Tag: Klaipėda

  • Klaipėdos centrinis paštas ant ribos: europinė nominacija sukiršino KIC ir ministeriją

    Klaipėdos centrinio pašto statinių kompleksas pateiktas tarptautinei nykstančio paveldo programai „7 Most Endangered 2027“. Nominaciją parengė nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, tačiau valstybinių institucijų pozicijos dėl šio žingsnio išsiskyrė.

    Organizacijos teigimu, tikslas yra atkreipti Europos ekspertų dėmesį į objektą, kurio restauravimas stringa, o finansavimas nėra aiškiai užtikrintas. Kompleksas, pastatytas 1893 metais, yra nacionalinės reikšmės kultūros paminklas ir, viešai skelbiama, nenaudojamas nuo 2019 metų.

    „Suprantame, kad vyksta projektavimo ir pasirengimo procesai, tačiau jie savaime negarantuoja restauravimo darbų pradžios, todėl ieškome papildomų tarptautinių galimybių“, – sakė VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.

    Kas yra „7 Most Endangered“?

    „7 Most Endangered“ nuo 2013 metų įgyvendina Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. Programa atrenka labiausiai pažeidžiamus paveldo objektus Europoje, kuriems gali būti reikalinga skubi ekspertinė ir organizacinė pagalba.

    Svarbu tai, kad programa paprastai neskiria tiesioginio finansavimo visiems restauravimo darbams. Jos vertė dažniau siejama su tarptautiniu matomumu, ekspertinėmis misijomis, rizikų vertinimu, rekomendacijomis dėl pritaikymo ir galimų finansavimo kelių paieška kartu su savininkais bei institucijomis.

    Per daugiau nei dešimtmetį į sąrašus įtraukti objektai iš daugelio valstybių, o programos komandos neretai veikia kaip tarpininkai, padedantys suderinti interesus ir pagreitinti sprendimus. Tokia tarptautinė „etiketė“ taip pat gali sustiprinti spaudimą imtis realių darbų, kai projektai ilgai stringa.

    Palaikymas buvo, bet ne vieningas

    Rengdama paraišką VšĮ „Raudonos plytos“ kreipėsi į aštuonias institucijas ir organizacijas. Palaikymo raštus, kaip skelbta viešai, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos koncertų salė ir Europos humanitarinis universitetas.

    Kultūros ministerija iš pradžių buvo išdavusi palaikymo raštą, tačiau vėliau jį atšaukė po vidinių pasitarimų. Tuo metu kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras nominacijai nepritarė, argumentuodamas, kad objekto išsaugojimui esą jau numatytos ir vykdomos konkrečios priemonės.

    „Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltųjų. Jei sutariame, kad restauravimo finansavimas neužtikrintas, kodėl nepasinaudojus galimybe gauti papildomą tarptautinę ekspertinę pagalbą?“ – sakė E. Valinčienė.

    Ką reiškia atranka iki 2027 metų?

    „7 Most Endangered 2027“ atrankos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje. Jei objektas būtų atrinktas, tai paprastai reikštų didesnį tarptautinį dėmesį ir ekspertų įsitraukimą, kurie vertintų būklę, grėsmes ir realius scenarijus, kaip pastatą prikelti funkcijai neprarandant paveldo vertės.

    Klaipėdos centrinio pašto atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje: istoriniai visuomeniniai pastatai dažnai lieka be aiškaus naudojimo modelio, o tvarkybos procesus lėtina ir kainų augimas, ir sudėtingi paveldosaugos reikalavimai. Tokiose situacijose tarptautinės programos neretai tampa papildomu įrankiu telkti partnerius ir greitinti sprendimus vietoje.

  • Spalio 21 dieną Klaipėdoje iki 20 val. stabdys šilumnešį: štai kuriuose adresuose

    Spalio 21 dieną Klaipėdoje iki 20 val. stabdys šilumnešį: štai kuriuose adresuose

    Spalio 21 dieną Klaipėdoje planuojamas laikinas šilumnešio tiekimo nutraukimas dėl šilumnešio tinklų remonto darbų. Darbai vyks nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalis gyventojų šiuo laikotarpiu gali laikinai nejausti įprasto šildymo ar karšto vandens komforto.

    Šilumnešio tiekimas bus stabdomas Draugystės gatvėje 11, 13, 15, 17, 19 ir 21 numeriais pažymėtiems pastatams. Taip pat laikini nepatogumai numatomi Taikos prospekto 72A, 72B, 72V, 74, 74B, 76, 78A ir 78B adresuose.

    Tokie remonto darbai paprastai atliekami siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą šaltuoju sezonu, sumažinti avarijų riziką ir išvengti didesnių gedimų, kurie gali sukelti ilgesnius atjungimus. Šildymo sezono metu net ir planiniai darbai dažniausiai derinami taip, kad būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką.

    Gyventojams rekomenduojama įsivertinti, kad nurodytu laikotarpiu galimi temperatūros svyravimai patalpose, o karšto vandens tiekimas gali laikinai sutrikti, priklausomai nuo konkretaus namo šilumos punkto sprendimų. Pasibaigus darbams šilumnešio tiekimas paprastai atnaujinamas palaipsniui, todėl kai kuriose vietose šiluma gali grįžti ne iškart.

    Už laikinus nepatogumus atsiprašoma ir dėkojama gyventojams už supratingumą. Jei po 20.00 valandos šilumnešio tiekimas neatsinaujintų, gyventojams verta kreiptis į namo administratorių arba šilumos tiekėją, kad būtų patikslinta situacija konkrečiame objekte.

  • Klaipėda ruošiasi liūčių bangai: „Klaipėdos vanduo“ Baltijos prospekte kasa už 1,28 mln. eurų

    Klaipėdoje, ties Taikos ir Baltijos prospektų žiedine sankryža, įsibėgėja vieni svarbiausių šiuo metu miesto lietaus nuotekų infrastruktūros darbų. Projektu siekiama sumažinti užliejimų riziką per intensyvias liūtis, kai apkrovos tenka didžiausiems kolektoriams ir kritinės vietos ima tvinti.

    Įgyvendinant projektą, „Klaipėdos vanduo“ įrengs 258 metrų ilgio ir 1 metro skersmens naują magistralinį vamzdyną bei rekonstruos dar 33 metrus esamų tinklų. Bendra projekto vertė siekia 1,28 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Vienas sudėtingiausių etapų jau atliktas mikrotuneliavimo būdu: po važiuojamąja kelio dalimi nutiesta apie 70 metrų naujų lietaus nuotekų tinklų. Šis sprendimas leido išvengti gatvės dangos ardymo, todėl eismas vienoje intensyviausių miesto vietų nebuvo reikšmingai sutrikdytas.

    „Užliejamos gatvės per liūtis buvo įsisenėjusi problema, kurią reikėjo spręsti ne pavieniais darbais, o kompleksiškai“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

    Anksčiau pietinėje miesto dalyje atliktas hidraulinis modeliavimas parodė, kad intensyvių kritulių metu Taikos prospekto kolektoriui tenka per didelė apkrova. Todėl pasirinktas sprendimas dalį lietaus vandens srauto nukreipti į kitą tinklo dalį, taip didinant sistemos pralaidumą ir mažinant perkrovos tikimybę.

    „Šiuo projektu dalį lietaus vandens nukreipsime kita kryptimi ir taip sumažinsime Taikos prospekto kolektoriaus apkrovą“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Mieste akcentuojama, kad investicijos į lietaus nuotekų tinklus tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių liūčių epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta dideli kritulių kiekiai. Tokiais atvejais problema tampa ne tik vandens surinkimas, bet ir greitas jo nuvedimas, ypač ten, kur susikerta magistralinės gatvės ir dideli srautai.

    Savivaldybė ir bendrovė nurodo, kad teigiamą poveikį labiausiai turėtų pajusti pietinės miesto dalies gyventojai, įskaitant Reikjaviko ir Debreceno gatvių apylinkes. Taip pat pranešama, kad lygiagrečiai rengiamas kitas etapas, kuriame numatomi sprendiniai ruožui nuo Baltijos žiedo iki Kauno gatvės.

    Pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, jog kryptingos rekonstrukcijos gali duoti apčiuopiamą rezultatą net ir per audras. Miestas primena atvejį, kai po anksčiau atliktų darbų viena iš probleminių vietų ties H. Manto viaduku per itin gausius kritulius išliko pravažiuojama, o eismas vyko be didesnių trikdžių.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    Valstybinė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Klaipėdoje, vykdydama dujotiekių remonto ir atnaujinimo darbus, pirmą kartą Lietuvoje pritaikė kontroliuojamo mobiliojo dujų deginimo sprendimą. Įmonė teigia, kad taip sumažinamas klimato poveikis, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu į atmosferą.

    Remonto metu dalį dujų įprastai siekiama maksimaliai panaudoti tinkle, o likutį perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Vis dėlto nedidelė dalis dujų izoliuotame ruože kartais lieka techniškai neišgaunama, todėl anksčiau būdavo taikomas metano išleidimas.

    Kaip veikia kontroliuojamas deginimas

    Pasirinktas būdas leidžia likutinį metaną sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant specialią mobilią įrangą, prijungiamą prie atskirto dujotiekio ruožo. Sistema automatiškai uždega dujas ir palaiko stabilią liepsną, o specialistai nuolat stebi slėgio, srauto ir saugos parametrus.

    „Amber Grid“ nurodo, kad įranga atgabenta iš Vokietijos gamintojo PREMA-SERVICE. Bendrovės vertinimu, kontroliuojamas deginimas leidžia klimato poveikį sumažinti maždaug 10 kartų, nes metano patekimas į atmosferą trumpuoju laikotarpiu šildo gerokai labiau nei deginimo metu susidaręs anglies dioksidas.

    Kodėl tai svarbu reguliavimui

    Šis žingsnis siejamas ir su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais dėl metano emisijų energetikos sektoriuje. Metanas laikomas viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jo nuotėkių mažinimas tampa prioritetu tiek infrastruktūros operatoriams, tiek priežiūros institucijoms.

    „Dujotiekių priežiūros metu pirmiausia siekiame maksimaliai panaudoti dujas sistemoje, o likusius kiekius perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Tačiau nedidelio kiekio techniškai neįmanoma susigrąžinti, todėl anksčiau tekdavo jį išleisti į atmosferą. Nuo šiol šias likutines dujas galime sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis. Nors deginant susidaro anglies dioksidas, šis sprendimas klimato poveikį sumažina maždaug 10 kartų, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu“, – sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

    Kur sprendimas bus taikomas toliau

    Bendrovė planuoja kontroliuojamą deginimą naudoti ir ateityje atliekant priežiūros bei remonto darbus, kai tai bus techniškai įmanoma. „Amber Grid“ valdo 2 288 kilometrų ilgio aukšto slėgio gamtinių dujų perdavimo tinklą Lietuvoje.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai leidžia mažinti emisijas ten, kur visiškai jų išvengti remonto metu neįmanoma. Praktikoje tai reiškia mažesnį metano nuotėkį, aiškesnę emisijų kontrolę ir geresnį atitikimą naujiems sektoriaus standartams.

  • „Klaipėdos vanduo“ atveria nemokamą kelią riebalams: kas gali atvežti ir kodėl svarbu

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos bendrovė „Klaipėdos vanduo“ iš įmonių nemokamai priims skystąsias atliekas, susijusias su riebalais ir aliejumi. Tikslas – sumažinti atvejus, kai tokios atliekos patenka į buitinių nuotekų tinklus ir sukelia užsikimšimus, kvapus bei papildomas sąnaudas.

    Nuotekų tinkluose riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro lipnų sluoksnį, prie kurio lengvai prikimba kitos atliekos. Ilgainiui mažėja pralaidumas, didėja avarijų rizika, o problemų šalinimas tampa brangesnis ir sudėtingesnis nei prevencija.

    Skaičiuojama, kad į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą per mėnesį patenka apie 30 tonų riebalų, kuriuos tenka surinkti riebalų gaudyklėse. Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar pasiekia tinklus, nors tokios atliekos turėtų būti surenkamos ir perduodamos tvarkytojams atskirai.

    „Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar patenka į nuotekų tinklus, nors jie ten neturėtų atsidurti. Tinkamai surinktos ir perduotos tvarkyti skystosios atliekos gali būti panaudojamos kaip žaliava energijai gaminti“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Nemokamai bus priimamos skystosios atliekos, kurių sausųjų medžiagų koncentracija siekia 5 proc. ar daugiau. Tai apima riebalus iš riebalų gaudyklių, panaudotą maistinį aliejų ir nuotekų dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, o koncentracija bus nustatoma laboratorijoje, paėmus mėginį.

    Paslauga skirta klientams, kurie yra sudarę sutartis su „Klaipėdos vanduo“, todėl įmonėms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti priėmimo sąlygas ir logistiką. Bendrovė taip pat primena, kad riebalų šalinimas į buitinių nuotekų tinklus yra draudžiamas, o maitinimo ir maisto gamybos sektoriui aktualu pasirūpinti riebalų gaudyklėmis ir tinkamu surinkimu.

    Gyventojams primenama, kad panaudotą maistinį aliejų saugiausia kaupti sandariuose plastikiniuose buteliukuose ir pristatyti į specialius surinkimo konteinerius arba didžiųjų atliekų aikšteles. Jei aliejaus lieka labai nedaug, keptuvę galima nuvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių buitinių atliekų konteinerį, tačiau aliejaus pilti į kanalizaciją nereikėtų.

  • Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programą. Projektą numatoma įgyvendinti KN Energies infrastruktūroje, o patvirtinta programa atveria kelią išsamesniems vertinimams ir konkretiems projektavimo sprendimams.

    Pagal patvirtintą programą rangovas „Sweco Lietuva“ vertins, kokį poveikį statybos ir vėlesnė terminalo eksploatacija galėtų turėti aplinkai bei visuomenės sveikatai. Į vertinimą bus integruotos ir gyventojų bei institucijų pastabos, surinktos viešinimo metu.

    Kaip veiktų CO2 grandinė

    Terminalas yra CCS Baltic Consortium iniciatyvos dalis, kurios tikslas – sukurti pilną anglies dioksido surinkimo, paruošimo, logistikos ir ilgalaikio saugojimo grandinę Baltijos regione. Tokia grandinė paprastai prasideda pramonės įmonėse, kur CO2 atskiriamas nuo dūmų dujų, o vėliau paruošiamas transportavimui.

    Numatoma, kad surinktas CO2 būtų suskystinamas ir per Klaipėdą perkraunamas tolesniam gabenimui į nuolatinio saugojimo vietas. Projekte minimas sprendinys – CO2 transportas į geologines saugyklas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo saugojimas vystomas jau ne vienerius metus.

    Finansavimas ir terminai

    Lietuvos Vyriausybė 2026 metais gegužę šiam objektui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą. Tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį koordinuojant procesus ir suderinant sprendimus tarp institucijų.

    Projektas iš dalies bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal Connecting Europe Facility (CEF) Energy priemonę. Terminalo veiklos pradžia šiuo metu numatoma 2032 metais, tačiau reali eiga priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo išvadų, leidimų, techninių sprendimų ir pramonės klientų poreikio.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sudarysianti sąlygas spartesnei pramonės dekarbonizacijai Lietuvoje ir visame regione“, – sakė KN Energies naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

    Pasak jos, terminalas turėtų stiprinti regiono konkurencingumą, nes padėtų pramonės įmonėms modernizuotis ir mažinti išmetimus. Taip pat akcentuojama, kad projektas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

  • Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Klaipėdos „Vilties bėgime 2026“ Vilniaus rajono sporto centro bėgikai iškovojo 2 medalius

    Gegužės 30 dieną Klaipėdoje surengtas tradicinis „Vilties bėgimas 2026“, sutraukęs skirtingo pasirengimo bėgikus į kelias distancijas – nuo 5 kilometrų iki maratono. Renginyje varžytasi maratono, pusmaratonio, 10 kilometrų ir 5 kilometrų trasose.

    Daugiausia dėmesio šiemet sulaukė maratono rungtis, kurioje solidų rezultatą parodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai. Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas finišavo atitinkamai antri ir treti, o jų tarpusavio dvikova dėl aukštesnės pozicijos sprendėsi paskutinėmis sekundėmis.

    Pasak organizatorių pateiktos informacijos, iki maždaug distancijos vidurio abu bėgikai laikėsi lyderių grupėje. Vėliau nuo jos atitrūko sportininkas iš Latvijos, kuris išlaikė pranašumą ir laimėjo maratoną, o kova dėl likusių prizinių vietų persikėlė į persekiojančiųjų grupę.

    Likusią trasos dalį Modestas Dirsė ir Andrejus Jegorovas bėgo itin artimu tempu, kartu įveikdami paskutinius maždaug 15 kilometrų. Nors abu bandė didinti greitį ir ieškoti progos atitrūkti, persvara taip ir nebuvo susikurta iki pat finišo tiesiosios.

    Finiše prireikė fotofinišo tikslumo: Modestas Dirsė 42 kilometrus 195 metrus įveikė per 2 valandas 37 minutes 44,9 sekundės ir iškovojo antrąją vietą. Andrejus Jegorovas distanciją baigė per 2 valandas 37 minutes 45,5 sekundės – jam atiteko trečioji vieta, o sportininkus skyrė 0,6 sekundės.

    „Sveikiname mūsų bėgikus ir linkime jiems sėkmės ateities startuose“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

    Tokio lygio finišo skirtumas dažnai tampa ne tik sportine intriga žiūrovams, bet ir signalu atletams apie panašų pasirengimą bei taktinės kovos reikšmę ilgoje distancijoje. Maratone sekundės dažnai nulemia ne vien fizinis pasirengimas, bet ir pasirinktų tempo atkarpų tikslumas, gėrimo punktų strategija bei jėgų paskirstymas paskutinėje trasos dalyje.

  • Alytaus moterų „RKL“ laimėjo turnyrą Klaipėdoje: ką šis triumfas reiškia prieš FIMBA 2026 Atėnuose

    Alytaus moterų krepšinio komanda „RKL“ sėkmingai tęsia pasirengimą 2026 metais Atėnuose vyksiančiam FIMBA Europos meistrų krepšinio čempionatui. Veteranų sporto bendruomenėje tai vienas svarbiausių žemyno renginių, suburiantis skirtingų amžiaus grupių komandas ir suteikiantis progą įvertinti realų pasirengimą.

    Svarbiu etapu tapo gegužės 29–31 dienomis Klaipėdoje vykęs tarptautinis turnyras „Viesulas Cup 2026“. Alytiškės jame iškovojo pirmąją vietą, o turnyras tapo ne tik rezultato, bet ir sudėties bei žaidimo kokybės patikrinimu prieš artėjančius startus.

    Varžybose komanda išsiskyrė disciplinuotu žaidimu ir tarpusavio susižaidimu abiejose aikštės pusėse. Tokie turnyrai dažnai atskleidžia, kaip komanda reaguoja į skirtingą rungtynių tempą, gynybos sistemas ir trumpą atsistatymo laiką tarp susitikimų.

    „Ši pergalė sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir leidžia aiškiau pamatyti, kur dar turime pasitempti iki pagrindinio tikslo“, – sakė komandos vadovė Kristina Grižienė.

    Praktikoje tokie laimėjimai yra reikšmingi ne vien dėl medalių. Jie padeda suformuoti rungtynių rutiną, pasitikrinti rotaciją, įvertinti lyderių vaidmenis ir susitarti dėl žaidimo taisyklių kritinėse situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Alytaus „RKL“ komandos tikslas dabar – išlaikyti įgytą tempą ir kryptingai dirbti iki FIMBA Europos meistrų čempionato, kuris 2026 metais vyks Atėnuose. Kiekvienas tarptautinis turnyras iki tol tampa galimybe sustiprinti komandinį ryšį ir atvykti į čempionatą su kuo mažiau nežinomųjų.

  • Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Klaipėdoje planuojama iš naujo asfaltuoti dalį Liepų gatvės, nes po 2025 metais atlikto remonto nustatyta, kad danga neatitinka kokybės reikalavimų. Sprendimas priimtas įvertinus gatvės būklę ir fiksuotus defektus, dėl kurių rangovui teks darbus perdaryti.

    Kaip skelbia savivaldybė, ištisinės asfalto dangos remonto darbai vyks atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Skulptūrų parko, darbai bus atliekami vienoje gatvės pusėje, arčiau Skulptūrų parko. Pagrindinis tikslas – pašalinti nelygumus ir kitus dangos trūkumus, kad gatvė atitiktų keliamus standartus.

    „Situacija aiški – Liepų gatvėje paklotas naujas asfaltas neatitiko kokybės reikalavimų. Matėme nelygumus, bangas ir tai reiškia, kad darbai atlikti blogai bei turi būti perdaryti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Parengiamuosius darbus numatyta pradėti birželio pradžioje. Nuo birželio 8 dienos frezavimo ir asfaltavimo darbai bus vykdomi atkarpoje tarp Liepų gatvės pastatų 48A ir 38 (važiuojant miesto centro link), taip pat ruože nuo Trilapio gatvės iki Liepų gatvės 49 namo abiem eismo pusėmis.

    Šiuose ruožuose taip pat bus keičiami susidėvėję šulinių dangčiai ir suvienodinamas jų aukštis su nauja asfalto danga. Toks darbas įprastai atliekamas tam, kad po remonto neliktų pavojingų aukščių skirtumų ir sumažėtų smūgiai automobiliams bei triukšmas.

    Darbus vykdys UAB „Kelių priežiūra“. Savivaldybė pabrėžia, kad už nekokybiškai atliktų darbų taisymą papildomai nemokės, o apmokami bus tik papildomi darbai pagal sutartyje numatytus įkainius už kvadratinį metrą.

    Darbų metu eismas bus ribojamas: nuo 8.30 iki 16.00 valandos numatomi ribojimai vienoje eismo juostoje. Vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su laiko atsarga, nes intensyviose miesto gatvėse net ir daliniai ribojimai gali lemti spūstis piko metu.

    Preliminari darbų pabaiga numatyta 2026 metų birželio 30 dieną. Savivaldybė nurodo, kad darbų grafikas gali kisti priklausomai nuo organizacinių sprendimų ir oro sąlygų.