Tag: Klaipėdos rajono savivaldybė

  • Purmalių nauja biblioteka jau ant nosies: paaiškėjo, kaip atrodys ir kiek kainuos projektas

    Purmaliuose jau pastatyti naujos modulinės bibliotekos moduliai, o artimiausiu metu numatomi vidaus įrengimo darbai. Apie 120 kvadratinių metrų ploto erdvė bus projektuojama taip, kad tiktų ne tik knygoms, bet ir bendruomenės veikloms.

    Šalia bibliotekos planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus, taip pat numatyti inžinerinių tinklų prijungimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta sparčiai, kad biblioteka lankytojus galėtų priimti jau kovo mėnesį.

    Biblioteka bus skirta ne vien knygoms

    Naujoje J. Lankučio viešosios bibliotekos erdvėje planuojama organizuoti edukacijas, kūrybines dirbtuves, kultūrinius renginius ir įvairias veiklas vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais stiprėjančią bibliotekų kaip bendruomenės centrų tendenciją, kai skaitymas derinamas su mokymusi visą gyvenimą ir kultūrinėmis paslaugomis.

    „Biblioteka bus ne tik vieta knygoms, o erdvė, kuri pagyvins bendruomenės gyvenimą ir suteiks daugiau galimybių susitikimams bei renginiams“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Universalios erdvės ir mobilūs sprendimai

    Bibliotekos vidus bus įrengtas taip, kad erdves būtų galima greitai transformuoti pagal poreikį. Tam numatyti mobilūs baldai, leidžiantys patalpas pritaikyti skirtingiems scenarijams: nuo ramių skaitymo zonų iki diskusijų, kūrybinių užsiėmimų ar kultūrinių vakarų.

    Toks planavimas svarbus mažesnėms gyvenvietėms, kur vienoje vietoje dažnai siekiama sutelkti kelias funkcijas. Lanksti infrastruktūra leidžia efektyviau išnaudoti patalpas ir lengviau prisitaikyti prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kaina: nuo modulių iki viso projekto

    Skelbiama, kad pačių modulių vertė viršija 82 000 eurų. Visas projekto įgyvendinimas, įskaitant įrengimą ir suplanuotus aplinkos darbus, turėtų kainuoti apie 200 000 eurų.

    Artimiausiu metu numatoma rangovo atranka vandens ir nuotekų tinklų prijungimui, taip pat derinami sąmatos ir grafikai su stovėjimo aikštelės bei takų rangovu. Po šių etapų biblioteka turėtų būti pilnai paruošta lankytojams.

  • Gargždų centro pokyčiai įsibėgėja: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės projekto

    Gargžduose žengtas dar vienas konkretus žingsnis atnaujinant miesto centrą: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad šis darbas bus derinamas su naujojo turgaus statyba ir bendru centrinės dalies sutvarkymo planu.

    Projektavimo paslaugas teiks mažoji bendrija „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“, o sutarties vertė siekia 47 190 eurų su PVM. Už šią sumą numatyta atlikti reikalingus tyrimus, parengti projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą, taip pat užtikrinti projekto įgyvendinimo priežiūrą statybų metu.

    „Norime, kad Gargždų centras keistųsi nuosekliai, todėl į kiekvieną projektą žiūrime kaip į bendros vizijos dalį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Jo teigimu, naujas turgus, aikštė, atnaujinta Turgaus gatvė ir aplinkinės erdvės turi būti planuojamos kaip viena sistema, orientuota į žmonių patogumą. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien sutvarkyti dangas, bet ir sukurti gyvą, patrauklų centrą kasdieniams apsipirkimams, susitikimams bei miesto renginiams.

    Ką planuojama keisti gatvėje

    Rengiant Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektą bus ieškoma sprendinių, kaip infrastruktūrą pritaikyti skirtingiems eismo dalyviams. Numatyta atnaujinti važiuojamosios dalies dangą, nuovažas, taip pat peržiūrėti pėsčiųjų ir dviračių takų sprendinius.

    Projektuojant bus vertinamos ir automobilių stovėjimo galimybės, eismo organizavimo saugumas, o infrastruktūra planuojama taip, kad būtų patogi žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia dėmesį patogiems nuolydžiams, perėjų sprendiniams, matomumui ir aiškiai logikai, kad centro erdvė taptų lengvai naudojama visiems.

    Numatoma atnaujinti apšvietimą, suplanuoti mažosios architektūros elementus ir apželdinimą. Vertinant esamus želdinius bus numatomos jų apsaugos priemonės, o prioritetas, kiek įmanoma, teikiamas sprendiniams, leidžiantiems išsaugoti vertingus medžius.

    Taip pat planuojama projektuoti paviršinių nuotekų tinklus, kad lietaus vanduo nuo gatvės ir kitų kietųjų dangų būtų surenkamas tvarkingai. Toks sprendimas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ilgesnio dangų tarnavimo bei mažesnės užliejimo rizikos intensyvių liūčių metu.

    Derinama su naujuoju turgumi

    Turgaus gatvės projektavimas tiesiogiai siejamas su vienu svarbiausių miesto centro atnaujinimo darbų – naujojo turgaus ir aikštės įrengimu. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai turės būti suderinti tarpusavyje, ypač planuojant privažiavimus, pėsčiųjų srautus, automobilių stovėjimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Naujojo turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą laimėjo architektų studija „Bauland“, kurios komanda jau pristatė konkursinę viziją vietos bendruomenei ir suinteresuotoms grupėms. Šiuo metu rengiant projektinius sprendinius detalizuojami būsimo pastato, prekybos erdvių ir aplinkos sutvarkymo sprendimai.

    Pagal pristatytą kryptį siekiama po vienu stogu sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas, sudarant sąlygas veiklai ištisus metus. Savivaldybė taip pat mini, kad ateityje šioje erdvėje galėtų vykti mugės, bendruomenės renginiai bei kitos iniciatyvos, stiprinančios centro gyvybingumą.

    Pažymima, kad lygiagretus gatvės ir turgaus projektavimas leidžia iš anksto išspręsti svarbiausius praktinius klausimus. Tai turėtų sumažinti riziką, kad vėliau tektų brangiai koreguoti jau įgyvendintus sprendinius, ir padėti užtikrinti, jog visa teritorija veiktų kaip vientisa, patogi miesto centro erdvė.

  • Gargždai ruošiasi futbolo maniežui: savivaldybė skiria 200 tūkst. eurų, pavyzdžio ieško Liepojoje

    Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai kartu su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais lankėsi Liepojoje ir apžiūrėjo ten esantį futbolo maniežą. Šiame manieže šaltuoju sezonu treniruojasi ir dalis Gargždų sportininkų, todėl vizito metu vertinti sprendimai, kurie galėtų tikti ir Gargždams.

    Susitikimo metu aptarta, kokio tipo dengtas maniežas būtų optimalus: nuo aikštės matmenų ir dangos iki šildymo, vėdinimo bei eksploatacijos kaštų. Tokie objektai savivaldybėms paprastai tampa ilgalaike investicija, nes leidžia užtikrinti treniruotes ištisus metus ir mažina oro sąlygų įtaką sporto ugdymui.

    Numatytas finansavimas projektavimui

    Savivaldybė pranešė numačiusi realų finansinį prisidėjimą prie futbolo maniežo projektavimo. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Gargždų futbolas“, kurioje būtų įtvirtintas abiejų pusių įsipareigojimas.

    Pagal įvardytą planą savivaldybės finansinis prisidėjimas projektavimo etapui siektų 200 tūkst. eurų, o futbolo bendruomenės indėlis būtų 100 tūkst. eurų. Projektavimo lėšos paprastai skiriamos techniniams sprendiniams, sąmatoms, derinimams ir dokumentams, kurie būtini prieš pradedant rangos pirkimus.

    Kodėl maniežas svarbus bendruomenei

    Pasak savivaldybės atstovų, dengtas maniežas reikalingas tam, kad profesionalai ir jaunieji sportininkai galėtų treniruotis saugiai bei kokybiškai per visą šaltąjį sezoną. Stabilios sąlygos ypač svarbios vaikų ir jaunimo rengimui, nes treniruočių tęstinumas tiesiogiai siejasi su sportiniu progresu ir traumų rizikos mažinimu.

    Be sportinės naudos, tokie infrastruktūros projektai dažnai planuojami taip, kad objektas būtų pritaikomas plačiau: skirtingoms amžiaus grupėms, mokyklų ugdymo procesui, bendruomenės užimtumui ir regiono varžyboms. Sprendimų paieška, remiantis Liepojos pavyzdžiu, turėtų padėti tiksliau įsivertinti būsimą funkcionalumą ir eksploatacijos poreikius.

    Savivaldybė tikisi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su futbolo bendruomene leis rasti geriausią sprendimą ir nuosekliai judėti link pagrindinio tikslo: sudaryti sąlygas treniruotis visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.

  • Plikiuose kuriamas naujas centras: vienoje vietoje pagalba vaikams su negalia ir dienos užimtumas

    Plikiuose netrukus prasidės naujo centro kūrimas, kuris turėtų reikšmingai palengvinti kasdienybę šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir suteikti daugiau galimybių suaugusiesiems su negalia. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą, kuriuo bus steigiamas Kompleksinių paslaugų vaikams su negalia ir dienos užimtumo centras.

    Planuojama, kad paslaugos vienoje vietoje sumažins būtinybę vykti į skirtingas įstaigas ar miestus, o pagalbos paieška taps paprastesnė ir greitesnė. Socialinės apsaugos srityje vis labiau akcentuojamas paslaugų prieinamumas arčiau namų, todėl tokie regioniniai centrai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti atskirtį ir stiprinti šeimų atsparumą.

    Kas keisis Plikiuose?

    Centras įsikurs Plikiuose, Klaipėdos g. 12, o pastate numatytas kapitalinis remontas ir pritaikymas žmonių su negalia poreikiams. Kartu bus įsigyti reikalingi baldai ir įranga, kad paslaugos galėtų startuoti nuo pirmos dienos pilna apimtimi.

    Numatyta, kad centre veiks dvi pagrindinės kryptys: kompleksinės paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimoms bei dienos užimtumo paslaugos suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia. Toks modelis atitinka pastarųjų metų kryptį socialinėse paslaugose, kai labiau orientuojamasi į ilgalaikį savarankiškumo stiprinimą ir pagalbą šeimai, o ne vien pavienes konsultacijas.

    Pagalba vaikams ir jų artimiesiems

    Vaikams su negalia ir jų šeimoms centre bus teikiamos kompleksinės socialinės, ugdymo, terapinės ir konsultacinės paslaugos. Tai turėtų tapti vieta, kur vaikai galės nuosekliai lavinti gebėjimus, o artimieji gaus specialistų konsultacijas bei praktinę pagalbą sprendžiant kasdienius iššūkius.

    Planuojama, kad vienu metu paslaugos bus prieinamos iki 10 vaikų su negalia, o per metus jomis galės pasinaudoti ne mažiau kaip 40 vaikų su negalia ir jų šeimų. Toks planuojamas mastas svarbus ir dėl to, kad ankstyva, nuosekli pagalba dažnai lemia geresnius vaiko raidos ir įtraukties rezultatus, o šeimai sumažina perdegimo riziką.

    Dienos užimtumas suaugusiesiems

    Suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia centre bus organizuojamas dienos užimtumas, orientuotas į socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Tokios paslaugos paprastai padeda išlaikyti dienos ritmą, stiprina savarankiškumą ir didina dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Numatyta, kad vienu metu dienos užimtumo paslaugas galės gauti 15 suaugusiųjų, o per metus ne mažiau kaip 17 asmenų. Savivaldybės teigimu, tikimasi, kad naujasis centras prisidės prie didesnio žmonių su negalia aktyvumo ir mažesnės socialinės izoliacijos.

    „Šiandien šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, neretai tenka ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose, vykti į skirtingus miestus ar ilgai laukti reikalingų paslaugų. Norime, kad tokių rūpesčių būtų kuo mažiau“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1 196 410,56 euro. Iš jų 814 802,75 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 381 607,81 euro bus skiriama iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto vykdytoja yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o įgyvendinimą numatoma užbaigti iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra paprastas: kad reikalinga pagalba būtų arčiau namų, o paslaugos būtų lengviau pasiekiamos tiek vaikams, tiek jų šeimoms, tiek suaugusiesiems su negalia.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.