CP v2

Tag: Klaipėda

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Klaipėda savaitgalį atidaro vasarą: nuo „Meridiano“ burių iki koncertų ir laivų parado

    Klaipėda savaitgalį atidaro vasarą: nuo „Meridiano“ burių iki koncertų ir laivų parado

    Klaipėda šį savaitgalį tradiciškai skelbia vasaros sezono pradžią ir kviečia miestiečius bei svečius į renginių ciklą Keliame bures į vasarą 2026. Gegužės 15 dieną ir gegužės 16 dieną senamiestyje ir prie vandens numatytos mugės, koncertai, ceremonijos ir vakariniai pasirodymai.

    Organizatoriai žada, kad šventė apjungs jūrinį miesto identitetą ir šiuolaikinę sceną: nuo simbolinių burių pakėlimo iki gatvės muzikos. Dalis renginių vyks Teatro aikštėje, o atskiros programos dalys persikels ir į Smiltynę bei Kuršių marias.

    Penktadienio akcentai

    Gegužės 15 dieną nuo vidudienio Turgaus, Teatro ir Žvejų gatvėse planuojama mugė, o Teatro aikštėje numatytas grupės „Quorum“ koncertas. Tą pačią dieną Smiltynėje, prie paminklo Albatrosas, vyks Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimų ceremonija.

    Vakarą vainikuos burlaivio „Meridianas“ naujų burių pakėlimas, tradiciškai laikomas simboliniu vasaros startu mieste. Šią dalį lydės grupės „Baltasis Kiras“ koncertas, o naktinėje programoje suplanuoti Jurgio Brūzgos su grupe, Anyanya, Medos Borisaitės dueto ir grupės „Abudu“ pasirodymai.

    Šeštadienis: muzika ir šventė prie vandens

    Gegužės 16 dieną Klaipėdoje vyks Gatvės muzikos diena, kurios pasirodymai bus išsidėstę daugiau nei dešimtyje senamiesčio erdvių. Organizatoriai akcentuoja, kad tai formatas, leidžiantis miestui „skambėti“ ne tik didžiosiose scenose, bet ir kiemuose, skveruose bei mažesnėse aikštėse.

    Žvejų gatvėje numatytos profesinių mokyklų varžytuvės Žuvies iešmų kovos, kurias moderuos Vytaras Radzevičius, taip pat planuojama nemokama žuvies degustacija. Teatro aikštėje žadami apdovanojimai kolektyvui Vėlunga, o vakariniame koncerte pasirodys Sandra Carrillo ir grupė „SKAMP“.

    Dieną užbaigs naktinis iliuminuotų laivų paradas Kuršių mariose, kuris kasmet pritraukia daugiausia žiūrovų dėl išskirtinio vaizdo prie vandens. Teatro aikštėje taip pat numatyta „Eurovizijos“ finalo tiesioginė transliacija, organizuojama kartu su partneriu „Balticum“.

    Kas rengia ir ką verta žinoti

    Renginius organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, kultūros centras Žvejų rūmai, Kretingos šaulių asociacija ir VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Dėl didesnių žmonių srautų senamiestyje organizatoriai rekomenduoja planuoti atvykimą iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis viešąjį transportą.

    Šventė kasmet tampa vienu ryškiausių pajūrio sezono startų, pritraukiančių ne tik klaipėdiečius, bet ir svečius iš kitų miestų. Detali programa paprastai skelbiama miesto turizmo kanaluose ir organizatorių informacijoje.

  • Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėdoje vyksta kelių socialinės paskirties projektų statybos ir rekonstrukcijos, apimančios senjorų globą, pagalbą šeimoms, paslaugas žmonėms su negalia ir socialinį būstą. Miesto vadovai apžiūrėjo objektus, kuriuose numatyta ne tik infrastruktūra, bet ir platesnė paslaugų plėtra, orientuota į savarankiškumą bei bendruomeniškumą.

    Pasak savivaldybės, 2026 metais Klaipėda planuoja akcentuoti socialinės atsakomybės kryptį, o šiuo metu įgyvendinami projektai laikomi konkrečiais žingsniais stiprinant paslaugų prieinamumą. Tikslas – kad pagalba būtų arčiau žmogaus kasdienių poreikių, o sprendimai mažintų atskirtį ir ilgalaikę institucinių paslaugų naštą.

    „2026-uosius Klaipėdoje paskelbėme Socialinės atsakomybės metais, nes tikroji stiprybė atsiskleidžia tada, kai miestas geba pasirūpinti žmogumi visais gyvenimo etapais“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Melnragė: nauji globos namai

    Melnragėje, Aušros gatvėje, kuriami nauji senjorų globos namai, kuriuose numatyta 81 vieta. Atskirai suplanuotos 12 vietų žmonėms, susiduriantiems su demencija, pritaikant erdves saugiai ir ramesnei kasdienybei.

    Projektas apima ne tik pastato rekonstrukciją ir statybą, bet ir aplinkos sutvarkymą: numatyti pasivaikščiojimo takai, poilsio zonos, žalumos sprendimai. Savivaldybės teigimu, darbų pažanga siekia apie 40 proc., o rangos užbaigimas numatomas šių metų gruodį.

    Rangos darbus atlieka UAB „Versina“, darbų vertė – 9,58 mln. eurų. Objektui numatytas ir geoterminis šildymas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas viešuosiuose projektuose dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir stabilesnių kainų rizikos.

    Negalia ir šeimos: nuo grupinio gyvenimo iki atokvėpio

    Vilkijos gatvėje statomi grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Numatytas 10 vietų modelis atitinka Lietuvoje vykdomą perėjimą nuo didelių globos institucijų prie mažesnių, bendruomenėje veikiančių sprendimų, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas kasdieniams įgūdžiams ir savarankiškumui.

    Čia jau įrengti pamatai ir kyla konstrukcijos, darbų pabaiga numatoma kitais metais. Rangovas – UAB „Simonta“, sutarties vertė – beveik 1,3 mln. eurų.

    Debreceno gatvėje tame pačiame pastate įgyvendinami du projektai: trečiajame aukšte įrengiami Laikino atokvėpio namai, o greta baigiamas Šeimos ir vaiko gerovės centro remontas. Laikino atokvėpio paslaugos ypač svarbios šeimoms, kurios kasdien slaugo ar prižiūri artimuosius ir periodiškai turi gauti profesionalią pagalbą trumpam laikotarpiui.

    Laikino atokvėpio erdvėse numatytos 8 vietos vienviečiuose kambariuose su būtina buitine infrastruktūra ir specialistų pagalbai skirtomis patalpomis. Darbų vertė – beveik 757 tūkst. eurų, rangovas – UAB „Simonta“, užbaigimas planuojamas rudenį.

    Šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose jau atlikta didžioji dalis vidaus pertvarų ir inžinerinių sprendimų, o toliau numatyta užbaigti apdailą ir įrengti keltuvą. Remonto darbus vykdo UAB „Virdaleka“, rangos vertė – beveik 789 tūkst. eurų, pabaiga planuojama iki vasaros pabaigos.

    Socialinės paramos centras ir socialinis būstas

    Klaipėdos miesto socialinės paramos centras persikels į naujas patalpas Smiltelės gatvėje, kur numatytos erdvesnės darbo vietos ir bendros zonos susitikimams. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti gyventojų aptarnavimą ir darbuotojų darbo sąlygas, nes socialinių paslaugų paklausa didėja senstant visuomenei ir plečiantis paslaugų spektrui.

    Šiuo metu atliekami baigiamieji vidaus darbai, o užbaigimas planuojamas per artimiausius du mėnesius. Rangovas – UAB „Rangova“, darbų vertė – beveik 1,5 mln. eurų.

    Tauralaukyje, Akmenų gatvėje, statomas naujas daugiabutis socialinis būstas, skirtas 60 šeimų ir asmenų. Numatyta 35 butus pritaikyti žmonėms su negalia, 15 butų skirti gausioms šeimoms, dar 10 – vieno kambario butai asmenims, laukiantiems socialinio būsto eilėje.

    Statybose šiuo metu kyla ketvirtasis aukštas, įrengiamos inžinerinės sistemos, formuojamos pertvaros ir vykdomi požeminio parkavimo darbai. Rangovas – UAB „Versina“, sutarties vertė – 7,93 mln. eurų, pabaiga planuojama kitų metų pradžioje.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai vertinami ne vien kaip statybos darbai: tikimasi, jog naujos erdvės leis greičiau teikti paslaugas, mažins laukimo laiką ir suteiks daugiau pasirinkimo šeimoms, senjorams bei žmonėms su negalia. Miesto tikslas – kad socialinė parama būtų ne epizodinis sprendimas, o nuosekli sistema, padedanti išlaikyti orų ir savarankišką gyvenimą.

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

  • Po spūsčių prie Smiltynės perkėlos: Neringos meras su „Smiltynės perkėla“ tariasi dėl vasaros

    Po spūsčių prie Smiltynės perkėlos: Neringos meras su „Smiltynės perkėla“ tariasi dėl vasaros

    Po pirmąjį gegužės savaitgalį prie Smiltynės naujosios perkėlos susidariusių transporto spūsčių Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis sukvietė susitikimą su bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovybe. Aptarta, kaip bus valdami srautai ir kokių priemonių prireiks piko metu.

    Susitikime dalyvavo „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas ir Pardavimų bei klientų aptarnavimo direktorė Zarina Lukošiūnė. Pagrindinis dėmesys skirtas vasaros sezono pasirengimui, kai kelionių į Neringą skaičius įprastai smarkiai išauga.

    Kas prisidėjo prie spūsčių?

    Pasak susitikimo dalyvių, eiles pirmąjį gegužės savaitgalį didino Klaipėdos pusėje vykstantys krantinės remonto darbai. Dėl jų laikinai naudojama tik viena švartavimosi krantinė, todėl keltų aptarnavimo galimybės yra ribotesnės.

    Numatoma, kad darbai bus baigti gegužės pabaigoje, o tai turėtų sumažinti riziką, jog panašios spūstys kartosis artimiausiais savaitgaliais. Vis dėlto pabrėžiama, kad vasaros metu didžiausią įtaką turės bendras transporto srautų intensyvumas ir operatyvus jų reguliavimas.

    Nuo birželio – vasaros režimas

    Nuo birželio 1 dienos „Smiltynės perkėla“ planuoja dirbti intensyvesniu vasaros režimu, kad būtų užtikrintas sklandesnis keleivių ir transporto priemonių perkėlimas. Tokiu laikotarpiu aktualiausi tampa ne tik reisų dažnis, bet ir aiški informacija vairuotojams bei keliautojams.

    Taip pat pripažįstama, kad pasirengimui įtakos turi žmogiškųjų išteklių klausimai, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti patikimą darbą piko metu. Savivaldybė ir bendrovė sutarė tęsti koordinavimą, kad vasaros sezono startas būtų kuo sklandesnis.

    Artėja didelis renginys Neringoje

    Susitikimo pabaigoje bendrovės atstovams palinkėta sėkmingo vasaros sezono starto, ypač artėjant vienam didžiausių sezono renginių. Gegužės 30 dieną Neringoje vyks festivalis „Sveika, Neringa!“, kuris tradiciškai didina atvykstančiųjų srautus.

    Institucijos tikisi, kad iki renginio pavyks sumažinti infrastruktūrinius apribojimus ir sustiprinti pasirengimą, kad kelionės į Neringą nekeltų papildomų nepatogumų. Akcentuojama, jog didžiausią efektą duoda kelių priemonių derinys: infrastruktūra, personalas ir realiuoju laiku priimami sprendimai dėl srautų.

  • Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje tęsiami pripučiamo futbolo maniežo su slėginiu oro kupolu statybos darbai Sportininkų gatvėje. Statybvietė jau aptverta, o paruošiamieji žemės darbai, kaip skelbiama, yra užbaigti.

    Šiuo metu rangovai tęsia futbolo aikštės pagrindų įrengimą ir drenažo tinklų darbus, kurie yra būtini dirbtinei dangai ir aikštės eksploatacijai bet kokiu sezonu. Skelbiama, kad dalis suplanuotų pagrindų įrengimo darbų jau atlikta, o artimiausiu metu numatoma pradėti atraminės sienelės įrengimą.

    „Projektas juda į priekį, statybos vyksta sparčiai, o kiekvienas etapas priartina prie tikslo – erdvės, kurioje Klaipėdos vaikai, jaunimas ir futbolo bendruomenė galės sportuoti visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tai investicija į miesto sporto infrastruktūrą ir jaunimo užimtumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Įgyvendinus projektą, mieste turėtų atsirasti moderni dirbtinės dangos futbolo aikštė, dengiama slėginiu pripučiamu kupolu. Tokie sprendimai Lietuvoje dažniausiai pasirenkami dėl galimybės treniruotis šaltuoju sezonu, sumažinti rungtynių atšaukimų riziką ir stabiliau planuoti sporto mokyklų bei klubų užimtumą.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė siekia apie 3 000 000 eurų, o darbus atlieka UAB „Agorta“. Be aikštės ir kupolo, manieže numatyta įrengti persirengimo ir buitines patalpas, apšvietimą bei kitą sportinei veiklai reikalingą infrastruktūrą.

  • Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Naujasis pietinis centras

    Klaipėda tęsia pietinės miesto dalies plėtros planus: Stariškių rajone numatomas naujas miesto centras, kurio kryptys įtvirtintos 2021 metais patvirtintame bendrajame plane. Savivaldybė skelbia, kad dabar žengiama į kitą etapą – visuomenei pristatomi urbanistinės idėjos konkurso darbai.

    Stariškių teritorija apima beveik 100 hektarų, todėl čia planuojami sprendiniai gali daryti reikšmingą įtaką tiek gyvenimo kokybei, tiek miesto ekonomikai ir susisiekimui. Pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogią ir žalią aplinką, kuri natūraliai susietų miestą su Kuršių mariomis.

    „Stariškių teritorija – tai beveik 100 hektarų erdvė, kurioje turime realią galimybę sukurti šiuolaikišką, žmonių poreikius atitinkančią miesto erdvę. Siekiame, kad ši teritorija atsivertų vandeniui, kurtų ryšį su Kuršių mariomis ir būtų patogi judėti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, ši miesto dalis ateityje galėtų tapti traukos centru su poilsio ir rekreacinėmis erdvėmis, pramogomis, paslaugų vietomis bei nauja gyvenamąja aplinka. Akcentuojama, kad planuojama plėtra turi būti integruota į kraštovaizdį ir kuriama taip, kad teritorija veiktų kaip gyvas miesto audinys, o ne atskiras kvartalas.

    Marina ir viešosios erdvės

    Vienas ryškiausių numatomų akcentų – mažųjų laivų marina, kuri teritorijai suteiktų marinistinį identitetą. Aplink marinos zoną planuojama formuoti viešąsias erdves, kurios galėtų tapti tiek kasdienio laisvalaikio vieta, tiek renginių ir miesto turizmo traukos tašku.

    Toks sprendinys atitinka ir platesnę Europos miestų praktiką, kai pakrančių teritorijos atveriamos žmonėms: prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių ryšiams, žaliosioms erdvėms, mišrioms funkcijoms bei patogiam pasiekiamumui. Tai ypač aktualu Klaipėdai, kur miesto identitetas glaudžiai susijęs su vandeniu ir uosto kultūra.

    Konkurso darbai ir gyventojų įsitraukimas

    Ieškant tinkamiausio sprendinio, anksčiau buvo parengta galimybių studija, įvertinta esama situacija ir pasiūlyti keli teritorijos vystymo scenarijai. Po diskusijų su bendruomene savivaldybė nurodo išgryninusi kryptį, geriausiai atliepiančią Stariškių ateities viziją.

    Urbanistinės idėjos konkursui pateikti trys projektai, o prieš paskelbiant nugalėtoją gyventojai kviečiami su jais susipažinti ir teikti pastabas. Fizinė ekspozicija įrengta Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje, o skaitmeninė paroda taip pat pateikiama savivaldybės kanaluose.

    Viešas projektų pristatymas numatytas gegužės 25 dieną nuotoliniu būdu, o komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti sprendiniai, planuojamas gegužės 26 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų komentarai iki vertinimo pabaigos gali padėti tiksliau įvardyti viešojo intereso prioritetus, ypač kalbant apie judumą, želdynus ir prieigas prie vandens.

    Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus geriausią idėją, su projekto autoriais būtų tęsiamos derybos dėl tolesnių planavimo ir projektavimo darbų. Galutinis tikslas – suformuoti aiškų pagrindą sprendiniams, kurie nulems, kaip Stariškių rajonas atrodys ir veiks ateinančiais dešimtmečiais.

  • 2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    Aplinkos apsaugos agentūra pristatė 2025 metų aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalgą, parengtą pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą. Joje vertinama situacija zonoje, apimančioje Lietuvos teritoriją už Vilniaus ir Kauno aglomeracijų ribų.

    Pagal Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus šalys oro kokybės valdymui skirstomos į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje atskirai išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos, o likusi teritorija priskiriama zonai, kurios rodiklius ir apžvelgia ši ataskaita.

    Kur ir kaip buvo matuojama

    2025 metais urbanizuotose zonos vietovėse oro kokybė buvo tiriama aštuoniose stotyse. Matavimai vyko didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

    Papildomai oro kokybės stebėsena vykdoma ir neurbanizuotose vietovėse, kad būtų matomas platesnis foninis užterštumas ir ilgalaikės tendencijos. Tokie matavimai atliekami Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.

    Ką rodo 2025 metų rezultatai

    Agentūros pateiktoje apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais teršalų koncentracijos skirtingose vietovėse kito nevienodai. Vis dėlto, lyginant su ankstesniais metais, didelių permainų zonos teritorijoje nefiksuota.

    Kartu pabrėžiama ilgalaikė kryptis: daugelyje stočių stebima taršos mažėjimo tendencija. Tai siejama su palaipsniu technologijų atsinaujinimu, griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, efektyvesniu šilumos gamybos sektoriumi ir pokyčiais transporto parko struktūroje.

    Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai išlieka tie patys. Didžiausią įtaką daro transportas, šiluminės energijos gamyba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat pramoninė veikla.

    Reikšmingą indėlį sudaro ir žemės ūkis, statybos bei kelių remonto darbai, o miestuose papildomai prisideda miesto tvarkymo ir priežiūros veiklos. Dėl to oro kokybės pokyčiai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo kelių šaltinių derinio ir vietos sąlygų.