Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu
Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.
Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.
Kodėl ūkininkai rizikuoja
Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.
Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.
„Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.
Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai
Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.
Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.
Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.
Leave a Reply