CP v2

Tag: Klastojimas

  • Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu

    Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.

    Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.

    Kodėl ūkininkai rizikuoja

    Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.

    Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.

    „Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.

    Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai

    Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.

    Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.

    Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.

  • Suklastota neįgaliojo kortelė? Bauda tik pradžia – gresia teistumas ir tūkstantinės išlaidos

    Suklastota neįgaliojo kortelė? Bauda tik pradžia – gresia teistumas ir tūkstantinės išlaidos

    Bandymas sutaupyti keliolika eurų už parkavimą gali baigtis ne tik bauda, bet ir baudžiamąja byla. Savivaldybių kontrolės metu vis dažniau tikrinama ne vien tai, ar kortelė padėta už stiklo, bet ir ar ji autentiška.

    Varšuvoje pareigūnai patikrino automobilių stovėjimą vietoje, skirtoje žmonėms su negalia, ir pastebėjo įtartiną neįgaliojo automobilio statymo kortelę. Nustatyta, kad dokumente pakeistas galiojimo metų skaitmuo, taip dirbtinai pratęsiant kortelės galiojimą iki 2028 metų.

    Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, o automobilis paruoštas nutempimui. Vairuotoja prisipažino kortelę pakoregavusi pati ir naudojusi dokumentą, kuris priklausė mirusiam asmeniui, siekdama nemokėti rinkliavos mokamo parkavimo zonoje ir statyti automobilį neįgaliesiems skirtose vietose.

    Už neteisėtą parkavimą neįgaliųjų vietoje realios pasekmės paprastai būna apčiuopiamos. Pagal galiojančią praktiką skiriama apie 800 eurų bauda, taip pat pridedami 6 baudos taškai, o automobilis gali būti nutemptas savininko sąskaita.

    Didelė dalis išlaidų atsiranda ne dėl pačios baudos, o dėl nutempimo ir saugojimo. Nutempimo bei stovėjimo aikštelėje kaštai dažnai siekia kelis šimtus eurų, todėl bendra suma gali lengvai perkopti 1 000 eurų ribą, ypač jei automobilis atsiimamas ne iš karto.

    Neįgaliojo automobilio statymo kortelė yra vardinis dokumentas, skirtas tik asmeniui, kuriam nustatyta negalia, arba jo vežimui, kai toks asmuo vyksta kartu. Kortelės perdavimas kitiems, naudojimas mirusio žmogaus vardu ar bet koks duomenų koregavimas laikomas neteisėtu.

    Didžiausia rizika prasideda tuomet, kai kortelė klastojama ar perrašoma. Baudžiamojoje teisėje dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas traktuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią gali grėsti laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 5 metų, o kartu ir teistumas.

    Praktikoje pareigūnai vertina ne tik tai, ar kortelė yra, bet ir jos požymius: galiojimo terminą, apsaugos elementus, numeraciją, duomenų atitikimą. Įtarus klastojimą, situacija gali būti sprendžiama iš karto vietoje, įtraukiant policiją ir taikant papildomas priemones.