CP v2

Tag: Klaipėdos rajono savivaldybė

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti įsigyti keturis apsaugotus būstus ir kviečia būstų savininkus teikti pasiūlymus. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis galiojančia valstybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka.

    Planuojama pirkti po vieną dviejų kambarių būstą keturioms atskiroms pirkimo dalims. Būstai turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Ko savivaldybė tikisi iš būstų?

    Skelbime nurodoma, kad perkami dviejų kambarių būstai su atskira virtuve, kurių bendras plotas turėtų siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas negali būti bendrabutyje, o jei jis ne pirmame aukšte, pastate privalo būti liftas.

    Būstas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat keliama sąlyga, kad nuosavybės teisė nebūtų suvaržyta: būstas negali būti areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims ar perduotas panaudai.

    Jeigu būstas yra įkeistas, iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo reikės kreditoriaus rašytinio sutikimo parduoti. Jei paraiškos teikimo dieną būstas nuomojamas, nuomos santykiai iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti ir išregistruota žyma apie nuomos sutartį.

    Reikalaujama, kad sutarties pasirašymo metu nebūtų teismo ar arbitražo ginčų dėl būsto ir nebūtų žinoma apie galimus būsimus ginčus. Taip pat nurodoma, kad būsto kadastro duomenys turi atitikti faktinę situaciją, o visi pertvarkymai turi būti teisėtai įregistruoti.

    Techninė būklė ir komunaliniai patogumai

    Savivaldybė pabrėžia, kad būstas turi būti pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi: su atlikta apdaila, veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir be defektų, trukdančių naudoti patalpas pagal paskirtį. Tarp minimų kriterijų yra tvarkinga santechnika, šildymo prietaisai, elektros instaliacija, langai, durys bei apskaitos prietaisai.

    Įsigyjamuose būstuose turi būti užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas, įskaitant geriamąjį vandenį, šildymą, elektros energiją ir atliekų išvežimą. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai, įskaitant praustuvą, klozetą ir vonią arba dušą, taip pat įrengtą pajungimą skalbyklei.

    Skelbime nurodoma ir finansinės drausmės sąlyga: pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų kartu su nuosavybės teise. Jei būstas susijęs su namo atnaujinimo projekto įsipareigojimais, jie turi būti apmokėti iki sutarties pasirašymo.

    Kaip pateikti pasiūlymą ir kokių dokumentų reikia?

    Pasiūlymai su priedais turi būti pateikiami lietuvių kalba iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami siunčiant paštu arba pristatant tiesiogiai į Gargžduose, Žemaitės gatvėje 10, pirmame aukšte veikiantį „vieno langelio“ padalinį.

    Ant užklijuoto voko turi būti aiškiai nurodyta, kad jis skirtas keturių apsaugotų būstų pirkimo komisijai, taip pat adresatas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai. Dėl dokumentų pateikimo galima pasiteirauti telefonu +370 690 07 135.

    Komisijos posėdis, kuriame planuojama atplėšti vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą. Skelbime taip pat nurodoma, kad kandidatai turi pateikti laisvos formos pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, kadastro duomenis, atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą bei kitus reikiamus sutikimus ar įgaliojimus.

  • Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia – apie projektą gyventojai bus supažindinti viešame informaciniame pristatyme. Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kur klausimus galės užduoti visi norintys.

    Pagal pateiktą informaciją, Kvietiniuose, Cirulių g. 5, numatyta rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos g. 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus, kurie taptų viena iš bendruomeninių paslaugų alternatyvų stacionariai globai.

    Pristatyme dalyvaus savivaldybės projekto komanda ir atsakys į gyventojų klausimus apie planuojamus sprendimus, įgyvendinimo eigą bei paslaugų organizavimą. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti ir praktinius aspektus – nuo pastatų pritaikymo iki kasdienio gyvenimo organizavimo bei specialistų įsitraukimo.

    Klaipėdos rajone šiuo metu nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų, todėl žmonės, turintys intelekto ir arba psichikos negalią, dažnai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose toliau nuo artimųjų. Tokia praktika mažina galimybes išlaikyti ryšius su bendruomene ir apsunkina integraciją, ypač kai paslaugos sutelktos didelėse institucijose.

    Grupinio gyvenimo namų modelis siejamas su perėjimu prie bendruomeninių paslaugų, kai žmonėms sudaromos sąlygos gyventi artimesnėje įprastai aplinkai ir gauti individualizuotą pagalbą. Projektą įgyvendinus, Gargžduose ir Kvietiniuose turėtų atsirasti du tokie namai, o tai reikštų naują paslaugų etapą rajone ir daugiau pasirinkimo šeimoms.

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Gargždų kūrybos stotis startuoja: septyni įveiklinti garažai ir pirmieji renginiai jau šią savaitę

    Gargždų kūrybos stotis startuoja: septyni įveiklinti garažai ir pirmieji renginiai jau šią savaitę

    Atidarymas garažų masyve

    Gargžduose oficialiai pradėjo veikti „Gargždų kūrybos stotis“ – nauja vasaros kultūros ir bendruomenės erdvė Turgaus gatvėje, garažų masyve. Projekto idėja paprasta: anksčiau utilitarinę vietą paversti atvira scena koncertams, parodoms, edukacijoms ir jaunimo veikloms.

    Atidarymo vakarą čia susirinko gausus būrys lankytojų – netrūko muzikos, šviesų, pokalbių ir smalsuolių, norėjusių pamatyti, kaip pasikeitė erdvė. Organizatoriai akcentuoja, kad „kūrybos stotis“ veiks visą vasarą, o programa bus nuolat pildoma.

    Kas įveiklino septynis garažus

    „Gargždų kūrybos stotį“ kuria ir prižiūri kelios Klaipėdos rajono įstaigos bei savivaldybė. Į projektą įsitraukė J. Lankučio viešoji biblioteka, Gargždų kultūros centras, Gargždų atviras jaunimo centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Gargždų krašto muziejus, Gargždų seniūnija ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

    Toks modelis tampa vis dažnesnis Lietuvos miestuose: apleistos ar menkai naudojamos urbanistinės erdvės pritaikomos kultūrai, o programą formuoja skirtingos institucijos. Tai leidžia vienoje vietoje sutelkti skirtingas auditorijas – nuo šeimų ir jaunimo iki kultūros renginių lankytojų.

    Pirmieji renginiai ketvirtadienį ir penktadienį

    Po atidarymo „Gargždų kūrybos stotyje“ jau šią savaitę prasideda pirmieji renginiai. Ketvirtadienį numatytos repeticijos, interaktyvios patyriminės veiklos, smiginio turnyras, kino seansai automobilyje ir 90-ųjų tematika paremtas vakaras.

    Penktadienį programoje suplanuota muzikos istorijos pamoka, tęsiama interaktyvi „4 vandenų“ patirtis ir koncertas jaunimo centro erdvėje. Organizatoriai pabrėžia, kad vieno iš kino seansų trukmė sieks apie 20 minučių, o formatas orientuotas į trumpas, lengvai lankytojams pasiekiamas patirtis.

    Du garažai palikti bendruomenei

    Projekto išskirtinumas – dalis erdvių paliekama atvira gyventojų iniciatyvoms. Skelbiama, kad du garažai numatyti bendruomenės, menininkų, mokytojų, būrelių vadovų ir įstaigų veikloms, kad šie galėtų surengti savo edukacijas, parodas ar susitikimus.

    Tokios atviros, rezervuojamos erdvės praktika dažnai didina projekto gyvybingumą: programa tampa įvairesnė, o vieta – labiau „sava“ vietos žmonėms. „Gargždų kūrybos stotis“ šiuo požiūriu veikia ne tik kaip renginių aikštelė, bet ir kaip platforma vietos idėjoms.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono savivaldybėje apsilankė Šakių rajono delegacija: meras Raimondas Januševičius, administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir specialistų komanda. Vizito metu svečiams pristatyti svarbiausi vykdomi projektai, projektų valdymo principai ir gyventojų įtraukimo iniciatyvos.

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas susitikime apžvelgė didžiausius darbus, susijusius su infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimu. Dėmesys skirtas švietimo įstaigų plėtrai, viešųjų erdvių atnaujinimui ir kitoms ilgalaikėms investicijoms, kurios ypač aktualios sparčiai augančioms savivaldybėms.

    Projektų valdymas ir partnerystės

    Svečiai domėjosi Klaipėdos rajone taikomu projektinio valdymo modeliu, kuris padeda planuoti prioritetus, sekti terminus ir koordinuoti skirtingų skyrių darbą. Tokia praktika vis dažniau pasirenkama savivaldoje, kai vienu metu vykdoma daug didelės apimties projektų ir reikia aiškios atsakomybės bei sprendimų grandinės.

    Aptartos ir viešosios bei privačios partnerystės galimybės, kurios savivaldybėms leidžia greičiau įgyvendinti dalį infrastruktūros projektų, kartu pasidalijant rizikas su privačiu sektoriumi. Klaipėdos rajono patirtis šioje srityje svečiams buvo pristatyta kaip praktinis pavyzdys, kaip struktūruojami procesai ir kokie kriterijai taikomi, kad paslaugos gyventojams išliktų prieinamos.

    Gyventojų įtraukimas ir paslaugos

    Vizito metu pristatytos gyventojų įtraukimo priemonės, tarp jų ir dalyvaujamasis biudžetas, leidžiantis bendruomenėms siūlyti idėjas ir balsuoti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų. Tokie mechanizmai pastaraisiais metais Lietuvoje plačiau diegiami siekiant didinti pasitikėjimą savivalda ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Delegacijai parodyti ir sprendimai, orientuoti į kasdienį patogumą: Klaipėdos rajono gyventojo kortelė, suteikianti įvairias naudas, bei projektas Klaipėdos rajonas veža, teikiantis nemokamą pavėžėjimo paslaugą. Tokios iniciatyvos dažniausiai nukreiptos į žmones, kuriems sudėtingiau pasiekti gydymo, socialines ar kitas svarbias įstaigas, ypač gyvenant atokesnėse vietovėse.

    Vizito maršrutas Gargžduose

    Praktinė vizito dalis tęsėsi Gargždų daugiafunkciame sporto centre, kur delegacija susitiko su direktoriumi Vaidu Liutiku. Svečiai apžiūrėjo kompleksą ir susipažino su jo veikla, infrastruktūros pritaikymu bei centro vaidmeniu rajono sporto ir laisvalaikio ekosistemoje.

    Savivaldybės teigimu, tokie tarpsavivaldybiniai vizitai padeda greičiau perimti pasiteisinusius sprendimus ir išvengti dažniausių klaidų planuojant viešąsias paslaugas. Šakių rajono delegacijai Klaipėdos rajono pavyzdžiai tapo proga įvertinti, kaip projektų valdymas ir socialinio mobilumo priemonės gali veikti praktikoje.

  • Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose gegužės 19 dieną 18 valandą duris atvers „Gargždų kūrybos stotis“ – iniciatyva, kuri Turgaus gatvės garažų masyvą laikinai pavers kultūros, edukacijų ir bendruomenės susitikimų vieta. Organizatoriai žada, kad erdvėje vyks koncertai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, kino vakarai ir įvairios patyriminės veiklos.

    Projektas pristatomas kaip miesto centro pokyčių dalis: teritorijoje ateityje planuojami infrastruktūros sprendimai, todėl iki didesnių darbų pradžios garažai įveiklinami kūrybai. Tokie laikini sprendimai vis dažniau taikomi miestuose, siekiant, kad viešos erdvės nenaudojamos neliktų „tuščios“, o gyventojai į pokyčius įsitrauktų dar prieš rekonstrukcijas.

    „Ši iniciatyva – dalis didesnių Gargždų centro pokyčių. Prieš prasidedant transformacijai nuspręsta garažų erdves įveiklinti kūrybai ir suteikti jiems naują vaidmenį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas veiks garažuose?

    Skelbiama, kad visą vasarą skirtinguose garažuose veiks įvairių įstaigų kūrybinės stotelės. Prie iniciatyvos jungiasi J. Lankučio viešoji biblioteka, Gargždų kultūros centras, Gargždų atviras jaunimo centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras bei Gargždų krašto muziejus.

    Gargždų krašto muziejus planuoja „Miesto istorijos stotelę“, kurioje numatytos kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos ir parodos. Taip pat atidarymo metu gyventojai bus kviečiami dalintis prisiminimais, nuotraukomis ir šeimos relikvijomis, susijusiomis su Gargždų istorija.

    Bibliotekos erdvė „Žodžiai veža“ bus skirta veikloms, kur susitinka knygos, kūryba ir gatvės menas. Atidarymo dieną numatytos gatvės meno dirbtuvės, o vėliau planuojami knygų mainai ir tvarumo temoms skirtos iniciatyvos.

    Jaunimui, šeimoms ir scenai

    Gargždų atviro jaunimo centro garaže „GAJC 77“ numatyti turnyrai, karaokės vakarai, filmų peržiūros, grafičio ir molio dirbtuvės bei koncertai. Tuo metu Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras žada kino seansus iš automobilio, o Gargždų kultūros centras – repeticijas, koncertus ir performansus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių programa bus nuolat pildoma, todėl veiklų spektras gali keistis viso sezono metu. Praktikoje tokie projektai dažnai sėkmingiausi tada, kai į juos įsitraukia ne tik institucijos, bet ir vietos kūrėjai, bendruomenės bei edukatoriai, todėl lankytojams verta sekti atnaujinimus.

    Vienas garažas – atviras idėjoms

    Skelbiama, kad vieną garažą įrengė Klaipėdos rajono savivaldybė ir jis bus atviras įvairioms kūrybinėms veikloms. Kviečiamos prisijungti įstaigos, laisvieji menininkai, būrelių vadovai ir kiti iniciatyvų autoriai, norintys organizuoti užsiėmimus ar renginius.

    Norintiems prisidėti prie programos organizatoriai siūlo kreiptis Klaipėdos rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Tokia atvira struktūra, kai dalis programos formuojama „iš apačios“, gali padėti greičiau pritraukti naujų veiklų ir išbandyti formatus, kurie įprastose salėse ar kultūros įstaigose ne visada įmanomi.

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre vyks informacinis pristatymas apie Gargžduose ir Kvietiniuose planuojamus įrengti grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia. Savivaldybė kviečia gyventojus atvykti, susipažinti su sprendiniais ir užduoti rūpimus klausimus.

    Pagal pateikiamą informaciją Kvietiniuose, Cirulių gatvėje 5, numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos gatvėje 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus.

    Pristatyme dalyvaus Savivaldybės projekto komanda, kuri pristatys projekto eigą, planuojamus terminus ir atsakys į bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti tiek praktinius aspektus, kaip infrastruktūra ar kaimynystės sprendimai, tiek ir paslaugos turinį.

    Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Dėl to žmonės, turintys intelekto ir ar psichikos negalią, neretai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose, dažnai toliau nuo artimųjų ir įprastos aplinkos.

    Grupinio gyvenimo namai laikomi bendruomeninių paslaugų forma, orientuota į savarankiškesnį gyvenimą ir kasdienę pagalbą, kai jos reikia. Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos daugiau žmonių gyventi arčiau savo socialinių ryšių, dalyvauti bendruomenės veiklose ir stiprinti įtrauktį vietos aplinkoje.

  • Gargžduose ieškomas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorius: paraiškos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos

    Gargžduose ieškomas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorius: paraiškos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos

    Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktoriaus pareigoms. Kandidatai kviečiami teikti dokumentus iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos imtinai.

    Savivaldybė nurodo, kad pareiginės algos koeficientas šioms pareigoms siekia 2,5524–2,5758. Konkretus dydis bus nustatomas atsižvelgiant į pretendento pedagoginio darbo stažą.

    Pretendentų dokumentai priimami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje Gargžduose, Žemaitės gatvėje. Dokumentus galima pateikti atvykus tiesiogiai, išsiunčiant elektroniniu paštu arba registruotu laišku.

    Atranka numatyta 2026 metų rugsėjo 8 dieną. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kandidatai turėtų iš anksto įsivertinti kvalifikacinius reikalavimus ir parengti visus prašomus dokumentus pagal skelbime nustatytą tvarką.

    Išsami informacija apie konkurso sąlygas, pareigybės funkcijas bei dokumentų vertinimo procedūras skelbiama savivaldybės interneto svetainėje skiltyje Skelbimai, Darbo pasiūlymai. Dėl konkurso organizavimo klausimų konsultuoja Teisės ir personalo skyrius, o dėl įstaigos veiklos ir kitų su pareigomis susijusių klausimų informuoja Švietimo ir sporto skyrius.