CP v2

Tag: Klaipėda

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

  • Po spūsčių prie Smiltynės perkėlos: Neringos meras su „Smiltynės perkėla“ tariasi dėl vasaros

    Po spūsčių prie Smiltynės perkėlos: Neringos meras su „Smiltynės perkėla“ tariasi dėl vasaros

    Po pirmąjį gegužės savaitgalį prie Smiltynės naujosios perkėlos susidariusių transporto spūsčių Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis sukvietė susitikimą su bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovybe. Aptarta, kaip bus valdami srautai ir kokių priemonių prireiks piko metu.

    Susitikime dalyvavo „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas ir Pardavimų bei klientų aptarnavimo direktorė Zarina Lukošiūnė. Pagrindinis dėmesys skirtas vasaros sezono pasirengimui, kai kelionių į Neringą skaičius įprastai smarkiai išauga.

    Kas prisidėjo prie spūsčių?

    Pasak susitikimo dalyvių, eiles pirmąjį gegužės savaitgalį didino Klaipėdos pusėje vykstantys krantinės remonto darbai. Dėl jų laikinai naudojama tik viena švartavimosi krantinė, todėl keltų aptarnavimo galimybės yra ribotesnės.

    Numatoma, kad darbai bus baigti gegužės pabaigoje, o tai turėtų sumažinti riziką, jog panašios spūstys kartosis artimiausiais savaitgaliais. Vis dėlto pabrėžiama, kad vasaros metu didžiausią įtaką turės bendras transporto srautų intensyvumas ir operatyvus jų reguliavimas.

    Nuo birželio – vasaros režimas

    Nuo birželio 1 dienos „Smiltynės perkėla“ planuoja dirbti intensyvesniu vasaros režimu, kad būtų užtikrintas sklandesnis keleivių ir transporto priemonių perkėlimas. Tokiu laikotarpiu aktualiausi tampa ne tik reisų dažnis, bet ir aiški informacija vairuotojams bei keliautojams.

    Taip pat pripažįstama, kad pasirengimui įtakos turi žmogiškųjų išteklių klausimai, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti patikimą darbą piko metu. Savivaldybė ir bendrovė sutarė tęsti koordinavimą, kad vasaros sezono startas būtų kuo sklandesnis.

    Artėja didelis renginys Neringoje

    Susitikimo pabaigoje bendrovės atstovams palinkėta sėkmingo vasaros sezono starto, ypač artėjant vienam didžiausių sezono renginių. Gegužės 30 dieną Neringoje vyks festivalis „Sveika, Neringa!“, kuris tradiciškai didina atvykstančiųjų srautus.

    Institucijos tikisi, kad iki renginio pavyks sumažinti infrastruktūrinius apribojimus ir sustiprinti pasirengimą, kad kelionės į Neringą nekeltų papildomų nepatogumų. Akcentuojama, jog didžiausią efektą duoda kelių priemonių derinys: infrastruktūra, personalas ir realiuoju laiku priimami sprendimai dėl srautų.

  • Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje tęsiami pripučiamo futbolo maniežo su slėginiu oro kupolu statybos darbai Sportininkų gatvėje. Statybvietė jau aptverta, o paruošiamieji žemės darbai, kaip skelbiama, yra užbaigti.

    Šiuo metu rangovai tęsia futbolo aikštės pagrindų įrengimą ir drenažo tinklų darbus, kurie yra būtini dirbtinei dangai ir aikštės eksploatacijai bet kokiu sezonu. Skelbiama, kad dalis suplanuotų pagrindų įrengimo darbų jau atlikta, o artimiausiu metu numatoma pradėti atraminės sienelės įrengimą.

    „Projektas juda į priekį, statybos vyksta sparčiai, o kiekvienas etapas priartina prie tikslo – erdvės, kurioje Klaipėdos vaikai, jaunimas ir futbolo bendruomenė galės sportuoti visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tai investicija į miesto sporto infrastruktūrą ir jaunimo užimtumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Įgyvendinus projektą, mieste turėtų atsirasti moderni dirbtinės dangos futbolo aikštė, dengiama slėginiu pripučiamu kupolu. Tokie sprendimai Lietuvoje dažniausiai pasirenkami dėl galimybės treniruotis šaltuoju sezonu, sumažinti rungtynių atšaukimų riziką ir stabiliau planuoti sporto mokyklų bei klubų užimtumą.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė siekia apie 3 000 000 eurų, o darbus atlieka UAB „Agorta“. Be aikštės ir kupolo, manieže numatyta įrengti persirengimo ir buitines patalpas, apšvietimą bei kitą sportinei veiklai reikalingą infrastruktūrą.

  • Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Naujasis pietinis centras

    Klaipėda tęsia pietinės miesto dalies plėtros planus: Stariškių rajone numatomas naujas miesto centras, kurio kryptys įtvirtintos 2021 metais patvirtintame bendrajame plane. Savivaldybė skelbia, kad dabar žengiama į kitą etapą – visuomenei pristatomi urbanistinės idėjos konkurso darbai.

    Stariškių teritorija apima beveik 100 hektarų, todėl čia planuojami sprendiniai gali daryti reikšmingą įtaką tiek gyvenimo kokybei, tiek miesto ekonomikai ir susisiekimui. Pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogią ir žalią aplinką, kuri natūraliai susietų miestą su Kuršių mariomis.

    „Stariškių teritorija – tai beveik 100 hektarų erdvė, kurioje turime realią galimybę sukurti šiuolaikišką, žmonių poreikius atitinkančią miesto erdvę. Siekiame, kad ši teritorija atsivertų vandeniui, kurtų ryšį su Kuršių mariomis ir būtų patogi judėti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, ši miesto dalis ateityje galėtų tapti traukos centru su poilsio ir rekreacinėmis erdvėmis, pramogomis, paslaugų vietomis bei nauja gyvenamąja aplinka. Akcentuojama, kad planuojama plėtra turi būti integruota į kraštovaizdį ir kuriama taip, kad teritorija veiktų kaip gyvas miesto audinys, o ne atskiras kvartalas.

    Marina ir viešosios erdvės

    Vienas ryškiausių numatomų akcentų – mažųjų laivų marina, kuri teritorijai suteiktų marinistinį identitetą. Aplink marinos zoną planuojama formuoti viešąsias erdves, kurios galėtų tapti tiek kasdienio laisvalaikio vieta, tiek renginių ir miesto turizmo traukos tašku.

    Toks sprendinys atitinka ir platesnę Europos miestų praktiką, kai pakrančių teritorijos atveriamos žmonėms: prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių ryšiams, žaliosioms erdvėms, mišrioms funkcijoms bei patogiam pasiekiamumui. Tai ypač aktualu Klaipėdai, kur miesto identitetas glaudžiai susijęs su vandeniu ir uosto kultūra.

    Konkurso darbai ir gyventojų įsitraukimas

    Ieškant tinkamiausio sprendinio, anksčiau buvo parengta galimybių studija, įvertinta esama situacija ir pasiūlyti keli teritorijos vystymo scenarijai. Po diskusijų su bendruomene savivaldybė nurodo išgryninusi kryptį, geriausiai atliepiančią Stariškių ateities viziją.

    Urbanistinės idėjos konkursui pateikti trys projektai, o prieš paskelbiant nugalėtoją gyventojai kviečiami su jais susipažinti ir teikti pastabas. Fizinė ekspozicija įrengta Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje, o skaitmeninė paroda taip pat pateikiama savivaldybės kanaluose.

    Viešas projektų pristatymas numatytas gegužės 25 dieną nuotoliniu būdu, o komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti sprendiniai, planuojamas gegužės 26 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų komentarai iki vertinimo pabaigos gali padėti tiksliau įvardyti viešojo intereso prioritetus, ypač kalbant apie judumą, želdynus ir prieigas prie vandens.

    Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus geriausią idėją, su projekto autoriais būtų tęsiamos derybos dėl tolesnių planavimo ir projektavimo darbų. Galutinis tikslas – suformuoti aiškų pagrindą sprendiniams, kurie nulems, kaip Stariškių rajonas atrodys ir veiks ateinančiais dešimtmečiais.

  • 2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    Aplinkos apsaugos agentūra pristatė 2025 metų aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalgą, parengtą pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą. Joje vertinama situacija zonoje, apimančioje Lietuvos teritoriją už Vilniaus ir Kauno aglomeracijų ribų.

    Pagal Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus šalys oro kokybės valdymui skirstomos į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje atskirai išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos, o likusi teritorija priskiriama zonai, kurios rodiklius ir apžvelgia ši ataskaita.

    Kur ir kaip buvo matuojama

    2025 metais urbanizuotose zonos vietovėse oro kokybė buvo tiriama aštuoniose stotyse. Matavimai vyko didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

    Papildomai oro kokybės stebėsena vykdoma ir neurbanizuotose vietovėse, kad būtų matomas platesnis foninis užterštumas ir ilgalaikės tendencijos. Tokie matavimai atliekami Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.

    Ką rodo 2025 metų rezultatai

    Agentūros pateiktoje apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais teršalų koncentracijos skirtingose vietovėse kito nevienodai. Vis dėlto, lyginant su ankstesniais metais, didelių permainų zonos teritorijoje nefiksuota.

    Kartu pabrėžiama ilgalaikė kryptis: daugelyje stočių stebima taršos mažėjimo tendencija. Tai siejama su palaipsniu technologijų atsinaujinimu, griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, efektyvesniu šilumos gamybos sektoriumi ir pokyčiais transporto parko struktūroje.

    Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai išlieka tie patys. Didžiausią įtaką daro transportas, šiluminės energijos gamyba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat pramoninė veikla.

    Reikšmingą indėlį sudaro ir žemės ūkis, statybos bei kelių remonto darbai, o miestuose papildomai prisideda miesto tvarkymo ir priežiūros veiklos. Dėl to oro kokybės pokyčiai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo kelių šaltinių derinio ir vietos sąlygų.

  • Alytiškis Tadas Jefišovas Klaipėdoje tapo absoliučiu čempionu: dviejų dienų pergalių serija

    Gegužės 1 ir 2 dienomis Klaipėdoje vykusiame Lietuvos nacionaliniame kultūrizmo čempionate alytiškis Tadas Jefišovas iškovojo pirmąją vietą klasikinio kultūrizmo iki 90 kilogramų kategorijoje. Po pergalių skirtinguose etapuose sportininkas taip pat pripažintas absoliučiu čempionu.

    Kartu uostamiestyje vyko ir tarptautiniai turnyrai „Amber Prix International“ bei „AM-PRO Universe“, kuriuose T. Jefišovas dar kartą lipo ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio. Šiuose startuose jis pakartojo ankstesnius rezultatus ir dar sykį pelnė Europos klasikinio kultūrizmo čempiono titulą.

    Klasikinis kultūrizmas vertinamas ne vien pagal raumenų masę, bet ir pagal proporcijas, simetriją, sceninę laikyseną bei privalomų pozų atlikimą. Dėl to šioje disciplinoje svarbūs ilgalaikiai treniruočių ciklai, kūno kompozicijos kontrolė ir tiksliai sudėliotas pasirengimas varžybų savaitei.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie mane palaikė šiame kelyje – jūsų palaikymas man labai svarbus. Gerbiu ir vertinu kiekvieną iš jūsų, ačiū, kad esate kartu!“, – socialiniuose tinkluose rašė sportininkas.

    T. Jefišovo pasiekimai išsiskiria tuo, kad per dvi dienas pavyko išlaikyti aukščiausią formą keliuose startuose ir skirtingose įskaitose. Tokie rezultatai paprastai reikalauja ne tik intensyvaus pasirengimo, bet ir tiksliai suplanuoto poilsio, mitybos bei sceninės rutinos valdymo viso varžybų savaitgalio metu.

  • Jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ 2026: kas pretenduoja ir kas laukia Smiltynėje

    Jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ 2026: kas pretenduoja ir kas laukia Smiltynėje

    Gegužės 15 dieną Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“, vyks Klaipėdos jūrinės bendruomenės metų renginys – jūrinės kultūros apdovanojimų „Albatrosas“ ceremonija. Renginys tradiciškai skirtas pagerbti žmones ir organizacijas, kurios savo darbais stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapatybę ir puoselėja jūrinę kultūrą.

    Paminklas „Albatrosas“ Smiltynėje yra simbolinė vieta, skirta negrįžusiems jūrininkams ir laivams atminti, todėl apdovanojimų įteikimas čia įgauna ir atminimo, ir bendruomeniškumo prasmę. Ceremonijos metu dėmesys skiriamas ne tik rezultatams, bet ir ilgalaikiams nuopelnams: jūrinei edukacijai, tradicijų tęstinumui, jaunimo ugdymui, marinistinio paveldo saugojimui.

    Paskelbti 2026 metų pretendentai

    Tarp 2026 metų pretendentų į apdovanojimą įvardyta Agnė Bukartaitė už edukacinių ir mokomųjų plaukimų organizavimą bei nuoseklias pastangas stiprinant jūrinę kultūrą. Taip pat nominuota Jūrų kapitonų asociacija už ilgametę aktyvią veiklą telkiant jūrinę bendruomenę ir garsinant Klaipėdą kaip jūrinį miestą.

    Į sąrašą įtrauktas ir Artur Truš, pabrėžiant lyderystę, strateginę viziją bei jūrinį sektorių transformuojančius pokyčius. Tarp pretendentų yra ir Egidijus Miknius už profesionalų vadovavimą Karinių jūrų pajėgų orkestrui, marinistinių tradicijų puoselėjimą bei aktyvią kultūrinę veiklą.

    Nominacijos sulaukė Lietuvos jūrų muziejaus komanda už kurėno „SŪD.1“ dalyvavimą tarptautinėje regatoje „SAIL Amsterdam 2025“, marinistinio paveldo išsaugojimą ir tradicinės laivybos pristatymą tarptautiniu mastu. Taip pat įvertintos Raimondos Mažonienės pastangos vienyti jūrinę bendruomenę ir ugdyti jaunimo jūrinę savimonę, Ričardo Ramanausko indėlis į jūrinės kultūros puoselėjimą bei Sigito Petraičio veikla jūrinio ugdymo srityje.

    Tarp pretendentų minimi ir VšĮ „Klaipėdos šventės“, Lietuvos jūrų muziejus bei Klaipėdos universitetas už trimetę programą „Jūrinės kultūros edukacija buriniuose laivuose“ – „Burių miestas“, įgyvendintą 2023, 2024 ir 2025 metais. Ši iniciatyva išskiriama dėl didelio klaipėdiečių įsitraukimo ir buriavimo tradicijų populiarinimo.

    Ką gauna laureatai ir kas vyks ceremonijoje

    Apdovanojimo forma – sumažinta paminklo „Albatrosas“ skulptūra, mero pasirašytas raštas, patvirtinantis apdovanojimo suteikimą, ir piniginė premija. Ceremonijos metu taip pat numatyta įteikti „Jūros veterano“ ženklus bei Lietuvos jūrininkų sąjungos padėkos raštus.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, o solisto partiją atliks Tadas Girininkas. Organizatoriai nurodo, kad renginys kviečia susitikti skirtingas jūrinio pasaulio kartas ir primena, kad jūrinė kultūra Klaipėdoje apima ne tik istoriją, bet ir gyvas praktikas – nuo edukacinių plaukimų iki tradicinės laivybos.

    Kelionė keltu ir dienos eiga

    Numatyta, kad svečių ir dalyvių plukdymas keltu prasidės 12 valandą maršrutu Šiaurinis ragas – jūros vartai – Lietuvos jūrų muziejaus krantinė. Pranešama, kad pakilią nuotaiką kelionės metu kurs Klaipėdos džiazo orkestras.

    Iškilminga apdovanojimų „Albatrosas“ įteikimo ceremonija startuos 13 valandą, o 14.30 valandą planuojamas grįžimas keltu maršrutu Lietuvos jūrų muziejaus krantinė – Šiaurinis ragas. Renginio organizatoriais įvardijami Klaipėdos miesto savivaldybė ir kultūros centras Žvejų rūmai, o partnerių gretose – Smiltynės perkėla, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Kultūros uostas Klaipėda ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

  • Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Gegužės 15–16 dienomis Klaipėda kviečia pasitikti vasaros sezoną jūrine švente Keliame bures į vasarą 2026. Dvi dienas mieste vyks koncertai, apdovanojimai, šeimų veiklos ir tradiciniai renginiai, kurie į uostamiestį sutraukia tiek klaipėdiečius, tiek svečius.

    Šventės organizatoriai akcentuoja, kad renginių ašis išlieka jūrinė tapatybė: nuo simbolinių miesto akimirkų iki didelių vakarinių koncertų. Pagrindinės erdvės nusidrieks per senamiestį, Teatro aikštę, Smiltynę ir Kruizinių laivų terminalą.

    Penktadienio akcentai Klaipėdoje

    Pirmąją dieną šurmulį pradės mugė ir gyva muzika Teatro aikštėje, kviečianti ne tik pasiklausyti, bet ir paragauti bei atrasti su jūra susijusias tradicijas. Penktadienio programoje numatyti ir jūrinės kultūros apdovanojimai Albatrosas, kuriais simboliškai padėkojama jūrinės kultūros puoselėtojams.

    Vakare vienu ryškiausių šventės ženklų taps burlaivis „Meridianas“, kuris pasipuoš naujomis burėmis. Teatro aikštėje planuojami koncertai, o scena skirta tiek gerai žinomiems, tiek naujiems Lietuvos atlikėjams.

    Šeštadienį miestas tampa scena

    Šeštadienį Klaipėda gyvens Gatvės muzikos dienos ritmu: skirtingose senamiesčio vietose skambės gyvi pasirodymai nuo akustinių duetų iki grupių koncertų. Šis formatas kasmet keičia įprastą miesto pulsą, nes muzika persikelia į aikštes, skverus ir netikėtas erdves.

    Didžiausia vakaro kulminacija numatoma per tradicinį Laivų paradą, kurį žiūrovai stebi prie vandens, o ypač laukiama iliuminuoto pasirodymo sutemus. Dieną Kruizinių laivų terminale suplanuotos veiklos visai šeimai, įskaitant uosto vilkikų demonstracijas vandenyje.

    Skoniai, apdovanojimai ir vakaro koncertai

    Žvejų gatvėje vyks Žuvies iešmų kovos, kuriose varžysis profesinių mokyklų komandos iš visos Lietuvos. Renginio vedėju numatytas keliautojas ir maisto entuziastas Vytaras Radzevičius, o organizatoriai žada, kad čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patirti miesto šventę per skonį.

    Popietę Teatro aikštėje planuojami Aukso paukštės apdovanojimai ir koncertas, o vakare numatytas didysis koncertinis finalas. Organizatoriai ragina programą planuotis iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose miesto vietose ir persidengs laike.

    Šventę organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai, tarp jų kultūros centras Žvejų rūmai bei VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Tikimasi, kad renginiai taps aiškiu startu vasaros sezonui ir dar kartą primins, kuo Klaipėda išsiskiria Lietuvos žemėlapyje.

  • Regioninės šaškių varžybos Palangoje: darželinukai išbandė laikrodžius, medaliai iškeliavo į Klaipėdą

    Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ 2026 metų balandžio 24 dieną vyko regioninės šaškių varžybos, subūrusios priešmokyklinio amžiaus vaikus iš kelių ugdymo įstaigų. Rytą darželyje lydėjo pasiruošimo šurmulys, o į turnyrą atvyko 18 priešmokyklinukų su savo mokytojais.

    Šaškių varžybose dalyvavo Klaipėdos miesto lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ komanda ir Palangos lopšelių-darželių „Žilvinas“, „Pasaka“, „Gintarėlis“, „Nykštukas“ bei „Ąžuoliukas“ ugdytiniai. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys jau tapęs tradicija, o šiemet įgijo regioninį mastą.

    Varžyboms teisėjavo Lietuvos jaunių klasikinių šachmatų čempionas, Palangos moksleivių klubo Šachmatų būrelio vadovas ir treneris Saulius Rackevičius. Jam talkino Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytojos Marina Kvaselienė ir Aušra Pališaitienė, fiksavusios partijų rezultatus ir stebėjusios turnyro eigą.

    Renginio pradžioje dalyvius ir svečius pasveikino Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų ansamblis, atlikęs dainelę „Šarka“. Organizatoriai akcentavo, kad tokie pasirodymai padeda sukurti draugišką atmosferą ir mažina įtampą prieš startą.

    Šių metų turnyre įvesta naujovė, kurią dalyviai pajuto iš karto: vaikai žaidė naudodamiesi laikrodžiais, skaičiuojančiais ėjimo laiką. Pasak organizatorių, laiko kontrolė kai kuriose partijose tapo lemiamu veiksniu ir paskatino vaikus dar labiau susikaupti bei planuoti ėjimus.

    Priešmokyklinukai varžėsi komandinėse varžybose, o kiekvieną komandą sudarė po tris vaikus. Dėl tokio formato šiemet prizininkų buvo daugiau, nes apdovanojimai atiteko trims pirmąsias vietas užėmusioms komandoms ir jų nariams.

    Suskaičiavus komandų pergales ir pralaimėjimus paaiškėjo, kad pirmą vietą iškovojo Klaipėdos miesto lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ komanda. Antrą vietą užėmė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ komanda, o trečioji vieta atiteko lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinukams.

    Pirmų trijų vietų laimėtojams įteikti diplomai ir medaliai, o likusiems dalyviams skirtos padėkos. Visi vaikai taip pat gavo prisiminimo dovanėles, pabrėžiant, kad šiame amžiuje svarbiausia ne tik rezultatas, bet ir patirtis, motyvacija bei džiaugsmas dalyvaujant.

    Organizatoriai džiaugėsi, kad šaškių varžybos darželyje jau daug metų išlieka gyva tradicija ir kasmet pritraukia vis daugiau vaikų. Pasak jų, tokie turnyrai ankstyvame amžiuje ugdo kantrybę, susikaupimą, taisyklių laikymąsi ir loginį mąstymą.

    Tekstą parengė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Aušra Pališaitienė.

  • Turistinis traukinys Klaipėda–Pagėgiai 2026-aisiais: ką žada „LTG Link“ ir kokia gali būti bilieto kaina

    Turistinis traukinys Klaipėda–Pagėgiai 2026-aisiais: ką žada „LTG Link“ ir kokia gali būti bilieto kaina

    Pagėgių savivaldybė su „LTG Link“ pradėjo planuoti nišinį turizmo produktą – pramoginį turistinį traukinį maršrutu Klaipėda–Pagėgiai–Klaipėda, kuris galėtų startuoti 2026 metais vasaros sezono metu. Kovo 6 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko nuotolinis susitikimas, kuriame aptartos paslaugų paketo turistams gairės ir tolesni derinimai.

    Planuojama, kad reisas vyktų kartą per mėnesį, o kelionė būtų sujungta su Pagėgių krašto lankytinais objektais ir vietos turizmo paslaugomis. Savivaldybė nurodo, kad tikslus vietovių ir veiklų sąrašas dar derinamas su kultūros bei turizmo įstaigomis ir paslaugų teikėjais, kad maršrutas turėtų aiškią programą ir apčiuopiamą vertę atvykstantiems.

    Kaip būtų sudaroma bilieto kaina?

    Galutinė bilieto kaina dar nėra patvirtinta, tačiau įvardijama, iš ko ji būtų sudaryta. Į kainą patektų kelionė traukiniu, lankomų objektų ir pasirinktų paslaugų kaštai, taip pat turistų pavėžėjimas nuo Pagėgių geležinkelio stoties iki lankytinų vietų ir atgal.

    Organizatoriai siekia nustatyti tokią kainą, kuri būtų prieinama platesniam keliautojų ratui ir atitiktų paslaugų kokybės bei kainos santykį. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl programos apimties ir įtraukiamų paslaugų tiesiogiai lems, ar bilietas labiau orientuosis į šeimas ir vienos dienos keliones, ar į mažesnes grupes su išplėstomis patirtimis.

    Kuo šis projektas svarbus regionui?

    Tokio formato turistiniai reisai paprastai sprendžia kelias užduotis vienu metu: skatina keliones be automobilio, pritraukia srautus į mažiau lankomas vietoves ir sudaro sąlygas vietos verslams sujungti paslaugas į vieną aiškų pasiūlymą. Pagėgių kraštui tai gali reikšti didesnį lankytojų srautą ne tik piko metu, bet ir tolygiau per visą sezoną, jei reisai bus suplanuoti patraukliomis datomis.

    Be to, planuojamas modelis leidžia geriau išnaudoti geležinkelio susisiekimą kaip turizmo patirties dalį, o ne vien transportą iš taško A į tašką B. Jei bus užtikrintas patogus nuvykimas iki lankytinų vietų ir aiški dienos programa, tokia kelionė gali tapti konkurencinga alternatyva įprastiems savaitgalio maršrutams pajūryje.

    Kas dalyvauja kuriant maršrutą?

    Nišinio produkto kūrime dalyvauja Pagėgių savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų komanda, taip pat Pagėgių krašto turizmo paslaugų teikėjai. Derinimuose įsitraukę meras Vaidas Bendaravičius, savivaldybės vadovybės ir specialistų komanda, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Vydūno viešoji biblioteka bei Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras.

    Iš „LTG Link“ pusės prie planavimo prisideda viešųjų paslaugų valdymo, rinkodaros, renginių organizavimo ir traukinių tvarkaraščių specialistai. Artimiausias etapas – galutinai suderinti lankytinų objektų paketą, logistiką Pagėgiuose ir komunikaciją, kad iki 2026 metų sezono pasiūlymas būtų aiškus, suplanuotas ir lengvai perkamas turistams.