vadovė Kristina Grižienė.

    Praktikoje tokie laimėjimai yra reikšmingi ne vien dėl medalių. Jie padeda suformuoti rungtynių rutiną, pasitikrinti rotaciją, įvertinti lyderių vaidmenis ir susitarti dėl žaidimo taisyklių kritinėse situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Alytaus „RKL“ komandos tikslas dabar – išlaikyti įgytą tempą ir kryptingai dirbti iki FIMBA Europos meistrų čempionato, kuris 2026 metais vyks Atėnuose. Kiekvienas tarptautinis turnyras iki tol tampa galimybe sustiprinti komandinį ryšį ir atvykti į čempionatą su kuo mažiau nežinomųjų.

  • Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Klaipėdoje planuojama iš naujo asfaltuoti dalį Liepų gatvės, nes po 2025 metais atlikto remonto nustatyta, kad danga neatitinka kokybės reikalavimų. Sprendimas priimtas įvertinus gatvės būklę ir fiksuotus defektus, dėl kurių rangovui teks darbus perdaryti.

    Kaip skelbia savivaldybė, ištisinės asfalto dangos remonto darbai vyks atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Skulptūrų parko, darbai bus atliekami vienoje gatvės pusėje, arčiau Skulptūrų parko. Pagrindinis tikslas – pašalinti nelygumus ir kitus dangos trūkumus, kad gatvė atitiktų keliamus standartus.

    „Situacija aiški – Liepų gatvėje paklotas naujas asfaltas neatitiko kokybės reikalavimų. Matėme nelygumus, bangas ir tai reiškia, kad darbai atlikti blogai bei turi būti perdaryti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Parengiamuosius darbus numatyta pradėti birželio pradžioje. Nuo birželio 8 dienos frezavimo ir asfaltavimo darbai bus vykdomi atkarpoje tarp Liepų gatvės pastatų 48A ir 38 (važiuojant miesto centro link), taip pat ruože nuo Trilapio gatvės iki Liepų gatvės 49 namo abiem eismo pusėmis.

    Šiuose ruožuose taip pat bus keičiami susidėvėję šulinių dangčiai ir suvienodinamas jų aukštis su nauja asfalto danga. Toks darbas įprastai atliekamas tam, kad po remonto neliktų pavojingų aukščių skirtumų ir sumažėtų smūgiai automobiliams bei triukšmas.

    Darbus vykdys UAB „Kelių priežiūra“. Savivaldybė pabrėžia, kad už nekokybiškai atliktų darbų taisymą papildomai nemokės, o apmokami bus tik papildomi darbai pagal sutartyje numatytus įkainius už kvadratinį metrą.

    Darbų metu eismas bus ribojamas: nuo 8.30 iki 16.00 valandos numatomi ribojimai vienoje eismo juostoje. Vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su laiko atsarga, nes intensyviose miesto gatvėse net ir daliniai ribojimai gali lemti spūstis piko metu.

    Preliminari darbų pabaiga numatyta 2026 metų birželio 30 dieną. Savivaldybė nurodo, kad darbų grafikas gali kisti priklausomai nuo organizacinių sprendimų ir oro sąlygų.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.

  • Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdoje gegužės 29 dieną abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė riba, po kurios baigiasi pamokos ir prasideda brandos egzaminų laikotarpis. Mieste vyko šventinė dvyliktokų eisena ir oficialus pagerbimas, subūręs mokyklų bendruomenes bei artimuosius.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena nuo Lietuvininkų aikštės iki Laikrodžių muziejaus kiemelio. Eisenai iškilmingumo suteikė Juozo Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, lydėjęs jaunuolius miesto centre.

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje surengtoje pagerbimo šventėje abiturientus pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir mokyklų atstovams įteikė vardinius sveikinimus. Renginyje akcentuota, kad paskutinis skambutis žymi ne tik atsisveikinimą su mokykla, bet ir atsakomybės bei savarankiškumo pradžią.

    „Šis rytas jums – kitoks. Jaučiasi ypatinga nuotaika, skambant šūksniams. Ir paskutinis skambutis šiandien – kitoks: jame daug džiaugsmo, šiek tiek virpesio, jaudulio širdyje. Jis visada atneša tą patį klausimą – kas toliau? Nebijokite kurti, ieškoti, eksperimentuoti, kartais – net daryti kvailystes. Būtent drąsūs žingsniai veda į priekį ir padeda pasiekti tikslus. Linkiu jums drąsiai eiti per gyvenimą, nebijoti svajoti ir kurti savo kelią. Geros nuotaikos – ir nesugriaukite Klaipėdos, nes jos jums dar tikrai prireiks“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet Klaipėdoje mokyklas baigia 2 134 abiturientai, iš jų 1 448 mokosi savivaldybės pavaldumo mokyklose. Palyginimui, pernai mieste buvo 2 136 abiturientai, o savivaldybės mokyklose jų mokėsi 1 412.

    Abiturientams ši šventė reiškia ir praktinį startą egzaminų maratonui: pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo kovo 30 dieną ir tęsis iki birželio 19 dienos. Pakartotinė sesija numatyta nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos.

    Šių metų tvarka numato, kad visi valstybiniai brandos egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Abiturientai turi laikyti abi dalis, o net ir nepasisekus pirmajai, antrąją laikyti leidžiama, taip išsaugant galimybę pagerinti galutinį rezultatą.

    Norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paprastai būtina išlaikyti ne mažiau kaip tris egzaminus, įskaitant lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir vieną pasirinktą dalyką, o menų studijoms gali būti taikomos išimtys.

  • Nuo birželio 1 dienos grįžta sezoninis M-479 maršrutas į pajūrį: laikai ir sustojimai

    Nuo birželio 1 dienos atnaujinamas sezoninis autobuso maršrutas M-479 Mažeikiai–Klaipėda, važiuojantis per Skuodą, Šventąją ir Palangą. Maršrutas skirtas patogesniam susisiekimui su pajūriu savaitgaliais, kai kelionių srautai į kurortus paprastai išauga.

    Iš Mažeikių autobusų stoties autobusas išvyksta penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais 10.10 valandą. Keliaujantiems rekomenduojama atvykti į stotį šiek tiek anksčiau, ypač sezono pradžioje, kai bilietai dažnai išperkami greičiau.

    Grįžtamasis reisas iš Klaipėdos į Mažeikius numatytas 19.50 valandą. Pakeliui autobusas sustoja Palangoje 20.30 valandą ir Šventojoje 20.45 valandą, todėl tai patogi opcija tiek dienos išvykai, tiek trumpam savaitgalio poilsiui.

    Bilietus galima įsigyti internetu platformoje „autobusubilietai.lt“ arba autobusų stoties bilietų kasoje. Vežėjas nurodo, kad išankstinius bilietus galima nusipirkti ir kelionei atgal, taip užsitikrinant vietą grįžtant iš kurorto.

    Maršrutą organizuoja UAB „Mažeikių autobusų parkas“. Prieš kelionę keleiviams verta pasitikslinti aktualų tvarkaraštį ir galimus pasikeitimus, nes sezono metu reisų grafikai kartais koreguojami pagal paklausą.

  • Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Spalvingi aitvarai kils virš Melnragės

    Paskutinį gegužės savaitgalį Klaipėdos pajūryje vyks ketvirtasis paplūdimio Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“. Renginys numatytas Melnragės Centriniame paplūdimyje, prie kavinės „Kupolas Klaipėda“, kur visą savaitgalį laukiami šeimos, miesto svečiai ir aitvarų entuziastai.

    Organizatoriai akcentuoja bendrystę ir atvirą, visiems prieinamą šventę: be reginio danguje bus siūlomos kūrybinės veiklos, edukacijos ir susitikimai. Esant ramesniam orui, programa gali keistis, o kai kurios veiklos bus perkeltos ar pritaikytos pagal sąlygas.

    Dirbtuvės ir didysis 52 kv. m aitvaras

    Gegužės 30 dieną festivalis startuos aitvarų dirbtuvėmis, kurios vyks nuo 10.00 iki 15.00 valandos. Dalyviai galės pasigaminti ir dekoruoti savo aitvarą jūrine tematika, o vėliau jį iškart išbandyti paplūdimyje.

    Nuo 12.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų kėlimas ir oficiali renginio pradžia. Tuo metu į dangų turėtų pakilti ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, skirtas Socialinės atsakomybės metams paminėti ir kurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto bendruomenėmis.

    Edukacijos, muzika ir momentinė loterija

    Nuo 13.00 iki 16.00 valandos įvairios organizacijos kvies į edukacijas bei pažintines veiklas vaikams ir suaugusiesiems. Numatyti užsiėmimai apie emocijų pažinimą, kūrybiškumą, jūrinę simboliką, taip pat sveikatinimo veiklos skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaikams suplanuotos ir vėjo bei atsinaujinančios energijos edukacijos, kurias ves „Ignitis renewables“ komanda. Programa paremta praktiniais bandymais: vaikai galės konstruoti nedidelius vėjo elektrinių modelius, stebėti jų veikimą ir suprasti, kaip vėjas paverčiamas elektra.

    Popiet numatyta momentinė loterija su partnerių prizais, o šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos renginio nuotaiką kurs DJ Mamania. Organizatoriai primena, kad festivalio metu gali būti filmuojama ir fotografuojama, taip pat skaičiuojami lankytojų srautai.

    Tarptautiniai svečiai ir japoniška tradicija

    „Vėjų vėjai“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina tarptautinį formatą, todėl šiemet Klaipėdoje laukiama aitvarų entuziastų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Estijos, Suomijos bei Vokietijos. Skelbiama, kad svečiai planuoja kelti daugiau nei 100 didelių figūrinių aitvarų, todėl reginys turėtų tęstis abi festivalio dienas.

    „Esame Ala ir Witek Klimkowski iš Lenkijos, jau dešimtmetį esame aistringi aitvarų entuziastai. Labai džiaugiamės, kad antrą kartą lankomės Klaipėdos aitvarų festivalyje ir nekantraujame kartu kelti aitvarus“, – sakė Witek Klimkowski.

    Šių metų naujiena – koinobori tradicija, kilusi iš Japonijos Vaikų dienos minėjimo. Festivalio metu bus pristatomos karpio formos vėjo kojinės, simbolizuojančios stiprybę, atkaklumą ir sėkmę.

    Antra diena: aitvarai ir DJ pasirodymas

    Gegužės 31 dieną programa tęsis nuo 13.00 valandos, kai vėl bus keliami didieji aitvarai. Numatyta, kad dar kartą bus keliamas ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, dedikuotas Socialinės atsakomybės metams.

    Nuo 13.00 iki 15.00 valandos pasirodys Kajus Stasytis, o nuo 16.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų nuleidimas ir oficialus festivalio užbaigimas. Organizatoriai pabrėžia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, programa gali keistis.

    Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, organizuoja VšĮ Klaipėdos šventės, partneris – „Ignitis renewables“. Renginio metu budės pirmąją pagalbą užtikrinsiantys Maltiečiai.

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokinių dronų lenktynėse išryškėjo greičiausi pilotai

    „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokinių dronų lenktynėse išryškėjo greičiausi pilotai

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje įvykusios 3–12 klasių mokinių dronų varžybos „Airtech Open 2026“ sutraukė gausų dalyvių ir žiūrovų būrį. Renginyje susitiko skirtingų miestų komandos, o finaliniuose skrydžiuose netrūko įtampos ir azarto.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios varžybos vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir praktinių įgūdžių patikra. Dronų sporte svarbu viskas: reakcija, trajektorijos planavimas, gebėjimas greitai taisyti klaidas bei išlaikyti koncentraciją triukšmingoje arenoje.

    Kas tapo nugalėtojais?

    3–4 klasių grupėje greičiausiai trasą įveikė Modestas Orentas iš Tauragės, antras liko Aretas Rylskis iš Kėdainių, trečias buvo Domas Masevičius iš Kėdainių. Dalyvius parengė mokytojai Viktoras Krylovas, Tomas Krisiūnas ir Osvaldas Jasenka.

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Kajus Sapronaitis iš Jonavos, antrą vietą laimėjo Amiras Altaki iš Kėdainių, trečias liko Hubertas Petkus iš Jonavos. Moksleivius ruošė mokytoja Simona Gaurienė ir mokytojas Eimantas Laurinavičius.

    9–12 klasių grupėje geriausią rezultatą pasiekė Neitas Žičkus iš Tauragės, antras finišavo Jokūbas Ačas iš Tauragės, trečią vietą užėmė Benas Damulis iš Jonavos. Tauragiškius šiai rungčiai ruošė mokytojas Mindaugas Lukošaitis, jonavietį – mokytoja Simona Gaurienė.

    Ne tik varžybos, bet ir edukacija

    Renginyje greta sportinės dalies vyko ir edukacinės veiklos, skirtos šeimoms bei jauniesiems technologijų entuziastams. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra parodyti praktinę dronų pusę ir skatinti atsakingą jų naudojimą.

    LINEŠA Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgaylė sako, kad varžybos atskleidė ryškų mokinių progresą per mokslo metus ir vis stiprėjančią bendruomenę, kuri renkasi į tokio pobūdžio renginius.

    „Renginys parodė, kaip per metus patobulėjo mūsų mokiniai ir kaip patobulėjome mes patys. Dar vasaros pabaigoje svarstėme, kiek vaikų rinksis „Airtech“ mokymus, o šiandien į varžybas surenkame visą areną bendruomenės“, – sakė Kristina Virgaylė.

    Organizatoriai skelbia, kad mokinių dronų varžybų ciklas bus tęsiamas ir rudenį. Artimiausias susitikimas planuojamas rugsėjo 12 dieną Klaipėdoje.

    Kodėl dronų sportas sparčiai auga?

    Mokytojai pastebi, kad dronų lenktynės patrauklios tuo, jog reikalauja ir techninio mąstymo, ir sportinės disciplinos. Treniruotėse moksleiviai mokosi ne tik valdyti droną, bet ir analizuoti klaidas, suprasti įrangos nustatymus bei saugos principus.

    „Varžybose netrūko staigių manevrų ir emocijų, kur kiekviena sekundė gali lemti rezultatą. Tokie renginiai gerai parodo, kiek daug įgūdžių reikia dronų valdymui: nuo reakcijos iki ramybės sudėtingiausiose trasos vietose“, – sakė „Airtech“ metodinio centro Jonavoje mokytoja Simona Gaurienė.

    Pasak jos, per metus matomas akivaizdus moksleivių šuolis, nes nuoseklios treniruotės leidžia pagerinti tiek tikslumą, tiek skrydžio stabilumą. Tai tampa apčiuopiamu motyvacijos pavyzdžiu ir tiems, kurie į technologijas žvelgia atsargiai.

    „Airtech“ projektą įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra LINEŠA. Iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžius, o prie veiklų prisideda savivaldybės bei partneriai visoje Lietuvoje.

  • Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami rekonstrukcijos darbai – miesto valdžia skelbia, kad projektas bus tęsiamas ir užbaigtas, kartu užtikrinant aikštėje aptiktų vertingų istorinių sluoksnių išsaugojimą. Sprendimas priimtas po to, kai ankstesniuose etapuose paaiškėjo aplinkybės, kurių projektavimo pradžioje nebuvo galima tiksliai įvertinti.

    „Pasirinkome subalansuotą kelią – sutvarkyti aikštę taip, kad ji taptų pilnaverte miesto erdve žmonėms. Atgimimo aikštės ateitis Klaipėdai yra per daug svarbi, kad liktų neapibrėžta ar amžiams įstrigusi tarp skirtingų scenarijų“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, artimiausiais mėnesiais aikštėje numatytas kitas darbų etapas, orientuotas į vertingųjų sluoksnių apsaugą. Kultūros paveldo departamento sudaryta vertinimo taryba yra nustačiusi, kad dalį aptiktų struktūrų būtina saugoti in situ, tai yra paliekant radimo vietoje ir užtikrinant jų konservavimą pagal suderintus sprendinius.

    Dėl pakitusių projekto apimčių planuojama rekonstruoti tik antžeminę aikštės dalį, o anksčiau numatyti sprendimai, susieti su požemine dalimi, bus keičiami. Savivaldybė nurodo, kad vietos, kurios funkciniu požiūriu buvo numatytos požeminiams įvažiavimams, išvažiavimams, liftams ar laiptinėms, turėtų tapti vientisa aikštės danga ir viešąja erdve.

    Miestas taip pat skelbia, kad dėl pasikeitusių darbų apimčių rangos darbams bus organizuojamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. Tuo pat metu bus koreguojama projektinė dokumentacija, iš jos išimant požeminės dalies sprendinius, kad rekonstrukcija galėtų vykti nuosekliai ir be papildomų teisinių bei techninių kliūčių.

    Kartu pranešta, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pritarė atšaukti ekstremalią situaciją, kuri buvo paskelbta po to, kai teritorijoje buvo rasta sprogmenų. Savivaldybės teigimu, rasti sprogmenys jau išvežti ir neutralizuoti, todėl aikštėje atsiveria galimybė tęsti apsaugos darbus ir judėti į priekį su rekonstrukcija, mažinant rizikas gyventojams ir rangovams.

    Įgyvendinus atnaujintą planą, Klaipėdos centre turėtų atsirasti sutvarkyta, šiuolaikiška ir kasdieniam miesto gyvenimui pritaikyta viešoji erdvė. Miesto vadovybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti patogų aikštės naudojimą, reprezentacinę funkciją ir atsakingą požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą.

  • Klaipėda atplaukia į Vilniaus centrą: birželio 12 dieną Kudirkos aikštėje – pajūrio renginiai

    Klaipėda atplaukia į Vilniaus centrą: birželio 12 dieną Kudirkos aikštėje – pajūrio renginiai

    Birželio 12 dieną Vinco Kudirkos aikštė Vilniuje trumpam virs Klaipėdos pristatymo erdve – uostamiestis čia atvyksta su vienos dienos kultūros programa „Linkiu tau Klaipėdos“, įsiliejančia į „Kultūros nakties“ savaitgalio ritmą. Organizatoriai žada patirtis, kurios leis pajūrį ne tik pamatyti, bet ir pajusti per muziką, meną bei jūrinės kultūros ženklus.

    Dieninė programa suplanuota nuo 12.00 iki 19.00 valandos: aikštėje veiks patyriminė erdvė su interaktyviomis veiklomis, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir edukacijomis skirtingo amžiaus lankytojams. Renginio idėja siejama su Klaipėdos, kaip miesto, kuriame greta telpa darbas, poilsis ir kultūra, pristatymu.

    Ką bus galima patirti dieną?

    Renginį 12.30 valandos pradės Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, po kurio įsijungs visos dienos veiklos. Organizatoriai pabrėžia, kad programa skirta ir šeimoms, ir jaunimui, ir sostinės svečiams, ieškantiems gyvo kontakto su kultūra.

    Klaipėdos etnokultūros centras pristatys Klaipėdos krašto tradicijų ženklus, tarp jų ir delmoną, o taip pat supažindins su nematerialaus paveldo festivalio „Lauksnos“ idėja. Lietuvos jūrų muziejus kvies į pažintį su paroda apie poilsiavimą Lietuvos pajūryje 1806–1939 metais, papildydamas ją tarpukario pajūrio stiliaus akcentais.

    Klaipėdos turizmo informacijos centras žada parodyti atkuriamos Klaipėdos pilies vertikalės idėją, pristatydamas pilies bokšto maketą. Taip pat bus pasakojama apie Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą, o lankytojai galės pasigaminti šio statinio maketą.

    Jūrinę temą pratęs buriavimo bendruomenė ir GVK buriavimo mokykla, o banglenčių kultūrą pristatys „Surf Style“, kviesdami išbandyti sausumos treniruotes. Kita kryptimi – darbui ir poilsiui derinti – renginyje bus pristatomos vadinamosios darbostogos, akcentuojant, kad Klaipėda vasarą tampa aktyvių veiklų traukos vieta.

    Pokalbiai, koncertai ir vertikalus šokis

    13.00 valandą numatytas atviras pokalbis apie trauką Vakarams ir vidinę kryptį, kuriame dalyvaus Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, atlikėjas Vidas Bareikis bei kiti svečiai. Organizatoriai šią dalį pateikia kaip galimybę išgirsti, kuo šiandien gyvena uostamiestis ir kaip jį mato skirtingų sričių žmonės.

    Vėliau aikštėje skambės koncertai, tarp jų – atlikėjos Ingajos pasirodymas ir klaipėdiečio Karolio Rupkaus koncertas. Taip pat numatytas Klaipėdos pilies teatro gatvės spektaklis „Semiramidės šokis“, apibūdinamas kaip vizualus pasakojimas apie vienatvę, iliuzijas ir žmogaus bandymą pabėgti nuo tylos.

    Vakaro programos akcentai

    Vakarinė dalis prasidės 22.00 valandą Klaipėdos violončelių kvarteto koncertu „Nuo baroko iki roko“. Kvartetas susibūrė 2017 metais, o jo repertuare derinamos klasikinės, šiuolaikinės ir roko aranžuotės, todėl organizatoriai tikisi pritraukti ne tik akademinės muzikos gerbėjus.

    23.00 valandą suplanuotas Ingos Briazkalovaitės vertikalaus šokio pasirodymas „Valanda iki vidurnakčio“. Skelbiama, kad atlikėja patirtį kaupė užsienyje, o Lietuvoje nuosekliai plėtoja vertikalaus šokio kultūrą ir yra sulaukusi įvertinimų teatro lauke.

    Renginį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, o organizuoja VšĮ Klaipėdos šventės. Organizatoriai ragina atvykti ne tik į vakaro pasirodymus, bet ir į dienos veiklas, nes būtent jos, anot sumanytojų, leidžia pajūrį sostinėje patirti plačiausiai.