Tag: Klaipėdos rajono savivaldybė

  • Klaipėdos rajono meras aplankė „Econdo Production LT“: kuo išsiskiria Gargždų medinių namų gamintojai

    Klaipėdos rajono meras aplankė „Econdo Production LT“: kuo išsiskiria Gargždų medinių namų gamintojai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia susitikimus su rajone veikiančiomis didžiosiomis įmonėmis, kurios kuria darbo vietas ir prisideda prie vietos ekonomikos augimo. Šį kartą meras su komanda apsilankė Gargžduose įsikūrusioje UAB „Econdo Production LT“, pernai minėjusioje 20 metų veiklos sukaktį.

    Įmonė daugiau nei du dešimtmečius gamina medinių surenkamų namų elementus, daugiausia skirtus Norvegijos rinkai. Bendrovė taip pat turi patirties įgyvendinant projektus kitose užsienio šalyse ir Lietuvoje, tačiau pagrindinė produkcijos kryptis išlieka Skandinavija.

    Gargžduose vyksta visas gamybos ciklas – nuo projektavimo iki pagaminimo, supakavimo ir išsiuntimo užsakovui. Įmonės atstovai susitikime akcentavo, kad vis dažniau tenka įgyvendinti nestandartinius sprendimus: šiuo metu apie 60 proc. gaminių sudaro išskirtiniai, individualiems projektams pritaikyti elementai.

    Susitikimo metu įmonės administracijos vadovė Lina Daujotytė-Kasperavičienė pristatė veiklą ir pabrėžė komandos telkimo bei vidinės komunikacijos svarbą, siekiant užtikrinti kokybę ir laikytis terminų. Pasak jos, žmogiškasis ryšys gamybinėje įmonėje tiesiogiai atsispindi projektų valdyme ir bendrame rezultatų stabilume.

    „Mums svarbu ne tik technologiniai procesai, bet ir tai, kaip sutariame komandoje bei kaip bendraujame kasdien – tai lemia ir projektų sėkmę“, – sakė Lina Daujotytė-Kasperavičienė.

    Bendrovė taip pat kasmet įgyvendina socialines iniciatyvas: prisideda prie beglobių gyvūnų prieglaudų veiklos, remia senjorus ir žmones su negalia, padeda nuo nelaimių nukentėjusiems gyventojams. Savivaldybės atstovai susitikimo metu pristatė Klaipėdos rajone vykdomus ir planuojamus projektus, verslo skatinimo priemones bei galimas bendradarbiavimo kryptis.

    Savivaldybė pranešė, kad tokie vizitai bus tęsiami ir artimiausiu metu planuojami susitikimai su kitomis rajono įmonėmis. Verslo atstovai, norintys pakviesti savivaldybės vadovus atvykti į jų organizaciją, kviečiami kreiptis oficialiais savivaldybės kontaktais.

  • Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Ketvirtadienį 10 valandą Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus stebėti Tarybos posėdį tiesiogiai. Transliacija vyks savivaldybės „Youtube“ kanale.

    Savivaldybė informuoja, kad posėdis bus verčiamas į gestų kalbą, siekiant užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems bendruomenės nariams. Tai sudaro galimybę realiu laiku sekti diskusijas ir sprendimus.

    Vertimą į gestų kalbą atliks Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Klaipėdos teritorinis skyrius. Tokia praktika vis dažniau taikoma viešuose institucijų posėdžiuose, kai svarstomi gyventojams aktualūs klausimai.

    Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, todėl gyventojai iš anksto gali susipažinti su planuojamais sprendimų projektais. Stebint posėdį tiesiogiai, paprasčiau suprasti, kaip formuojami galutiniai balsavimai ir argumentai.

    Primename, kad Tarybos posėdžių transliacijos ir įrašai dažnai tampa patogia priemone gyventojams sekti savivaldos darbą, ypač kai sprendimai susiję su vietos infrastruktūra, švietimu, socialinėmis paslaugomis ar biudžetu.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • Startavo registracija į Klaipėdos rajono vaikų vasaros stovyklas: 70 pasirinkimų ir kompensacijos

    Startavo registracija į Klaipėdos rajono vaikų vasaros stovyklas: 70 pasirinkimų ir kompensacijos

    Klaipėdos rajone prasidėjo registracija į iš dalies savivaldybės finansuojamas vaikų vasaros poilsio stovyklas. Šiemet šeimoms siūloma apie 70 skirtingų stovyklų, o vietos pildomos registruojantis elektroniniu būdu per savivaldybės ugdymo informacinę sistemą.

    Registracija vykdoma prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, todėl tėvams ar globėjams svarbu turėti veikiančias prisijungimo priemones. Savivaldybė kompensuoja vieną pasirinktos stovyklos pamainą vienam vaikui, tad planuojant vasarą verta iš anksto įvertinti datas ir stovyklos tipą.

    Kas gali registruotis?

    Į stovyklas gali registruotis 1–12 klasių mokiniai. Dalyviai turi būti Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, arba kitų savivaldybių mokyklų mokiniai, jei jų deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone.

    Taip pat registracija galima, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama pasitikrinti deklaravimo duomenis, nes jie gali būti vertinami kaip tinkamumo kriterijus.

    Kokios kompensacijos taikomos?

    Stovykloms su nakvyne savivaldybės finansuojama suma vienam vaikui siekia 16 eurų už dieną. Jautresnėje socialinėje situacijoje esantiems vaikams numatyta didesnė parama ir ji siekia 32 eurus už dieną.

    Dieninėms stovykloms be nakvynės, kurios trunka ne mažiau kaip 8 valandas, savivaldybė skiria 12 eurų už dieną vienam vaikui. Vaikams, esantiems jautresnėje socialinėje situacijoje, kompensacija didinama iki 24 eurų už dieną.

    Ką svarbu žinoti diasporos šeimoms?

    Poilsiauti vasaros stovyklose kviečiami ir diasporos vaikai. 2026 metais daliniam diasporos vaikų vasaros stovyklų finansavimui skirta 2 000 eurų.

    Nurodoma, kad vienam vaikui bus kompensuojama 50 proc. vienos stovyklos kainos, todėl planuojantiems atvykti į Lietuvą vasaros metu verta įvertinti stovyklų pamainų laikus ir likusias vietas.

    Iki stovyklos pradžios organizatoriai privalo pasirašyti paslaugos teikimo sutartį su programoje dalyvaujančio vaiko tėvais ar globėjais. Dėl registracijos ir detalių savivaldybė ragina kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti įsigyti keturis apsaugotus būstus ir kviečia būstų savininkus teikti pasiūlymus. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis galiojančia valstybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka.

    Planuojama pirkti po vieną dviejų kambarių būstą keturioms atskiroms pirkimo dalims. Būstai turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Ko savivaldybė tikisi iš būstų?

    Skelbime nurodoma, kad perkami dviejų kambarių būstai su atskira virtuve, kurių bendras plotas turėtų siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas negali būti bendrabutyje, o jei jis ne pirmame aukšte, pastate privalo būti liftas.

    Būstas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat keliama sąlyga, kad nuosavybės teisė nebūtų suvaržyta: būstas negali būti areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims ar perduotas panaudai.

    Jeigu būstas yra įkeistas, iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo reikės kreditoriaus rašytinio sutikimo parduoti. Jei paraiškos teikimo dieną būstas nuomojamas, nuomos santykiai iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti ir išregistruota žyma apie nuomos sutartį.

    Reikalaujama, kad sutarties pasirašymo metu nebūtų teismo ar arbitražo ginčų dėl būsto ir nebūtų žinoma apie galimus būsimus ginčus. Taip pat nurodoma, kad būsto kadastro duomenys turi atitikti faktinę situaciją, o visi pertvarkymai turi būti teisėtai įregistruoti.

    Techninė būklė ir komunaliniai patogumai

    Savivaldybė pabrėžia, kad būstas turi būti pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi: su atlikta apdaila, veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir be defektų, trukdančių naudoti patalpas pagal paskirtį. Tarp minimų kriterijų yra tvarkinga santechnika, šildymo prietaisai, elektros instaliacija, langai, durys bei apskaitos prietaisai.

    Įsigyjamuose būstuose turi būti užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas, įskaitant geriamąjį vandenį, šildymą, elektros energiją ir atliekų išvežimą. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai, įskaitant praustuvą, klozetą ir vonią arba dušą, taip pat įrengtą pajungimą skalbyklei.

    Skelbime nurodoma ir finansinės drausmės sąlyga: pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų kartu su nuosavybės teise. Jei būstas susijęs su namo atnaujinimo projekto įsipareigojimais, jie turi būti apmokėti iki sutarties pasirašymo.

    Kaip pateikti pasiūlymą ir kokių dokumentų reikia?

    Pasiūlymai su priedais turi būti pateikiami lietuvių kalba iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami siunčiant paštu arba pristatant tiesiogiai į Gargžduose, Žemaitės gatvėje 10, pirmame aukšte veikiantį „vieno langelio“ padalinį.

    Ant užklijuoto voko turi būti aiškiai nurodyta, kad jis skirtas keturių apsaugotų būstų pirkimo komisijai, taip pat adresatas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai. Dėl dokumentų pateikimo galima pasiteirauti telefonu +370 690 07 135.

    Komisijos posėdis, kuriame planuojama atplėšti vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą. Skelbime taip pat nurodoma, kad kandidatai turi pateikti laisvos formos pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, kadastro duomenis, atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą bei kitus reikiamus sutikimus ar įgaliojimus.

  • Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia – apie projektą gyventojai bus supažindinti viešame informaciniame pristatyme. Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kur klausimus galės užduoti visi norintys.

    Pagal pateiktą informaciją, Kvietiniuose, Cirulių g. 5, numatyta rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos g. 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus, kurie taptų viena iš bendruomeninių paslaugų alternatyvų stacionariai globai.

    Pristatyme dalyvaus savivaldybės projekto komanda ir atsakys į gyventojų klausimus apie planuojamus sprendimus, įgyvendinimo eigą bei paslaugų organizavimą. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti ir praktinius aspektus – nuo pastatų pritaikymo iki kasdienio gyvenimo organizavimo bei specialistų įsitraukimo.

    Klaipėdos rajone šiuo metu nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų, todėl žmonės, turintys intelekto ir arba psichikos negalią, dažnai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose toliau nuo artimųjų. Tokia praktika mažina galimybes išlaikyti ryšius su bendruomene ir apsunkina integraciją, ypač kai paslaugos sutelktos didelėse institucijose.

    Grupinio gyvenimo namų modelis siejamas su perėjimu prie bendruomeninių paslaugų, kai žmonėms sudaromos sąlygos gyventi artimesnėje įprastai aplinkai ir gauti individualizuotą pagalbą. Projektą įgyvendinus, Gargžduose ir Kvietiniuose turėtų atsirasti du tokie namai, o tai reikštų naują paslaugų etapą rajone ir daugiau pasirinkimo šeimoms.

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Gargždų kūrybos stotis startuoja: septyni įveiklinti garažai ir pirmieji renginiai jau šią savaitę

    Gargždų kūrybos stotis startuoja: septyni įveiklinti garažai ir pirmieji renginiai jau šią savaitę

    Atidarymas garažų masyve

    Gargžduose oficialiai pradėjo veikti „Gargždų kūrybos stotis“ – nauja vasaros kultūros ir bendruomenės erdvė Turgaus gatvėje, garažų masyve. Projekto idėja paprasta: anksčiau utilitarinę vietą paversti atvira scena koncertams, parodoms, edukacijoms ir jaunimo veikloms.

    Atidarymo vakarą čia susirinko gausus būrys lankytojų – netrūko muzikos, šviesų, pokalbių ir smalsuolių, norėjusių pamatyti, kaip pasikeitė erdvė. Organizatoriai akcentuoja, kad „kūrybos stotis“ veiks visą vasarą, o programa bus nuolat pildoma.

    Kas įveiklino septynis garažus

    „Gargždų kūrybos stotį“ kuria ir prižiūri kelios Klaipėdos rajono įstaigos bei savivaldybė. Į projektą įsitraukė J. Lankučio viešoji biblioteka, Gargždų kultūros centras, Gargždų atviras jaunimo centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Gargždų krašto muziejus, Gargždų seniūnija ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

    Toks modelis tampa vis dažnesnis Lietuvos miestuose: apleistos ar menkai naudojamos urbanistinės erdvės pritaikomos kultūrai, o programą formuoja skirtingos institucijos. Tai leidžia vienoje vietoje sutelkti skirtingas auditorijas – nuo šeimų ir jaunimo iki kultūros renginių lankytojų.

    Pirmieji renginiai ketvirtadienį ir penktadienį

    Po atidarymo „Gargždų kūrybos stotyje“ jau šią savaitę prasideda pirmieji renginiai. Ketvirtadienį numatytos repeticijos, interaktyvios patyriminės veiklos, smiginio turnyras, kino seansai automobilyje ir 90-ųjų tematika paremtas vakaras.

    Penktadienį programoje suplanuota muzikos istorijos pamoka, tęsiama interaktyvi „4 vandenų“ patirtis ir koncertas jaunimo centro erdvėje. Organizatoriai pabrėžia, kad vieno iš kino seansų trukmė sieks apie 20 minučių, o formatas orientuotas į trumpas, lengvai lankytojams pasiekiamas patirtis.

    Du garažai palikti bendruomenei

    Projekto išskirtinumas – dalis erdvių paliekama atvira gyventojų iniciatyvoms. Skelbiama, kad du garažai numatyti bendruomenės, menininkų, mokytojų, būrelių vadovų ir įstaigų veikloms, kad šie galėtų surengti savo edukacijas, parodas ar susitikimus.

    Tokios atviros, rezervuojamos erdvės praktika dažnai didina projekto gyvybingumą: programa tampa įvairesnė, o vieta – labiau „sava“ vietos žmonėms. „Gargždų kūrybos stotis“ šiuo požiūriu veikia ne tik kaip renginių aikštelė, bet ir kaip platforma vietos idėjoms.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono savivaldybėje apsilankė Šakių rajono delegacija: meras Raimondas Januševičius, administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir specialistų komanda. Vizito metu svečiams pristatyti svarbiausi vykdomi projektai, projektų valdymo principai ir gyventojų įtraukimo iniciatyvos.

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas susitikime apžvelgė didžiausius darbus, susijusius su infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimu. Dėmesys skirtas švietimo įstaigų plėtrai, viešųjų erdvių atnaujinimui ir kitoms ilgalaikėms investicijoms, kurios ypač aktualios sparčiai augančioms savivaldybėms.

    Projektų valdymas ir partnerystės

    Svečiai domėjosi Klaipėdos rajone taikomu projektinio valdymo modeliu, kuris padeda planuoti prioritetus, sekti terminus ir koordinuoti skirtingų skyrių darbą. Tokia praktika vis dažniau pasirenkama savivaldoje, kai vienu metu vykdoma daug didelės apimties projektų ir reikia aiškios atsakomybės bei sprendimų grandinės.

    Aptartos ir viešosios bei privačios partnerystės galimybės, kurios savivaldybėms leidžia greičiau įgyvendinti dalį infrastruktūros projektų, kartu pasidalijant rizikas su privačiu sektoriumi. Klaipėdos rajono patirtis šioje srityje svečiams buvo pristatyta kaip praktinis pavyzdys, kaip struktūruojami procesai ir kokie kriterijai taikomi, kad paslaugos gyventojams išliktų prieinamos.

    Gyventojų įtraukimas ir paslaugos

    Vizito metu pristatytos gyventojų įtraukimo priemonės, tarp jų ir dalyvaujamasis biudžetas, leidžiantis bendruomenėms siūlyti idėjas ir balsuoti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų. Tokie mechanizmai pastaraisiais metais Lietuvoje plačiau diegiami siekiant didinti pasitikėjimą savivalda ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Delegacijai parodyti ir sprendimai, orientuoti į kasdienį patogumą: Klaipėdos rajono gyventojo kortelė, suteikianti įvairias naudas, bei projektas Klaipėdos rajonas veža, teikiantis nemokamą pavėžėjimo paslaugą. Tokios iniciatyvos dažniausiai nukreiptos į žmones, kuriems sudėtingiau pasiekti gydymo, socialines ar kitas svarbias įstaigas, ypač gyvenant atokesnėse vietovėse.

    Vizito maršrutas Gargžduose

    Praktinė vizito dalis tęsėsi Gargždų daugiafunkciame sporto centre, kur delegacija susitiko su direktoriumi Vaidu Liutiku. Svečiai apžiūrėjo kompleksą ir susipažino su jo veikla, infrastruktūros pritaikymu bei centro vaidmeniu rajono sporto ir laisvalaikio ekosistemoje.

    Savivaldybės teigimu, tokie tarpsavivaldybiniai vizitai padeda greičiau perimti pasiteisinusius sprendimus ir išvengti dažniausių klaidų planuojant viešąsias paslaugas. Šakių rajono delegacijai Klaipėdos rajono pavyzdžiai tapo proga įvertinti, kaip projektų valdymas ir socialinio mobilumo priemonės gali veikti praktikoje.