CP v2

Tag: Klaipėdos rajono savivaldybė

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.

  • Mazūriškiai laukia rugsėjo 1-osios: netrukus duris atvers naujas 150 vietų darželis

    Mazūriškiuose baigiami paskutiniai naujo darželio įrengimo darbai, o duris jis planuoja atverti nuo rugsėjo 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad įstaiga bus pritaikyta priimti iki 150 vaikų, todėl turėtų sumažinti vietų stygių sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje.

    Statybvietėje jau nebedominuoja sunkioji technika, daugiau dėmesio skiriama apdailai, įrangos montavimui ir patalpų paruošimui ugdymo veikloms. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas orientuotas į jaunų šeimų poreikius, kai svarbiausia tampa ugdymo paslaugų prieinamumas arčiau namų.

    „Šis projektas nėra tik dar vienas pastatas – tai mūsų tiesioginis atsakas į jaunų šeimų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Numatyta, kad darželyje veiks aštuonios grupės, suplanuotos ir papildomos erdvės: aktų salė, sporto patalpos bei sensorinis kambarys. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi naujuose ugdymo pastatuose, nes leidžia lanksčiau organizuoti veiklas, o vaikams suteikia daugiau galimybių nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius.

    Įstaigoje taip pat suprojektuoti atskiri kabinetai papildomam ugdymui, todėl dalį veiklų bus galima vykdyti ne tik grupėse. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuolaikiškos patalpos svarbios ir darbuotojų sąlygoms, ir ugdymo kokybei, ypač kai daugėja vaikų, kuriems reikia individualizuoto dėmesio.

    Lauko erdvės taip pat jau beveik paruoštos: įrengta žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai, pastatytos pavėsinės. Tokia infrastruktūra leidžia daugiau laiko skirti veikloms lauke, o tai atitinka ikimokyklinio ugdymo kryptį stiprinti judėjimą ir kasdienę fizinę veiklą.

    „Liko tik baigiamieji potėpiai, ir šios naujos erdvės prisipildys vaikų klegesio“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio įrengimu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvų kelionės būtų sklandesnės ir saugesnės. Darbai vyksta Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat numatyti pokyčiai Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, kas turėtų pagerinti privažiavimą ir pėsčiųjų judėjimą.

    Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir savivaldybė. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai yra ES fondų lėšos, o 1 336 665 eurai skiriami iš savivaldybės biudžeto.

  • Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargžduose, minint miesto gimtadienį, miesto parke atidarytas naujai įrengtas Baronų Renių skveras. Pagrindinis erdvės akcentas – restauruotas autentiškas Gargždų dvaro šulinys, siejamas su XIX amžiumi ir buvusia dvarvietės ūkine dalimi.

    Skvero atidarymo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė istorinių ženklų svarbą miestų tapatybei. Jo teigimu, išsaugotas šulinys ir sutvarkyta aplinka leidžia istoriją patirti ne muziejuje, o kasdienėje viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas miestas turi savo istorijos ženklus, kurie padeda geriau suprasti, kas esame ir iš kur atėjome. Džiaugiuosi, kad Gargžduose pavyko ne tik išsaugoti autentišką dvaro laikų šulinį, bet ir sukurti erdvę, kurioje istorija tampa gyva ir prieinama kiekvienam“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kaip nurodo savivaldybė, akmenimis grįstas šulinys buvo atidengtas tvarkant buvusios dvarvietės teritoriją. Istoriškai jis buvo naudojamas praktiniams ūkio poreikiams, įskaitant vandens tiekimą ir gyvulių girdymą, todėl laikomas svarbiu dvaro kasdienybės liudininku.

    Aplink šulinį suformuota poilsio ir pažinimo erdvė: įrengti takai, želdiniai, akmens sienelės elementai, taip pat pristatyta baronų Renių heraldika. Skvero sprendiniai orientuoti į tai, kad lankytojai galėtų ne tik praeiti, bet ir sužinoti apie čia buvusį dvaro kompleksą.

    Istorinis kontekstas Gargžduose

    Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas nuo XVI amžiaus pradžios, o ryškiausias klestėjimo laikotarpis siejamas su XIX amžiumi. Tuo metu dvaras buvo vienas svarbiausių vietos ekonominio ir socialinio gyvenimo centrų, o dvarvietės struktūra apėmė reprezentacinę ir ūkinę dalis.

    Istoriniuose aprašymuose minima, kad dvaro teritorijoje veikė arklidės, daržai, šiltnamiai, o parkas buvo formuojamas pagal tuo metu Europoje paplitusius kraštovaizdžio principus. Miesto parke išlikę šulinys ir ankstesnių pastatų pamatų fragmentai yra vieni iš nedaugelio vizualiai atpažįstamų buvusios ūkinės zonos elementų.

    Kas finansavo ir kas kūrė skverą

    Baronų Renių skvero idėją pasiūlė Gargždų krašto muziejaus muziejininkai, o projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė, dizainerė ir ekologė Vaiva Marozienė.

    Įgyvendinant projektą restauruotas šulinys, atkurti kai kurie akmeninės tvoros fragmentai, sutvarkyta aplinka ir įrengti informaciniai akcentai. Tokie sprendimai atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse stiprėjančią tendenciją istorinius radinius integruoti į viešąsias erdves, suteikiant jiems edukacinę funkciją.

    Šventės programoje – muzika ir paroda

    Skvero atidarymą lydėjo kultūriniai renginiai: miesto gyventojams ir svečiams surengtas koncertas pagal Ennio Morricone filmų muziką. Taip pat Gargždų krašto muziejuje atidaryta paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“.

    Organizatorių teigimu, tokia programa pasirinkta siekiant, kad miesto gimtadienio renginiai sujungtų istorijos pažinimą ir šiuolaikinę kultūrą. Savivaldybė tikisi, kad skveras taps ne tik poilsio vieta, bet ir atspirties tašku domėtis Gargždų dvarvietės raida.

  • Klaipėdos rajone startuoja papildoma registracija į vaikų vasaros stovyklas: kam ir kiek skiriama

    Klaipėdos rajone startuoja papildoma registracija į vaikų vasaros stovyklas: kam ir kiek skiriama

    Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia papildomą registraciją į iš dalies finansuojamas vaikų vasaros poilsio stovyklas. Registracija prasidės birželio 8 dieną 8 valandą ir vyks elektroniniu būdu per informacinę sistemą, prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Sprendimas skelbti papildomą etapą priimtas po to, kai pirmoji registracija buvo sustabdyta vos po kelių dienų dėl itin didelio aktyvumo. Savivaldybė buvo skyrusi 100 000 eurų, o per trumpą laiką sulaukta apie 1 200 prašymų, todėl paaiškėjo, kad poreikis viršija planuotas galimybes.

    Papildomam daliniam stovyklų finansavimui numatyta dar 30 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad vienam vaikui gali būti iš dalies finansuojama viena stovyklos pamaina, todėl tėvams rekomenduojama iš anksto apsispręsti dėl tinkamiausio stovyklos varianto ir registracijos metu pateikti prašymą nedelsiant.

    Į dalinį finansavimą gali pretenduoti Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, taip pat kitų savivaldybių mokyklų mokiniai, jei jų deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Galimybė numatyta ir tais atvejais, kai Klaipėdos rajone deklaruotas bent vienas iš tėvų ar globėjų.

    Registruotis į stovyklas gali 1–12 klasių mokiniai. Savivaldybė primena, kad stovyklų sąrašas skelbiamas savivaldybės pateikiamoje informacijoje, o vietų skaičius priklauso nuo konkrečių organizatorių pajėgumų ir finansavimo limito.

    Stovykloms su nakvyne savivaldybės finansuojama suma vienam vaikui siekia 16 eurų už dieną, o vaikams, esantiems jautresnėje socialinėje situacijoje, kompensacija didinama iki 32 eurų už dieną. Stovykloms be nakvynės, kurių trukmė turi būti ne mažesnė nei 8 valandos, numatyta 12 eurų už dieną, o jautresnėje socialinėje situacijoje esantiems vaikams – 24 eurai už dieną.

    Prie vasaros poilsio iniciatyvos kviečiami prisijungti ir diasporos vaikai. Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais daliniam diasporos vaikų vasaros stovyklų finansavimui skirta 2 000 eurų, o vienam vaikui bus kompensuojama 50 procentų vienos stovyklos kainos.

    Iki stovyklos pradžios organizatoriai privalo pasirašyti paslaugos teikimo sutartį su programoje dalyvaujančio vaiko tėvais, globėjais ar rūpintojais. Savivaldybė ragina tėvus įsivertinti ne tik stovyklos kainą, bet ir pamainos trukmę, dienotvarkę bei papildomas sąlygas, kurios gali skirtis priklausomai nuo organizatoriaus.

    Dėl registracijos ir praktinių klausimų galima kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija vykdoma tik elektroniniu būdu, todėl pravartu iš anksto pasirūpinti prisijungimo priemonėmis prie Elektroninių valdžios vartų.

  • Gargžduose atvertos naujos erdvės Klaipėdos rajono diasporai: kvietimas nepamesti ryšio

    Gargžduose atvertos naujos erdvės Klaipėdos rajono diasporai: kvietimas nepamesti ryšio

    Gargžduose atidarytos dvi naujos, simbolinę ir praktinę prasmę turinčios erdvės, skirtos Klaipėdos rajono diasporai. Prie J. Lankučio viešosios bibliotekos pristatytas Kraštiečių suoliukas, o bibliotekoje įkurtas Lietuvybės kampelis, turintis padėti palaikyti ryšį su gimtine.

    Iniciatyvą įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybė, akcentuodama, kad išvykę gyventi ir dirbti į užsienį kraštiečiai lieka svarbia bendruomenės dalimi. Tokie ženklai, pasak savivaldybės, primena, jog Klaipėdos rajonas išlieka namais net tada, kai kasdienybė vyksta kituose žemynuose.

    „Kraštiečių suoliukas ir Lietuvybės kampelis yra simbolinis kvietimas nepamiršti savo šaknų, palaikyti bendrystę ir visuomet jaustis laukiamiems sugrįžti“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Ligita Liutikienė.

    Tikimasi, kad Kraštiečių suoliukas taps vieta susitikimams ir pokalbiams, ypač sugrįžus atostogų ar aplankyti artimųjų. Tokios viešos erdvės savivaldybėms tampa priemone stiprinti bendruomeniškumą ir matomai įtvirtinti žinutę, kad ryšys su gimtine nėra vien formalumas.

    Lietuvybės kampelis bibliotekoje orientuotas į informacijos prieinamumą ir praktinę naudą diasporai. Čia pateikiama medžiaga apie Klaipėdos rajoną, jo istoriją, kultūrą ir dabartį, taip pat informacija, aktuali planuojantiems sugrįžti ar palaikyti glaudesnius ryšius su savivaldybe.

    Prie informacijos parengimo prisidėjo ne tik savivaldybė, bet ir Gargždų seniūnija, J. Lankučio viešoji biblioteka, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Užimtumo tarnyba. Tai rodo, kad diasporos ryšio stiprinimas vis dažniau siejamas ne vien su kultūrinėmis iniciatyvomis, bet ir su aiškiais atsakymais į grįžimo, darbo, dokumentų ar kasdienių paslaugų klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės Lietuvoje aktyviau ieško būdų, kaip išlaikyti kontaktą su išvykusiais gyventojais ir jų šeimomis. Informacinės erdvės bibliotekose ar bendruomeniniuose centruose padeda sumažinti atstumą, o kartu kuria aiškesnį kelią tiems, kurie svarsto apie grįžimą, investicijas ar laikiną sugrįžimą į gimtąjį kraštą.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško projektų portfelio vadovo statyboms: siūlo 4 135 eurus per mėnesį

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško projektų portfelio vadovo statyboms: siūlo 4 135 eurus per mėnesį

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skelbia atranką projektų portfelio vadovo pareigoms statybos projektų srityje. Įstaiga nurodo, kad ieško komandos pastiprinimo žmogaus, kuris koordinuotų kelių projektų planavimą ir įgyvendinimo kontrolę.

    Skelbime akcentuojama, kad kandidatų gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško laukiama iki birželio 30 dienos. Dokumentai priimami elektroniniu paštu, o atranka orientuota į turinčius patirties būtent statybos projektų valdyme.

    Pagrindinės pareigos apima projektų inicijavimą, planavimą ir įgyvendinimo priežiūrą, laikantis projektų valdymo metodikų principų. Taip pat numatytas dokumentacijos rengimas, pokyčių valdymas, rizikų, komunikacijos ir suinteresuotų šalių koordinavimas.

    Reikalavimuose įvardijamas aukštasis universitetinis inžinerinis išsilavinimas ir ne mažesnė nei 2 metų projektų valdymo patirtis statybos srityje, einant projekto vadovo vaidmenį. Kandidatams taip pat svarbus statybos procesų ir teisinio reglamentavimo išmanymas, projektų valdymo metodikų žinios bei anglų kalba ne žemesniu nei B1 lygiu.

    Darbdavys nurodo, kad tai neterminuota darbo sutartis su bandomuoju laikotarpiu. Skelbime pateikiama ir atlygio informacija: algos koeficientas 2,3, o darbo užmokestis siekia 4 135,40 eurų neatskaičius mokesčių.

    Tarp siūlomų naudų minimi priedai prie darbo užmokesčio už projektinę veiklą, profesinio augimo galimybės bei darbas su struktūruotu projektiniu valdymu. Po bandomojo laikotarpio žadamas papildomas sveikatos draudimas ir lankstesnis darbo organizavimas, leidžiantis vieną darbo dieną per savaitę dirbti iš pasirinktos vietos.

    Tokios pareigos savivaldoje paprastai reiškia atsakomybę ne tik už atskirą objektą, bet ir už projektų portfelio rodiklius, terminų laikymąsi bei biudžetų kontrolę, todėl darbdaviai dažnai akcentuoja derybinius įgūdžius. Skelbime pabrėžiama, kad reikės derinti skirtingų suinteresuotų šalių interesus ir siūlyti sprendimus projektų eigos optimizavimui.

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kviečia kandidatuoti tuos, kurie nori dirbti su rajonui svarbiais projektais ir matyti apčiuopiamą rezultatą viešojoje infrastruktūroje. Atranka, kaip nurodoma, skirta sustiprinti gebėjimus valdyti projektus sistemiškai ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą.

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Klaipėdos rajone pristabdyta registracija į savivaldybės remiamas vasaros stovyklas: 1 200 prašymų

    Klaipėdos rajone pristabdyta registracija į savivaldybės remiamas vasaros stovyklas: 1 200 prašymų

    Biudžetas išseko per kelias dienas

    Klaipėdos rajono savivaldybė pranešė, kad laikinai stabdo registraciją į iš dalies savivaldybės finansuojamas vaikų vasaros poilsio stovyklas. Sprendimas priimtas po to, kai per labai trumpą laiką sulaukta itin didelio gyventojų aktyvumo.

    Savivaldybės skiriamoms kompensacijoms šiemet numatyta 100 000 eurų. Pasak savivaldybės, per kelias dienas pateikta beveik 1 200 prašymų, todėl registracijos stabdymas siejamas su ribotu finansavimu.

    Ką reiškia stabdoma registracija?

    Pristabdžius registraciją, nauji prašymai dėl dalinio finansavimo laikinai nebepriimami arba neberegistruojami iki atskiro savivaldybės sprendimo. Tokia praktika savivaldybėse dažniausiai taikoma tada, kai paraiškų skaičius viršija planuotą kompensacijų apimtį.

    Gyventojams tai reiškia, kad finansuojamų vietų skaičius realiai yra ribotas, o prioritetas paprastai tenka anksčiausiai pateiktiems tvarkingiems prašymams. Konkretų tolesnį mechanizmą, įskaitant vertinimo ir informavimo terminus, nustato pati savivaldybė.

    Kur tėvams ieškoti informacijos

    Gyventojams rekomenduojama sekti Klaipėdos rajono savivaldybės oficialius pranešimus, nes būtent juose įprastai nurodoma, ar planuojama atnaujinti registraciją, ar bus svarstomas papildomas finansavimas. Taip pat dažnai pateikiama informacija, kaip tikslinami jau pateikti prašymai, jei trūksta duomenų.

    Jei prašymas jau pateiktas, tėvams verta pasitikrinti, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir ar pasirinkta tinkama programa. Praktikoje net ir esant dideliam srautui, sprendimai dėl kompensacijų paprastai priimami tik įvertinus, ar prašymas atitinka nustatytas sąlygas.